Z. V. pagal BK 222 str., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-124-628/2018 Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00691-2008-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.12.1;

1.2.14.5.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Piesliako ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. V. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Z. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 182 straipsnio 2 dalį (savo naudai įgijus 320 020 Lt (92 684,20 Eur) laisvės atėmimu dvejiems metams, 182 straipsnio 2 dalį (savo naudai įgijus 83 640,50 Lt (24 223,96 Eur) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 182 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes apimant ir iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Z. V. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleista dėl ligos (BK 76 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš Z. V. civilinės ieškovės UAB „E.“ naudai priteista 120 531,8 Eur turtinės žalos atlyginimo, taip pat priteista 3021,72 Eur advokatų paslaugoms apmokėti.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 9 d. nutartis, kuria nuteistosios Z. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

Z. V. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: dirbdama UAB „E.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d., privalėdama vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), pažeisdama šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais; 12 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 straipsnio 2 dalį, kuri nurodo, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, buhalterinės apskaitos dokumentuose. Ji kasos knygoje nurašė 320 020 Lt (92 684,20 Eur), tačiau jų faktiškai neįnešė į einamąją UAB „E.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, ir, atvirkščiai, įnešė į banką „Snoras“ 34 430 Lt (9971,62 Eur), tačiau jiems įforminti nesurašė kasos išlaidų orderių ir jų neapskaitė kasos knygoje, kasos knygoje nepagrįstai įregistruodama dvylika paskolos grąžinimo V. E. operacijų už 83 640,50 Lt (24 223,96 Eur) ir aštuonias pinigų įnešimo į banką operacijas už 72 261,23 Lt (20 928,30 Eur), iš viso tiriamuoju laikotarpiu buhalterinės apskaitos dokumentuose – kasos knygoje – nepagrįstai įrašė 475 921,73 Lt (137 836,50 Eur), dėl to dokumentinio tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti, kur faktiškai buvo panaudoti iš bendrovės kasos nurašyti 475 921,73 Lt (137 836,50 Eur), kadangi šios operacijos bendrovės apskaitoje užfiksuotos, tačiau faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos yra susijusios su bendrovės veikla, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu, dėl to nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Z. V. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad, klastodama tikrus dokumentus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: dirbdama UAB „E.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d., klastodama dokumentus, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentuose – kasos knygoje nurašydama pinigų sumas, šioms sumoms patvirtinti fiktyviai surašydama kasos išlaidų orderius, suklastodama tikrus banko dokumentus – banko „Snoras“ pajamų orderius, juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad į banką įnešami UAB „E.“ pinigai, tačiau jų iš viso neįnešdama, tik užpildydama pajamų orderį arba įnešdama į banką pinigus, įnešamų grynųjų pinigų sumą nurodydama pajamų orderyje žymiai mažesnę, negu tame pačiame pajamų orderyje pridedamame prie bendrovės buhalterinių dokumentų, jame ištaisydama sumą, t. y prirašydama skaičius, padidindavo įnešamų pinigų sumą, tačiau pinigų faktiškai neįnešdama į einamąją UAB „E.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, arba įnešdama dalį pinigų, taip klastojo šiuos dokumentus:

Eil.

Nr.

Pagal kasos dokumentus

Pastabos

Kasos išlaidų orderio

Pinigų

įnešimą

patvirtinančio

dokumento

Data

Numeris

Suma, Lt

Kam išrašytas kasos išlaidų

orderis

1

2001.07.16

109

4500,00

Z. V.

48

dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašas yra

2

2001.07.23

112

4300,00

363

dokumentas be banko antspaudo, pinigų gavėjo parašo nėra

3

2001.08.10

125

4600,00

nėra

pinigų gavėjo parašo nėra

4

2001.09.20

155

3200,00

419183

5

2001.10.15

170

3500,00

2003.03.10

133

9000,00

V. E.

2003.04.30

140

20000,00

2003.05.22

300,00

nėra dokumento

įrašas tik kasos knygoje

2003.08.13

2600,00

2003.08.25

195

6

2003.12.12

2000,00

2004.02.05

4350,00

2004.03.27

3300,00

2004.04.27

6000,00

2004.06.25

324

5600,00

1458

2004.09.06

351

1000,00

320514

skirtumas tarp kasos išlaidų orderio ir į banką įneštos sumos, pinigų gavėjo parašas yra

2004.09.21

357

3000,00

pinigų gavėjo parašas yra

7

2004.11.24

385

5000,00

2005.01.20

10000,00

2005.02.19

3100,00

2005.03.09

12

2005.03.30

15

2005.05.10

31

2005.06.01

36

1384/0601

2005.06.10

40

8

2005.06.22

43

5500,00

4724/15

9

2005.07.26

55

34/304

10

2005.08.19

65

9700,00

764435

11

2005.11.09

103

6800,00

941/45

2005.11.22

106

4000,00

413415

13

2005.11.23

107

2850,00

614134

14

2005.12.28

122

8000,00

511/3842

2006.03.23

23

2006.05.06

2006.05.26

35

6550,00

46/1345

2006.06.14

2006.08.10

57

2006.10.31

80

2006.12.21

203

16000,00

61/3425

2007.01.18

2007.01.19

2007.06.12

141 19000,00

550092

skirtumas tarp kasos išlaidų orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum. taisytas, pinigų gavėjo parašas yra

2007.09.07

172

be numerio

2007.09.20

174

685114

2007.10.15

178

710303

2008.01.27

204

15000,00

2008.02.27

214

857786

2008.04.30

241

10000,00 Z. V.

2008.06.12

259

977462

2008.06.28

260

996502

skirtumas tarp kasos išlaidų orderio ir į banką įneštos sumos, banko dokum. taisytas, pinigų gavėjo parašas

Yra

2008.08.11

271

12400,00

42819

2008.08.20

272

6500,00

66896

2008.11.05

307

9500,00

Taip Z. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 320 020 Lt (92 684,20 Eur) – svetimą UAB „E.“ turtą.

3. Z. V. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: dirbdama UAB „E.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuo 2001 m. sausio 8 d. iki 2004 m. gruodžio 13 d. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą – UAB „E.“ turtą, t. y. išrašydama kasos išlaidų orderius, juose nurodydama: „Paskolos grąžinimas V. E.“, tačiau realiai pinigų UAB „E.“ direktorei V. E. negrąžindama ir jų neįnešdama į banko sąskaitą, pagal išrašytus kasos išlaidų orderius:

Kam išrašytas

kasos išlaidų

Pinigų įnešimą

dokumento Nr.

2001.01.08

2002.03.14

24

2002.05.15

51

2002.05.27

56

2002.06.28

68

2002.07.10

70

2002.10.24

101

2003.12.22

251

2003.12.24

252

2003.12.27

253

2003.12.31

2004.12.13

404

640,50

Iš viso :

83640,5

X

Taip apgaule Z. V. įgijo didelės vertės svetimą turtą – 83 640,5 Lt (24 223,96 Eur), priklausančius UAB „E.“, padarydama UAB „E.“ 83 640,5 Lt (24 223,96 Eur) didelės vertės turtinę žalą.

