Kasacinio skundo Nr. DOK-1191/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00240-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo A. A. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 12 d nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 6 ir 7 dalių, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio 1-3 dalių, teisės į gynybą pažeidimus bei netinkamai taikė BK 260 straipsnio 3 dalies bei BK 302 straipsnio l dalies nuostatas.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1191/2026
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00240-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo A. A. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 12 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 12 d nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2026 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 6 ir 7 dalių, BPK 255 straipsnio, BPK 256 straipsnio 1-3 dalių, teisės į gynybą pažeidimus bei netinkamai taikė BK 260 straipsnio 3 dalies bei BK 302 straipsnio l dalies nuostatas.
Kasatorius teigia, kad jo veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 302 straipsnio l dalį. Baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma asmeniui, kai atitinkamus santykius reguliuoja civilinės teisės normos. Jis tik keturias dienas laikė rastą kito asmens tapatybės kortelę ir tokia dokumento laikymo trukmė nepažeidžia CK 4.62 straipsnio nuostatų. Be to, žemesnės instancijos teismai nepasisakė, ar rasta negaliojanti asmens tapatybės kortelė, pagal BK 302 straipsnio l dalies nuostatas, laikytina dokumentu, įtvirtinančiu juridinę reikšmę turinčią informaciją.
Kasatorius nurodo, kad teismai turėjo svarstyti klausimą ir dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Negaliojančios tapatybės kortelės laikymas keturias dienas negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių, kadangi jis kortelės nenaudojo ir net nebandė ja naudotis, laikė ją namuose.
Kasatorius teigia, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis buvo nuteistas pagal faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos nei pranešime apie įtarimą, nei kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas pakeitė kaltinamajame akte nurodytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 260 straipsnio 1 dalis) esmines faktines aplinkybes ir, apie tai jam nepranešęs, jo veikas perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė ir padarė analogišką klaidą. Kasatorius buvo nuteistas pagal faktines aplinkybes, kurios iš esmės skyrėsi nuo nurodytų kaltinime.
Teismai taip pat padarė įrodymų vertinimo pažeidimus, nes jo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje į BK 260 straipsnio 3 dalyje, išimtinai grindė D. L. parodymais. Tačiau D. L. parodymai, pasak kasatoriaus, negalėjo būti pripažinti jo kaltės įrodymais, nes yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys tikrovės ir vertintini tik kaip jo gynybos versija.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas. Kartu pažymėtina, kad tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.
Kasatorius nors ir teigia, kad buvo netinkamai taikytos BK 302 straipsnio l dalies nuostatos, tačiau teisinių argumentų, pagrindžiančių šio pažeidimo buvimą, nepateikia. Iš esmės nesutinkama su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kartu pateikiant savą įvykio versiją ir samprotavimą, kad tokius santykius reguliuoja civilinės teisės normos.
Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl teisės į gynybą pažeidimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas nekeitė veikos faktinių aplinkybių, o tik veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, kvalifikavo kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikino bausmių bendrinimą ir skyrė kasatoriui švelnesnę bausmę.
Kiti skundo argumentai, kuriai nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu kartu keliant įrodymų kaltei pagrįsti pakankamumo klausimą, nelaikytini teisiniais argumentais, patvirtinančiais kasacijos pagrindų buvimą. Kaip ne kartą minėta, įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Vien kasatoriaus nesutikimas su bylą nagrinėjusių teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties, jų vertinimo savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ar nepašalinti prieštaravimai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo A. A. paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas