Civilinė byla Nr. 3K-3-171-684/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13957-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.20.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos už teisines paslaugas ir procesinių palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Lietuvos advokatūra.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą už advokato teikiamas teisines paslaugas, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 13 455 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Jis nurodė, kad pagal 2014 m. kovo 24 d. su atsakove sudarytą teisinių paslaugų sutartį (toliau – Sutartis) šalys susitarė, jog ieškovas, kaip advokatas, teiks teisines paslaugas atsakovei, o atsakovė už jas atsiskaitys pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovas nuolat teikė atsakovei teisines paslaugas (susipažindavo su jos pateiktais dokumentais, surašydavo procesinius dokumentus, atstovavo atsakovei kaip nukentėjusiajai ikiteisminiame tyrime, taip pat civilinėse bylose). Ieškovas 2015 m. spalio 1 d. išrašė 1530 Eur sąskaitą Nr. JV-08, 2015 m. lapkričio 10 d. – 11 925 Eur sąskaitą Nr. JV-09 (toliau – Sąskaitos). Šalys buvo sutarusios dėl kiekvieno pavedimo kainos atskirai ir dėl pastovaus vienos valandos įkainio – 90 Eur. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTU5LTU5MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1959-590/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1959-590/2016">2-1959-590/2016</a> priėmus atsakovei ne visai palankų sprendimą, atsakovė atsisakė priimti iš ieškovo Sąskaitas, 2016 m. kovo 17 d. pranešimu savo iniciatyva nutraukė Sutartį ir pareikalavo grąžinti visų bylų medžiagą. 2016 m. kovo 18 d. pakvitavimu atsakovė gavo prašomus dokumentus, nurodė, kad pretenzijų ieškovui neturi, tačiau iki Sutarties nutraukimo nesumokėjo 13 455 Eur už suteiktas paslaugas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas atstovavo atsakovei iš esmės dviejose bylose – ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje. Tai, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos veiksmai buvo atliekami tiek prokuratūroje, tiek ir teismuose, o dvi civilinės bylos buvo sujungtos į vieną ir nagrinėtos kaip viena byla, teismo vertinimu, reikšmės teisinės pagalbos teikimo pobūdžiui neturi.
Teismas nustatė, kad kitos, ne ginčo sąskaitos, atsakovės buvo priimtos, jose yra atsakovės parašai. Paskutinė atsakovei išrašyta ir jos pasirašyta 2016 m. vasario 29 d. sąskaita apmokėta 2016 m. kovo 17 d. Sutartyje šalys susitarė, kad apmokėjimas vyks pagal advokato ir klientės suderintą kainą ir advokato išrašytą sąskaitą. Teismas sprendė, kad pagal šią sąlygą reikalingas abiejų šalių kainos suderinimas, kuris, sprendžiant iš apmokėtų sąskaitų, vyko sąskaitoje pasirašant abiem Sutarties šalims. Sąskaitose atsakovės parašo nėra, kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys susitarė dėl Sąskaitose nurodyto mokėjimo dydžio, kad atsakovė sutiko su Sąskaitomis, suderino su ieškovu jose nurodytą kainą, taip pat nėra. Teismas pažymėjo, kad Sąskaitose nurodyta 13 455 Eur (11 925 Eur už ikiteisminio tyrimo bylą ir 1530 Eur už civilinę bylą) suma yra didesnė, nei atsakovės jau sumokėta pagal ankstesnes sąskaitas 10 691 Eur (7138 Eur už ikiteisminio tyrimo bylą ir 3553 Eur už civilinę bylą) suma, bendra suma būtų 24 146 Eur (19 063 Eur už ikiteisminio tyrimo bylą ir 5083 Eur už civilinę bylą).
