Dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo (suinteresuoti asmenys I. M., uždaroji akcinė bendrovė „BMT Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Sigma Ventus“, uždaroji akcinė bendrovė „KRK Wood“, uždaroji akcinė bendrovė „Inžinera“

Civilinė byla Nr. 3K-3-165-915/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00004-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.4; 3.4.4.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Luminor Bank“ skundą dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo, suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Draudimo projektai“ reikalavimą dėl pripažinimo laimėtoju ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo (suinteresuoti asmenys I. M., uždaroji akcinė bendrovė „BMT Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Sigma Ventus“, uždaroji akcinė bendrovė „KRK Wood“, uždaroji akcinė bendrovė „Inžinera“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami restruktūrizuojamos įmonės kreditorių komiteto kompetencijos tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarkos klausimai.

Pareiškėja AB „Luminor Bank“ (anksčiau – AB „DNB bankas“; toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama:

panaikinti RUAB „Molesta“ (toliau – ir restruktūrizuojama bendrovė; bendrovė) kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais „Dėl RUAB „Molesta“ priklausančio ir AB „DNB bankas“ įkeisto turto pardavimo patvirtinimo pirkėjai UAB „KRK Wood“ ir „Dėl RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo“;

nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą.

Pareiškėja nurodė, kad bendrovės kreditorių komitetas 2017 m. vasario 7 d. antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja įgyjant teisę įsigyti bendrovei priklausantį ir pareiškėjai įkeistą turtą už 1 126 500 Eur, trečiuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimus. Pareiškėja balsavo „prieš“, priimant šiuos nutarimus, ir siūlė savo nutarimų projektus (dėl UAB „Draudimo projektai“ pripažinimo laimėtoja įgyjant teisę įsigyti pirmiau minėtą turtą už 1 445 000 Eur ir administratorės įpareigojimo kreiptis į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo), tačiau šiems projektams nebuvo pritarta.

Pareiškėjos teigimu, bendrovės kreditorių komitetas neteisėtai priėmė nutarimą patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą (toliau – ĮRĮ) kreditorių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti dėl restruktūrizavimo plano ir jo pakeitimų tvirtinimo. Šio įstatymo nuostatos neįtvirtina pirmiau nurodytos teisės perleidimo kreditorių komitetui galimybės.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl turto pardavimo UAB „KRK Wood“, kuri pasiūlė mažesnę kainą negu kita potenciali pirkėja UAB „Draudimo projektai“, pažeidžia restruktūrizuojamos bendrovės ir jos kreditorių interesus, neatitinka bendrųjų teisės principų reikalavimų, finansinės logikos ir restruktūrizavimo procedūrų tikslo. UAB „Draudimo projektai“ pateiktas pasiūlymas nebuvo priimtas iš esmės vien tik todėl, kad ji neįmokėjo 5 proc. dydžio avanso, tačiau bendrovės restruktūrizavimo plane nėra nustatyta sąlyga, kad potencialus pirkėjas turi sumokėti 5 proc. kainos dydžio avansą. Turto pardavimo tvarkos pakeitimai (nustatant sąlygą dėl pirmiau nurodyto avanso sumokėjimo) nebuvo svarstyti ir priimti bendrovės kreditorių susirinkime.

Suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“ atsiliepime į pareiškėjos skundą sutiko su skundo dalimi dėl antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo, be to, prašė: pripažinti jį laimėtoju įgyjant teisę įsigyti bendrovei priklausantį ir pareiškėjai įkeistą turtą; patvirtinti šio turto pardavimą už 1 445 000 Eur sumą (plius PVM) ir įpareigoti restruktūrizuojamą bendrovę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.