Z. V. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: dirbdama UAB „E.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhaltere ir būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2007 m. liepos 11 d. išrašydama kasos išlaidų orderį Nr. 144 savo vardu ir kasos knygoje nurašydama 12 511,70 Lt pagal mokėjimo nurodymą Nr. 209609601, pasipildė 12 511,70 Lt (3623,64 Eur) savo asmeninę banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią AB SEB bankui, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą UAB „E.“ turtą – pinigus – ­12 511,70 Lt (3623,64 Eur), padarydama UAB „E.“ 12 511,70 Lt (3623,64 Eur) turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. V. apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistoji Z. V. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 9 d. nutartį, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasaciniame skunde nurodoma:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatskleidė jų turinio, nepalygino tarpusavyje, nepašalino prieštaravimų, nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, be to, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nepagrįstai kasatorę pripažino kalta, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą nuteistojo teisę į tinkamą teismo procesą.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas neatskleidė kasatorės tyčios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Įmonės buhalterinę apskaitą, be kasatorės, faktiškai tvarkė ir pati įmonės direktorė, jos giminaitė bei įmonės darbuotoja S. B.. Įmonės sąskaitas bankuose grynaisiais pildydavo tiek direktorė, tiek kasatorė, po to visi pinigų panaudojimą patvirtinantys dokumentai patekdavo pas įmonės direktorę. Finansiniai dokumentai buvo pas direktorę ir laikomi tol, kol kasatorė nepradėdavo pildyti didžiosios knygos, kasos išlaidų orderių. Šie dokumentai buvo pildomi tik kartą per mėnesį ir tik tada visi apskaitai reikalingi dokumentai patekdavo pas kasatorę, o ji juos įtraukdavo į buhalterinę apskaitą.

6.3. Kasatorė netikrino, ar direktorės pateikti duomenys, patvirtinantys pinigų panaudojimą, yra teisingi ar ne, ji nesiekė tyčia įrašyti klaidingų duomenų į pateiktus dokumentus, nežinojo, kad duomenys yra neteisingi, nenorėjo atsiradusių padarinių. Nors kasatorei pateikti kaltinimai suklastojus tiek banko „Snoras“ kasos pajamų orderius, tiek įmonės kasos išlaidų orderius (dėl paskolos grąžinimo direktorei), tačiau nebuvo nustatyta, kad pirminiai šių operacijų dokumentai būtų kasatorės suklastoti. Nesant kasatorės tiesioginės tyčios, ji turėtų būti išteisinta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl dingusių didžiųjų knygų už laikotarpį nuo 2001 iki 2008 metų tapo neįmanoma patikrinti ūkinių operacijų. Kasatorei šiame epizode inkriminuotos ir trečiųjų asmenų padarytos nusikalstamos veikos, už kurias ji negali atsakyti, todėl teismas dėl šios dalies kasatorę turėjo išteisinti.

6.4. Kasatorė teigė, kad ji objektyviai negalėjo užvaldyti bendrovės 320 020 Lt: ji teisiškai ir faktiškai nebuvo įmonės kasininkė, nedisponavo kasa; liudytojai nepatvirtino direktorės parodymų apie kasatorės disponavimą kasa, kad iš kasatorės gaudavo grynųjų pinigų; į bankus grynuosius pinigus beveik visada įnešdavo direktorė; policija sulaikė kasatorę darbo vietoje, bet grynųjų pinigų neaptiko. Atlikus rašysenos ir parašų tyrimą, kuriuo tirti įmonės direktorės pateikti, ne direktorės pasirašyti 49 kasos pajamų orderiai už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 16 d. iki 2008 m. balandžio 1 d., nenustatyta, kad nors vieną dokumentą būtų suklastojusi kasatorė. Iš rašysenos ir parašų tyrimo, kuriuo tirti 89 banko „Snoras“ kasos pajamų orderiai, taip pat nenustatyta, kad rankraštinius įrašus ar parašus direktorės vardu padarė kasatorė.

6.5. Pirmosios instancijos teismo paskirtomis rašysenos ekspertizėmis, kuriomis buvo tiriami UAB „E.“ kasos išlaidų orderiai ir kasos knyga (jais įforminti į AB „Snoras“ įnešti grynieji pinigai), nustatyta, jog kasatorė kasos knygoje, tam tikruose kasos išlaidų orderiuose padarė rankraštinius įrašus, patvirtinta (ko ji neneigia), kad į kasos knygą ji kartą per mėnesį įtraukdavo operacijas pagal įmonės direktorės pateiktus dokumentus, kurių netikrino ir patikrinti dėl jų gausos negalėjo. Daugelyje kasos išlaidų orderių pinigų gavėja nurodyta direktorė, grafose „pinigų gavėjas“ yra parašai, tačiau kas jose pasirašė, netirta. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kasatorė nurodytas sumas užvaldė. Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors gavėja nurodyta direktorė ir yra jos parašai, tačiau prie išlaidų orderių turėjo būti pridedami pateisinantys dokumentai, kurių nėra, todėl kasatorė privalėjo užtikrinti, kad pinigų gavėjas pateiktų pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 punktą atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus. Tai reiškia, kad kasos išlaidų orderyje pinigų gavėja nurodyta įmonės direktorė privalo pati jų panaudojimą pateisinančius dokumentus pateikti buhalteriui, o ne buhalteris atsakingas už šių dokumentų pateikimą, jų kontrolę. Pagal teismų praktiką buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl įmonės vadovas, jei sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui tokių dokumentų, laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015, 2K-437-303/2015). Neįrodyta, kad šiose grafose kaip pinigų gavėja kito asmens vardu pasirašė Z. V. ar pasirašė ne gavėju nurodytas asmuo.

6.6. Atliktais finansiniais tyrimais realios žalos padarymo fakto nebuvo galimybės nustatyti, nes „nepateikti UAB „E.“ kasos inventorizacijos aprašai laikotarpio pradžiai (2001-01-01) ir pabaigai (2008-11-20) bei tarpiniai inventorizacijos aprašai arba kasos priėmimo–perdavimo aktai ir kiti dokumentai“ (9 t., b. l. 176). Nustatant žalą reikia įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, kad įmonė patyrė realią žalą dėl jos vadovo veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Iš buhalterinės ekspertizės akto matyti, kad nuo 2001 m. kovo iki 2008 m. birželio mėn. iš trijų kasos aparatų surinkta 1957 mln. Lt, suprekiautų grynųjų pinigų vidurkis per dieną – vidutiniškai 1100 Lt. Iš įmonės direktorės pateiktų duomenų apie grynųjų pinigų apyvartą matyti, kad per 2003 m. buvo 227 170 Lt grynųjų, o kasatorei už tuos metus inkriminuotas net 70 600 Lt užvaldymas, iš kurių 34 600 Lt nurašyti nuo įmonės kasos, bet neįnešti į banką „Snoras“; inkriminuotas 36 000 Lt (kaip paskolos grąžinimas) užvaldymas vien tik per 2003 m. gruodžio 22–31 d., kai suprekiautų pinigų vidurkis per mėnesį buvo beveik 19 000 Lt (8 t., b. l. 2). Nepagrįsta teismų išvada apie pakankamą pinigų kiekį, nes užvaldyta 17 000 Lt daugiau, nei tuo laikotarpiu buvo grynųjų pinigų. Šių prieštaravimų teismai nepašalino. Tai patvirtina kasatorės teiginį, kad tiek, kiek faktiškai inkriminuota, lėšų negalėjo būti, tai rodo ne realų jų užvaldymą, o netvarkingai vedamą buhalterinę apskaitą.