Sutartį teismas kvalifikavo kaip pavedimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756–6.765 straipsniai), nurodė, kad jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai), taip pat bendrosios atlygintinų paslaugų sutartis reglamentuojančios CK nuostatos. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDktNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-149-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-149-706/2015">3K-7-149-706/2015</a>, ir nustatęs, jog, sudarydama Sutartį, atsakovė siekė teisinės pagalbos išimtinai asmeniniais tikslais (prisiteisti pinigus netekus buto, inicijuoti civilinę bylą dėl pinigų, gautų pardavus atsakovės butą, priteisimo ir vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu; iškelti kitam asmeniui baudžiamąją bylą), Sutartį teismas kvalifikavo kaip vartojimo. Tai, kad atsakovė yra sudariusi ir kitokio pobūdžio sutarčių, yra pasirašiusi verslo sutarčių ar sutarčių dėl nekilnojamojo turto pardavimo, dėl komunalinių paslaugų, telekomunikacijų paslaugos teikimo ar pan., teismo vertinimu, nedaro atsakovės verslininke plačiąja prasme, neatima iš jos teisės būti vartotoja, silpnesniąja sutarties šalimi, jai veikiant ne verslo tikslais.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis, pagal kurias advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį; nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovė, kaip nustatė teismas, ieškovui už atstovavimą tose pačiose bylose jau yra sumokėjusi 10 691 Eur, ieškovas realiai suteikė atsakovei teisines paslaugas, pretenzijų dėl jų atsakovė nebuvo pareiškusi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė realių bylos perspektyvų, iš esmės atstovavo jai neperspektyvioje byloje.
Įvertinęs Sutarties turinį, šalių pozicijas dėl sąlygos, susijusios su apmokėjimu, teismas nurodė, kad Sutartis yra abstraktaus pobūdžio, joje nenurodoma, kokiose konkrečiose bylose bus atstovaujami klientės interesai ar kokie konkretūs veiksmai jos vardu bus atliekami, nenurodytas (neužpildyta eilutė) konkretus užmokestis už suteiktas paslaugas. Ieškovas teismui nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, leidžiančių spręsti, kad šalys susitarė dėl paslaugų kainos pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. žodžiu dėl kiekvieno pavedimo ir dėl pastovaus 90 Eur vienos valandos įkainio. Vien ta aplinkybė, kad Sąskaitose ieškovas įrašė teisinės pagalbos veiksmus, nesukuria teisės, nesant suderinimo, vienvaldiškai nustatyti mokėtiną paslaugos kainą. Nėra raštiško susitarimo, pagal kurį, suderinus pradines sąskaitas, likusios nebederinamos ir pagal analogišką apskaičiavimą, nesant klientės parašo, turi būti apmokamos. Sutarties sąlygą dėl kainos teismas laikė nepakankamai aiškia ir suprantama, teikiančia pagrindą stipresniajai šaliai piktnaudžiauti, todėl pripažino nesąžininga. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi teisę sumažinti užmokestį už paslaugas arba iš viso jo nepriteisti. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas Sąskaitas atsakovei pateikė jose nurodytomis (išrašymo) dienomis. Atsakovė yra priėmusi ir apmokėjusi vėlesnes nei ginčo sąskaitas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas Sutarties nutraukimo metu būtų reiškęs pretenzijas atsakovei dėl Sąskaitų, pateikęs pakvitavimą dėl neapmokėtų Sąskaitų.
Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog Sąskaitos atsakovei buvo pateiktos po to, kai buvo nutraukta Sutartis, atsakovė iki tol nežinojo, nebuvo tinkamai apie jas informuota ir su jomis supažindinta, Sąskaitos su ja nebuvo suderintos. Teismas konstatavo, kad toks Sąskaitų pateikimas ne laiku rodo ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas neatskleidė atsakovei suteiktų paslaugų apimties, kainos, atsakovė Sąskaitų nesitikėjo gauti, dėl mokėjimų su ieškovu nesitarė, sumokėjusi 10 691 Eur nesitikėjo, kad liko skolinga dar didesnę – 13 455 Eur – sumą, sudarydama Sutartį negalėjo numatyti, kad už teisinę pagalbą ieškovui turės sumokėti iš viso 24 146 Eur. Atsižvelgdamas į faktinius šalių santykius, teismas sprendė, kad nėra tikėtina tai, jog atsakovė nepriėmė Sąskaitų, atsisakė jas apmokėti, kad, nepaisant nesumokėtų 13 455 Eur, ieškovas tęsė sutartinius santykius, kad atsakovė, neapmokėjusi