Baudžiamoji byla Nr. 2K-94-697/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13730-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.3.3; 2.1.15.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 3 dalį 240 MGL (12 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 17 d., 11.35 val. iki 2023 m. balandžio 19 d., 10.31 val. (dvi paros) ir galutinė mokėtina bauda nustatyta 156 MGL (7800 Eur). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, D. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonių „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 11 510 Eur konfiskavimas.
Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas – iš D. B. valstybei priteista 124 515 Eur turtinei žalai atlyginti; civilinio ieškinio dalis dėl penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dalies dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo atmesta.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo D. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. B. pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto 3.1 ir 3.1.1 papunkčių reikalavimus, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus 22 000 vnt. pakelių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių „Winston“ 185 848 Eur vertės akcizais apmokestinamų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, iš jų 5000 vnt. cigarečių pakelių „Winston Blue“ 2023 m. balandžio 17 d. apie 11 val. 35 min. jis (D. B.) iš angaro, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., pasikėsino neteisėtai gabenti transporto priemonėje „Volvo V70“, Švedijos Karalystės numeris (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir neteisėtai laikė 23 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston“ angare, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., 17 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“ transporto priemonėje „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusioje angare, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., kol 2023 m. balandžio 17 d. nuo 13.46 val. iki 20.34 val. per kratą šias cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas S. Zakarevičius prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 4 d. nutartį ir Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį atmesti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normų galiojimą laiko atžvilgiu ir šioje baudžiamojoje byloje esamiems santykiams taikė jau negaliojančias teisės normas bei teismų praktiką, kuri buvo priimta taikant kitokį teisinį reguliavimą, dėl to nuosprendžiu VMI civilinio ieškinio klausimas išspręstas neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas pritarė klaidingai pirmosios instancijos teismo išvadai.
2.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad cigaretės buvo neteisėtai laikomos bei surastos ir paimtos policijos pareigūnų 2023 m. balandžio 17 d., t. y. galiojant 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Sąjungos muitinės kodekso reglamentui (ES) 952/2013, kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas).
2.3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, (kuris akcentuojamas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje) išaiškinta, kad 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, (toliau – ir Direktyva 2008/118/EB) 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis, taip pat PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Tai reiškia, kad net ir tada, kai skola muitinei išnyksta pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, prievolė apskaičiuoti akcizą ir PVM išlieka.
2.4. Šiame prejudiciniame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas vadovavosi Direktyva 2008/118/EB. Ši direktyva nuo 2023 m. vasario 12 d. yra negaliojanti, nes ją pakeitė kita – Direktyva 2020/262. Nustatyta, jog ši direktyva į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę buvo perkelta 2021 m. gruodžio 31 d. ir įsigaliojo 2023 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme nurodyta, kad šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, be kita ko, 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija), įgyvendinant šią direktyvą, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nuostata, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (ši nuostata įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 13 d.).
2.5. Minėtame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, teismas savo išvadą motyvavo ir tuo, kad Direktyvoje 2008/118/EB nėra nuostatos, pagal kurią išnyksta prievolė mokėti akcizą, kai išnyksta skola muitinei, susijusi su kontrabandinėmis prekėmis, dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto pagrindo. Iš to matyti, kad, atsiradus prievolei apskaičiuoti akcizą už tokias prekes, akcizas už tokias prekes lieka mokėtinas. Nustatyta, kad šiuo metu galiojančios Direktyvos 2020/262 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Šio straipsnio 3 dalies d punkte nurodyta, kad išleidimas vartoti – tai, be kita ko, akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (paminėtina, jog pastaroji nuostata, mininti Reglamentą, kuriuo nustatomos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, ankstesnėje direktyvoje įtvirtinta nebuvo). Be to, minėtoje byloje, kurioje buvo priimtas pirmosios instancijos teismo cituotas prejudicinis sprendimas, generalinio advokato išvadoje taip pat buvo atkreiptas dėmesys į šią naują, bet tuomet dar negaliojančią direktyvą, nurodant, kad joje yra numatytas priešingas reguliavimas dėl akcizo mokesčio išnykimo – nurodyta, kad pagal Direktyvą 2020/262 skolos muitinei išnykimas sutampa su pareigos mokėti akcizą išnykimu, bet ši nuostata dar negalioja. Nagrinėjamu atveju, įvertinant tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, buvo remiamasi direktyva, kuri jau nebegalioja (ir negaliojo šioje byloje analizuotos nusikalstamos veikos padarymo metu), taip pat atsižvelgiant į anksčiau pacituotas ją pakeitusios direktyvos nuostatas, kurios buvo įgyvendintos ir nacionalinėje teisėje, manytina, kad šiame prejudiciniame sprendime pateiktas išaiškinimas, jog skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo ir nebėra aktualus.