Bendrovės restruktūrizavimo administratorė savo ruožtu prašė patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, kuriems 2017 m. vasario 7 d. pritarė kreditorių komitetas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi:

panaikino restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta pripažinti UAB „KRK Wood“ laimėtoja įgyjant teisę įsigyti bendrovei priklausantį ir pareiškėjai įkeistą turtą už 1 126 500 Eur sumą;

nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjos skundo reikalavimą dėl kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimo, priimto trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų patvirtinimo, panaikinimo;

paliko nenagrinėtą pareiškėjos prašymą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo;

netenkino suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ prašymo pripažinti jį laimėtoju įgyjant teisę įsigyti bendrovei priklausantį ir pareiškėjai įkeistą turtą už 1 445 000 Eur sumą ir įpareigoti restruktūrizuojamą bendrovę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį;

netenkino bendrovės restruktūrizavimo administratorės prašymo patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus;

priteisė pareiškėjai iš restruktūrizuojamos bendrovės 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nurodė, kad ĮRĮ nuostatos nedraudžia kreditorių susirinkimui perduoti kreditorių komitetui teisę spręsti dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams. Teismo vertinimu, ĮRĮ nuostatos, įtvirtinančios teisę kiekvienam restruktūrizuojamos įmonės kreditoriui skųsti kreditorių komiteto sprendimus ir nustatančios teismo prerogatyvą tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, suponuoja išvadą, kad pritarimas restruktūrizavimo plano pakeitimams nėra išimtinė kreditorių susirinkimo teisė. Teismas, įvertinęs restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių komiteto darbo reglamento nuostatą, kad kreditorių komitetas turi ĮRĮ įtvirtintas ir kreditorių susirinkimo perduotas visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę rinkti ir keisti kreditorių komitetą bei kreditorių komiteto pirmininką, konstatavo, jog kreditorių komitetas turėjo teisę (kompetenciją) spręsti dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatavo, kad skundžiami nutarimai priimti, neperžengiant kreditorių komiteto kompetencijos ribų.

Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas (komitetas) turi kompetenciją spręsti dėl turto pardavimo tvarkos patikslinimo (pakeitimo). Teismas nustatė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas (komitetas) nesprendė klausimo dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo – pati bendrovė paruošė jai priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarką. Teismas, remdamasis šia aplinkybe, priėjo prie išvados, kad nebuvo laikytasi ĮRĮ ir restruktūrizavimo plane nustatytos bendrovės turto pardavimo tvarkos tvirtinimo (patikslinimo) procedūros – šis klausimas nebuvo sprendžiamas kreditorių susirinkime (komitete), kreditoriams (kreditorių komiteto nariams) nebuvo sudarytos sąlygos reikšti savo prieštaravimus dėl pačios bendrovės parengtos turto pardavimo tvarkos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundžiamas kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas, nes priimtas remiantis netinkamai patvirtinta turto pardavimo tvarka. Teismas išaiškino, kad restruktūrizuojamos bendrovės turto pardavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins bendrovės turto pardavimo tvarką.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja neturi teisės skųsti restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimai – visi ginčai, susiję su restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimu, nagrinėtini restruktūrizavimo plano pakeitimų projekto nagrinėjimo ir tvirtinimo teisme tvarka, t. y. nagrinėjant restruktūrizavimo administratorės prašymą dėl plano pakeitimų tvirtinimo.

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai, kaip pavienei kreditorei, nesuteikta teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo.

Teismas atmetė suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimą dėl pripažinimo laimėtoju, pažymėdamas, kad restruktūrizavimo bylose nėra sprendžiami klausimai dėl kreditorių susirinkime (komitete) priimtų nutarimų ekonominio naudingumo. Teismas nurodė, kad teisė spręsti dėl restruktūrizuojamos įmonės turto pardavimo yra suteikta įmonės kreditorių susirinkimui ar komitetui, o teismas iš esmės tik prižiūri jų priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismo vertinimu, panaikinus kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, nėra tikslinga tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, kurie yra susiję būtent su turto pardavimu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos, restruktūrizuojamos bendrovės, suinteresuotų asmenų UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“, UAB,,KRK Wood“ ir UAB,,Draudimo projektai“ atskiruosius skundus, 2017 m. spalio 2 d. nutartimi:

pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria panaikintas bendrovės kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu: papildomai (panaikinus pirmiau nurodytą nutarimą) perdavė restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių komitetui iš naujo spręsti bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pirkėjo patvirtinimo klausimą;

pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos: priteisė pareiškėjai iš restruktūrizuojamos bendrovės 646,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė restruktūrizuojamai bendrovei ir suinteresuotam asmeniui UAB „KRK Wood“ iš suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ atitinkamai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 150 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties motyvuojamąją dalį: pašalino motyvus, kad restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių komitetas turi teisę priimti nutarimus patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, taip pat kad restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių susirinkimas (komitetas) turi patvirtinti papildomą bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarką;