pirmesnių sąskaitų, priimdavo ir apmokėdavo vėlesnes. Atsakovei pagrįstai kilo abejonių dėl sumokėtos kainos ir suteiktų teisinių paslaugų apimties santykio ir papildomai prašomos sumos. Esminiai atsakovės lūkesčiai nepasiekti – atsakovės ieškiniai Vilniaus apygardos teisme atmesti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, skundai atmesti. Teismas pažymėjo, kad 10 691 Eur honoraras ieškovui, atsižvelgiant į atliktus procesinius veiksmus, viršija rinkos kainas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus dydžius, kitose civilinėse ir baudžiamosiose bylose įprastai priteistinas sumas. Dėl 24 146 Eur kainos už teisines paslaugas šalys turėjo susitarti aiškiai, konkrečiai, tinkamai tokį susitarimą įforminti, be to, turėjo būti gautas atsakovės sutikimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, ieškovui patarus atsakovei pasirinkti daugiau savo teisės gynimo būdų, didėjo ir advokato teisinių paslaugų poreikis, kartu ir kaina. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės jo prašomą papildomą sumą už teisines paslaugas. Teismas sprendė, kad reikalaujamos sumos priteisimas iš atsakovės, kaip vartotojos, neatitiktų protingumo kriterijaus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje ginčas kilo tik dėl Sąskaitų apmokėjimo, už ieškovo nurodytose bylose (Nr. 2-32821-816/2014, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTg4Ny04MTYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1887-816/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1887-816/2015">e2-1887-816/2015</a>, Nr. e2-27265-129/2015 ir kt., nagrinėtose Vilniaus miesto apylinkės teismo) suteiktas paslaugas atsakovė atsiskaitė, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas atsakovei atstovavo iš esmės dviejose bylose, neturėjo teisinės reikšmės ginčui teisingai išspręsti.
Kolegija nesutiko su ieškovo argumentais, kad teismas, klaidingai nustatęs atsakovės ieškovui sumokėtą sumą (10 691 Eur) pagal Sutartį už atstovavimą dviejose bylose, nepagrįstai sprendė, jog ji laikytina labai didele, viršijančia rinkos kainas ir rekomendacijas. Kolegija rėmėsi Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-642/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-642/2013">3K-3-642/2013</a>, 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOC00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-28-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-28-421/2016">3K-3-28-421/2016</a> 22 punkte. Kolegija įvertino ieškovo išrašytų sąskaitų turinį, byloje esančių ieškovo parengtų dokumentų turinį ir nurodė, kad ieškovas, turėdamas pareigą įrodyti, jog jo nurodytas kaip šalių sutartas 90 Eur už valandą įkainis turėjo būti taikomas visoms jo teikiamoms paslaugoms ir surašytiems dokumentams, tokių įrodymų nepateikė. Dauguma (iš 22) ikiteisminiame tyrime parengtų dokumentų yra neprocesinio pobūdžio, jų turinys iš esmės identiškas, apimtis nedidelė, todėl kolegija sprendė, kad tokiems dokumentams parengti ieškovas turėjo sugaišti mažiau laiko, nei nurodo.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Sutartis yra abstraktaus pobūdžio ir savo turiniu panašesnė į įgaliojimą, t. y. joje nenurodyta, kokiose konkrečiai bylose ieškovas atstovaus atsakovei, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog Sąskaitas ieškovas atsakovei būtų pateikęs iki Sutarties nutraukimo, šios aplinkybės nepatvirtina ir 2016 m. balandžio 6 d. elektroninio laiško turinys.
Kolegija sutiko, kad Sutartyje nebuvo sutarta dėl sėkmės mokesčio (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis), tačiau pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės neperspektyvių lūkesčių, akcentavo tai, jog Sutartis laikytina vartojimo sutartimi, todėl atsakovės, kaip vartotojos, teisės ir teisėti lūkesčiai turi būti labiau saugomi ir ginami. Nesant raštiško susitarimo dėl konkretaus įkainio ir galimos konkrečios kainos Sutarties sąlygose bei kilus ginčui dėl to, atsakovės (vartotojos) atžvilgiu tokia sąlyga laikytina nepakankamai aiškia ir suprantama. Tai, kad atsakovė priimdavo ir pasirašydavo sąskaitas, kuriose nurodytas 90 Eur vienos valandos įkainis, kolegijos vertinimu, per se (savaime) neleidžia teigti, jog buvo susitarta dėl tokio įkainio už visus veiksmus ir paslaugas.