6.7. Kasatorė nuo kaltinimo apgaule iš bendrovės įgijus 97 480,73 Lt gynėsi įrodinėdama, kad direktorė nebuvo įmonei realiai suteikusi paskolų grynaisiais, o 2001 m. kovo 27 d., 2002 m. vasario 5 d. ir 2002 m. vasario 6 d. kasos pajamų orderiai buvo surašyti siekiant parodyti 78 500 Lt bendros, neva direktorės suteiktos, paskolos faktą, kad būtų padidintas įmonės įstatinis kapitalas ir kad įmonė atrodytų patrauklesnė bankui; įmonė 2002 m. birželio 13 d. pasididino įstatinį kapitalą. Šiuose orderiuose buvo nurodyta, kad įnašų pagrindas yra akcininkų sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau direktorė negalėjo paaiškinti jų turinio ir jų pateikti. Šiais netinkamai surašytais orderiais buvo fiktyviai didinamas įstatinis kapitalas, realiai jokių pinigų neįnešant. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad kasatorė, būdama buhalterė, atlikdama kasininko pareigas, žinojo ir suprato tokių finansinių dokumentų forminimo tvarką, kad, perduodant bendrovės pinigus, reikalingas gavėjo parašas, tačiau, nepaisant to, ši neįvykusi operacija buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, ir šiuo pagrindu padaryta išvada, kad kasatorė šiuos pinigus užvaldė. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti, tai reiškia neįvykusią operaciją, o ne piniginių lėšų užvaldymą. Be to, nusikalstamos veikos dėl 320 020 Lt bei 83 640,50 Lt užvaldymo turėjo būti kvalifikuotos kaip tęstinės, nes abi veikos padarytos turint bendrą tyčią per tam tikrą laikotarpį, tuo pačiu būdu, iš vieno ir to paties šaltinio apgaule įgyti pinigines lėšas.

6.8. Teismai deklaratyviai konstatavo kasatorės kaltę dėl 12 511,70 Lt užvaldymo, nenurodė, koks buvo pinigų užvaldymo mechanizmas. Teismas nurodė, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog kasatorė nurašė kasos knygoje antrą kartą sumą, kuri buvo pervesta į banką ir neturėjo būti nurašyta kasoje. Neaišku, kada ši suma buvo nurašyta iš įmonės kasos pirmą kartą. Vien tik išrašant kasos išlaidų orderį ir apskaitant šią sumą įmonės buhalterinėje apskaitoje neįmanoma užvaldyti pinigų, esančių banko sąskaitoje. Neaišku, kokiu pagrindu ir kas, iš kurios sąskaitos pervedė šiuos pinigus kasatorei į jos sąskaitą banke, t. y. liko neįrodyta nusikaltimo objektyvioji pusė. Nėra duomenų, kad šiuos pinigus kasatorė pervedė sau; tai buvo banko pavedimas tarp AB SEB banke esančių sąskaitų, prie kurios kasatorė neturėjo prieigos. Byloje nenustatyta, kam priklauso banko pavedimo mokėtojo sąskaita. Teismai nekreipė dėmesio į esminį direktorės duotų parodymų prieštaringumą: ikiteisminio tyrimo metu direktorė teigusi, kad kasatorė šiuos pinigus užvaldė iš įmonės kasos, teisminio nagrinėjimo metu jau parodė, kad 12 511,70 Lt nepriklausė įmonei ir realiai nebuvo užvaldyti. Pasak direktorės, kasatorė pateikė šį jos pačios darytą ir su įmone nesusijusį mokėjimo pavedimą patvirtinantį dokumentą, kad pateisintų lėšų iš įmonės grobstymą (11 t., b. l. 6, 12 t., b. l. 32). Iš to išplaukia, kad jeigu įtraukdama į apskaitą minėtą mokėjimo pavedimą, visiškai nesusijusį su įmone, kasatorė siekė tik pateisinti ankstesnį lėšų užvaldymą, akivaizdu, kad faktiškai nebuvo užvaldytos įmonės lėšos, o 12 511 Lt sumą apima inkriminuota 325 250 Lt užvaldytų lėšų suma.

6.9. 1961 m. BK 49 ir 2003 m. BK 95 straipsniuose (pagal redakcijas, galiojusias kasatorei inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d.) nustatyta, kad jeigu asmuo iki nustatyto senaties termino pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Taigi dėl visų kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo paskutinės nusikalstamos veikos, padarytos 2008 m. lapkričio 19 d. Apeliacinės instancijos teismas kai kuriuos senaties terminus skaičiavo neteisingai, neatsižvelgdamas į įstatymus, galiojusius inkriminuotų veikų metu, švelninančius kasatorės teisinę padėtį ir turinčius grįžtamąją galią. Be to, senaties terminus nepagrįstai skaičiavo iki pirmojo apkaltinamojo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuris buvo panaikintas. Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (BK 95 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d.), BK 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (1961 m. BK 207, 323, 49 straipsniai, galioję iki 2003 m. gegužės 1 d.), senaties terminas yra penkeri metai. 1961 m. BK 49 straipsnyje nustatyto senaties termino skaičiavimo tvarka kasatorei yra palankesnė, todėl ji ir turi būti taikoma. Tai reiškia, kad dėl visų kasatorei inkriminuotų veikų, išskyrus veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, senaties terminas baigėsi 2013 m. lapkričio 19 d., o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2017 m. birželio 15 d., todėl byla dėl nurodytų veikų turėjo būti nutraukta suėjus senačiai. Teisines pasekmes sukelia tik toks nuosprendis, kuris nėra panaikintas. Apeliacinės instancijos aiškinimas, kad senatis skaičiuojama iki pirmojo nuosprendžio priėmimo, nepaisant tolesnės bylos eigos, yra nelogiškas, iškraipo senaties instituto prasmę; kartu valstybė prisiima „atsakomybę“ už atitinkamos baudžiamosios teisės paskirties (tikslų) nerealizavimą tinkamu laiku. Vadovaujantis tokiu aiškinimu, sukuriama nauja teisės norma, pagal kurią senaties eiga sustoja visam laikui, – panaikinus pirmąjį nuosprendį ir siejant senaties termino pabaigą tik su šiuo nuosprendžiu, atsiveria galimybė bylą nagrinėti neribotą laiką, tai prieštarauja senaties instituto tikslui ir paskirčiai. Teismai, netaikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, šiems santykiams pasibaigus, civilinio ieškinio tenkinimas negalimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-260/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-260/2006">2K-260/2006</a>, 2K-216/2010, 2K-285-222/2015, 2K-375-693/2016). Dėl to teismai civilinį ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą.