2.6. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktu, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą, Akcizų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad prievolė mokėti akcizus muitinei mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies d–g punktuose nustatytais atvejais, šiuo atveju sulaikius cigaretes ir nusprendus nuosprendžiui įsiteisėjus jas konfiskuoti bei sunaikinti, skola valstybei mokėti akcizo mokestį išnyko. Dėl to civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Sutiktina su kasatorių teiginiais, kad D. B. veikos padarymo metu kiek pasikeitė teisinis reguliavimas dėl naujai įsigaliojusios 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos 2020/262, perkeltos į nacionalinę teisę ir įsigaliojusios jau kitą dieną po įsigaliojimo Europoje (Lietuvoje įsigaliojo 2023 m. vasario 13 d.). Dėl šios direktyvos buvo pakoreguotas ir Sąjungos muitų kodeksas, taip pat Akcizų įstatymas.
3.2. Skundžiamame nuosprendyje (25 pastraipa) teisingai nurodoma, jog tiek iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusiame Bendrijos muitinės kodekse, tiek ir šiuo metu galiojančiame Sąjungos kodekse „skola muitinei“ reiškia importo ar eksporto muitus ir neapima Lietuvoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės – akcizo, PVM priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikomos.
3.3. Įvertinus fiskalinio neutralumo principą, kuris įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje, neleidžiama daryti takoskyros tarp teisėtais ir neteisėtais būdais įgytų ar turimų prekių mokesčių teisės prasme. Tiek teisėtai, tiek neteisėtai laikomos akcizais apmokestinamos prekės yra akcizų objektas ir asmuo, disponuodamas tokiomis prekėmis, privalo sumokėti mokestį, jeigu jo mokėjimas nėra atidėtas.
3.4. Pagal galiojančios Akcizų direktyvos (Direktyva 2020/262) 6 straipsnio 2 dalį, prievolė mokėti akcizus yra nustatyta išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje metu, o šios direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ (6 straipsnio 3 dalis) yra tokių prekių: 1) išėmimas iš akcizų mokėjimo režimo, įskaitant neteisėtą išėmimą; 2) laikymas arba saugojimas, įskaitant neteisėtus atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas; 3) akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimas, įskaitant neteisėtus atvejus; 4) akcizais apmokestinamų prekių importas, išskyrus jei importavus tuoj pat pritaikytas akcizų atidėjimo režimas, taip pat akcizinių prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos tiek veikos padarymo metu galiojusiame, tiek šiuo metu galiojančiame Akcizų įstatyme.
3.5. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas mokesčio visuotinio privalomumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis teisės aktų nustatytos jų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Taigi valstybė, nustačiusi tokį teisinį reguliavimą, iš anksto numato, jog asmuo, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, laikantis, gabenantis akcizais apmokestinamas prekes, sumokės tam tikro dydžio mokestį, akcizo mokestį. Tai reiškia – valstybė leidžia asmeniui jos nustatyta tvarka turėti savo dispozicijoje tam tikras prekes, bet kartu ji, tai yra valstybė, savo teisės aktais numato, kad gaus iš tokio asmens tam tikrą pajamų sumą to asmens sumokėtų mokesčių pavidalu.
3.6. Kasatoriai, interpretuodami tiek naujosios Akcizų direktyvos, tiek ir Akcizų įstatymo nuostatas, apsiriboja tik ta dalimi, kuri reguliuoja apmokestinamų prekių importo ar neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją atvejį, kai tokios prekės iškart konfiskuojamos, neutralizuojamos ar kitaip nusavinamos ir sunaikinamos, neišleidžiant į apyvartą. Tokiu vieninteliu atveju „skola muitinei“ išties išnyksta ir tada nebelieka ką apmokestinti. Tačiau nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės visiškai kitos. Byloje nėra jokių įrodymų, jog sulaikytos ir paimtos cigaretės buvo įvežtos kontrabanda ar kitokiu būdu į Lietuvą. Tokias aplinkybes liudija ir prie kratos protokolo byloje esančios fotolentelės, kuriose iš fotonuotraukų akivaizdu, jog įvykio vietoje aptiktos cigaretės nepaženklintos nei kitų užsienio valstybių (įskaitant nesančių Bendrijoje), nei Lietuvos banderolėmis. Tai reiškia, kad tai falsifikuota arba nelegaliai pagaminta produkcija. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju taikytinos Direktyvos 6 straipsnio 2 dalies b ir c punktų nuostatos, todėl jokia „skola muitinei“ neišnyksta ir išnykti negali, o prievolė valstybei mokėti akcizą (ne muito mokestį, o akcizą) ir PVM už pagamintas akcizines prekes išlieka visais atvejais.