Kolegija atmetė ieškovo argumentus dėl nepagrįsto Sutarties kaip vartojimo sutarties kvalifikavimo kaip prieštaraujančius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDktNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-149-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-149-706/2015">3K-7-149-706/2015</a> pateiktiems išaiškinimams ir bylos duomenims. Iš abstraktaus pobūdžio Sutarties turinio, kolegijos vertinimu, negalima spręsti, kad jos sąlygos laikytinos individualiai aptartomis.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo arba panaikinti šią nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis) ir nustatė ne visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Šalims sudarius Sutartį atsakovė net dvejus metus vykdė mokėjimus, paslaugų kaina (vienos valandos įkainis) jai buvo žinoma. Pažymėtina, kad atsakovė pati nurodė, jog ji suprato, kad advokatui už paslaugas mokėti reikės, o sąskaitose 90 Eur įkainį matė. Teismai nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės.
Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.758 straipsnio 3 dalies nuostatų, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDktNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-149-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-149-706/2015">3K-7-149-706/2015</a>, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje e3K-3-83-611/2017). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Sutartimi šalys nebuvo sutarusios dėl sėkmės mokesčio, todėl kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-642/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-642/2013">3K-3-642/2013</a>, negalėjo vadovautis. Teismai nustatė, kad Sutartis buvo abstrakti, kainos sąlyga – nepakankamai aiški ir suprantama, taip pat konstatavo, kad ši sutartis – atlygintinė. Sutartyje nesant nustatyto užmokesčio už paslaugas, teismai atlyginimo dydį (fakto klausimą), remiantis pirmiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, turėjo nustatyti, atsižvelgdami į paslaugų apimtį ir jų kainos santykį, į bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją, patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, Rekomendacijų nuostatas, bet ne ieškinį atmesti. Tačiau teismai nevertino šių aplinkybių. Nepagrįstai sureikšmintas atsakovės atsiskaitymas už paslaugas, suteiktas kitose (ne Sąskaitose nurodytose) bylose.
Už teisines paslaugas, nesusijusias su nurodytomis Sąskaitose, atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 4270,75 Eur. Teismai nepagrįstai nevertino paslaugų apimties ir jų kainos santykio, nepagrįstai nurodė, kad atsakovė jau yra sumokėjusi didelę – 10 691 Eur – sumą, nors atsakovė už ieškovo paslaugas civilinėje ir ikiteisminio tyrimo bylose yra sumokėjusi tik 6420,25 Eur. Kartu pažeistos CPK 320 straipsnio nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl atsakovės atstovavimo iš esmės dviejose bylose neturėjo teisinės reikšmės ginčui išspręsti. Neatsižvelgta į ieškovo argumentą, kad sumos turi būti vertinamos atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, nevertinti 22 vnt. procesinių dokumentų, kurie ieškovo surašyti ikiteisminio tyrimo byloje, atstovavimo paslaugos. Nepagrįstai vadovautasi klaidingai nustatyta aplinkybe, jog už paslaugas paminėtose dviejose bylose yra sumokėta 10 691 Eur.
Teismai, nepagrįstai neįvertinę atsakovės pripažinimo, kad ieškovas Sąskaitas jai pateikė iki Sutarties nutraukimo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktas), konstatavo, jog šiai aplinkybei patvirtinti byloje nėra patikimų įrodymų.
Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės dėl susitarimo taikyti 90 Eur įkainį už visas paslaugas. Šią išvadą paneigia teismų nustatyta faktinė mokėjimo už paslaugas tvarka.
Teismai nesivadovavo logikos dėsniais, nes Sutartyje nesančią sąlygą (dėl kainos) pripažino nepakankamai aiškia, suprantama ir nesąžininga. Sutartinę kainą tokiu atveju teismas turėjo aiškinti vadovaudamasis CK 6.198, 6.313 straipsnių nuostatomis, o ne Sąskaitų nepasirašymo aplinkybe.