6.10. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Teismui buvo pareikštas nušalinimas subjektyviuoju pagrindu, numatytu BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Kasatorei abejonės dėl teismo nešališkumo kilo 2016 m. gegužės 19 d., kai teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo prokurorą organizuoti įvairių dokumentų paėmimą, kad būtų surinkti rašysenos pavyzdžiai, reikalingi būsimai rašysenos ekspertizei. BPK įpareigoja teismą bylą išnagrinėti objektyviai, imtis priemonių tiesai byloje nustatyti. Teismas rinko duomenis siekdamas ne išsiaiškinti tiesą, o gauti kasatorę kaltinančius įrodymus. Nors kasatorė nurodė atvejus, kai įmonės direktorė pasirašė buhalterinius dokumentus, tačiau buvo tiriama tik kasatorės rašysena, o jos iškelta versija netirta. Taip teismas siekė gauti kasatorės kaltę pagrindžiančių įrodymų, nes dėl 32 teismo nutartyje nurodytų ūkinių operacijų rašysenos tyrimas buvo atliktas ir jis buvo palankus kasatorei. Nesant aplinkybių, kurios leistų manyti, kad rašysenos tyrimas atliktas netinkamai, jis buvo atliktas pakartotinai. Tai rodo teismo šališkumą ir teisės į gynybą pažeidimą. Teismas turėjo rinkti informaciją oficialiai ir ją pateikti į bylą, kad gynyba galėtų reikšti atitinkamus prašymus, tačiau to nepadarė. Kaltinamasis turi teisę pateikti prašymus dėl klausimų ekspertui (BPK 266 straipsnis). Tai, kad buvo pirmiausia renkama medžiaga būsimai ekspertizei, o tik po to ji skiriama, reiškia, jog visi prašymai, kuriems nėra surinkta medžiaga, bus atmesti. Teismas pirmiausia turėjo išspręsti, kokie klausimai užduotini ekspertui, pasiūlyti juos užduoti kitiems proceso dalyviams ir tik po to rinkti tam tyrimui reikalingą medžiagą. Tai, kad teismas šiuos veiksmus atliko atvirkštine tvarka, rodo gynybos ribojimą, kad teismą domino tik kaltinantys įrodymai, t. y. teismas bylą nagrinėjo šališkai.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios Z. V. kasacinį skundą tenkinti iš dalies: baudžiamąjį procesą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, panaikinti bausmių subendrinimą su bausme, paskirta pagal šį straipsnį. Atsiliepime nurodoma:

7.1. Priešingai nei teigia kasatorė, ginčijamame apeliaciniame sprendime nurodoma, kad remiantis buhalterinės ekspertizės akto, specialisto išvadomis nustatyta, jog dėl Z. V. tyčinių veiksmų – pirminių apskaitos dokumentų klastojimo – nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tai reiškia, kad padariniai priežastiniu ryšiu yra tiesiogiai susiję su Z. V., o ne kitų asmenų veiksmais. Apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįstas. Ši veika priskiriama apysunkių kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu (veiksmų pabaiga 2008 m. lapkričio 19 d.) galiojusio BK 95 straipsnio redakciją senaties terminas yra aštuoneri metai. Per šį laikotarpį buvo priimtas 2013 m. balandžio 12 d. apkaltinamasis nuosprendis, tačiau 2014 m. gegužės 22 d. panaikintas, todėl šiuo 1 metų 1 mėn. ir 10 d. laikotarpiu iki nuosprendžio panaikinimo senaties eiga sustojo. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigėsi ne 2016 m. lapkričio 19 d., bet 2017 m. gruodžio 29 d., t. y. po ginčijamo 2017 m. birželio 15 d. antrojo nuosprendžio priėmimo. Todėl ši proceso dalis dėl senaties negali būti nutraukta.

7.2. Įrodymais paneigtas kasatorės tvirtinimas, kad ji objektyviai negalėjo užvaldyti UAB „E.“ pinigų (320 020 Lt), kadangi faktiškai kasininke nebuvo ir įmonės kasa nedisponavo. Iš 2009 m. gegužės 6 d. specialistės išvados Nr. 5-9/17 bei 2013 m. kovo 19 d. buhalterinės ekspertizės akto Nr. 11- 2583(13) matyti, kad UAB „E.“ nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. įnešė į banko sąskaitą grynaisiais 147 180 Lt. Šiuo laikotarpiu nuo bendrovės kasos buvo nurašyta 284 750 Lt įnešti į AB banko „Snoras“ sąskaitą. Kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad piniginės lėšos (įnešti į banką) buvo išduodamos V. E. ir Z. V.. Taigi, į AB banko „Snoras“ sąskaitą buvo įnešta 137 570 Lt (90 600 + 82 300 – 35 330 = 137 570) mažiau piniginių lėšų, negu buvo nurašyta nuo UAB „E.“ kasos, t. y.: 90 600 Lt nurašyta nuo bendrovės kasos, bet neįnešta į banko sąskaitą, nors prie kasos dokumentų yra pridėtas banko kasos pajamų orderis, kuriame nėra banko antspaudo arba banko kasininko parašo; 82 300 Lt nurašyta nuo bendrovės kasos daugiau, negu buvo įnešta į banką (nurašyta nuo bendrovės kasos 95 100 Lt, o įnešta į AB banko „Snoras“ sąskaitą 12 800 Lt); 35 330 Lt buvo įnešta į AB banko „Snoras“ sąskaitą, nors nuo UAB „E.“ kasos šios piniginės lėšos nebuvo nurašytos (nėra kasos išlaidų orderių, neįrašyta į kasos knygą).

