Dėl santuokinio turto padalinimo

Civilinė byla Nr. 2-1094-825/2012

Procesinio sprendimo kategorija 116.4;

75.4.3; 78.2.1; 99.5; 99.7.; (S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

2012 m. birželio 27 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovei J. R., jos atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei, atsakovui N. R., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, institucijos teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos, atstovei Daivai Danisevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui N. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl materialinio nepilnamečio vaiko išlaikymo, dėl santuokinio turto padalinimo ir

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo santuoką, įregistruotą 2006 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje tarp J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. 123, nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę R. pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina J. R., a.k. (duomenys neskelbtini); priteisti iš N. R. nepilnamečio sūnaus K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., išlaikymui 350,00 (trijų šimtų penkiasdešimt) litų dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti J. R. uzufrukto teise tvarkyti sūnaus K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., išlaikymui skirtas lėšas; padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant J. R., asmeninės nuosavybės teise šį turtą: automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 litų, šaldytuvą, vertė 1000 litų, dujinę viryklę, vertė 300 litų, spintą, vertė 700 litų, dvigulę lovą su spintele, vertė 900 litų, virtuvės baldų komplektą (kampas su stalu ir kėdės), bendra vertė 350 litų, šviestuvą (virtuvėje), vertė 80 litų, šviestuvą (miegamajame), vertė 40 litų, šviestuvą (svetainėje), vertė 90 litų; priteisti N. R. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 litų, virtuvines spinteles: 3 pakabinamas, 3 pastatomas, bendra vertė 300 litų, garų surinktuvą, vertė 50 litų, mikrobangų krosnelę, vertė 100 litų, elektrinį virdulį, vertė 20 litų, televizoriaus staliuką, vertė 150 litų, sekciją, vertė 1100 litų, suvirinimo aparatą, vertė 900 litų, kompiuterį, vertė 1000 litų; termino susitaikymui neskirti; priteisti iš N. R. 5000,00 litų neturtinę žalą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė bei jos atstovė palaiko savo ieškinyje išdėstytus motyvus bei paaiškino, kad vyras buvo neištikimas, pastoviai kaltindavo ją, nors neturėjo tam pagrindo. Buvo ištikima ir sąžininga. Nutraukė pirmą skyrybų procesą, nes norėjo išsaugoti santuoką, nors ir pagyveno neilgai. Metus laiko kartu negyvena. Sugrįžo į šeimą, nes atsakovas maldavo, sakė nebus smurto, necenzūrinių žodžių, bus geras vyras. Po pirmo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, vyras vedžiojosi įvairias moteris. Jis neištikimas. Buvo smurtas, buvo kviečiama policija po 2011 m. Kai susitaikė, išgėręs namo grįžo su dviem nepažįstamomis. Iš ko susidaro neturtinė žala negali paaiškinti. Neskaičiavo kiek reikia maistui, rūbams, aprangai. Uždirba 680 litų, iš jų 500 litų skiria sūnui. Gyvena pas tėvus. Oficialiai, savo rūbus, vaiko daiktus, paėmė rugsėjo mėnesį. Grįždavo į namus, nes vaikas norėjo ten gyventi. Vyras siūlė gyventi atskiruose kambariuose. Skambindavo broliui, kad ją išsivežtų. Policiją kvietė 2011 metų vasarą. Iki santuokos draugavo 6 metus. Buvo meilė ir susituokė. Sėdėdavo prie interneto, o vyras būdavo tuo nepatenkintas, neleisdavo bendrauti su savo draugais, kildavo ginčai dėl to paties.