Teismai nepagrįstai Sutartį laikė tipine, nes dėl kiekvienos paslaugos apimties ir kainos šalys susitarė individualiai. Atsakovė turėjo patirties sudarant sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo (buvo sudariusi 6 tokias sutartis iki Sutarties sudarymo), taip pat didelės vertės sandorių (nekilnojamojo turto pardavimo, dovanojimo, paskolos, vekselių), taigi ji užsiėmė verslu, nėra pagrindo laikyti atsakovę vartotoja, silpnesniąja Sutarties šalimi.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą nesutinka su ieškovo argumentais, prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismai pagrįstai taikė didesnę apsaugą atsakovei kaip vartotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNDktNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-149-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-149-706/2015">3K-7-149-706/2015</a>). Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5, 6 straipsnius paslaugos teikėjas įpareigotas elgtis sąžiningai, informuoti vartotoją apie visą reikšmingą informaciją, susijusią su teikiama paslauga. Vartotojo apibrėžtis pateikta Advokatūros įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje. Verslininko pareigos prieš sudarant vartojimo sutartį nustatytos CK 6.2286 straipsnio 1 dalies 3 punkte, viena jų – atskleisti bendrą paslaugos kainą. Ieškovo sąskaitų teikimas už paslaugas atsakovei galėjo ir nesibaigti, nes nebuvo suderinta aiški, konkreti ir nedviprasmiška kainodara. Adekvatų sprendimą vartotojas gali padaryti tik žinodamas visas sutarties sąlygas, taigi jos turi būti aiškios ir suprantamos. Nagrinėjamu atveju ieškovas galėjo taikyti jam palankią kainodarą, kol atsakovė, kaip klientė, mokėjo. Ieškovas pareiškė 11 925 Eur reikalavimą už ikiteisminio tyrimo metu teiktas paslaugas, kai jau yra sumokėta 7188 Eur; 1530 Eur už ieškinio patikslinimą ir dokumentų kopijavimą, kai jau yra sumokėta 3553 Eur.
Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė su juo yra atsiskaičiusi. Ieškovo reikalavimų patenkinimas pažeistų atsakovės, kaip vartotojos ir klientės, interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (2 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 5, 6 straipsnių), Advokatūros įstatymo (50 straipsnio), CK (6.2284, 6.2286 straipsnių), CPK (330 straipsnio) nuostatas. Atsakovė apie Sąskaitas sužinojo tik po Sutarties nutraukimo. Iki tol Sąskaitos (įskaitant Sutarties nutraukimo dieną) jai nebuvo pateiktos, be to, atsakovė su ieškovu buvo atsiskaičiusi pagal vėliau (nei Sąskaitos) išrašytas sąskaitas. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino 7138 Eur atsiskaitymą pagal sąskaitas už teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu. Patenkinus ieškovo reikalavimą, jis gautų iš viso 19 063 Eur. Pažymėtina, kad sąskaitoje Nr. JV-08, kuri išrašyta už paslaugas civilinėje byloje, t. y. už ieškinio patikslinimą ir dokumentų kopijavimą, atkartota 2014 m. balandžio 1 d. sąskaita, o ieškinys ir patikslintas ieškinys iš esmės nesiskiria. Iš viso ieškovas siekia, kad jam būtų sumokėta 5083 Eur už paslaugas civilinėje byloje. Kaip konstatavo kasacinis teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOC00MjEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-28-421/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-28-421/2016">3K-3-28-421/2016</a>, užmokestis advokatui už paslaugas turi būti protingas, atitikti protingumo standartą. Kilus ginčui dėl mokėjimo teismas turi patikrinti ne tik užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytiems kriterijams, bet ir bendriesiems teisės principams. Atsakovės jau sumokėtos sumos (7138 Eur ir 3553 Eur) pripažintinos tinkamu atsiskaitymu.
Teismai tinkamai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais.
Teismų sprendimai atitinka proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, teismai, juos priimdami, vadovavosi logikos dėsniais ir atskleidė bylos esmę.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atlyginimo advokatui už suteiktas teisines paslaugas
Šioje byloje keliamas klausimas dėl atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas. Ginčo objektas yra dvi ieškovo išrašytos sąskaitos – 2015 m. spalio 1 d. sąskaita, kurioje nurodyta 1530 Eur suma, ir 2015 m. lapkričio 10 d. sąskaita, kurioje nurodyta 11 925 Eur suma. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškinį dėl šių sąskaitų apmokėjimo atmetė iš esmės dėl to, kad atsakovė yra jau pakankamai sumokėjusi ieškovui už suteiktas paslaugas.