7.3. Minėtose išvadose taip pat nustatyta, jog per tiriamąjį laikotarpį nuo bendrovės kasos buvo nurašyta 185 480 Lt įnešti į banko sąskaitą – sąskaitos papildymas, tačiau nei kasos knygoje, nei kasos išlaidų orderiuose nenurodyta, į kokį banką bus įnešami pinigai, taip pat nėra banko dokumento, patvirtinančio piniginių lėšų įnešimą. Taigi nustatyta, kad į bankų sąskaitas nebuvo įnešta 323 050 Lt (137 570 + 185 480). Ekspertizės aktuose taip pat konstatuota, kad UAB „E.“ kasos knygoje įrašus, jog nurodytos pinigų sumos įnešamos į banką sąskaitai papildyti, padarė Z. V., kuri pasirašė eilutėje „Buhalteris“, padarė rankraštinius įrašus kasos išlaidų orderiuose ir pasirašė už vyr. finansininką. Banko „Snoras“ darbuotojos patvirtino, kad pinigus banke į bendrovės „E.“ sąskaitą nuolat įnešdavo Z. V. ir kad visada turėdavo išrašytą pajamų orderį, kurį paženklindavo antspaudu, vardiniu spaudu ir parašu. Analogiškai apie tai, kad į banką pinigus įnešdavo tik Z. V., paaiškino ir įmonės vadovė. Ji pildė kasos knygą ir išrašinėjo kasos išlaidų orderius, taigi tvarkė įmonės kasą. Šių duomenų pagrindu nustatyta, kad kasatorė, kasos knygoje nurašydama pinigų sumas, nurašymui patvirtinti fiktyviai surašydama kasos išlaidų orderius, kartu banko pajamų orderiuose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įnešami pinigai, tačiau jų iš viso neįnešdama arba įnešdama mažiau, nei nurodyta pajamų orderyje, pridedamame prie bendrovės dokumentų ištaisant sumą, t. y. ją padidinant, tokiomis aplinkybėmis faktiškai neįnešdama į banką pinigų, apgaule savo naudai įgijo kaltinime inkriminuotą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasatorės teiginį, jog kaltinime nurodytomis sumomis ji negalėjo užvaldyti pinigų, nes jų kasoje tokiais kiekiais negalėjo būti, paneigia UAB „E.“ duomenys apie apyvartą parduodant prekes, iš kurių matyti, kad 2000–2008 m. per metus prekių apyvarta buvo nuo 15 000 iki 300 000 Lt. Taigi įrodymais patvirtinta, kad buvo realiai nustatytas bendrovės piniginių lėšų grobstymo faktas.

7.4. Taip pat dėl šio epizodo pagrįstai nenutrauktas procesas taikant senatį dėl dokumentų klastojimo faktų. Veika pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kaip ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo atveju, priskiriama apysunkių kategorijai, todėl senaties terminas skaičiuojamas analogiškai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigėsi po ginčijamo nuosprendžio priėmimo. Nustatyta, kad kasatorė išrašė kasos išlaidų orderius nurodydama tariamą pinigų grąžinimą V. E., tačiau pinigų negrąžino, į banką neįnešė, o užvaldė. Teiginį, kad V. E. pinigų bendrovei „E.“ nebuvo paskolinusi, paneigia buhalterinio ekspertinio tyrimo išvada. Z. V. kasos knygoje nurašė 12 511,70 Lt sumą ir šiai sumai išrašė kasos išlaidų orderį, o atskiru mokėjimo nurodymu pati tokia suma papildė savo asmeninę kortelę SEB banke. Ji pati, nurašydama pinigus kasoje ir pati papildydama banko kortelę, apgaule savo naudai įgijo bendrovės pinigines lėšas. Be to, pinigų užvaldymui buvo panaudoti skirtingi apgaulės būdai, todėl pagrįstai nustatyta, kad padarytos pavienės veikos.

7.5. Kasatorės kaltė užvaldžius 12 511,70 Lt įrodyta. Tačiau dėl šios veikos turėtų būti iš naujo apsvarstytas senaties taikymo klausimas. Kadangi veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių kategorijai, tai pagal jos padarymo metu galiojusią BK 95 straipsnio redakciją taikytinas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Dėl šios veikos senaties terminas baigėsi 2014 m. gruodžio 29 d., nes vienerių metų vieno mėn. ir 10 dienų senaties termino eiga buvo sustojusi dėl pirmojo nuosprendžio priėmimo. Iki ginčijamo (antrojo) nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo, todėl priimant nuosprendį procesas dėl aptariamos veikos turėjo būti nutrauktas. Kadangi apkaltinamuoju nuosprendžiu civilinis ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, todėl proceso nutraukimas už vieną veiką (dėl 12 511,70 Lt užvaldymo) civilinio ieškinio dydžiui įtakos negali turėti.

7.6. Nenustatyta teismo šališkumo požymių. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti tam tikrus įrodymus, spręsti klausimą dėl tam tikro ekspertinio tyrimo reikalingumo ir kt. Teismas, paskirdamas rašysenos ekspertizę, siekė patvirtinti arba paneigti Z. V. versiją, jog ji dokumentų nesurašė ir neklastojo. Teismo pozicija buvo alternatyvi, o ne subjektyvi ir vienareikšmiškai kaltinanti kasatorę.

8. Civilinės ieškovės UAB „E.“ atstovas advokatas Raimondas Kivylius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios Z. V. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

8.1. Kasacinio skundo teiginiai, kad nuteistoji netvarkė bendrovės buhalterijos bei kasos, iš esmės neatitinka tikrovės. Z. V. buvo priimta dirbti vyriausiąja buhaltere, su ja buvo sudaryta darbo sutartis, apie jos paskyrimą į šias pareigas pranešta Juridinių asmenų registrui. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnyje, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 9, 18 punktuose nustatytos vyriausiojo buhalterio pareigos. Buhalterio parašas yra privalomas visuose kasos tvarkymo dokumentuose gaunant, išduodant, įnešant į kasą, banką pinigus. Nuteistoji privalėjo kontroliuoti pinigų panaudojimą, apmokėjimą, banko sąskaitas. Tačiau nuteistoji tyčia apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą, nepagrįstai darė kasos knygoje įrašus apie neva gautas grynąsias pajamas ir patirtas kasos išlaidas, pildė kasos orderius ir juose pasirašydavo. Nuteistosios apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas leido jai ilgą laiką nuslėpti jos vykdomą bendrovės pinigų pasisavinimą. Pagal teismų praktiką apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Buhalterinės ekspertizės akto ir specialisto išvadomis nustatyta, kad pagal pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, kur faktiškai panaudoti iš UAB „E.“ kasos nurašyti 475 921,73 Lt. Dėl nuteistosios tyčinių veiksmų nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. nebuvo ir nėra galima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

