Kasacinio skundo Nr. DOK-1294/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00014-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo C. P. gynėjo advokato Mindaugo Greičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo C. P. gynėja advokatas M. Greičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą C. P. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta C. P. teisė į teisingą teismą ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1294/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00014-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo C. P. gynėjo advokato Mindaugo Greičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 5 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo C. P. gynėja advokatas M. Greičius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą C. P. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržyta C. P. teisė į teisingą teismą ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Pasak kasatoriaus, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino fragmentiškai, selektyviai, padarė klaidų dėl jų turinio, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principu, savo išvadas dėl C. P. kaltės grindė prielaidomis, skundžiami apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka jų turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas C. P. parodymais, nes jie, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, savo turinio esme reiškia, kad veikos nebuvo nepadarytos. C. P. parodymai su kitais objektyviais bylos duomenimis (kurie atskirai neleidžia daryti apkaltinančių išvadų) sugretinti formaliai. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad C. P. kaltė yra preziumuota, o įrodinėjimo našta neleistinai nuo bylos proceso pradžios perkelta kaltinamajam. Apkaltinančios išvados padarytos remiantis vien C. P. patvirtinimu, kad prie avanso apyskaitų jis pridėjo kaltinime nurodytus kvitus, nesant kitų neabejotinų kaltės įrodymų, t. y. manipuliuojant prielaidomis.
Kasatorius teigia, kad C. P. nepadarė jokio nusikaltimo, t. y. jo veiksmuose nėra nei nusikalstamo naudos gavimo, nei apgaulės, nei jokių kitų požymių. Kaltinimas C. P. grindžiamas kitų asmenų apmokėtų kasos kvitų už degalus pateikimu savivaldybės administracijai išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, pagrįsti. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir savivaldybės tarybos reglamentą tai nedraudžiama. Taigi C. P. nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas dėl formalios aplinkybės, kad prie avanso apyskaitų, pateikė ne tik kvitus, kai buvo atsiskaityta jo paties banko kortele, bet ir kvitus, kai buvo atsiskaityta kitų (jam artimų) žmonių banko kortelėmis. Priešingai nei nurodo teismai, išlaidos galėjo būti patirtos ir kompensuojamos, nepriklausomai nuo atsiskaitymo būdo, nuo to, kas atsiskaitė. Be to, kasatorius pažymi, kad proceso pradžioje C. P. grąžino savivaldybės administracijai kaltinime nurodytą pinigų sumą. Taigi klausimas jau yra išspręstas civilinėmis priemonėmis.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).
Kasacinio skundo argumentai dėl abiejų instancijų teismų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami nesutikimu su atliktu įrodymu vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savąjį jų vertinimą ir aktualių teisės aktų interpretavimą. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, nuteistojo C. P. gynėjo advokato V. Molio apeliacinio skundo argumentai dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Nuteistojo C. P. gynėjas M. Greičius kasaciniame skunde nepateikia teisnių argumentų, kurie pagrįstų šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Subjektyviu įrodymų vertinimu ir klaidingu teisės aktų interpretavimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai, deklaratyviai nurodant baudžiamojo proceso įstatymo normų, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principo ir C. P. teisės į teisingą teismą pažeidimus, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo C. P. gynėjo advokato Mindaugo Greičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Albinas Antanaitis
Darius Kantaravičius