Teisingas atlygis už atliktą darbą yra viena iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų vertybių (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). Advokato teisė gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas įtvirtinta Advokatūros įstatymo 50 straipsnio nuostatose. Pagal šio straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija nurodo, kad susitarimas dėl užmokesčio už teisines paslaugas gali būti pasiekiamas įvairiomis formomis, nes sutarčių teisė nenustato imperatyvo, kad jis turi būti rašytinis.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiomis ieškovo išrašytomis sąskaitomis, pažymėjo, kad už visas atsakovei suteiktas paslaugas ieškovas taikė 90 Eur vienos valandos įkainį. Teismas sprendė, kad, esant ginčui dėl užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog 90 Eur vienos valandos įkainis turėjo būti taikomas už išimtinai visas jo teikiamas paslaugas, visus surašytus procesinius dokumentus, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija šią apeliacinės instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta. Šią bylą nagrinėjusių teismų nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės – kad ieškovą ir atsakovę siejo kelerius metus trukę sutartiniai santykiai, per visą šį laikotarpį advokatui buvo mokamas 90 Eur už valandą užmokestis – patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovės egzistavo susitarimas dėl atlyginimo už advokato teikiamas teisines paslaugas.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismo atliktas šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties sąlygų dėl užmokesčio advokatui vertinimas pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio nuostatas nereiškia sutarties sąlygų keitimo ar sutarties laisvės principo ribojimo. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, reiškia, kad, esant galiojančiam advokato ir kliento susitarimui dėl teisinių paslaugų teikimo, turėtų būti preziumuojama, jog šalys, nustatydamos apmokėjimo sąlygas, į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Tačiau tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-378/2017 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 20 punktą).
Teisėjų kolegija pažymi, kad negalimos tokios situacijos, kai advokatui visiškai neatlyginama už faktiškai suteiktas paslaugas, nes taip būtų paneigiama teisingo atlygio už atliktą darbą konstitucinė vertybė. Teismas turi teisę vertinti advokato suteiktas paslaugas nepaneigdamas jų atlygintinumo. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dauguma iš ieškovo nurodytų 22 ikiteisminiame tyrime parengtų procesinių dokumentų yra neprocesinio pobūdžio, be to, kai kurių ieškovo parengtų procesinių dokumentų turinys ir dėstomos aplinkybės bei motyvai yra iš esmės identiški arba labai panašūs, dauguma parengtų dokumentų yra nedidelės apimties, todėl teismas sprendė, kad tokiems dokumentams parengti ieškovas turėjo sugaišti mažiau laiko, nei nurodo, tačiau už visus parengtus dokumentus taikė 90 Eur vienos valandos įkainį.
Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas turi teisę nustatyti konkretų advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydį taip, kad nebūtų paneigta advokato teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Bylą nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis (šiuo atveju – 90 Eur už valandą) atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste.
Aplinkybių dėl šalių sulygtų teisinių paslaugų ir darbų apimties ir kainos nustatymas bei vertinimas yra fakto klausimai, jų kasacinis teismas nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla grąžintina nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nes reikia ištirti ir įvertinti bylos duomenis apie ieškovo suteiktas paslaugas bei atliktus darbus, už kuriuos atsakovė nėra atsiskaičiusi, ieškovo nurodomas laiko sąnaudas atitinkamiems Sąskaitose nurodytiems darbams atlikti, nustatyti ieškovui priteistino užmokesčio dydį, kuris atitiktų bendruosius teisės principus ir Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Ieškovas po kasacinio skundo priėmimo teikė teismui prašymą vadovautis kitoje civilinėje byloje nustatytais faktais dėl atsakovės sudarytų sandorių. Teisėjų kolegija nurodo, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis), todėl prašymas kasaciniame teisme nepriimamas ir grąžintinas ieškovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 5,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Atsisakyti priimti ieškovo J. K. prašymą ir jį grąžinti ieškovui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