8.2. Abiejų instancijų teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino Z. V. kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį. Nuteistosios kaltė pagrįsta bylos įrodymų visetu: 2009 m. gegužės 6 d. specialistės išvada Nr. 5-9/17, 2013 m. kovo 19 d. buhalterinės ekspertizės akto Nr. 11-2583(13), 2017 m. sausio 9 d. ekspertizės akto Nr. 11K-395(16), 2017 m. sausio 18 d ekspertizės akto Nr. 11K-39.6(16), 2017 m. vasario 1 d. ekspertizės akto Nr. 11K-399(16), 2017 m. vasario 6 d. ekspertizės akto Nr. 11K-397(16), 2017 m. vasario 21 d. ekspertizės akto Nr. 11K-46(17) išvadomis, liudytojų R. Š., D. B., R. B., S. B., A. G. parodymais. UAB „E.“ buhalterinio tyrimo metu neabejotinai nustatyta, kad dėl pasirinkto nusikalstamai apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo tarp pajamų ir išlaidų grynaisiais pinigais yra skirtumas – pinigai buvo nurašomi kasos knygoje nesant tokią ūkinę operaciją pateisinančių dokumentų, tai ir buvo nuteistosios klastojant dokumentus, apgaule įgytos lėšos. Nuteistosios kaltę padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (dėl 83 640,50 Lt vertės turto užvaldymo) neabejotinai patvirtina buhalterinės ekspertizės akto bei specialisto išvados ir 2017 m. sausio 19 d. rašysenos ekspertizės akto Nr. 11K-398(16) išvada, kuriomis remiantis nustatyta, kad ji, į kasos išlaidas įrašydama paskolos grąžinimą pagal pinigų gavėjo vardu nepasirašytus kasos išlaidų orderius, apgaule įgijo didelės vertės svetimą UAB „E.“ priklausantį turtą. Be to, specialisto išvada nustatyta, kad 12 511,70 Lt buvo pervesti į asmeninę nuteistosios banko kortelę, priklausančią AB SEB bankui, taip įmonėje buhalteriškai apskaitant su UAB „E.“ visiškai nesusijusį dokumentą, t. y. ji pagrįstai nuteista ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

8.3. Pagal teismų praktiką apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai skaičiuojami iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2008, 2K-380-942/2015). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 13 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurio priėmimo dieną nebuvo suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas dėl nuteistajai inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nors šis apkaltinamasis nuosprendis buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi, ši aplinkybė netrukdė pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti bylą, nepažeidžiant BK 95 straipsnyje įtvirtintos senaties terminų skaičiavimo tvarkos. Kadangi teismams nebuvo pagrindo taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir bylą nutraukti dėl inkriminuotų veikų suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, todėl byloje pareikštas civilinis ieškinys išnagrinėtas pagrįstai.

8.4. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, tai siejant su teisminio nagrinėjimo metu paskirtos rašysenos ekspertizės atlikimu, nes skiriant ekspertizę laikytasi reikalavimų, numatytų BPK 286 straipsnio 2 dalyje.

8.5. Kasacinio skundo argumentai dėl nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų vertinimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos yra neteisingi. Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo, t. y. bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-307/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-307/2007">2K-307/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>). Nuteistajai inkriminuotos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstai kvalifikuotos kaip atskiros veikos, kadangi panaudoti skirtingi apgaulės būdai: pirmuoju atveju, suklastojant įrašus kasos knygoje, kasos išlaidų orderius ir banko pajamų orderius, apgaule įgyti 320 020 Lt, antruoju atveju, apgaule įgijus 83 640,50 Lt, surašyti kasos išlaidų orderiai, kad grąžinama paskola bendrovės direktorei.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistosios Z. V. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Dėl to kasatorės teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo teiginius, kuriuose išvardijami bylos duomenys, pateikiant jų vertinimo interpretaciją, prašant juos įvertinti kitaip, neigiant bylos faktines aplinkybes, kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumo

11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė įtikinamų argumentų, paneigiančių esminius apeliacinio skundo argumentus, nebandė šalinti įrodymų prieštaravimų, dėl to, kaip nurodoma, buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

12. Atsakant į kasacinio skundo argumentus dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija ir išvadomis dėl Z. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, ir šioje dalyje jų nekartojo. Tokia praktika iš esmės nėra klaidinga, kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai bei išvados aiškūs ir nekelia abejonių. Pastebėtina, kad kasatorė skunde analizuoja faktus, teigia, jog apskaitą tvarkė ne ji viena, dėsto savo poziciją ir vertinimus dėl konkrečių savo veiksmų – dėl apskaitos dokumentų (didžiosios kasos knygos) pildymo, jų įtraukimo į apskaitą – ir galiausiai nurodo, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios apraiškų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio argumentus nagrinėja ne kasacinės instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas.

13. Priešingai nei teigia kasatorė, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad, be tų motyvų, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Kaip matyti iš bylos duomenų, tiek specialisto, tiek ir buhalterinės ekspertizės akto išvadomis nustatyta, kad dokumentinio tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, kur faktiškai buvo panaudoti iš UAB „E.“ kasos nurašyti 475 921,73 Lt, kadangi šios bendrovės apskaitoje užfiksuotos, tačiau faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos yra susijusios su bendrovės veikla, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu. Taigi akivaizdu, kad dėl Z. V. tyčinių veiksmų – pirminių apskaitos dokumentų klastojimo – laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad Z. V. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, kad būtent dėl jos tyčinių veiksmų kilo minėti padariniai (negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros).

14. Atsakant į kasatorės argumentus dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį pagrįstumo pažymėtina, kad kasatorės teiginys, jog ji objektyviai negalėjo užvaldyti UAB „E.“ pinigų (320 020 Lt), kadangi faktiškai kasininke nebuvo ir įmonės kasa nedisponavo, yra paneigtas byloje ištirtais įrodymais, kuriuos laikydamiesi BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Teismai nustatė, kad iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistės 2009 m. gegužės 6 d. išvados Nr. 5-9/17 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. kovo 19 d. buhalterinės ekspertizės akto Nr. 11-2583(13) matyti, jog UAB „E.“ nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. įnešė į banko sąskaitą grynaisiais 147 180 Lt. Minėtu laikotarpiu nuo bendrovės kasos buvo nurašyta 284 750 Lt įnešti į AB banko „Snoras“ sąskaitą. Kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad piniginės lėšos įnešti į banką buvo išduodamos V. E. ir Z. V.. Taigi, į AB banko „Snoras“ sąskaitą buvo įnešta 137 570 Lt (90 600 + 82 300 – 35 330 = 137 570) mažiau piniginių lėšų, negu buvo nurašyta nuo UAB „E.“ kasos, t. y. 90 600 Lt nurašyta nuo bendrovės kasos, bet neįnešta į banko sąskaitą, nors prie kasos dokumentų yra pridėtas banko kasos pajamų orderis, kuriame nėra banko antspaudo arba banko kasininko parašo; 82 300 Lt nurašyta nuo bendrovės kasos daugiau, negu buvo įnešta į banką (nurašyta nuo bendrovės kasos 95 100 Lt, o įnešta į AB banko „Snoras“ sąskaitą 12 800 Lt); 35 330 Lt buvo įnešta į AB banko „Snoras“ sąskaitą, nors nuo UAB „E.“ kasos šios piniginės lėšos nebuvo nurašytos (nėra kasos išlaidų orderių, neįrašyta į kasos knygą). Remdamiesi minėtomis išvadomis, teismai taip pat nustatė, kad per tiriamąjį laikotarpį nuo bendrovės kasos buvo nurašyta 185 480 Lt įnešti į banko sąskaitą – sąskaitos papildymas, tačiau nei kasos knygoje, nei kasos išlaidų orderiuose nenurodyta, į kokį banką bus įnešami pinigai, taip pat nėra banko dokumento, patvirtinančio piniginių lėšų įnešimą. Taigi minėtomis išvadomis nustatyta, kad į bankų sąskaitas nebuvo įnešta 323 050 Lt (137 570 + 185 480) ir taip bendrovei buvo padaryta turtinė žala.

15. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktuose taip pat konstatuota, kad UAB „E.“ kasos knygoje įrašus, jog nurodytos pinigų sumos įnešamos į banką sąskaitai papildyti, padarė Z. V., eilutėje „Buhalteris“ taip pat pasirašė ji, kasos išlaidų orderiuose rankraštinius įrašus padarė ir už vyr. finansininką pasirašė taip pat ji. Banko „Snoras“ darbuotojos patvirtino, kad pinigus banke į bendrovės „E.“ sąskaitą nuolat įnešdavo Z. V. ir kad įnešimo metu visada turėdavo išrašytą pajamų orderį, kurį paženklindavo antspaudu, vardiniu spaudu ir parašu. Analogiškai apie tai, kad į banką pinigus įnešdavo tik Z. V., paaiškino ir įmonės vadovė. Šie duomenys paneigia kasatorės teiginį, kad ji grynaisiais pinigais nedisponavo, kasininke nebuvo. Kita vertus, ji pildė kasos knygą ir išrašinėjo kasos išlaidų orderius, taigi tvarkė įmonės kasą. Aptartų duomenų pagrindu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad kasatorė, kasos knygoje nurašydama pinigų sumas, nurašymui patvirtinti fiktyviai surašydama kasos išlaidų orderius, kartu banko pajamų orderiuose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įnešami pinigai, tačiau jų iš viso neįnešdama arba įnešdama mažiau, nei nurodyta pajamų orderyje, pridedamame prie bendrovės dokumentų ištaisant sumą, t. y. ją padidinant, tokiomis aplinkybėmis faktiškai neįnešdama į banką pinigų, apgaule savo naudai įgijo kaltinime inkriminuotą pinigų sumą.

16. Kasatorės teiginys, kad ji kaltinime nurodytomis sumomis negalėjo užvaldyti pinigų, nes jų neva kasoje tokiais kiekiais negalėjo būti, paneigtas apeliacinės instancijos nutartyje, kurioje konstatuota, kad aptariamas aplinkybes paneigia byloje pateikti UAB „E.“ duomenys apie apyvartą parduodant prekes, iš kurių matyti, kad 2000–2008 m. laikotarpiu per metus prekių apyvarta buvo nuo 15 000 Lt iki 300 000 Lt. Specialistės ir ekspertizės akto išvadomis buvo tiksliai nustatyta pasisavintų piniginių lėšų suma. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartais įrodymais patvirtinta, kad ne dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo susidarė tik tariamas dokumentinis lėšų trūkumas, o realiai buvo nustatytas bendrovės piniginių lėšų grobstymo faktas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami šios bylos dalies įrodymus, BPK 20 straipsnio pažeidimų nepadarė.

17. Atsakydama į kasatorės argumentus dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (12 511,70 Lt užvaldymo) pagrįstumo, kasacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiame epizode kasatorė nurodo, jog iš teismo argumentacijos jai nesuprantama, koks buvo pinigų užvaldymo mechanizmas, tačiau, kaip matyti, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Z. V. kasos knygoje nurašė 12 511,70 Lt sumą ir šiai sumai išrašė kasos išlaidų orderį, o atskiru mokėjimo nurodymu pati tokia suma papildė savo asmeninę kortelę SEB banke. Taip teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji, pati nurašydama pinigus kasoje ir pati papildydama banko kortelę, apgaule savo naudai įgijo bendrovės pinigines lėšas.

18. Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, nuodugniai ištirti apeliaciniame skunde esančius argumentus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Be to, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, taip pat motyvuotai atsakyti į skunde išdėstytus argumentus, įvertinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų visumą. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent tai byloje ir buvo padaryta. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepateikė įtikinamų argumentų, paneigiančių esminius apeliacinio skundo argumentus, įrodymų prieštaravimų, į kuriuos buvo atkreiptas dėmesys apeliaciniame skunde, jų dažnu atveju net nebandė šalinti ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

19. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal kasacinio skundo argumentus, bylos medžiagą ir skundžiamų teismų sprendimų turinį esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant byloje surinktus įrodymus nepadaryta.

Dėl kasatorės argumentų dėl teismo šališkumo

20. Nuteistoji Z. V. pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja ne tik su netinkamu įrodymų vertinimu, bet ir su teisminio nagrinėjimo metu paskirtos rašysenos ekspertizės atlikimu.

21. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016).

22. Iš bylos medžiagos (12 t., b. l. 86–88) matyti, kad 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo prokurorą atlikti byloje tam tikrus veiksmus, būtent paimti dokumentus, taip pat paimti iš Z. V. jos parašo pavyzdžius. Šiuos veiksmus teismas pavedė atlikti dėl to, jog sprendė, kad byloje būtina atlikti rašysenos ekspertizę. 2016 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdžio metu Z. V. gynėjas tuo pagrindu pareiškė teismui nušalinimą. 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi gynėjo prašymas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad: teismas siekia išsamiai ištirti bylos aplinkybes, surinkti tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus; bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus 2–5 skirsniuose numatytą proceso veiksmą; jeigu šių veiksmų dėl kokių nors priežasčių teisme atlikti neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis); kadangi kaltinamoji nurodė, jog dokumentų neklastojo ir kaltinime nurodytų dokumentų nesurašė, todėl, siekdamas patvirtinti ar paneigti šią jos versiją, teismas renka rašysenos tyrimui būtinus dokumentus (12 t., b. l. 104–105). Tos pačios dienos nutartimi prokurorui pavesta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos paimti turimus Z. V. surašytus ir / ar pasirašytus dokumentų originalus (12 t., b. l. 106–107). 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu teismas nutarė daryti pertrauką ir pasiūlė proceso dalyviams iki kito numatyto posėdžio pateikti ir suformuluoti klausimus rašysenos ekspertams. Išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl ekspertams pateiktinų klausimų, teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskyrė byloje rašysenos ekspertizes (12 t., b. l. 130–151).

23. Byloje nenustatyta jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dėl ekspertizės paskyrimo reikalingumo sprendžia teismas. Ekspertizė turi būti skiriama tik tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas patvirtinti ar paneigti kaltinamosios nurodytą versiją, jog ji dokumentų neklastojo ir kaltinime nurodytų dokumentų nesurašė, šia jam suteikta teise pasinaudojo ir skyrė rašysenos ekspertizę. Vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistoji, ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, su kuriuo kasatorė nesutinka, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo tiek subjektyviąja, tiek objektyviąja prasme.

