Baudžiamoji byla Nr. 2K-320/2012
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00863-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4.1;
2.1.7.4.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. K. apeliacinis skundas.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteisti R. Š. ir A. B. (A. B.), tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą,
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 9 d., apie 9.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančio namo rūsyje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 60 Lt į skolą pardavė R. Š. 0,085 g narkotinės medžiagos – heroino, o kitą dalį – 0,138 g narkotinės medžiagos – heroino tą pačią dieną, apie 12.30 val., miškelyje Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), už 160 Lt pardavė A. B.
Nuteistasis R. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad savo apeliaciniame skunde jis prašė nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas, nes bylą nagrinėjusi teisėja R. Jocienė, pratęsdama suėmimą (2010 m. gruodžio 1 d., 2011 m. birželio 1 d. nutartyse), išreiškė išankstinį nusistatymą dėl jo kaltės, nurodydama, kad jis nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą. Taip ši teisėja pažeidė Teismų įstatymo 34 straipsnyje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos ir teismo nešališkumo principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė apie išankstinę šios teisėjos nuomonę, taip pažeidė BPK 320 ir 332 straipsnių nuostatas.
Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai turėjo nustatyti, ar liudytojos I. L. parodymai, duoti 2010 m. spalio 11 d., nėra perrašyti pagal jos ankstesnius parodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 17 d. nutartyje Nr. 2K-562/2006 yra išaiškinęs, kad apklausos metu asmenų duotų parodymų užrašymas apklausos protokole ne pagal jų parodymus, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus, pažeidžia BPK 179, 183 straipsnių reikalavimus. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas šiuos liudytojos I. L. parodymus nepagrįstai pripažino įrodymais.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino, ar operatyvinis tyrimas atliktas esant reikiamiems pagrindams. Byloje privalėjo būti teisinį (Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų motyvuoti teikimai ir nutartys dėl operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo) ir faktinį pagrindą (Operatyvinės veiklos įstatymo 9 straipsnis) sudarantys dokumentai (kasacinės nutartys Nr. 2K-124/2004, 2K-332/2006), kurie nagrinėjant bylą nebuvo pateikti. Nuosprendis pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį gali būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. 2011 m. gegužės 3 d. jis kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas išreikalauti teisinį operatyvinių veiksmų pagrindą patvirtinančius dokumentus. Jo prašymas buvo patenkintas, dėl to kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą, tačiau 2011 m. liepos 4 d. teisiamojo posėdžio metu teisėja R. Jocienė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas į šį prašymą atsakė, jog šių dokumentų negali pateikti, nes reikia kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Vilniaus apygardos teismas pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 10 punkto reikalavimus turėjo prašymą perduoti reikiamai institucijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jokių pažeidimų, susijusių su operatyvine veikla, nebuvo nustatyta. Kasatorius sprendžia, kad jei nebuvo nustatyti pažeidimai, tai apeliacinės instancijos teismas susipažino su teisiniu ir faktiniu operatyvinio tyrimo pagrindais, tačiau nei nuteistajam, nei jo gynėjui nebuvo leista susipažinti su šiais dokumentais, taip pažeisti BPK 7 straipsnis ir 44 straipsnio 5 dalis.
Kasaciniame skunde nurodyta ir tai, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos pripažindami tikrais ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo A. B. parodymus ir atmesdami jo parodymus, duotus teisme. A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams prieštarauja tai, kad atlikus parodymų patikrinimo vietoje veiksmus nebuvo rasti nei tušti lankstinukai nuo narkotikų, nei „įrankiai“ narkotikams vartoti, nors šis dešimt metų vartojo narkotines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas dėl nerastų trijų tuščių lankstinukų, kuriuos neva suvartojo A. B., nepasisakė, taip pažeidė BPK 320 straipsnį. Šis teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pagal operatyvinių veiksmų protokolą pokalbyje Nr. 1657 nurodytas atsakymas „7+1“ niekaip nesisieja su penkiais lankstinukais, rastais pas A. B. Byloje neįrodyta, kad A. B. 2010 m. birželio 9 d., apie 12 val., netoli jo, kasatoriaus, namų būtų suvartojęs dalį heroino. Todėl teismai, pažeisdami BPK 301 straipsnio nuostatas, prielaidomis pagrindė faktą, kad A. B. suvartojo tris lankstinukus, kuriuos gavo iš nuteistojo. Tai, kad pas A. B. buvo rasti penki lankstinukai, nepatvirtina jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, o priešingai – duotus teisme. Be to, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymu permatomą užspaudžiamą maišelį su narkotikų pėdsakais, tačiau, pažeisdamas BPK 328 straipsnio reikalavimus, nuosprendį paliko nepakeistą.