paliko nepakeistas kitas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalis;

priteisė pareiškėjai iš restruktūrizuojamos bendrovės 191,99 Eur, iš suinteresuoto asmens UAB „Sigma Ventus“ – 95,99 Eur, iš suinteresuoto asmens UAB „BMT Baltic“ – 95,99 Eur, iš suinteresuoto asmens UAB „KRK Wood“ – 191,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sisteminė ĮRĮ teisės normų, aktualių nagrinėjamam ginčui, analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad svarbiausi kreditorių sprendimai restruktūrizavimo procese, kuriems reikalinga ne paprasta, o kvalifikuota balsų dauguma, turi būti priimami kreditorių susirinkimo pagal ĮRĮ nustatytas procedūras ir taisykles. Restruktūrizavimo plano, jo pakeitimų parengimas ir patvirtinimas – viena esminių restruktūrizavimo proceso procedūrų, nuo kurios daugiausia priklauso viso įmonės restruktūrizavimo proceso sėkmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių susirinkimas negali perduoti savo kompetencijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams paprasta balsų dauguma renkamam kreditorių komitetui, kurio nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė viso komiteto narių.

Teisėjų kolegija nustatė, kad restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių susirinkimas perdavė kreditorių komitetui iš esmės visas savo teises, kurios yra įtvirtintos ĮRĮ (išskyrus teisę rinkti ir keisti kreditorių komitetą bei kreditorių komiteto pirmininką). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia komitetui perduodamų teisių apimties formuluotė, įvertinus aktualaus teisinio reguliavimo nuostatą, kad komitetui gali būti perduodama tik dalis susirinkimo teisių, laikytina teisiškai ydinga, nes nėra išsamiai įvardytos konkrečios teisės, kurias kreditorių susirinkimas perduoda komitetui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovės restruktūrizavimo plano VII.2 punkte nurodyta, jog kreditoriams siūloma sudaryti kreditorių komitetą, kuris restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu ir tarp kreditorių susirinkimų turėtų teisę priimti sprendimus dėl restruktūrizavimo plano eigos bei vykdymo, t. y. viename pagrindinių restruktūrizavimo proceso dokumentų nebuvo įtvirtinta kreditorių komiteto kompetencija spręsti klausimus, susijusius su restruktūrizavimo plano pakeitimu.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad įmonių restruktūrizavimo procesas yra viešosios teisės reguliavimo sritis, kurioje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. ĮRĮ nesant aiškiai įtvirtintos kreditorių komiteto kompetencijos spręsti dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo, bendrovės kreditorių komitetas, įgyvendindamas tokią (jam nepriklausančią) teisę, veikė neteisėtai, t. y. viršydamas savo įgaliojimus.

Teisėjų kolegija nurodė, kad bendrovės restruktūrizavimo planu nustatyta jai priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarka. Be to, buvo priimta (patvirtinta bendrovės direktoriaus, suderinta su restruktūrizavimo administratore ir dalimi kreditorių komiteto narių) ir papildoma pirmiau nurodyto turto pardavimo tvarka, kuri nuo restruktūrizavimo plane išdėstytos tvarkos skiriasi iš esmės vienintele nuostata, t. y. kad potencialus pirkėjas, pateikęs pasiūlymą įsigyti įkeistą turtą, privalo įmokėti į bendrovės sąskaitą 5 proc. avansą, skaičiuojamą nuo įkeisto turto pardavimo kainos, kuris įskaičiuojamas į įkeisto turto pardavimo kainą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad turto pardavimo tvarka yra privaloma restruktūrizavimo plano dalis. Vadinasi, kreditorių susirinkimas, o ne kreditorių komitetas turi tvirtinti turto pardavimo tvarkos pakeitimus.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad, net ir laikant, jog kreditorių komitetas turėjo kompetenciją spręsti dėl turto pardavimo tvarkos pakeitimų tvirtinimo, vis vien nebūtų pagrindo konstatuoti, kad buvo tinkamai patvirtinta papildoma turto pardavimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas daryti tokią išvadą egzistuoja, nes nebuvo laikomasi esminių kreditorių komiteto nutarimų priėmimo procedūrų, įtvirtintų tiek ĮRĮ, tiek ir bendrovės kreditorių komiteto darbo reglamente, t. y. nesušauktas kreditorių komiteto posėdis, neparuošta posėdžio darbotvarkė bei medžiaga, nesudaryta galimybė kompetentingiems subjektams iki posėdžio teikti siūlymus dėl darbotvarkės papildymo, nepriimti kreditorių komiteto posėdžio nutarimai, neparengtas posėdžio protokolas ir kt.