Atsakovas bei jo atstovas palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus, su ieškiniu nesutinka bei paaiškino, kad dėl kaltės nesutinka, nes abu kartu kalti. Virtuvinis kampas turi likti jam, dėl kitų sutinka. Nesutinka dėl 5000 litų kompensacijos. Moterų į namus nesiveda. Dėl bendravimo su vaiku: ieškovei paskambins prieš 3 dienas, suderins laiką. Sekmadienį iki 18 val. grąžins, nes vaikas nedidelis. Kalėdų pirmą dieną tegul pas jį pabūna, o kitą dieną pas žmoną. 2011 m. policija nebuvo kviesta dėl smurtavimo. Skyrybos prasidėjo, kai žmona nedirbo, bet bendraudavo tik su kompiuteriu. Susipyko dėl bendravimo kompiuteriu. Kivirčai būdavo ne dažnai ir tai, tik dėl smulkmenų. Gimė vaikas ir susituokė. Ieškovė pastoviai namuose bendraudavo su kompiuteriu, būdavo nepatenkinta juo, kad mažai uždirba. Jo vidurinis išsilavinimas, o žmonos - gal 9 klasės. Būdavo visada kaltas.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad ne vieną kartą, gal 3 kartus, teko važiuoti malšinti jų aistras. Sūnus verkia, sesei mėlynės ant galvos, o N. neleidžia išeiti, tai palaukia kol susideda daiktus ir nuveža pas tėvus. Buvo 3 kartai – vasarą, žiemą, rudenį. Tai buvo prieš metus laiko. Ji pati išėjo pas tėvus, kurie gyvena netoli. Jie pykdavosi ir taikydavosi. Jų šeima probleminė. Tiesiogiai N. smurto nematė. Buvo įkyrėję su savo santykiais.

Liudytoja A. N. paaiškino, kad ieškovė – draugė, atsakovas – pažįstamas. N.us sakydavo „įkalbėk J. skirtis, bendradarbė man pripirš kitą“. Taip kalbėjo kelis kartus, prieš metus laiko, prieš pusmetį. Sakydavo taip ir J. girdint. Iš šono atrodė normali šeima. Vieną kartą skyrėsi, bet susitaikė. Iki pirmų skyrybų mažiau bendravo su ieškove, o dabar – daugiau. Su J. bendrauja. Prie jos jie bendravo normaliai. Kai atvykdavo, abu normaliai bendraudavo.

Liudytoja L. J. paaiškino, kad jie šeimos draugai. Tai darni, graži šeima. 1 - 2 kartus pas juos yra buvusi. Prasidėjo viskas nuo interneto. N. nematė su svetima moterimi.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė prašo ieškinį tenkinti, kadangi teikti išlaikymą vaikui privalo abu tėvai vienodai, su vaiku privalo bendrauti maksimaliai abu tėvai. Teikia išvadą, kad abu tėvai privalo rūpintis vaiku, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalių santuoka įregistruota 2006 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje (b.l. 6).

Ieškovė nepagrindė bei neįrodė savo teiginių, kad santuokos nutraukimą lėmė atsakovo smurtas jos atžvilgiu, neištikimybė.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinių pareigos vienas kitą remti numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 str. Sutuoktiniai sudarę santuoką, turi sukurti šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.28 str.). Atsakovo ir ieškovės paaiškinimai duoda pagrindą manyti, jog sutuoktiniai nesugebėjo šių santykių sukurti. Jų nesusitarimas dėl požiūrių į šeimą, sutuoktinių teises ir pareigas, šeimos lėšų tvarkymą, lėmė sutuoktinių gyvenimo nesutarimus. Šalys, nors nurodė daug aplinkybių, bet labai mažai aplinkybių įrodė dėl šių santykių, todėl teismas negali nuspręsti dėl sutuoktinių kaltės, kuriant šeimos santykius. Juolab, kad susituokė neiškart po pažinties, bet praėjus pakankamai ilgam laikui. Sutuoktinių santykiai pašlijo vėliau. Šalims buvo sudarytos galimybės pateikti įrodymus, paneigiančius priešingos šalies teiginius bei patvirtinančius jų teiginius, bet šalys šito nepadarė.

Lietuvos Respublikos teisėje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 - 3.30, 3.35 - 36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismas konstatuoja, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nebuvo vienas kitam lojalūs, tą pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-14/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-14/2008">3K-3-14/2008</a>).

Teismas mano, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo. Tai patvirtina ir įrodymai: šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai.

Anksčiau išdėstyti faktai leidžia pripažinti, kad šalių santuoka faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, todėl santuoka nutrauktina. Ieškovo nurodytos aplinkybės bei jo paties jų vertinimas yra pagrindu pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.).

