Dėl to E. I. nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 489 straipsnio 2 dalį

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjO tOMO ŠEŠKAUSKO

atskiroji nuomonė ATNAUJINTOJE aDMINISTRACINIO nUSIŽENGIMO byloje Nr. e2AT-14-489/2026

2026 m. balandžio 2 d.

1. Mano manymu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. Užmedzkienės prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 489 straipsnio 2 dalies taikymo

2. Institucijos pareiškime nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas neteisingai suprato atskiras Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, dėl to E. I. nepagrįstai nutraukė administracinę teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalį.

3. ANK 489 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą. ANK 489 straipsnyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. tiesiogiai nukreipianti į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio pažeidimas padaromas atlikus ANK 489 straipsnio dispozicijoje nurodytas dvi alternatyvias veikas, t. y. kai piktnaudžiaujama smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą patyrusių asmenų teisėmis arba nesilaikoma apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų.

4. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, mano nuomone, konstatuotina, kad būtent apygardos teismas teisingai nusprendė dėl ANK 489 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo E. I. veikoje. Šis teismas, nutraukdamas E. I. bylą, nors ir tiesiogiai nenurodė, kokio konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymio neįžvelgė E. I. veikoje, tačiau teisingai atkreipė dėmesį į svarbią bylai aplinkybę, kad pažeidimo fiksavimo dieną E. I. nedarė jokios pavojingos ir neteisėtos veikos, nes apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis su jame nurodytais įpareigojimais teismo nuo pat jo priėmimo dienos pripažintas „netikslingu“, tai yra, kitais žodžiais tariant, priimtas policijos pareigūno nepagrįstai. Svarbu tai, kad orderis teismo pripažintas neteisėtu ne dėl procedūrinių pažeidimų, o todėl, kad buvo priimtas nepagrįstai, t. y. dėl neteisingai policijos pareigūnų 2025 m. vasario 26 d. įvertintos pavojaus rizikos situacijos artimoje aplinkoje, vertinant nustatytus E. I. veiksmus (nesutarimas artimoje aplinkoje dėl gyvenamosios vietos). Įpareigojimai E. I. buvo nustatyti netinkamai įvertinus tiek jo veiksmų pavojingumo pobūdį, tiek ir šio asmens ketinimus, kad jis gali ateityje naudoti smurtą. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartyje nustatė, kad dėl E. I. veiksmų „nebuvo kilusi kokios nors rūšies smurto grėsmė“, nebuvo ir „pakankamos rizikos, jog bus panaudotas smurtas“. Taigi 2025 m. vasario 26 d. 9.15 val., kai E. I. buvo rastas gyvenamojoje vietoje ir nesilaikė jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0725000002917 įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, jis nebuvo nei tą dieną, nei anksčiau pavojingas, ketinantis smurtauti asmuo, darantis kokius nors teisės pažeidimus rastoje gyvenamojoje vietoje. Nebuvo nustatyti ir kiti asmenys, kurie galėtų patirti pavojų nuo jo galimų ateityje veiksmų.

5. Institucija, teigdama, kad pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį E. I. nubaustas teisingai, akcentuoja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 8 punkto taisyklę dėl orderio galiojimo termino, Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad skundo padavimas dėl paskirto apsaugos nuo smurto orderio jo vykdymo nestabdo, kitaip tariant, tvirtina, kad E. I. privalėjo laikytis net ir vėliau teismo pripažinto nepagrįstu orderio reikalavimų, tačiau neatkreipia dėmesio į tai, kad šios nuostatos aktualios tais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimai yra paskirti tikslingai ir nėra teismo pripažįstami visiškai nepagrįstais.

6. Būtent apygardos teismas, remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, padarė motyvuotą ir teisingą išvadą, kad E. I. administracinė teisena nutrauktina. Pagal bylos aplinkybes, šio asmens veiksmuose nėra ANK 489 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių visumos, o būtent neteisėtos, pavojingos veikos (ANK 5 straipsnio 1 dalis), nes E. I. nustatyti draudimai nesilankyti PPA gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie PPA ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais teismo pripažinti netikslingais, t. y. nepagrįstais. Institucija 2025 m. balandžio 7 d., turėdama informaciją (teismui konstatavus), kad orderio taikymas pareigūnų atvykimo dieną E. I. buvo nepagrįstas, mano nuomone, turėjo nepradėti administracinės teisenos dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymo.

7. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darau išvadą, kad apygardos teismas, nagrinėdamas E. I. administracinio nusižengimo bylą, Institucijos prašyme nurodytų esminių materialiosios teisės pažeidimų nepadarė.

8. Manau, kad, vadovaujantis ANK 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, būtina palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Teisėjas Tomas Šeškauskas