Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo

Nr. DOK-1810

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00376-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 8 d. paduotu ieškovės UAB,,Ekogranulė“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB,,Ekogranulė“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB,,Ekogranulė“ ieškinį atsakovei UAB,,Mediresta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB,,Ekogranulė plius“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro).

Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovės UAB,,Ekogranulė“ ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia 2016 m. birželio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 016/05-005 ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pakuros kapsulės perdavimo–priėmimo aktą; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės UAB,,Mediresta“ 105 493,30 Eur (17 000 Eur įrenginio kainą ir 88 493,30 Eur nuostolių atlyginimą), 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

Kasaciniu skundu ieškovė UAB,,Ekogranulė“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias imperatyvų draudimą tiekti į rinką nesaugius daiktus bei pardavėjo (kuris yra kartu ir gamintojas) pareigas pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose (CK 1.97, 4.7, 6.306 straipsniai, 6.333 straipsnio 4 dalis, Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. birželio 22 d. direktyva 98/37/EC dėl mašinų saugos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintas techninis reglamentas „Mašinų sauga“).

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino pardavėjo atsakomybės sąlygas už nesaugaus daikto pardavimą. Teismas nepagrįstai nepripažino, jog atsakovė pažeidė techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1 priedo 1.5.6 papunktį ir sutarties 2.2 papunktį, gamindama ir perduodama ieškovei nesaugų įrenginį. Teismas pažeidė Direktyvos 98/37/ EC dėl mašinų saugos bei techninio reglamento „Mašinų sauga“ imperatyviąsias teisės normas dėl draudimo tiekti į rinką nesaugias mašinas ir reikalavimą, kad mašinos būtų suprojektuotos ir pagamintos taip, kad būtų išvengta gaisro ar perkaitimo rizikos. Sutartis buvo sudaryta suklydimo įtakoje, todėl sutartis apeliacinės instancijos teismo turėjo būti pripažinta negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, reikalaujančios įvertinti ne atskirus įrodymus, bet jų visetą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės skirtingai taikė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tai lėmė skirtingas teismų išvadas dėl byloje surinktų įrodymų turinio ir įrodomosios reikšmės. Teismas klaidingai vertino, kad atsakovė neva neprisidėjo prie kibirkščių gaudyklės mazgo projektavimo ar jos įrengimo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), neįvertino visų reikšmingų ir tarpusavyje susijusių įrodymų, kurie patvirtina, kad sprendimą dėl šio saugos elemento suprojektavimo, parinkimo ir nurodymo įrengti priėmė būtent atsakovė.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atidėti nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Suslavičius ir partneriai“ (j. a. k. 301697078) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 8 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 198, kodas ZO29149.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė