Nr. DOK-1836
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04479-2024-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2025 m. gegužės 11 d. paduotu pareiškėjų R. A. ir S. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Pareiškėjai R. A. ir S. A. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Marius Alšauskas.
Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinę bylą pareiškėjo R. A. atžvilgiu nutraukė; pareiškėjo S. A. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė; atmetė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad Konstitucinio Teismo įstatymas tiesiogiai nenustato ir tiek, kiek jis tiesiogiai nenustato ne teismo tvarka paskirtos baudos apskundimo tvarkos ir termino, atitikties Konstitucijai.
Šiaulių apygardos teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį.
Kasaciniu skundu pareiškėjai R. A. ir S. A. prašo pripažinti, kad teiginys „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“ nepagrįstas nei Konstitucija ir nei Konstitucinio Teismo įstatymu, ir įpareigoti Konstitucinį Teismą 2024 m. gegužės 15 d. sprendime Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/S1Q0My1BLVMzNi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'KT43-A-S36/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="KT43-A-S36/2024">KT43-A-S36/2024</a> nurodytą teiginį išbraukti arba sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad Konstitucinio Teismo įstatymas tiesiogiai nenustato ir tiek, kiek jis tiesiogiai nenustato, kad sprendimai skundžiami teismui, atitikties Konstitucijos 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 ir 3 dalims, 111 straipsniui, 106 straipsnio 4 ir 7 dalims, 102 straipsnio 1 ir 2 dalims, 105 straipsniui, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams patikrinimo.
Kasaciniu skundu pareiškėjai taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad Konstitucinio Teismo įstatymas tiesiogiai nenustato ir tiek, kiek jis tiesiogiai nenustato ne teismo tvarka paskirtosios baudos apskundimo tvarkos ir termino, atitikties Konstitucijos 6 straipsniui, 7 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 ir 3 dalims, 111 straipsniui, 106 straipsnio 4 ir 7 dalims, 102 straipsnio 1 ir 2 dalims, 105 straipsniui, 3 straipsnio 2 daliai, 5 straipsniui, teisingumo, teisės viršenybės, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir teisinės valstybės principams patikrinimo.
Kasaciniu skundu pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2007">3K-3-95/2007</a>). Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133/2012">3K-3-133/2012</a>).
Pasisakydama dėl pareiškėjų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitikties Konstitucijai patikrinimo, ar neprieštarauja Konstitucinio Teismo įstatymas ta apimtimi, kiek šis įstatymas tiesiogiai nenustato paskirtos baudos apskundimo tvarkos ir termino, taip pat dėl atitikties Konstitucijai patikrinimo, ar neprieštarauja Konstitucijai Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/S1Q0My1BLVMzNi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'KT43-A-S36/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="KT43-A-S36/2024">KT43-A-S36/2024</a> teiginys „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“ ir pareiškėjų prašymo įpareigoti Konstitucinį Teismą išbraukti nurodytą teiginį iš paminėto Konstitucinio Teismo sprendimo, atrankos kolegija pirmiausia nurodo tai, kad kasacine tvarka gali būti apskųsti ir peržiūrėti civilinėse bylose priimti apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų kasacinis skundas paduotas civilinėje byloje, kurioje bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimas, t. y. antstolio priimtų patvarkymų priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl skolos išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo patikrinimas. Pareiškėjai pasinaudojo antstolio veiksmų apskundimo teise teikdami skundą antstoliui, šį pareiškėjų skundą išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas ir apeliacine tvarka bylą išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. Taigi, bylą dėl antstolio vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje teisėtumo iš esmės išnagrinėjo abiejų instancijų teismai. Būtent civilinėje byloje yra išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, tų veiksmų įvertinimui taikytos įstatymų normos, reglamentuojančios vykdymo procese atliekamus antstolio veiksmus ir vykdymo procese priimtus antstolio patvarkymus. Atrankos kolegija pažymi, kad pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nesusijęs su antstolio veiksmų teisėtumo patikrinimu. Atrankos kolegija nenustato teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjų nurodytais klausimais dėl konstitucingumo patikrinimo, todėl pareiškėjų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėjų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Vykdymo veiksmai iš esmės neteisingi ir apskritai negalėjo būti pradėti. Konstitucinio Teismo sprendimo pagrindu vykdomasis dokumentas apskritai negalėjo būti išduotas priverstiniam vykdymui. Antstolis turi išieškoti ne skolą, o pareiškėjams skirtą 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Išieškojimas turi būti vykdomas ne Valstybinės mokesčių inspekcijos, o Lietuvos valstybės naudai. Paskirtos baudos išieškojimas turi būti vykdomas ne iš vieno, ką daro antstolis – o iš abiejų pareiškėjų, kaip nurodyta vykdomojo dokumento 2-ame punkte.
2. Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas įpareigoja teiginį „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, kaip neatitinkantį jų nuostatų, tiesiog išbraukti. Konstitucinis Teismas, priimdamas sprendimą, nepagrindė sprendimo rezoliucinės dalies teiginio, kad „Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“
3. Apeliacinės instancijos teismas nutarties 53 punkte nepagrįstai nurodė, kad Konstitucinio Teismo sprendimai nėra skundžiami. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra pripažįstama ne tik nacionalinių aktų (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis), bet ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). CPK 107 straipsnis ir kiti analogiški teisės aktai nustato teisės normas dėl baudų, paskirtųjų ne teismo ar teismo tvarka, apskundimo. Dėl to Konstitucija ir Konstitucinio Teismo įstatymas suteikia teisę kiekvienam asmeniui skųsti Konstitucinio Teismo sprendimus teismui, juo labiau pateikti skundą teismui dėl ne teismo tvarka paskirtosios baudos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo.
4. Subjektas, paskyręs asmenims baudą (Konstitucinis Teismas), pagal Konstituciją, asmenims teisių ir teisėtų interesų, pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių gynimo požiūriu nėra ir niekada nebuvo teismu, kuris įtvirtintas Konstitucijoje.
5. Konstitucinio Teismo sprendimas yra apskųstas, dėl to negalėjo būti vykdomas.
6. Perduotas antstoliui neva vykdomasis dokumentas akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir faktinių aplinkybių: 1) „Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari“ (CPK 647 straipsnio 3 dalis); 2) „Jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t. t.“ (CPK 648 straipsnio 4 dalis); 3) šiuo konkrečiu atveju antstolis vykdo ne teismo vykdomąjį raštą, o – ne teismo tvarka priimtą sprendimą. „Kitų vykdomųjų dokumentų turinį nustato kiti įstatymai, tačiau visais atvejais tuose dokumentuose turi būti šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyti rekvizitai“ (CPK 648 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Paminėtasis 1 dalies 7 punktas nustato, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma: „7) išieškotojo ir skolininko duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu išieškotojas ar skolininkas neturi Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka jam suteikto asmens kodo, – asmens gimimo data, jeigu išieškotojas ar skolininkas yra juridinis asmuo, – pavadinimas ir juridinio asmens kodas), adresas;“ nurodytųjų duomenų perduotame antstoliui priverstinai vykdyti dokumente nėra.
7. Pirmosios instancijos teismas neišsiuntė pareiškėjui S. A. nutarties kopijos, taip pažeidė CPK 292 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą, o ne papildomus įrodymus, ir jame pateikė raštu prašymą išreikalauti įrodymus. Tokių klausimų teisėja neturėjo teisės išspręsti rezoliucija, nes dėl jų turi teisę pasisakyti ir kita šalis. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjų atsiliepimą, nurodydamas „Atsisakyti priimti atsiliepimą į antstolio patvarkymą dėl skundo, nes nagrinėtinas pareiškėjų skundas, o ne antstolio patvarkymas dėl skundo.“ Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų atsiliepimą, neišklausė kitos šalies, taip pažeidė rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), nes pareiškėjams atimta teisė teikti įrodymus, taip pat pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes, pareiškėjams užkirtus kelią reikšti prieštaravimus dėl antstolio patvarkymo, antstolis atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje, ir teismas nevienodai padėjo ginčo šalims įgyvendinti savo procesines teises.
8. Teismas privalėjo motyvuotai priimti arba atmesti pateiktus teismui prašymus: išreikalauti, kad antstolis Marius Alšauskas pateiktų teismui visą elektroninės vykdomosios bylos ir popierinės vykdomosios bylos medžiagą ir ją palyginti teismo posėdyje; pareikalauti, kad Konstitucinis Teismas pateiktų teismui visą medžiagą, susijusią su sprendimo priėmimu: visą tyrimo medžiagą, posėdžio protokolą ir kt.; pareikalauti, kad baudą skyręs Konstitucinis Teismas pateiktų teismui visą informaciją apie tai, kada, kam sprendimą pateikė vykdymui; pareikalauti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktų teismui visą medžiagą, susijusią su atstovavimu ir sprendimo pateikimo vykdymui.
9. Pareiškėjai pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismui, bet teismas neteisėtai ir nepagrįstai šio pareiškėjų prašymo netenkino. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės objektyviai, išsamiai, visapusiškai išnagrinėti šios bylos ir neišnagrinėjo bei joje nepriėmė teisėto ir pagrįsto sprendimo.
10. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjų teisinių bei faktinių argumentų, nenustatė nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualių aplinkybių, neteisingai aiškino bei taikė šį ginčą reglamentuojančius įstatymus, be pagrindo nesirėmė aktualiais teismų praktikos išaiškinimais, t. y. neatskleidė bylos esmės, ir dėl šios priežasties neteisingai išnagrinėjo šią bylą. Teismo nutartis neatitinka nei įstatymo reikalavimų, nei faktinių aplinkybių, teismas nepriėmė sprendimo dėl visų reikalavimų.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Agnė Tikniūtė