Teisėjų kolegijos vertinimu, restruktūrizavimo planu nustatytoje turto pardavimo tvarkoje yra įtvirtintos visos esminės bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarkos sąlygos, pagal jas ir buvo vykdomas nurodyto turto pardavimas. Papildoma turto pardavimo tvarka nuo restruktūrizavimo plane išdėstytos tvarkos skiriasi iš esmės vienintele sąlyga dėl 5 proc. avanso įmokėjimo. Ši sąlyga, nors ir galėtų būti taikoma, parduodant nurodytą turtą, nelaikytina būtina turto pardavimo tvarkos dalimi, be kurios negalėtų būti vykdomas turto pardavimo procesas. Teisėjų kolegija, remdamasi šiais argumentais, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrovės turto pardavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai kreditorių susirinkimas (komitetas) tinkamai patvirtins bendrovės turto pardavimo tvarką.

Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais atmestas suinteresuoto asmens UAB „Draudimo projektai“ reikalavimas dėl pripažinimo laimėtoju, nurodė, kad teismui nėra pagrindo įsiterpti į kreditorių komiteto kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Todėl klausimas dėl bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pirkėjo patvirtinimo grąžintinas kreditorių komitetui spręsti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo nurodymu, kreditorių komitetas, svarstydamas pirmiau nurodytą klausimą, turėtų vadovautis bendrovės restruktūrizavimo plane išdėstyta bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarka ir motyvuotai įvertinti potencialių pirkėjų pasiūlytų kainų dydį, realias galimybes įsigyti nurodytą turtą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Restruktūrizuojama bendrovė kasaciniu skundu prašo:

panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalis dėl bendrovės kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties motyvuojamosios dalies pakeitimo ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti pareiškėjos reikalavimą dėl bendrovės kreditorių komiteto 2017 m. vasario 7 d. nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo;

panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dalis netenkinti restruktūrizavimo administratorės prašymo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Restruktūrizuojamos bendrovės kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių susirinkimo teisę perduoti savo teises kreditorių komitetui. ĮRĮ nustatyta, kad kreditorių komitetą renka kreditorių susirinkimas, kuris kartu nusprendžia, kiek jam pagal įstatymą priklausančių teisių perduoti kreditorių komitetui. Įstatyme nustatyta, kad kreditorių komitetui gali būti perduodama dalis kreditorių susirinkimo turimų teisių, nedetalizuojant, kokios teisės gali ir negali būti perduodamos. Vadinasi, ĮRĮ expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nedraudžia perduoti kreditorių komitetui teisės pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimui, todėl darytina išvada, kad pats kreditorių susirinkimas sprendžia, ar perduoti tokią teisę kreditorių komitetui. Pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas išrinko kreditorių komitetą ir nutarė perduoti visas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę rinkti ir keisti kreditorių komitetą bei kreditorių komiteto pirmininką. Vadinasi, bendrovės kreditorių komitetas, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, turėjo kompetenciją spręsti klausimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo ir laimėtojo pripažinimo, pažeidė proceso teisės normas, susijusias su įrodinėjimu, t. y. pažeidė įrodymų visumos vertinimo principą ir nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178 ir 185 straipsnių taikymo praktikos, pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktus, reglamentuojančius apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinį:

Bendrovės restruktūrizavimo plane yra nustatyta, kad bendrovei priklausantis ir pareiškėjai įkeistas turtas realizuojamas kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka. Vadinasi, restruktūrizavimo plane yra įtvirtinti tik bendri turto pardavimo tvarkos principai. Bendrovė, remdamasi šiais bendraisiais principais, atskiru dokumentu detalizavo visas procedūras, kas, priešingai negu konstatavo apeliacinės instancijos teismas, negali būti laikoma restruktūrizavimo plane nustatytos turto pardavimo tvarkos pakeitimu. Kreditorių komitetas teisėtai sprendė dėl bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarkos detalizavimo, taip užtikrindamas restruktūrizavimo plano vykdymą.

Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami tik dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį. Bendrovės kreditorių komiteto nariai savo parašais pritarė turto pardavimo tvarkai. Kreditorių komiteto narių daugumos valia išreikšta tinkamai, aiškiai ir suprantamai, todėl kreditorių komiteto posėdžio nesušaukimas savaime nelemia pirmiau nurodytos tvarkos negaliojimo.

Suinteresuoti asmenys UAB „Sigma Ventus“, UAB „BMT Baltic“ ir UAB „KRK Wood“ prisidėjo prie restruktūrizuojamos bendrovės kasacinio skundo.

Pareiškėja atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu nurodo restruktūrizuojama bendrovė, tinkamai taikė ir aiškino ĮRĮ nuostatas, susijusias su restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimu. Pagal ĮRĮ teisė svarstyti ir tvirtinti restruktūrizavimo planą bei jo pakeitimus yra suteikta išimtinai restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimui. Kasaciniame skunde akcentuojamas aspektas, kad buvo išrinktas kreditorių komitetas, kuriam pagal ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali būti perduota dalis kreditorių susirinkimo teisių, savaime nesuteikia kreditorių komitetui kompetencijos spręsti dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo. ĮRĮ nenustato teisės tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus perleidimo kreditorių komitetui galimybės. Priešingai, ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas. Jeigu ir būtų pagrindas pripažinti, kad kreditorių komitetas turi kompetenciją priimti nutarimą dėl kreditorių susirinkime patvirtinto restruktūrizavimo plano pakeitimų tvirtinimo, tokiems pakeitimams turėtų būti pritarusi kvalifikuota kreditorių dauguma. Kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos kriterijus, įtvirtintas ĮRĮ, negali būti pakeistas kreditorių susirinkimo ir (ar) kreditorių komiteto valia.

Kasacinio skundo argumentai dėl turto pardavimo tvarkos patvirtinimo teisėtumo yra nepagrįsti:

Restruktūrizavimo plane, kitaip negu nurodo bendrovė, yra detaliai ir išsamiai apibrėžta bendrovės turto pardavimo tvarka (nurodytas parduodamas turtas, jo kompleksiškumas, pardavimo būdas, etapai, pardavimo kaina, pardavimo procedūra ir kt.). Bendrovės kreditorių susirinkimas, tvirtindamas restruktūrizavimo planą, pritarė bendrovės turto pardavimo tvarkai. Tiek bendrovės direktorius, tiek restruktūrizavimo administratorė, tiek kreditorių komitetas neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva keisti (pildyti) bendrovės turto pardavimo tvarką, nes tokie veiksmai reikštų restruktūrizavimo plano keitimą. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad restruktūrizavimo plane nustatyta, jog pareiškėjai įkeistas turtas bus realizuojamas atskira kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka. Bendrovė nepagrįstai sutapatina pareiškėjai įkeisto ir bendrovės neįkeisto turto pardavimo tvarkas.

Bendrovės kreditoriai nėra ĮRĮ nustatyta tvarka patvirtinę bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarkos, t. y. kreditoriai nesvarstė ir nebalsavo dėl šios tvarkos, nepriėmė sprendimo dėl tvarkos patvirtinimo. Tai, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, yra esminiai procedūriniai pažeidimai.

Suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:

Bendrovės restruktūrizavimo plane nustatyta, kad bendrovei priklausantis ir pareiškėjai įkeistas turtas realizuojamas kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka. Ši nuostata pirmiausia reiškia, kad, norint nustatyti papildomą, negu yra įtvirtinta restruktūrizavimo plane, pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarką, turi būti priimtas kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas dėl tokios tvarkos patvirtinimo. Bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarkos pakeitimo klausimas nebuvo sprendžiamas kreditorių susirinkimo (komiteto) lygmeniu. Vadinasi, pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarkos pakeitimas yra neteisėtas.

Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarka buvo detalizuotos procedūros, nurodytos restruktūrizavimo plane ir reikalingos pirmiau nurodytam turtui realizuoti. Aptariamoje turto pardavimo tvarkoje, ką pagrįstai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, nėra papildomų turto pardavimo detalių, išskyrus vienintelį pakeitimą, t. y. reikalavimą sumokėti 5 proc. dydžio avansą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių komiteto kompetencijos tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus

Įmonės restruktūrizavimas apibrėžiamas kaip visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Restruktūrizavimas įgyvendinamas remiantis įmonės restruktūrizavimo planu, kurio esmines dalis sudaro įmonės verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisme, vykdymo (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vykdant restruktūrizavimą, gali būti modifikuojamos restruktūrizuojamos įmonės prievolės kreditoriams, daroma įtaka kreditorių teisėms ir pareigoms (atidedami reikalavimų vykdymo terminai, atsisakoma reikalavimų (jų dalies), piniginė prievolė keičiama kita prievole ir pan.), todėl restruktūrizavimo procesas gali vykti tik tokiu atveju, jei restruktūrizavimo planui pritarė kreditoriai.

Restruktūrizavimo procesas yra kolektyvinis procesas, todėl ĮRĮ nenustatyta, kad restruktūrizavimo planui turi pritarti visi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai. Kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos reikalavimas, nustatytas ĮRĮ, užtikrina, kad restruktūrizavimo planas turėtų didžiausią reikalavimų dalį turinčių kreditorių palaikymą ir kad kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro mažumą, negalėtų užkirsti kelio restruktūrizavimui, taip pat leidžia spręsti, kad kvalifikuota kreditorių dauguma laiko įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui realiu, kreditorių daromas nuolaidas – proporcingomis, o restruktūrizavimo tikslus – įgyvendinamais.

Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę rinkti kreditorių komitetą ir perduoti jam dalį kreditorių susirinkimo teisių (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių komiteto nariais gali būti tik kreditoriai, išskyrus asmenį, įgaliotą ginti su darbo santykiais susijusius darbuotojų reikalavimus. Kreditorių komiteto nariu turi būti asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius darbuotojų reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti tokius darbuotojų reikalavimus, atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nelaimingo atsitikimo darbe atveju. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai (ĮRĮ 27 straipsnio 1 dalis).

Kreditorių komitetas atlieka kreditorių susirinkimo jam pavestas funkcijas, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų (ĮRĮ 27 straipsnio 2 dalis). Kreditorių komiteto posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komiteto priimti nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė viso komiteto narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas (ĮRĮ 27 straipsnio 3 dalis).

ĮRĮ nuostatose nėra tiesiogiai įtvirtinta nei draudimo, nei leidimo kreditorių komitetui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. Todėl, sprendžiant teisės klausimą, ar pagal galiojantį ĮRĮ kreditorių komitetas turi tokią kompetenciją, būtina remtis sisteminiu teisės aiškinimu, taip pat atsižvelgti į restruktūrizavimo planui ir jo pakeitimams keliamus tikslus.

ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktūrizavimo plano projektui ir jo pakeitimams. Restruktūrizavimo plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami tokia pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalis).

Atsižvelgiant į šios nutarties 29–30 punktuose nurodytą restruktūrizavimo plano reikšmę įmonės restruktūrizavimo procesui ir kreditorių teisėms bei pareigoms, taip pat į reikalavimą, kad restruktūrizavimo planui pritartų kvalifikuota kreditorių dauguma, į ĮRĮ reglamentuotą restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas negali perduoti kreditorių komitetui savo kompetencijos tvirtinti restruktūrizavimo planą ir jo pakeitimus. Restruktūrizavimo plano modifikavimas gali reikšmingai paveikti restruktūrizuojamos įmonės kreditorių interesus. Keičiant restruktūrizavimo planą, gali esmingai pakisti jo turinys, kreditorių teisės ir pareigos restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu. Atsižvelgdama į ĮRĮ 14 straipsnio 11 dalies reikalavimą restruktūrizavimo plano pakeitimus svarstyti ir tvirtinti tokia pačia tvarka, kaip ir restruktūrizavimo planą, taip pat į restruktūrizavimo plano pakeitimų reikšmę kreditorių teisėms ir pareigoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad restruktūrizavimo plano pakeitimams, kaip ir pačiam restruktūrizavimo planui, turi pritarti kreditorių susirinkimas. Priešingas aiškinimas, kad, kreditorių susirinkimui pritarus restruktūrizavimo planui ir teismui jį patvirtinus, tolesni restruktūrizavimo plano pakeitimai galėtų būti daromi be kreditorių susirinkimo pritarimo, pritarus vien kreditorių komitetui, sudarytų sąlygas esmingai modifikuoti restruktūrizavimo plano turinį bei kreditorių teisių ir pareigų apimtį, nors tokiems pakeitimams nebūtų išreikštas kvalifikuotos kreditorių daugumos palaikymas.

Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama ĮRĮ 14 straipsnio 3, 11 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: įmonių restruktūrizavimo procese kreditorių komitetas neturi kompetencijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams; tokią kompetenciją turi tik kreditorių susirinkimas.

Apeliacinės instancijos teismas kreditorių komiteto kompetencijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams neturėjimą, be kita ko, grindė ir tuo, kad įmonių restruktūrizavimo procesas yra viešosios teisės reguliavimo sritis, kurioje vadovaujamasi principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl, ĮRĮ nesant aiškaus leidimo, kreditorių komitetas negali spręsti dėl restruktūrizavimo plano pakeitimų. Teisėjų kolegija šiems argumentams pritaria tik iš dalies. Pirma, restruktūrizavimo procesas grindžiamas jo dalyvių (kreditorių, restruktūrizuojamos įmonės, jos dalyvių) autonomija ir yra privatinės teisės instrumentas, skirtas su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės mokumo problemoms spręsti. Dauguma ĮRĮ nuostatų riboja restruktūrizavimo proceso dalyvių elgesį, įtvirtina konkrečius draudimus ar įpareigojimus, todėl tiek, kiek nėra imperatyvių draudimų ar įpareigojimų, restruktūrizavimo teisinių santykių dalyviai naudojasi laisve, nebent tai prieštarautų kitų teisės aktų nuostatoms arba būtų nesuderinama su restruktūrizavimo proceso tikslais ir principais. Antra, draudimas kreditorių komitetui pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams egzistuoja ne todėl, kad tokia kreditorių komiteto teisė nėra aiškiai įtvirtinta ĮRĮ (pažymėtina, kad ĮRĮ nedetalizuoja kreditorių komiteto funkcijų), o todėl, kad tokia jo funkcija prieštarautų aptartai kreditorių susirinkimo kompetencijai ir restruktūrizavimo plano prigimčiai.

Nepaisant minėtų argumentavimo netikslumų, apeliacinės instancijos teismas tinkamai sprendė, kad kreditorių komitetas neturi kompetencijos pritarti restruktūrizavimo plano pakeitimams.

Dėl kreditorių komiteto nutarimų priėmimo tvarkos

Kasaciniame skunde nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditorių komitetas neturėjo kompetencijos detalizuoti restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio įkeisto turto realizavimo tvarkos, taip pat nepagrįstai pripažino, kad buvo pažeistos esminės kreditorių komiteto nutarimų priėmimo procedūros.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindiniai kreditorių komiteto nutarimų priėmimo principai yra įtvirtinti ĮRĮ. Įstatymas nurodo daugiau nei pusės kreditorių komiteto narių dalyvavimą, kaip posėdžio teisėtumo sąlygą, taip pat daugiau nei pusės viso komiteto narių balsavimą už nutarimą, kaip nutarimo teisėtumo sąlygą (ĮRĮ 27 straipsnio 3 dalis).

Kreditorių susirinkimo pirmininkas kreditorių komiteto posėdžio protokolą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po kreditorių komiteto posėdžio dienos pateikia įmonės valdymo organui ir restruktūrizavimo administratoriui. Restruktūrizavimo administratorius, gavęs kreditorių komiteto posėdžio protokolą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jo kopijas pateikia įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui ir kiekvienam kreditoriui (ĮRĮ 27 straipsnio 3 dalis). Restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai turi teisę apskųsti teismui kreditorių susirinkimo (komiteto) priimtus nutarimus per 14 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie šiuos nutarimus (ĮRĮ 24 straipsnio 7 punktas).