Tai, kad atsakovas prieš ieškovę panaudojo smurtą įrodyta civilinės bylos Nr. 2 – 1898 – 188/2010 medžiaga. Ir nors nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu nevartojo smurto, bet dabartinė santuokos priežastis nėra atsakovo smurtas, nes po to kai buvo susitaikyta nenustatyta, kad atsakovas būtų vartojęs smurtą. Nenustatyta, kad šalys būtų neištikimos kitos šalies atžvilgiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors liudytojų R. S., A. N., L. J. paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip noras padėti juos pakvietusiam liudyti asmeniui, be to, kiekvienos šalies pakviestas liudyti asmuo yra pakankamai jam artimas, bet ir jie nurodė, kad kaip nurodė liudytojas R. S.: „Jie pykdavosi ir taikydavosi. Jų šeima probleminė. Buvo įkyrėję su savo santykiais“, liudytoja A. N.: „Iš šono atrodė normali šeima“, liudytoja L. J.: „Tai darni, graži šeima“.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d.), atmestinas ir atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo neturtines žalos atlyginimą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, mano, kad, kadangi K. R. turi didesnį socialinį ryšį bendraudamas su J. R., K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., gyvenamoji vieta nustatytina su J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Dėl vaiko išlaikymo.

Nors ieškovė nesugebėjo savo reikalavimo dėl vaiko išlaikymo pagrįsti, bet iš esmės ginčo dėl išlaikymo nėra.

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), yra K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 7), J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), yra K. R., gimusio 2006 m. sausio 24 d., a.k. (duomenys neskelbtini), motina.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155, 3.165 straipsniai, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymas).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas dalinai sutinka su atsakovės pagrįstomis ir racionaliomis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti.

Teismas nustatydamas išlaikymo dydį atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vaiko poreikis maistui 350 litų, nustatomas atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi.

Vaiko poreikiai aprangai 100 litų nustatomi, atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo.

Vaiko poreikiai sveikatai 100 litų nustatomi, atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas.

Vaiko poreikiai poilsiui ir laisvalaikiui 250 litų nustatomi, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį.

Kadangi yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas tėvų turtinę padėtį vertina vaiko interesų naudai, t.y. laiko, kad tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Ieškovės pajamas sudaro apie 530 litų kas mėnesį (b.l. 46). Turto neturi (b.l. 41).

Atsakovas turi turto (b.l. 8 – 40).

Tai, kad atsakovas yra apdraudęs vaiką išlaikymo priteisimui iš esmės neturi reikšmės, bet teismas atsižvelgia į tokį atsakovo geranorišką veiksmą.

Kadangi teismas nustatė, kad vaiko poreikiai yra 800 litų, be to, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, o toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.641 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S.?. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13 - 22), kuri šiuo metu yra 800 litų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368), iš ieškovo priteistinas išlaikymas po 350,00 litų kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo ieškinio priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bendravimo su vaiku.

Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri ratifikuota Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983, 2 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį valstybės dalyvės gerbia ir garantuoja visas šioje konvencijoje įtvirtintas teises, tarp jų – teisę būti išklausytam, teisę į šeimos ryšius, teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, kiekvienam vaikui, priklausančiam jos jurisdikcijai, be jokios diskriminacijos, nepriklausomai nuo vaiko, jo tėvų arba teisėtų globėjų rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos, luomo ar kokių nors kitų aplinkybių. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.165 str.). Įstatymas – Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.175 str. 2 d.). Teismų nustatytos bylos aplinkybės nepatvirtina, kad būtų pagrindas ieškovui nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką.

Nustatyta, jog abu tėvai rūpinasi vaiko auklėjimu ir priežiūra, abiejų tėvų pasirinktos vaiko auklėjimo kryptys neprieštarauja viena kitai ir vaiko interesams. Įstatymas – Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu.

