Administracinio nusižengimo byla Nr. e2AT-18-648/2026
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00056-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.9; 16.11.11; 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 30 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalis, ANK 424 straipsnio 5 dalį, ANK 426 straipsnio 5 dalį, ANK 432 straipsnio 1 dalį, ANK 506 straipsnio 4 dalį, ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1150 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trisdešimt šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. kovo 29 d. 10.37 val. Vilkaviškyje, Žemdirbių g. 7, vairuodamas neregistruotą, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą, be valstybinio numerio ženklo elektrinį mopedą, nedėvėdamas šalmo, nesant privalomosios techninės apžiūros, neturėdamas teisės jo vairuoti, kai ši teisė jam buvo atimta, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 7, 14, 15, 204 punktų reikalavimus, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, stabdomas laikinai sustojo kelkraštyje, po to staigiai didindamas greitį nuvažiavo. Taip pat A. K. nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nurodyti savo asmens duomenis.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d.
3. Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinis skundas netenkintas ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. nutarimo, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalis, kuriomis jis nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, ANK 426 straipsnio 5 dalį, ir dėl šių dalių jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo netinkamai pritaikytos ANK 424 straipsnio 5 dalies ir ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatos, dėl to padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, šie pažeidimai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
5.2. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pažymima, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTgtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-8-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-8-895/2020">2AT-8-895/2020</a>).
5.3. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTY2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-66-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-66-697/2015">2AT-66-697/2015</a>). Taigi, teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, materiali tiesa negali būti patikimai nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-489/2019">2AT-5-489/2019</a>).
5.4. Byloje tinkamai neįvertinus visų duomenų, nepagrįstai jam (A. K.) buvo inkriminuotas ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytas pažeidimas. Pareiškėjas nurodo, kad duomenų, jog buvo stabdomas policijos, kaip nustatyta ANK 426 straipsnio 6 dalyje, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Pažymi, kad važiuodamas elektriniu paspirtuku jis nesuprato, jog yra stabdomas, nes policijos pareigūnai nebuvo įjungę jokių šviesos ir garso signalų, taip pat nereikalavo sustoti ir per garsiakalbį.
5.5. Teisės aktų reikalavimai dėl transporto priemonių stabdymo nėra formalūs, jų tikslas įgaliojimus turintiems pareigūnams imtis visų įmanomų priemonių, kad stabdomas vairuotojas suvoktų, jog yra stabdomas, ir galėtų geranoriškai įvykdyti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Pareiškėjo nuomone, ši situacija turėjo būti vertinama kaip administracinis nusižengimas tik pagal ANK 506 straipsnio 4 dalies nuostatas.
5.6. Byloje tinkamai neįvertinus visų duomenų, nepagrįstai jam (A. K.) buvo inkriminuotas ir ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatytas pažeidimas, t. y. elektrinio mopedo vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
5.7. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 33 dalyje mopedas apibrėžiamas kaip dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). Tuo tarpu SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalyje elektrinė mikrojudumo priemonė apibrėžiama kaip vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Pareiškėjo nuomone, tiek bylos duomenys (jo vairuoto elektrinio paspirtuko techninėje lentelėje nurodoma, kad maksimalus greitis 25 km/h), tiek šis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad jis vairavo ne elektrinį mopedą, o elektrinę mikrojudumo priemonę – elektrinį paspirtuką, kuriam nereikalinga teisė vairuoti kelių transporto priemones.
5.8. Pareiškėjas pažymi, kad nors jo elektrinio paspirtuko techninėje lentelėje yra nurodyta nominali galia 2800W*2 (2,8 kW*2), tačiau realiai ši galia yra apribota, ir jis nevažiuoja greičiau nei 25 km/h. Be to, pagal viešai internete prieinamus duomenis, nominali galia apibrėžiama kaip ilgalaikė galia, kurią variklis gali palaikyti neperkaisdamas, t. y. šis parametras yra svarbus vertinant tik realų paspirtuko pajėgumą. Taigi, pareiškėjo vairuojamas elektrinis paspirtukas buvo su techniniais apribojimais, tačiau jo techniniai duomenys (t. y. nei jo realus (maksimalus) greitis, nei sėdimos vietos aukštis) nagrinėjamoje byloje nei Institucijos, nei teismų nebuvo tinkamai įvertinti. Atkreipiamas dėmesys, kad elektrinių paspirtukų AB „Regitra“ neregistruoja, jų privalomos techninės apžiūros neatlieka ir valstybinio numerio nesuteikia, nes tam net nėra numatyta vieta. Be to, elektriniai paspirtukai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą nėra priskiriami transporto priemonėms, dėl to yra nedraudžiami.
