Civilinė byla Nr. 2-744-825/2012
Procesinio sprendimo kategorija 116.4
34.5; 99.5; 99.7; 117.1.; (S)
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Sandrai Voverienei, nedalyvaujant pareiškėjo, V. S., atstovei advokatei I. M., nedalyvaujant pareiškėjui, V. S., suinteresuotiems asmenims: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo, V. S., pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir
nustatė:
Pareiškėjas prašo pratęsti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2006 m. liepos 20 d., priimti.
Pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytus motyvus, kad 2006 m. liepos 20 d. mirė S. S.. Pareiškėjas yra S. S. sūnus. S. S. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau pastaruoju metu gyveno ir mirė Rusijoje, todėl palikimas atsirado Rusijos Federacijoje. S. S. asmeninės nuosavybės teise valdė 0,9200 ha ir 32,6100 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, ratifikuotos 1992 m. liepos 30 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. 1-2816 42 str. 2 d. numatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Pareiškėjas V. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau nuo gimimo gyvena Rusijos Federacijoje, Buriatijoje, pastaruosius penkiolika metų Lietuvoje nebuvo, skaityti lietuviškai nemoka. Mirus tėvui į notarų biurą Rusijos Federacijoje, Buriatijoje nesikreipė, nes tėvas S. S. jokio registruotino turto neturėjo. Apie turimus žemės sklypus Lietuvoje jai žinoma nebuvo. Po tėvo mirties likusius dokumentus turėjo, tačiau nemokėdamas skaityti lietuviškai, su jų turiniu nesusipažino. 2011 m. lapkričio pradžioje susipažinau su darbo reikalais į Rusiją atvykusiu P. S., pradėjo bendrauti. Būtent šis asmuo ir išvertė 2004 m. sausio 20 d. Kauno apskrities sprendimą, iš kurio sužinojo apie tėvo turėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. 2011 m. lapkričio 15 d. šiam asmeniui išdavė įgaliojimą tvarkyti palikimo reikalus, nes pats atvykti į Lietuvą neturi galimybių. Pareiškėjas V. S. mano, kad elgiasi sąžiningai ir atidžiai, duomenų, kad savo teises įgyvendino nerūpestingai ar aplaidžiai, nėra - sužinojęs apie palikimą sudarantį nekilnojamąjį turtą įgaliojo asmenį, gyvenantį Lietuvoje tvarkyti palikimo reikalus. Kitų įstatyminių ar testamentinių S. S. įpėdinių nėra.
Suinteresuotas asmuo, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Prašymas tenkintinas.
Teismas nustatė, kad palikėjas mirė 1997 m. rugpjūčio 23 d. (b.l. 6, 28). Po jo mirties, 2000 m. vasario 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu, palikėjui buvo atkurta nuosavybė (b.l. 10 – 17, 32 – 38).
Palikėjo mirties dieną galiojo 1964 m. liepos 7 d. redakcijos Civilinis kodeksas. Todėl pareiškėjo prašymas nagrinėjamas pagal minėto akto nuostatas, bet motyvacijose ir savo pasisakymuose teismas remiasi ir dabartine teismo praktika, kas inter alia tinkama ir minėtam teisės aktui.
Pasisakydamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-115/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-115/2010">3K-3-115/2010</a>, kat. 93.2.3; 93.2.14; 123.6; 128.1; 128.19) yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.M.?. G.M., A.S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2006">3K-3-46/2006</a>; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.D.?. J.D., G.S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2007">3K-3-258/2007</a>). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.U., J.P.?. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, I.P., A.P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2007">3K-3-103/2007</a>). Todėl, tiek 1964 m. liepos 7 d. redakcijos Civilinis kodekso 588 straipsnio, tiek Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 daliai, taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. liepos 7 d. redakcijos Civilinis kodekso 587 straipsnis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. liepos 7 d. redakcijos Civilinis kodekso 588 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t.y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.U. ir kt.?. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-103/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-103/2007">3K-3-103/2007</a>; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.B.?. R.B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2007">3K-3-126/2007</a>; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.N.?. B.N. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-91/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-91/2011">3K-3-91/2011</a>; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.A.?. V.Z. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-246/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-246/2011">3K-3-246/2011</a>).
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. 2006 m. liepos 20 d. mirė S. S. (b.l. 34, 35). V. S. yra S. S. sūnus (b.l. 37, 38, 39). S. S. išsituokęs (b.l. 40, 41, 42). V. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis (b.l. 43). S. S. asmeninės nuosavybės teise valdė 0,9200 ha ir 32,6100 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (b.l. 45 – 48). Aplinkybes, kad po tėvo mirties likusius dokumentus turėjo, tačiau nemokėdamas skaityti lietuviškai, su jų turiniu nesusipažino. 2011 m. lapkričio pradžioje susipažinau su darbo reikalais į Rusiją atvykusiu P. S., pradėjo bendrauti. Būtent šis asmuo ir išvertė 2004 m. sausio 20 d. Kauno apskrities sprendimą, iš kurio sužinojo apie tėvo turėtą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, patvirtino liudytojas P. S., kuriam pareiškėjas, netiesiogiai patvirtindamas minėtas aplinkybes, 2011 m. lapkričio 15 d. išdavė įgaliojimą tvarkyti palikimo reikalus (b.l. 31 – 33). Liudytojo P. S. aplinkybes patvirtina jo asmens dokumente esanti Rusijos Federacijos viza.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, bet dėl svarbių priežasčių nepriėmė palikimo per Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytą terminą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija yra pažymėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2011">3K-3-295/2011</a>, kat. 34.5; 114.11; 128.1), kad tokio pobūdžio bylose teisinės reikšmės neturi, kokias sąvokas – termino „pratęsimo“ ar „atnaujinimo“, procesiniuose dokumentuose vartoja bylos dalyviai ir teismai. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota situacija, kai pratęsiamas jau pasibaigęs terminas veiksmams palikimui priimti atlikti. Taigi, šioje materialiosios teisės normoje vartojama termino „pratęsimo“ sąvoka pagal savo prasmę atitinka įstatymų nustatyto termino atnaujinimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje vartojamą termino „atnaujinimo“ sąvoką ir pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.
Ypatingoji teisena – neginčo teisena. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą. Šiuo atveju ginčo nėra.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 96 str. iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) valstybei.
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas
nutaria:
Priimti galutinį sprendimą.
Pareiškimą tenkinti.
Pratęsti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po S. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2006 m. liepos 20 d., priimti.
Priteisti iš V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 36,99 (trisdešimt šešis litus 99 ct) litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), įmokos kodas 5660.
Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Bronius Varsackis