Teismas iš dalies tenkina atsakovo reikalavimą nustatyti su sūnumi bendravimo tvarką, bet atsižvelgdamas į visas aplinkybes nustatytinos sekančios sąlygos: N. R. turi teisę bendrauti su K. R. kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., nes vaikas privalo būti grąžintas anksčiau, negu prašo atsakovas dėl to, kad vaiką būtina paruošti bei vaikui būtina pasiruošti ateinančiai savaitei; N. R. turi teisę bendrauti su K. R. per kas antrą Valstybės įteisintą šventę vienais metais, kitais metais keičiant eiliškumą priešingai; N. R. turi teisę bendrauti su K. R. per Kalėdas ir Velykas, vienais metais bendraujant su K. R. nelyginėmis šventės nedarbo dienomis, kitais lyginėmis šventės nedarbo dienomis, nuo 10.00 iki 18.00 val.; per kiekvieną Tėvo dieną; N. R. turi teisę praleisti su K. R. iki 2 savaičių savo atostogų, raštiškai suderinęs su J. R. galimybę pasiimti K. R.; N. R. turi teisę susitikti su K. R. per jo gimtadienį; N. R. turi teisę papildomai bendrauti su K. R. pasirinktu laiku - su J. R. iš anksto suderinęs dieną; J. R. privalo iš anksto informuoti N. R. apie K. R. užimtumą (išvykas, lankomus būrelius, ligas ir kita) teismo nustatytomis N. R. bendravimo su vaiku dienomis, suderindama kitą bendravimo su K. R. datą.

Dėl turtinių reikalavimų.

Sudarius santuoką, sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektų daugetas – bendraturčiai. Materialinės teisės normos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitu būdu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis), pvz., nutraukus santuoką (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, tik tuo atveju, jeigu ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais.

Spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas turi vadovautis teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaryti turto balansą, nustatant bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis), nustatyti turto vertę (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.119 straipsnis), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 2 - 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-456/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-456/2009">3K-3-456/2009</a>; ir kt.).

Asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Taigi sutuoktinis, manydamas, kad jam priklauso didesnė turto dalis, priklausomai nuo faktinės situacijos, gali rinktis vieną iš pirmiau nurodytų savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: turto pripažinimo asmenine nuosavybe, kompensacijos ar didesnės turto dalies gavimo.

Santuoka tarp šalių sudaryta 2006 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 123 (b.l. 6). Kad šalys būtų gyvenę iki santuokos, kad santuoka būtų pripažinta faktiškai egzistuojanti iki santuokos sudarymo dienos, šalys neprašė bei įrodymų apie tai nepateikė.

Atsakovė reikalauja priteisti J. R., asmeninės nuosavybės teise šį turtą: automobilį Renault Megane Scenic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 litų, šaldytuvą, vertė 1000 litų, dujinę viryklę, vertė 300 litų, spintą, vertė 700 litų, dvigulę lovą su spintele, vertė 900 litų, virtuvės baldų komplektą (kampas su stalu ir kėdės), bendra vertė 350 litų, šviestuvą (virtuvėje), vertė 80 litų, šviestuvą (miegamajame), vertė 40 litų, šviestuvą (svetainėje), vertė 90 litų; priteisti N. R. asmeninės nuosavybės teise šį turtą: automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 litų, virtuvines spinteles: 3 pakabinamas, 3 pastatomas, bendra vertė 300 litų, garų surinktuvą, vertė 50 litų, mikrobangų krosnelę, vertė 100 litų, elektrinį virdulį, vertė 20 litų, televizoriaus staliuką, vertė 150 litų, sekciją, vertė 1100 litų, suvirinimo aparatą, vertė 900 litų, kompiuterį, vertė 1000 litų.

Atsakovas nurodė, kad dvigulė lova su spintele įsigyta jo iki santuokos sudarymo (b.l. 60, 61), prašo priteisti ieškovei turtą: automobilį Renault Megane Scenic, šaldytuvą, dujinę viryklę, garų surinktuvą, elektrinį virdulį, šviestuvą miegamajame, sekciją. Sau prašo priteisti šį turtą: automobilį Audi 80, virtuvės baldus (kampą su stalu ir kėdėmis, 3 pakabinamos, 3 pastatomos spintelės), mikrobangų krosnelę, šviestuvą (virtuvėje), šviestuvą (svetainėje), televizoriaus staliuką, spintą, suvirinimo aparatą, kompiuterį.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti turtą, bet prašė jam priteisti virtuvės kampą, nes jis yra įmontuotas. Toks prašymas tenkintinas. Nors dvigulė lova su spintele įsigyta atsakovo iki santuokos sudarymo (b.l. 60, 61), ji priteistina ieškovei, nes su atsakove lieka gyventi vaikas.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 1 p.).