5.9. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, remdamasis spėjimais ir prielaidomis, sprendė dėl jo (A. K.) vairuojamos transporto priemonės vidutinio greičio. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju, siekiant nustatyti tikslų jo transporto priemonės greitį, turėjo būti naudojami tam skirti matavimo prietaisai ar paskirta ekspertizė.
6. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Vilija Danilevičė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos medžiagoje nustatytoms aplinkybėms, nes tiek Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą ir priėmusi nutarimą, tiek teismai, išnagrinėję šią administracinio nusižengimo bylą, nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtam sprendimui priimti.
6.2. Pareiškėjas A. K. pagrįstai nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes įvykio metu nepakluso teisėtiems ir aiškiai išreikštiems pareigūnų reikalavimams, akivaizdžiai juos ignoravo ir taip elgėsi tyčia. Pažymima, kad įvykio metu tiek pareigūnų veiksmus, tiek pareiškėjo elgesį patvirtina byloje esančio vaizdo įrašo turinys.
6.3. Priešingai nei pareiškėjas nurodo prašyme, jo vairuojama transporto priemonė neatitiko elektrinėms mikrojudumo priemonėms keliamų reikalavimų, dėl to pagrįstai ši priemonė buvo priskirtina elektrinių mopedų kategorijai.
6.4. Nepagrįstai pareiškėjas nurodo ir tai, kad jo transporto priemonė nevažiuoja greičiau nei 25 km/h. Pagal vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas tarnybinio automobilio greitis, kai buvo bandoma pasivyti ir sustabdyti A. K., duomenis nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės vidutinis greitis buvo apie 48 km/h (t. y. buvo apskaičiuotas nuvažiuotas atstumas ir važiavimo laikas).
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymas atmestinas.
Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų ir prašyme nurodomų procesinių pažeidimų
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pagal nustatytas teismų aplinkybes sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-23-489/2020, 2AT-39-788/2021, 2AT-31-976/2023 ir kt.).
9. Iš A. K. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turinio matyti, kad dalis jo argumentų yra skirta ir žemesnės instancijos teismų atliktam įrodymų vertinimui (pvz., dėl vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių vertinimo; dėl pareiškėjo vairuotos elektrinės transporto priemonės techninėje lentelėje nurodytų duomenų ir pan.), pateikiant savą jų vertinimą ir interpretavimą, ginčyti ir teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti. Tačiau tokie argumentai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra šios atnaujintos bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto aspektu, t. y. ar teismai nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų sprendimams priimti.
10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI0LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-24-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-24-458/2020">2AT-24-458/2020</a>, 2AT-35-648/2021, e2AT-35-788/2025 ir kt.).
11. Patikrinusi šią bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų sprendimų turinio matyti, kad teismai, laikydamiesi įstatymo reikalavimų, ištyrė visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir ginčijamas aplinkybes tiek dėl A. K. vairuojamos transporto priemonės stabdymo, tiek dėl jo vairuotos transporto priemonės kategorijos nustatymo, remdamiesi įrodymų visumos (t. y. paties A. K. parodymais, duotais Institucijai; vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis; transporto priemonės apžiūros metu užfiksuotais duomenimis; kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis) vertinimu. Be to, teismų priimtose nutartyse pateikti teismų padarytų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo motyvai, argumentuotai paneigtos ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skunduose iškeltos versijos tiek dėl netinkamo policijos pareigūnų transporto priemonės stabdymo, tiek dėl vairuotos transporto priemonės nepriskyrimo elektrinių mikrojudumo priemonių kategorijai.