Dėl apgaule savo naudai įgyto didelės vertės svetimo turto kvalifikavimo, nesant tęstinės veikos požymių

24. Kasaciniame skunde teigiama, kad kasatorei pagal BK 182 straipsnio 2 dalį inkriminuotos dvi pavienės nusikalstamos veikos dėl apgaule svetimo turto įgijimo stambiu mastu (dėl 92 684,20 Eur ir 24 223,96 Eur užvaldymo) turėjo būti kvalifikuojamos kaip tęstinė nusikalstama veika. Šie argumentai nepagrįsti.

25. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA3LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-307/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-307/2007">2K-307/2007</a>, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Be to, pažymėta, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>).

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad Z. V. inkriminuotos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstai kvalifikuotos kaip pavienės nusikalstamos veikos. Pažymėtina, kad dėl sukčiavimo tęstinumo sprendžiama atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į padaryto sukčiavimo specifiką, veikos padarymo mechanizmą ir kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2013, 2K-112-788/2015). Nagrinėjamoje byloje teismai, kvalifikuodami kasatorės veikas kaip dvi atskiras, pagrįstai atsižvelgė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kad buvo panaudoti skirtingi apgaulės būdai: pirmu atveju (dėl 92 684,20 Eur įgijimo) nusikaltimas padarytas buhalterinės apskaitos dokumentuose – kasos knygoje nurašant pinigų sumas, šioms sumoms patvirtinti fiktyviai surašant kasos išlaidų orderius, suklastojant tikrus banko dokumentus – banko „Snoras“ pajamų orderius, juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad į banką įnešami UAB „E.“ pinigai, tačiau jų iš viso neįnešant, tik užpildant pajamų orderį arba įnešant į banką pinigus, įnešamų grynųjų pinigų sumą nurodant pajamų orderyje žymiai mažesnę negu tame pačiame pajamų orderyje pridedamame prie bendrovės buhalterinių dokumentų, jame ištaisant sumą, t. y prirašant skaičius, padidinant įnešamų pinigų sumą, tačiau pinigų faktiškai neįnešant į einamąją UAB „E.“ banko sąskaitą; antru atveju (dėl 24 223,96 Eur įgijimo) nusikaltimas padarytas išrašant kasos išlaidų orderius, juose nurodant: „Paskolos grąžinimas V. E.“, tačiau realiai pinigų UAB „E.“ direktorei V. E. negrąžinant ir jų neįnešant į banko sąskaitą, pagal išrašytus kasos išlaidų orderius.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo (BK 95 straipsnis)

27. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties egzistavimą pagrindžia reikalavimas, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui – priešingu atveju mažėja jos efektyvumas, prevencinė reikšmė. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

28. Pagal 95 straipsnio 1 dalį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu: 1) praėję: b) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c) aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; 2) per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Pagal šio straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos; pagal 4 dalį, jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

29. Nuteistajai Z. V. inkriminuotos atskiros nusikalstamos veikos buvo padarytos nuo 2001 m. sausio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 19 d. Dėl visų nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo paskutinės inkriminuotos nusikalstamos veikos datos, t. y. 2008 m. lapkričio 19 d.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikomi įstatymai dėl senaties to Baudžiamojo kodekso, pagal kurį buvo kvalifikuota kaltininko veika. Todėl, veiką kvalifikavus pagal 2000 m. BK (kaip yra nagrinėjamoje byloje), taikomos 2000 m. 95 straipsnio (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis) nuostatos dėl senaties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjkyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-692/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-692/2007">2K-692/2007</a>, 2K-7-371/2011).

31. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl tų pačių veikų buvo priėmęs du nuosprendžius: pirmasis priimtas 2013 m. balandžio 12 d., kuris apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme; antrasis nuosprendis priimtas 2017 m. birželio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartyje pažymėjo, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai skaičiuojami iki pirmojo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme, t. y. iki 2013 m. balandžio 12 d. apkaltinamojo nuosprendžio (kuris apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas).

32. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra neteisinga. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas iki nuosprendžio priėmimo dienos. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga baigiasi nuosprendžio priėmimo dieną pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendis buvo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi, konstatuojant pirmosios instancijos teismo šališkumą, ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Išnagrinėjus bylą iš naujo, 2017 m. birželio 15 d. priimtas skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis. Pritartina kasacinio skundo argumentams, kad teisines pasekmes sukelia tik toks nuosprendis, kuris nėra panaikintas. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl vienos ir tos pačios nusikalstamos veikos gali būti priimtas tik vienas teisines pasekmes sukeliantis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad senatis skaičiuojama iki pirmojo nuosprendžio priėmimo, nepaisant tolesnės bylos eigos, yra nelogiškas. Vadovaujantis tokiu aiškinimu, atsiveria galimybė bylą nagrinėti neribotą laiką, tai prieštarauja senaties instituto tikslui ir paskirčiai.

33. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir bylą dėl Z. V. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl, pagal veikų padarymo metu galiojusį BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija), apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra penkeri metai. Šis terminas priimant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį buvo suėjęs (t. y. 2013 m. lapkričio 19 d.). Nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikų padarymo metu galiojusį BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas yra aštuoneri metai, kuris Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio priėmimo metu buvo suėjęs (t. y. 2016 m. lapkričio 19 d.).

34. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl pagal veikos padarymo metu galiojusį BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktį (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) baudžiamosios atsakomybės senaties terminas yra dešimt metų (skaičiuojant nuo 2008 m. lapkričio 19 d.). Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio priėmimo metu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šiuos nusikaltimus (apgaule savo naudai įgyjant didelės vertės svetimą – 92 684,20 Eur ir 24 223,96 Eur – turtą) dar nebuvo pasibaigusi.

35. Netaikydami BK 95 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nuostatų ir nenutraukdami Z. V. bylos dalies dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų, teismai netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padarė esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą. Teismų padarytos klaidos taisytinos nutraukiant Z. V. baudžiamosios bylos dalį dėl nurodytų nusikalstamų veikų. UAB „E.“ civilinio ieškinio dalis dėl 3623,64 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekama nenagrinėta. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį nutraukiama, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu nuteistajai Z. V. paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bendrinamos iš naujo. Nuo paskirtosios bausmės Z. V. atleidžiama dėl ligos BK 76 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 9 d. nutartį:

Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl Z. V. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą dėl šių nusikalstamų veikų Z. V. nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Pakeisti nuosprendžio ir nutarties dalį dėl bausmių subendrinimo ir turtinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei UAB „E.“ priteisimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Z. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas, apgaule savo naudai įgijus 92 684,20 Eur ir 24 223,96 Eur) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę Z. V. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 76 straipsnio 1 dalimi, nuo šios bausmės Z. V. atleisti.

Priteisti iš Z. V. civilinės ieškovės UAB „E.“ naudai 116 908,16 Eur (vieną šimtą šešiolika tūkstančių devynis šimtus aštuonis eurus ir šešiolika euro centų).

Civilinės ieškovės UAB „E.“ civilinio ieškinio dalį dėl 3623,64 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt trijų eurų ir šešiasdešimt keturių euro centų) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Piesliakas

Sigita Jokimaitė