RUAB „Molesta“ kreditorių komiteto darbo reglamente aptariama kreditorių komiteto posėdžių šaukimo tvarka (2.7 punktas), nustatytas kreditorių komiteto nutarimų projektų ir medžiagos pateikimas kreditorių komiteto nariams ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki kreditorių komiteto posėdžio datos (2.8 punktas), privalomas administratoriaus įgalioto asmens dalyvavimas kreditorių komiteto posėdžiuose (2.11 punktas), nustatytas atviro balsavimo principas (2.13 punktas), aptartas kreditorių komiteto posėdžių protokolavimas ir balsavimo rezultatų įforminimas (2.14–2.15 punktai).

Įstatyme ir kreditorių komiteto darbo reglamente nustatytos kreditorių komiteto posėdžių organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos laikymasis užtikrina skaidrų klausimų iškėlimą ir išsamų jų apsvarstymą kreditorių komitete, sudarant galimybę kiekvienam kreditorių komiteto nariui iš anksto susipažinti su siūlomų nutarimų medžiaga, apsvarstyti galimus balsavimo variantus ir atvirai balsuojant išreikšti savo poziciją. Tinkamas kreditorių komiteto priimtų nutarimų įforminimas ir kreditorių informavimas apie priimtus nutarimus sudaro sąlygas kreditoriams apskųsti juos teismui.

Byloje nustatyta, kad klausimas dėl restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarkos nebuvo iškeltas kreditorių komitete, jam svarstyti nebuvo organizuotas komiteto posėdis, nevyko balsavimas, nebuvo priimtas kreditorių komiteto nutarimas ir neparengtas posėdžio protokolas.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, trims kreditorių komiteto nariams pasirašius minėtą turto pardavimo tvarką, kreditorių komiteto posėdžio nesušaukimas neturėtų būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu. Priešingai nei nurodo restruktūrizuojama bendrovė, kreditorių komiteto posėdžio nesušaukimas galėjo paneigti sąlygas kreditorių komiteto nariams visapusiškai įsigilinti į svarstomo klausimo esmę, o kreditoriams – sužinoti apie priimtą dokumentą ir jį apskųsti teismui. Minėtame dokumente yra trijų iš penkių kredito komiteto narių parašai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad tokio turinio kreditorių komiteto nutarimas nebuvo svarstomas ir priimtas.

Nustačius, kad, svarstant restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo tvarką, buvo iš esmės pažeista kreditorių komiteto posėdžių organizavimo ir nutarimų priėmimo tvarka, negalima konstatuoti, kad kreditorių komitetas šiuo klausimu priėmė kokį nors nutarimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pasisakyti dėl restruktūrizuojamos bendrovės argumentų, susijusių su kreditorių komiteto kompetencija detalizuoti jai priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto realizavimo tvarką.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino pažeidimus, susijusius su turto pardavimo tvarkos tvirtinimu kreditorių komitete, ir kartu tinkamai sprendė dėl tolesnių restruktūrizuojamai bendrovei priklausančio ir pareiškėjai įkeisto turto pardavimo procedūrų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus restruktūrizuojamos bendrovės kasacinį skundą, pareiškėja turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Be to, tokią teisę turi ir suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“, kuris veikia pareiškėjos pusėje (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašo priteisti iš restruktūrizuojamos bendrovės 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Tokio paties bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo reikalauja ir suinteresuotas asmuo UAB „Draudimo projektai“. Prašymams dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįsti yra pateikti reikiami faktiniai duomenys (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Prašomų atlyginti išlaidų už advokato pagalbą dydžiai neviršija maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (7 ir 8.14 punktai). Todėl teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, priteisia pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui UAB „Draudimo projektai“ iš restruktūrizuojamos bendrovės po 1331 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Kasaciniame teisme susidarė 3,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš pralaimėjusios bylos šalies, t. y. restruktūrizuojamos bendrovės, kuri dėl savo teisinio statuso yra atleista tik nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti AB „Luminor Bank“ (j. a. k. 112029270) iš RUAB „Molesta“ (j. a. k. 167553831) 1331 (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Priteisti UAB „Draudimo projektai“ (j. a. k. 300599880) iš RUAB „Molesta“ 1331 (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą.

Priteisti valstybei iš RUAB „Molesta“ 3,12 Eur (trijų Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Algirdas Taminskas

Vincas Verseckas