Santuoką nutraukus, sutuoktiniams paliktinos santuokinės pavardės (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalavo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str. iš šalių priteistinos dalis bylinėjimosi išlaidų bei dalis sumokėto žyminio mokesčio.

Iš septynių ieškovės reikalavimų keturi buvo patenkinti pilnai, du atmesti, vienas patenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad patenkinta 75 procentai ieškovės reikalavimų.

Atsakovas pagal 2012 m. birželio 13 d. Mokėjimo kvitą akcinei bendrovei Ūkio bankas sumokėjo 282 litus žyminio mokesčio. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (dalis žyminio mokesčio, dalis pašto išlaidų) valstybei, žyminį mokestį skaičiuojant pagal bendros išmokų už vienerius metus sumos, t.y. nuo 4200 (keturių tūkstančių dviejų šimtų) litų sumos, t.y. 126 litai. Be to, iš atsakovo priteistinos valstybei 10 litų pašto išlaidų. Todėl atsakovui grąžintini 146 litai.

Iš atsakovo ieškovei priteistinas 221 litas sumokėto žyminio mokesčio bei 450 litų atstovavimo išlaidų.

Iš ieškovės atsakovui priteistinas 175 litai atstovavimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 str., 385 str.

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą.

Ieškinį tenkinti dalinai.

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 2006 m. birželio 17 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo departamento civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo santuokos metrikų knygoje Nr. 123) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines, R. ir R., pavardes.

Nustatyti K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), po 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt) litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), tvarkyti išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti sekančią bendravimo tvarką:

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.;

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), per kas antrą Valstybės įteisintą šventę vienais metais, kitais metais keičiant eiliškumą priešingai, nuo 10.00 val. iki 16.00 val.;

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), per Kalėdas ir Velykas, vienais metais bendraujant su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), nelyginėmis šventės nedarbo dienomis, kitais lyginėmis šventės nedarbo dienomis, nuo 10.00 val. iki 16.00 val.;

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), per kiekvieną Tėvo dieną, nuo 10.00 val. iki 16.00 val.;

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę praleisti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), dalį, iki 2 savaičių, savo atostogų, raštiškai suderinęs su J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), galimybę pasiimti K. R., a.k. (duomenys neskelbtini),;

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę susitikti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), per K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gimtadienį sausio mėnesio 24 d.;

N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), turi teisę papildomai bendrauti su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), pasirinktu laiku, su J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), iš anksto suderinęs dieną ir bendravimo laiką;

J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), privalo iš anksto informuoti N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), apie K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), užimtumą (išvykas, lankomus būrelius, ligas ir kita) teismo nustatytomis N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo dienomis, suderindama kitą N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su K. R., a.k. (duomenys neskelbtini), datą.

Šventėms sutampant su savaitgaliais, vadovautis kaip nustatytas bendravimas šventės dienomis.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), automobilį Renault Megane Scenic, VIN (duomenys neskelbtini), 1000 litų vertės šaldytuvą, 300 litų vertės dujinę viryklę, 700 litų vertės spintą, 900 litų vertės dvigulę lovą su spintele, 80 litų vertės šviestuvą (virtuvėje), 40 litų vertės šviestuvą (miegamajame), 90 litų vertės šviestuvą (svetainėje).

Priteisti N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), automobilį Audi 80, VIN (duomenys neskelbtini), bendros 300 litų vertės virtuvines spinteles: 3 pakabinamas, 3 pastatomas, 50 litų vertės garų surinktuvą, 100 litų vertės mikrobangų krosnelę, 20 litų vertės elektrinį virdulį, 150 litų vertės televizoriaus staliuką, 1100 litų vertė sekciją, 900 litų vertės suvirinimo aparatą, 1000 litų vertės kompiuterį, bendros 350 litų vertės virtuvės baldų komplektą (kampas su stalu ir kėdės).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 221 litą sumokėto žyminio mokesčio bei 450 litų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš J. R., a.k. (duomenys neskelbtini), N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 175 litų atstovavimo išlaidų.

Įpareigoti valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), 146 (šimtą keturiasdešimt šešis) litus, įmokėtus pagal 2012 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 499749.

Civilinę bylą Nr. 2 – 1898 – 188/2010 grąžinti pateikėjui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis