R. P. pagal BK 176 str., 144 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1507/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14935-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo R. P. gynėjo advokato Lino Kiaurakio kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikytų BK 176 straipsnio 1 dalies, BK 144 straipsnio, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų bei padarytų esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 386 straipsnio 2 dalies pažeidimų, teismų praktikos nesilaikymo. Teismas nepašalino kasacinės instancijos teismo nurodytų trūkumų ir apsiribojo tik ankstesnių išvadų perrašymu ir bendro pobūdžio išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, o tarp nustatytų darbuotojų saugos norminių teisės aktų pažeidimų ir kilusių padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Tačiau vien formalus eilės teisės aktų nuostatų, lokalių instrukcijų, metodinio pobūdžio rekomendacijų išvardijimas nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Teismas nuosprendyje neatskleidė, kokiu konkrečiu būdu: R. P. veiksmais ar elgesiu šios nuostatos buvo pažeistos, nepakankamai motyvavo savo išvadas dėl priežastinio ryšio, nes tinkamai neįvertino nelaimingo atsitikimo mechanizmo. Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių buvo tik deklaruojamas. Nukentėjusiojo A. Š. parodymai nebuvo įvertinti jų patikimumo, pakankamumo aspektu, o nuteistojo R. P. parodymai apskritai nevertinti taip pažeidžiant rungimosi principą. Teismas netinkamai taikė BK 144 straipsnio nuostatas, nes neatskleidė būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes pavojų A. Š. gyvybei nustatė remdamasis vėliau padarytomis medicininėmis išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminio gynybos argumento dėl dalinio žalos atlyginimo ir jo reikšmės bausmės individualizavimui. Aplinkybė, kad R. P. sumokėjo A. Š. 2000 Eur, nebuvo įvertinta kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Teismas neanalizavo nei civilinio ieškinio pagrindo, nei jo dydžio nustatymo kriterijų, nei priežastinio ryšio tarp tariamų pažeidimų ir neturtinės žalos apimties, taip pat nepasisakė dėl gynybos argumentų, susijusių su neturtinės žalos dydžio nepagrįstumu ir jo mažinimo, be to, nesant dokumentų, patvirtinančių vaistų pirkimą, nepagrįstai priteisė atlyginti 300 Eur dydžio turtinę žalą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Kasaciniame skunde, kaip matyti iš jo turinio, išimtinai pateikiama apeliacinės instancijos teismo motyvų, susijusių su byloje esančių įrodymų vertinimu, faktinių veikos aplinkybių nustatymu, civilinio ieškinio sprendimu, subjektyvi kritika ir nepateikiama teisinių argumentų, kurie iš esmės paneigtų žemesnės instancijos teismų išvadas dėl darbo saugos taisyklių pažeidimo ir dėl to kilusios R. P. baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje apeliacinio skundo argumentai, susiję su R. P. nusikalstamos veikos įrodytumu, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurią akcentuoja kasatorius, pripažinimu, priteistinos neturtinės/turtinės žalos dydžio kriterijais, priešingai nei tvirtina kasatorius, iš esmės išnagrinėti pateikiant motyvuotas išvadas. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo argumentacija nepriimtina, o padarytos išvados nepalankios nuteistajam, savaime nepatvirtina kasacijos pagrindo.

Nesant argumentų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teisiškai pagrįstus dėl galimai padarytų esminių BPK pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. P. gynėjo advokato Lino Kiaurakio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis

Darius Kantaravičius