12. Pažymėtina, kad prašyme kaip procesinis – įrodymų tyrimo – pažeidimas nurodoma tai, jog teismai tinkamai nenustatė A. K. vairuotos transporto priemonės vidutinio greičio (pvz., naudojant greičio matavimo prietaisą) ir nepaskyrė šios transporto priemonės ekspertizės. Tačiau šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tyrimo metu buvo atlikta A. K. vairuotos transporto priemonės išsami apžiūra, taip pat byloje pateikti tiek vaizdo įrašai, tiek transporto priemonės fotonuotraukos, kuriuos teismai vertino nagrinėdami administracinio nusižengimo bylą. Be to, teismai, įvertinę šių surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą ir nustatę, kad A. K. vairuota transporto priemonė Institucijos buvo pagrįstai priskirta elektriniam mopedui, nematė jokio pagrindo papildomai tirti ir nustatyti šios transporto priemonės važiuojamo vidutinio greičio. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pritarti pareiškėjo teiginiui, kad teismai nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti. Kartu pažymėtina ir tai, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas turi ribas, specialieji objektų tyrimai skirtini esant būtinumui, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-788/2023, 2AT-36-387/2025).
14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, nagrinėdami A. K. administracinio nusižengimo bylą, procesinių pažeidimų nepadarė, o byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka ANK 567, 569 straipsnių reikalavimus.
Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies taikymo
15. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. prašymo turinio matyti, kad keliamas esminis klausimas dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies taikymo yra tai, ar jis pagal nustatytą tvarką buvo stabdomas policijos pareigūnų. Kaip mano pareiškėjas, jis nesuprato, kad važiuodamas elektriniu paspirtuku yra stabdomas, nes policijos pareigūnai nebuvo įjungę jokių šviesų ar garso signalų, taip pat nereikalavo sustoti ir per garsiakalbį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
16. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno 1) teisėtam, 2) aiškiai išreikštam ir 3) šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2020 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
17. Pažymėtina, kad vertinant, ar policijos pareigūnų panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartą teisinį reguliavimą, svarbu įvertinti ne tik jų formalią atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimą – kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K., vairuodamas transporto priemonę, buvo stabdomas policijos pareigūnams panaudojant garsinį signalą ir per garsiakalbį liepiant jam sustoti. Iš byloje esančio vaizdo ir garso įrašo turinio matyti, kad A. K. suprato policijos pareigūnų reikalavimą sustoti ir iš karto pasitraukė į dešinį kelkraštį. Pareiškėjui sustojus, policijos pareigūnas jį informavo apie padarytą pažeidimą dėl šalmo nedėvėjimo, dėl kurio bus baudžiamas, ir, pareikalavus pasakyti asmens duomenis, A. K. šį pareigūno reikalavimą ignoravo ir tyčia nuvažiavo padidindamas greitį, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, aptartas teisinis reglamentavimas ir bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti vairuojamą transporto priemonę buvo aiškiai išreikštas, atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytus teisėtumo požymius. Iš teismo įvertinto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad transporto priemonės vairuotojas A. K. aiškiai suprato policijos pareigūnų reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau tinkamai šios pareigos nevykdė. Nors A. K. sustabdė transporto priemonę, tačiau trumpas stabtelėjimas ir po to sąmoningas skubus nuvažiavimas iš stabdymo vietos, policijos pareigūnams tik pradėjus patikrinimo veiksmus, šiuo atveju leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė SEAKĮ 13 straipsnio 11 dalyje ir KET 7 ir 16 punktuose įtvirtintų pareigų transporto priemonių vairuotojams sustabdyti transporto priemonę ir laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai juos sustabdo tikrinantys pareigūnai. Dėl to byloje teismų teisingai nustatyta, kad A. K. padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą.
20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai, taikydami A. K. ANK 426 straipsnio 5 dalį, esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl šią situaciją vertinti kaip administracinį nusižengimą tik pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl transporto priemonės klasifikavimo
21. Pareiškėjas A. K. ginčija byloje nustatytą aplinkybę, kad jis vairavo elektrinį mopedą, o ne elektrinę mikrojudumo priemonę – elektrinį paspirtuką, ir kartu keliamas klausimas dėl netinkamo įstatymo taikymo (ANK 424 straipsnio 5 dalis, ANK 415 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teisėjų kolegija sutikti su šiais pareiškėjo argumentais neturi teisinio pagrindo.
22. Pažymėtina, kad transporto priemonių sąvokos yra pateiktos specialiajame įstatyme – Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (2024 m. lapkričio 12 d. įstatymo redakcija), kurio 2 straipsnio 31¹ punkte nurodoma, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm; o 33 punkte mopedas apibrėžiamas kaip dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 kub. cm (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui). To paties įstatymo 17¹ straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad su į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašia transporto priemone, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos šios transporto priemonės motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo šiame įstatyme motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. Be to, Kelių eismo taisyklių VIII¹ skyriaus elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taikomi reikalavimai ir draudimai, 6610 punkte taip pat aiškiai apibrėžta, kad į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus.
23. Byloje nustatyta, kad A. K. vairavo elektrinę transporto priemonę, kurios elektros variklio didžiausioji naudingoji galia yra 2,8 kW*2, didžiausiasis projektinis greitis – 25 km/h, o faktiškai A. K. vairuotos transporto priemonės greitis buvo didesnis kaip 25 km/h.
24. Taigi, priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, aptartas teisinis reglamentavimas ir nustatyti šios transporto priemonės techniniai parametrai patvirtina, kad A. K. vairavo transporto priemonę, kuri atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtą elektrinio mopedo, o ne elektrinės mikrojudumo priemonės – elektrinio paspirtuko sąvoką. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytus A. K. vairuotos transporto priemonės techninius parametrus, taip pat įvertinusi jo realų važiavimo greitį, užfiksuotą vaizdo įraše, teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusių teismų išvadoms dėl transporto priemonės priskyrimo elektriniam mopedui, kurį vairuojant privalu turėti teisę vairuoti atitinkamai kategorijai priskirtas transporto priemones, dėvėti šalmą, o transporto priemonė privalo būti nustatyta tvarka registruota, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
25. Pareiškėjas teisingai pažymi, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Pagal teismų praktiką, kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTgtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-8-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-8-895/2020">2AT-8-895/2020</a>, 2K-37-511/2024 ir kt.).
26. Byloje nustatyta, kad A. K. nėra pradedantysis vairuotojas, jis anksčiau vairavo motorines transporto priemones, buvo baustas už administracinius nusižengimus, taip pat teistas už transporto priemonės – automobilio vairavimą esant neblaiviam, dėl to jam buvo atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones. Be to, aplinkybę dėl vairuotos transporto priemonės priskyrimo motorinei transporto priemonei A. K. pradėjo ginčyti tik apylinkės teismui pateiktame skunde. Taip pat nustatyta, kad A. K. nepakluso aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti šią jo vairuojamą transporto priemonę, nes laikinai sustojęs ir suvokęs, jog bus baudžiamas, jis staiga padidino greitį ir nuvažiavo, taip stengdamasis pabėgti nuo policijos pareigūnų, tai parodo, jog jis puikiai suvokė policijos pareigūnų veiksmus.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. K. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suprato ne tik tai, kad neturėdamas teisės vairuoja motorinę transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė yra neregistruota, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neturi techninės apžiūros, kad jis nedėvi privalomo dėvėti šalmo, ir norėjo taip veikti. Be to, svarbu pažymėti, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2024 m. lapkričio 12 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias eismo dalyvių pareigas, 2 dalyje nustatyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Iš esmės analogiška pareiga eismo dalyviui nustatyta ir KET 5 punkte. Taigi, eismo dalyvis, vairuodamas transporto priemonę ir su ja dalyvaudamas viešajame eisme, privalo pats žinoti vairuojamai transporto priemonei keliamus reikalavimus ir jų laikytis.
28. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės ir apygardos teismų išvados yra pagrįstos ir teisingos, jų naikinti prašyme nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. nutarimą, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