3.7. Lietuvos Respublikoje asmuo gali disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. cigaretėmis, alkoholiu, tačiau privalo laikytis valstybės teisės aktais nustatytos tvarkos. Kartu valstybė yra nustačiusi taisyklę, jog jei akcizų mokestis už tokias prekes nesumokėtas ar jų mokėjimas neatidėtas, tokios prekės privalo būti laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, o disponuodamas tokiomis prekėmis ne sandėlyje, asmuo privalo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti akcizų deklaracijas, kur būtų deklaruotos su disponuojamomis prekėmis susijusios mokestinės prievolės, o po to sumokėti mokesčių administratoriaus (VMI) apskaičiuotą akcizų mokestį.
3.8. D. B., darydamas inkriminuojamą nusikalstamą veiką, suvokė, kad įgijo, laikė ir mėgino išgabenti akcizais apmokestinamas cigaretes už tam tikrą atlygį, pažeisdamas nustatytą tvarką, o, atlikus neteisėto disponavimo veiksmus su jo minėtomis prekėmis, jam asmeniškai kilo įstatymu įtvirtinta pareiga nedelsiant sumokėti akcizo mokestį ir, šios pareigos neįgyvendinus, valstybei buvo padaryta žala. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek ir apeliacinė nutartis teisėti ir pagrįsti, nes valstybės negautos pajamos, kurios pasireiškė nesumokėtų akcizų forma, laikytinos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala. Šiame straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, kad negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibūdinamos kaip turtinė žala.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. B. gynėjo advokato S. Zakarevičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų, kuriais grindžiamas civilinio ieškinio priteisimas VMI
5. Prekių ir paslaugų apmokestinimo PVM ir akcizo mokesčiais teisiniam reglamentavimui ir taikymui galioja mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principai (Mokesčių administravimo įstatymo 7 ir 8 straipsniai). Būtent valstybės interesas yra užtikrinti realų privalomų mokesčių surinkimą iš visų mokesčių mokėtojų, šiems sudarant vienodas ir sąžiningas sąlygas apskaičiuojant ir mokant mokesčius. Akcizų įstatymo 1 straipsnis nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus. Pagal Akcizų įstatymo 11 straipsnį, už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną.
6. Pagal BPK 109 straipsnio prasmę, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Taigi, viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos.
7. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl prievolės mokėti akcizo mokestį išnykimo, remiantis tuo, kad sulaikytos prekės buvo sunaikintos. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, jog prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, registruoto siuntėjo išgabentas į bet kurią šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties vietą, taip pat importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, nugabenamas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Importuotų akcizais apmokestinamų prekių, registruoto siuntėjo išgabentų į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, taip pat importuotų akcizais apmokestinamų prekių nugabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Naujosios redakcijos Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnis nustato skolos muitinei išnykimo atvejus, kai nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: a) kai nebeįmanoma skolininkui pranešti apie skolą muitinei pagal 103 straipsnį; b) kai sumokama importo arba eksporto muito suma; c) kai, atsižvelgiant į 5 dalį, atsisakoma išieškoti importo ar eksporto muito sumą; d) kai pripažįstama negaliojančia muitinės deklaracija, kuria prekės buvo deklaruotos muitinės procedūrai, dėl kurios taikymo atsiranda pareiga sumokėti importo ar eksporto muitą, įforminti; e) kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos; f) kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn; k) kai, atsižvelgiant į 6 dalį, skola muitinei yra atsiradusi pagal 79 straipsnį ir muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; g) kai prekių dingimo arba muitų teisės aktais nustatytų pareigų neįvykdymo priežastis yra visiškas minėtų prekių sunaikinimas arba negrąžinamas praradimas, nulemtas prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių, force majeure (nenugalima jėga) arba muitinės duotų nurodymų; taikant šį punktą, prekės laikomos negrąžinamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo.
8. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsakydami į nuteistojo gynėjo teiginius dėl prievolės mokėti akcizo mokestį išnykimo remiantis skolos muitinei išnykimu, teisingai pažymėjo, jog skola muitinei, kaip tai nurodyta tiek iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusiame Bendrijos muitinės kodekse, tiek ir šiuo metu galiojančiame Sąjungos muitinės kodekse, reiškia importo arba eksporto muitus ir neapima Lietuvos Respublikoje taikomų pridėtinės vertės ir akcizo mokesčių, todėl, sprendžiant mokestinį ginčą dėl mokestinės prievolės – akcizo, PVM, akcizo ir PVM delspinigių – priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi, Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zNy02NDgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-37-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-37-648/2023">2K-7-37-648/2023</a>, 2K-133-489/2023). Tai reiškia, jog skolos muitinei išnykimas nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizo mokesčiu už neteisėtai į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Pažymint ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog akcizais apmokestinamos prekės kontrabanda buvo atgabentos į Lietuvą, be to, civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti tik nesumokėtus akcizus, o ne skolą muitinei ar muito mokesčius. Papildomai pažymėtina, kad D. B. nebuvo kaltinamas neteisėtu gabenimu iš Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios valstybės per Lietuvos Respublikos sieną privalomų pateikti muitinei daiktų, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant.