Kasatorius dar nurodo, kad 2011 m. lapkričio 29 d. posėdyje apeliacinės instancijos teisme dalyvavo kitas jam paskirtas gynėjas advokatas G. Skaistys. Kasatorius mano, kad gynėjas paskirtas tą pačią posėdžio dieną, todėl negalėjo būti susipažinęs su byla ir visavertiškai jį ginti. Be to, nuo 2011 m. gruodžio mėn. jis tris kartus kreipėsi į šį advokatą dėl bylos dokumentų kopijų, advokato paskyrimo nutarties, tačiau atsakymo negavo, net turėjo pats surašyti kasacinį skundą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius atsiliepimu į nuteistojo R. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šis teismas nutartyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo R. K. pasisakė dėl suėmimo pagrindų ir sąlygų, kaip numatyta BPK 122 straipsnyje. Teismas, išvardydamas pagrindus ir sąlygas, kurios turėjo reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, neišdėstė išankstinės nuomonės, bet pagrindė priimtos nutarties pagrįstumą. Teismo pasisakymas dėl nusikalstamos veikos padarymo, esant neišnykusiam teistumui, tik lėmė pagrindą pratęsti kardomąją priemonę ir tai negali būti vertinama kaip išankstinis nusistatymas dėl būsimo nuosprendžio.
Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog 2010 m. spalio 10 d. liudytojos I. L. apklausos protokole užfiksuoti parodymai nevertinti kaip pažodinis ankstesnių parodymų atkartojimas, nors parodymų panašumas neginčytinas, tačiau tai tik patvirtina, kad liudytoja duoda teisingus parodymus, rodo jų nuoseklumą. I. L. parodymai neleidžia abejoti aplinkybėmis, kurios buvo nurodomos visose apklausose ir patvirtintos pirmosios instancijos teisme. Atmestinas kaip nepagrįstas ir kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas deramai nepatikrino, ar operatyvinis tyrimas buvo atliekamas esant reikiamiems pagrindams. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis iš esmės nemotyvavo teiginio, kodėl mano, jog operatyviniai duomenys buvo gauti neteisėtais būdais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad operatyvinis tyrimas buvo atliktas pažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymą.
Atsiliepime nurodyta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant gynėjui apklaustas A. B. nurodė, kad 2010 m. birželio 9 d. R. jam už 160 Lt pardavė aštuonis „čekius“ heroino, iš kurių tris suvartojo įsigijęs. Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. nurodė vietą, kurioje iš R. K. įsigijo narkotines medžiagas. Liudytojai A. N., A. M. parodė, kad jie matė, kaip A. B. susitiko su R. K. Asmens kratos pas A. B. metu buvo rasti penki lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. B. parodymais, o jo parodymų, duotų teisme, nepatvirtino jokie objektyvūs įrodymai.
Prokuroras nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymais permatomą užspaudžiamą maišelį su narkotikų pėdsakais, tačiau nuosprendžio nepakeitė, nes, prokuroro manymu, vieno įrodymo eliminavimas iš įrodymų visumos nepakeičia nuosprendyje padarytų išvadų esmės ir prasmės. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog apeliacinės instancijos teisme R. K. paskirtas gynėjas G. Skaistys nesusipažino su bylos medžiaga ar gynėjui neužteko laiko susipažinti su reikalinga bylos medžiaga, o ir pats R. K. teisminio nagrinėjimo metu neteikė pastabų dėl gynėjo netinkamumo.
Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su teismų atliktu įrodymų (liudytojos I. L., nuteistojo A. B. parodymų) vertinimu, operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindų patikrinimu bei tinkamu apeliacinio skundo išnagrinėjimu. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Tačiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nuteistojo R. K. apeliacinį skundą išnagrinėjo, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, ištirdamas esminius apeliacinio skundo argumentus bei pateikdamas motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Kasatorius nepagrįstai ir neargumentuotai teigia, kad I. L. ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. spalio 11 d. duoti parodymai yra perrašyti pagal jos ankstesnius parodymus, nes tai neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl analogiško apeliacinio skundo argumento, pažymėdamas, kad šie parodymai nevertintini kaip pažodinis ankstesnių parodymų atkartojimas, nors parodymų panašumas yra neginčytinas, ir tai rodo jų nuoseklumą bei teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl I. L. parodymų patikimumo, o kasatorius šio teismo pateiktų motyvų dėl I. L. parodymų vertinimo neginčija.
Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisiamajame posėdyje duotais parodymais, šiam teigiant, kad 2010 m. birželio 9 d. narkotinės medžiagos – heroino – nusipirko ne iš R. K., o iš asmens, vardu Darius. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl A. B. parodymų vertinimo. Antai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad A. B. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, priešingai nei duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Tai, kad A. B. parodymų patikrinimo vietoje metu nebuvo rasti trys tušti lankstinukai nuo suvartotos narkotinės medžiagos (pagal A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis iš R. K. nusipirkęs aštuonis „čekius“ (paketėlius) heroino tris „čekius“ suvartojo, o kiti penki „čekiai“ pas jį buvo rasti kratos metu) ar narkotinės medžiagos vartojimo „įrankiai“ (švirkštai ir pan.), neturi reikšmės vertinant parodymų patikimumą, nes šis procesinis veiksmas atliktas ne tą pačią įvykio dieną, o 2010 m. birželio 10 d. Be to, A. B. nedavė parodymų, kad jis heroiną suvartojo būtent įvykio vietoje. Jis buvo sulaikytas kitoje ne įvykio vietoje. Specialisto išvada Nr. T-N 917/10(01) nustatyta, kad A. B. šlapime rasta metamfetamino, amfetamino, morfino, kodeino ir pėdsakų 6-monoacetilmorfino.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino, ar operatyvinis tyrimas atliktas esant reikiamiems pagrindams, nes byloje nebuvo pateikti teisinį ir faktinį pagrindą sudarantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento, nurodė, jog nenustatyta operatyvinių duomenų gavimo pažeidimų. Bylos duomenys patvirtina, kad teismai ištyrė byloje esančią medžiagą, patvirtinančią operatyvinių veiksmų atlikimo pagrindus: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Narkotikų kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo R. Skirtuno 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi Nr. SD-2206 pagal OSB Nr. 10-3-020-10, sankcionuota R. K. telekomunikaciniais tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė bei fiksavimas abonento Nr. 8-672-07790 (pagal 2010 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūros teikimą dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka Nr. S1-719s), 2010 m. lapkričio 12 d. ir 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialioji ekspertų komisija išslaptino R. K. abonento Nr. 8-672-07790 slaptos kontrolės metu gautą reikšmingą ikiteisminiam tyrimui informaciją, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus 2011 m. sausio 10 d. protokolą. Šie dokumentai patvirtino, jog operatyvinių veiksmų atlikimą (techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka), kaip numatyta Operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2009 m. lapkričio 12 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2009 m. lapkričio 28 d.), pagal Vilniaus apygardos prokuratūros motyvuotą teikimą sankcionavo Vilniaus apygardos teismo pirmininko pavedimu paskirtas šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, priimdamas motyvuotą nutartį. Šie duomenys patvirtina teisinio pagrindo operatyviniams veiksmams atlikti buvimą. Pagal teismų praktiką, jeigu operatyvinio tyrimo veiksmus sankcionavo apygardos teismų pirmininkai, šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai ar apygardos teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, bylą nagrinėjantis teismas faktinio veiksmų atlikimo pagrindo paprastai netikrina.
Kasatorius teigia, kad Vilniaus apygardos teismas nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino įrodymu permatomą užspaudžiamą maišelį su narkotikų pėdsakais, pažeisdamas BPK 328 straipsnio reikalavimus, nuosprendį paliko nepakeistą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas laikė, jog 2010 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4572)-IS1-5613 užfiksuoti duomenys (pagal kuriuos ant vieno iš dviejų 2010 m. birželio 9 d. kratos metu pas R. K. bute rastų plastikinių maišelių vidinių paviršių rasti heroino pėdsakai) nelaikytini įrodymais ir jais negali būti grindžiama R. K. kaltė, nes, pagal bylos duomenis, yra abejonių, ar specialistui tirti buvo perduoti šios kratos metu rasti plastikiniai maišeliai (iš kratos protokolo matyti, kad šie maišeliai aprašyti neišsamiai). Nepagrįstas kasatoriaus manymas, kad tokiu atveju, kai apeliacinės instancijos teismas suabejoja įrodymo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, patikimumu turėtų būti keičiamas nuosprendis. BPK 328 straipsnyje nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindai: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, 2) neteisingai paskirta bausmė, 3) nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, 4) netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai. Šiuo atveju nebuvo nė vieno minėtų pagrindų: jei nors vienas bylos įrodymų būtų pripažintas kaip keliantis abejonių savo patikimumu, tai neturėtų esminės reikšmės galutinei išvadai, kad nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo kaltumas įrodytas kitais ištirtais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais.
Pagal bylos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistąjį gynęs advokatas G. Skaistys netinkamai atliko savo pareigą. Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam R. K. paskirtas gynėjas advokatas G. Skaistys. Byloje yra šio advokato 2011 m. lapkričio 20 d. orderis, serija LA Nr. 117572. Taigi, priešingai kasatoriaus argumentui, šis gynėjas nebuvo paskirtas tą pačią kaip ir apeliacinės instancijos teismo posėdis dieną, t. y. 2011 m. lapkričio 29 d., todėl turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga. Be to, šiame posėdyje dalyvavo ir nuteistasis R. K., tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo, jis jokių prašymų, susijusių su jo teise į gynybą ar gynėjo tinkamumu, nepateikė.
Dėl nenagrinėtino kasacinio skundo argumento
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog bylą nagrinėjusi teisėja R. Jocienė, pratęsdama suėmimą (2010 m. gruodžio 1 d., 2011 m. birželio 1 d. nutartyse), išreiškė išankstinį nusistatymą dėl jo kaltės, nes nurodė, kad jis nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šis kasacinio skundo argumentas yra naujas, nes jis nebuvo išdėstytas nuteistojo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta apeliantų teisė paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti (BPK 313, 316 straipsniai). Šis nuteistojo argumentas buvo nurodytas nuteistojo prašyme dėl apeliacinio skundo papildymo ir jis apeliacinės instancijos teismo nebuvo nagrinėjamas. Todėl, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, šis kasacinio skundo argumentas paliekamas nenagrinėtas, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo R. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Rimantas Baumilas
Armanas Abramavičius
