Dėl baudos priteisimo rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-48/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11042-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl baudos priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – ir Klaipėdos TLK) teismo prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ieškovės naudai 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) žalai atlyginti ir procesines palūkanas. Pareikštą ieškinį ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200, 6.245, 6.256, 6.246 straipsniais, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.37, 6.210 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto a papunkčiu.

Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2014 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta sutartis Nr. S2-2014-136 (toliau – ir Sutartis) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšomis (Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal minėtos Sutarties 2.9 punktą atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nemokamai ir už šias paslaugas iš paciento nebūtų reikalaujama papildomo mokesčio, jei teisės aktai nenustato kitaip; o pagal 5.3 punktą buvo susitarta, kad jeigu įstaiga nevykdo Sutarties 2.9 punkte numatytų įsipareigojimų (laikomų esminiais sutartiniais įsipareigojimais) ar juos vykdo netinkamai, ji moka 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą Sutarties nustatytais terminais į VLK atsiskaitomąją sąskaitą.

2015 m. sausio 22 d. ieškovė gavo pacientės D. J. prašymą apmokėti, jai kompensuoti 109,94 Eur (379,59 Lt) išlaidas, patirtas gydantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės stacionare, planine tvarka. Susipažinus su pacientės prašymu nustatyta, kad prašymas kompensuoti patirtas išlaidas sudaro pagrindą manyti, jog pacientė minimas išlaidas patyrė neteisėtai, todėl ir prašo jas kompensuoti. Vykdydama Klaipėdos TLK direktoriaus 2015 m. birželio 4 d. įsakymą Nr. V-198 „Dėl neplaninio patikrinimo VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė“ bei vadovaudamasi Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10, 18.2.1 punktu, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašu, patvirtintu Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1K-282, ir kitais teisės aktais, Klaipėdos TLK atliko VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės kontrolės procedūrą, jos metu buvo įvertinta ir nustatyta, ar pacientei teikiant stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad pacientės lėšomis įsigyti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės (toliau – ir MPP) buvo panaudoti jos gydymo stacionare metu. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientei D. J. nebuvo suteikta galimybė įsigyti brangesnių vaistų, apmokant sveikatos priežiūros įstaigai gydytojo skiriamų ir apdraustojo pasirenkamų vaistų kainų skirtumą. Pacientė savo iniciatyva nesirinko papildomų paslaugų ar procedūrų. Pacientei buvo pasiūlyta įsigyti MPP ir vaistų, kurie buvo reikalingi pagrindinei ligai gydyti. 2015 m. rugpjūčio 28 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-15-116 buvo priimtas sprendimas, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, teikdama stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 punkte, Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų reikalavimus, netinkamai vykdė Sutarties 2.9 punkte nurodytus esminius sutartinius įsipareigojimus, ir vadovaujantis minėtos Sutarties 2.9 ir 5.3 punktais atsakovei paskirta 289,62 Eur bauda. Atsakovė paskirtos baudos nesumokėjo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 2.2, 2.9, 2.19, 2.20 punktuose, Sutarties specialiųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintus reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės sutartinę baudą bei procesines palūkanas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Kolegija nutartyje, inter alia (be kita ko), nurodo, kad ieškovė yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, įgyvendinanti Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – PSDF – lėšas. Teritorinės ligonių kasos vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Valstybinė ligonių kasa). Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostę teisiniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas, yra mišraus pobūdžio, t. y. turi tiek administraciniams, tiek civiliniams teisiniams santykiams būdingų požymių.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Ši proceso teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. CK 6.271 straipsniu.

Sveikatos sistemos įstatymo 58 straipsnyje reglamentuojama sveikatinimo veiklos sutartys ir jų sąlygos. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, sveikatinimo veiklos sutartys sudaromos valstybės ar savivaldybių ir kitų subjektų sveikatos programoms vykdyti bei sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Sveikatinimo veiklos sutartys sudaromos raštu. Kiekvienoje sveikatinimo veiklos sutartyje šalys privalo, inter alia, sulygti dėl netesybų dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo, nevykdymo ar jos vienašalio nutraukimo, įskaitant netesybas už nustatytų sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų reikalavimų nesilaikymą (Sveikatos sistemos įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sveikatinimo veikla – asmens sveikatos priežiūra, visuomenės sveikatos priežiūra, medicinos priemonių (prietaisų) rinkos subjektų veikla, farmacinė ir kita veikla, kurios rūšis ir reikalavimus ją vykdantiems subjektams nustato sveikatos apsaugos ministras (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 29 dalis).

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorines veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį Įstatymą, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Teritorinių ligonių kasų funkcijos įtvirtintos Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnyje. Teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartį teismingumo byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2016 m. spalio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-72/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-72/2016">T-72/2016</a>). Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones (Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051, o Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-23 buvo patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties standartinės sąlygos (bendrosios bei specialiosios). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xNC01NTIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-14-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-14-552/2017">I-14-552/2017</a>, 2017 m. lapkričio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 1K-216, kurio 2 punkte nustatė, kad 2017 metų sutartyse su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis nustatytos baudos netaikomos nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovei ir atsakovei sudarius anksčiau minėtą Sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, šalis sieja sutartiniai įsipareigojimai, inter alia, atsakovei mokėti ieškovės prašomą priteisti baudą, jeigu tam yra teisės aktuose ir Sutartyje nustatytas pagrindas. Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog keliamas ginčas pagal teritorinės ligonių kasos (nors ir viešojo administravimo subjekto) ieškinį dėl baudos priteisimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi tai yra ginčas, kylantis iš Sutarties, kurią pažeidė atsakovė, nesanti viešojo administravimo subjektu. Tai, kad pati Sutartis vertintina kaip administracinė, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, šiuo atveju nelemia ginčo priskirtinumo administraciniam teismui pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą (taip pat žr. Specialiosios tesiėjų kolegijos 2018 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-38/2018).

Kartu pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 6 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-72/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-72/2016">T-72/2016</a> pasisakyta dėl ginčo, kai asmens sveikatos priežiūros institucija ginčija atitinkamos teritorinės ligonių kasos ekspertizės pažymą, rūšinio teismingumo (nurodyta, kad tokie ginčai yra teismingi administraciniam teismui). Ginčo, kuriame priimta nurodyta nutartis, ir ginčo, dėl kurio rūšinio teismingumo sprendžiama šioje byloje, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiškas, todėl ankstesniąja Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi šioje nutartyje nesivadovaujama.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamas ginčas dėl baudos priteisimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Grąžinti bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl baudos priteisimo Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas

Romanas Klišauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

teisėjas

Dainius Raižys