9. BK 1992 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Nagrinėjamoje byloje D. B. pagal BK 1992 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus 22 000 vnt. pakelių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių „Winston“ 185 848 Eur vertės akcizais apmokestinamų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais banderolėmis, iš jų 5000 vnt. cigarečių pakelių „Winston Blue“ 2023 m. balandžio 17 d. apie 11 val. 35 min. jis (D. B.) iš angaro, esančio Mažeikių r., pasikėsino neteisėtai gabenti transporto priemonėje „Volvo V70“, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir neteisėtai laikė 23 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston“ angare, esančiame Mažeikių r., 17 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“ transporto priemonėje „VW Transporter“, stovėjusioje tame pačiame angare, esančiame Mažeikių r., kol 2023 m. balandžio 17 d. nuo 13.46 val. iki 20.34 val. per kratą šias cigaretes rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu D. B. Lietuvos valstybės mokesčių teritorijoje neteisėtai disponavo 22 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston Blue“, 23 000 vnt. pakelių cigarečių „Winston“, kai viename pakelyje buvo po 20 vnt. cigarečių, t. y. iš viso neteisėtai disponavo 900 000 vnt. cigarečių, taip pat neįvykdė Akcizų įstatymo prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos ir nesumokėjo 124 515 Eur akcizų mokesčio.
10. Kasatorius, dėstydamas skundo argumentus, interpretuoja tiek naujosios Akcizų direktyvos, tiek ir Akcizų įstatymo nuostatas, tačiau apsiriboja tik ta dalimi, kuri reguliuoja apmokestinamų prekių importo ar neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įvežimo į Europos Sąjungos teritoriją atvejį, kai tokios prekės, iškart sulaikomos, pirmojoje muitinėje konfiskuojamos, neutralizuojamos ar kitaip nusavinamos ir sunaikinamos, neišleidžiant į apyvartą Lietuvos valstybės teritorijoje. Tokiu atveju „skola muitinei“ išties išnyksta, nes nelieka ką apmokestinti. Tačiau byloje buvo nustatytos kitokios aplinkybės: nėra jokių įrodymų, jog sulaikytos ir paimtos cigaretės buvo atgabentos kontrabanda ar kitokiu būdu į Lietuvą. Tai patvirtina ir prie kratos protokolo byloje esančios fotolentelės, kuriose iš fotonuotraukų akivaizdu, jog įvykio vietoje aptiktos cigaretės nepaženklintos nei kitų užsienio valstybių (įskaitant nesančių Bendrijoje), nei Lietuvos banderolėmis. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme, vadinasi, nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes Sąjungos muitinės kodekso nuostatos pagrįstai netaikytos.
11. D. B., darydamas inkriminuojamą nusikalstamą veiką, suvokė, kad už tam tikrą atlygį gabeno ikiteisminio bylos tyrimo metu nenustatyto asmens įgytas akcizais apmokestinamas cigaretes, pažeisdamas nustatytą tvarką, o, atlikus neteisėto disponavimo veiksmus su jo minėtomis prekėmis, jam asmeniškai kilo įstatymu įtvirtinta pareiga nedelsiant sumokėti akcizo mokestį ir šios pareigos neįgyvendinus valstybei buvo padaryta žala. Byloje teismai nustatė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų – nesumokėtų akcizų mokesčių – Lietuvos valstybė patyrė žalos, negavo pajamų, t. y., esant minėtoms aplinkybėms, kilus įstatymu įtvirtintai pareigai sumokėti akcizo mokestį ir D. B. šios pareigos neįgyvendinus, valstybei buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) – ji negavo pajamų, pasireiškusių nesumokėtų akcizų forma. Todėl VMI pareikštas ieškinys teismų buvo tenkintas pagrįstai, priteisiant iš kaltininko atlyginti valstybei negautas pajamas – 124 515 Eur žalos atlyginimo dėl nesumokėto akcizo mokesčio.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimą, byloje pritaikytos tinkamai, todėl naikinti ar keisti teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. B. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Eligijus Gladutis
Darius Kantaravičius
Alvydas Pikelis
