J. D. pagal BK 281 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-168-511/2018

Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01832-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.15.3.3.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. D. ir jos gynėjo advokato Arvydo Aranausko kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendžiu J. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 35 MGL (1318,10 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš nuteistosios J. D. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 4040,31 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš nuteistosios J. D. priteista 3943,64 Eur nukentėjusiojo A. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo A. J. išlaidos advokato pagalbai apmokėti sumažintos iki 2200 eurų ir ši suma pripažinta proceso išlaidomis bei priteista iš nuteistosios J. D..

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi nuteistosios J. D. ir jos gynėjo Arvydo Aranausko apeliacinis skundas atmestas, nukentėjusiojo A. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.

Pakeistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nuosprendis.

Nukentėjusiojo A. J. sumokėti 3213,28 Eur advokatui už jo teisinę pagalbą ir 500 Eur už jo teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažinti proceso išlaidomis ir šios sumos priteistos iš J. D..

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

J. D. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę būdama neblaivi pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y.: 2014 m. spalio 31 d., 16.40 val., Vilniaus r., kelio Vilnius–Panevėžys 10-ame kilometre, vairuodama automobilį „Opel Astra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (PL)), pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 9, 14, 16, 114 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, būdama neblaivi (2,35 promilės), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, apsisukdama ne sankryžoje, nedavė kelio priešinga kryptimi apie 70,5 m atstumu artėjančiam motociklui „Yamaha FZS 600“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. J., kuris važiavo viršydamas leistiną maksimalų šiame kelio ruože 70 km/h greitį (važiavo apie 90 km/h greičiu), ir susidarius kliūčiai, netekusi techninės galimybės išvengti susidūrimo, su juo susidūrė, dėl to šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir nukentėjo motociklo „Yamaha FZS 600“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. J., jam dėl odos nubrozdinimų kaktoje, dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio išnirimų ties dešinės alkūnės sąnariu, dešinio stipinkaulio tolimojo galo priekinio išorinio krašto persąnarinio lūžio su poslinkiu, dešinio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžio, dešinės plaštakos I delnakaulio pamatinio galo persąnarinio lūžio su poslinkiu, dešinio šlaunikaulio kūno vidurinio trečdalio skeveldrinio lūžio su poslinkiu, kairio šlaunikaulio galvos išnirimo su kairiosios gūžduobės užpakalinio krašto atskilimu ir kairio šlaunikaulio galvos skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario vidinio menisko, užpakalinio kryžminio raiščio, išorinio ir vidinio šoninių raiščių dalinių plyšimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu nuteistoji J. D. ir jos gynėjas advokatas A. Aranauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį dėl neturtinės bei turtinės žalos priteisimo ir klausimą dėl priteistinos žalos nukentėjusiajam A. J. dydžio perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui arba šį klausimą išspręsti ir sumažinti nukentėjusiajam A. J. priteistą neturtinę ir turtinę žalą. Kasatoriai skunde nurodo:

Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismai nurodė, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas dėl jo paties veiksmų, tačiau teismai nenurodė, kiek yra mažintina priteistina neturtinė žala, ir vis viena, vadovaudamiesi teismų praktika analogiškose bylose, priteisė itin didelę neturtinę žalą – 6000 Eur, o tai kelia abejonių realiu priteistinos neturtinės žalos mažinimu. Dėl to yra neaiškus priteistinos neturtinės žalos mažinimo mechanizmas, kokia realiai priteistina neturtinė žala ir kiek ji buvo sumažinta, teismui konstatavus, kad dėl žalos atsiradimo yra atsakingas ir nukentėjusysis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmais laikytini veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado nuostolių arba jie padidėjo. Pagal 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo deliktinės civilinės atsakomybės, įrodęs buvus force majeure (nenugalima jėga) aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Teismų praktikoje šis straipsnis taikytinas kartu su CK 6.282 straipsniu, pagal kurio 1 dalį nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, gali lemti atlygintinos žalos dydį arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgus į šias įstatymo nuostatas, būtina įvertinti nukentėjusio asmens elgesį ir jo įtaką įvykio bei jo padarinių kilimui. Taigi, jei kaltininkas įrodo, jog nukentėjusiojo elgesys pasireiškė dideliu neatsargumu, jis atleidžiamas nuo pareigos atlyginti didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQzLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-143-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-143-696/2017">2K-143-696/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-222/2017">2K-95-222/2017</a>). Šioje byloje, teismams priteisus nukentėjusiajam 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, neaišku, nuo kokios sumos teismai mažino nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Jeigu teismai sprendė, kad 6000 Eur priteista neturtinė žala buvo sumažinta nuo civilinio ieškovo prašytų 20 000 Eur, toks šios taisyklės aiškinimas nėra pagrįstas ir suprantamas. Nukentėjusieji savo neturtinę žalą dažniausiai įvertina itin didelėmis sumomis, ir jos žalą priteisiančių teismų beveik visuomet yra atmetamos nepaisant to, ar yra nukentėjusio asmens kaltė dėl žalos atsiradimo, ar jos nėra, tačiau tai negali būti vertinama kaip neturtinės žalos mažinimas CK 6.248 ir 6.253 straipsnių prasme. O jeigu bylą sprendę teismai konstatuoja, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala buvo mažinama nuo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nurodomos didžiausios priteistinos neturtinės žalos ribos nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose – 7000 Eur, tada neaišku, kodėl teismas, net ir sumažinęs priteistinos neturtinės žalos dydį dėl nukentėjusiojo veiksmų įtakos žalos atsiradimui, priteisė iš esmės maksimalų pagal teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydį. Taigi teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, nukrypo nuo teismų praktikos bylose dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir jos mažinimo mechanizmo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose ir nesivadovavo CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Be to, spręsdami klausimą dėl turtinės žalos dydžio, teismai nemažino priteistinos žalos dydžio dėl nukentėjusiojo veiksmų įtakos žalos atsiradimui, nors vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi žala tokiu atveju gali būti mažinama. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. J. priteistinos turtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į paties teismo nurodytus nukentėjusiojo veiksmus, lėmusius eismo įvykį bei jo padarinius, o vadovavosi tik objektyviais kriterijais (išmokėtos socialinės pašalpos dydžiu, vidutinėmis pajamomis, sugadintos transporto priemonės likutine verte ir kt.). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio turi būti atsižvelgiama į nukentėjusiojo veiksmus ir įtaką žalos atsiradimui, tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos dydžio nukentėjusiojo veiksmai ir įtaka žalos atsiradimui nėra svarbi. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje kalbama apie galimybę mažinti nukentėjusiam asmeniui priteistiną žalą, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo veiksmus. Nė vienoje iš nurodytų teisės normų nėra išskirta, kad tokiu atveju gali būti mažinama tik asmeniui priteistina neturtinė žala. Ta pati materialiosios teisės norma turi būti taikoma vienodai (tiek mažinant neturtinę, tiek turtinę žalą), tačiau šioje byloje ji taikyta skirtingai (mažinant tik neturtinę žalą), nors pačioje teisės normoje toks jos taikymo diferencijavimas nenumatytas. Laikytina, kad materialiosios teisės normos numato galimybę mažinti tiek patirtą turtinę, tiek neturtinę žalą, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai minėtas teisės normas taikė tik spręsdami klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, jų netaikydami sprendžiant klausimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nukentėjusiojo elgesys turėtų būti vertintinas kaip reikšmingas nustatant žalos dydį, priteistiną iš kaltininko (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-222/2017">2K-95-222/2017</a>, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2002).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į nuteistosios J. D. ir jos gynėjo advokato A. Aranausko kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tarp jų į nukentėjusiojo veiksmus eismo įvykio metu, jų įtaką kilusioms pasekmėms, teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei į kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes, įvertino juos kaip visumą bei pagrįstai nustatė adekvačią ir proporcingą 6000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. Priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nurodyta, kad teismas sprendė nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyto reikalavimo dydžio (20 000 Eur) pagrįstumą ir, nustatęs nukentėjusio asmens didelį neatsargumą, jam kompensuojamos neturtinės žalos dydį sumažino nuo 20 000 Eur iki 6000 Eur. Kasatorius skunde nenurodo jokių naujų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, į kurias neatsižvelgė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Kasatorius teigia, kad teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio ir jos mažinimo mechanizmo panašaus pobūdžio bylose, bei pagrindžia šiuos teiginius keliais kasacinės instancijos teismo sprendimais. Teismams sprendžiant bylas, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje esančių aplinkybių ir nėra visiškai tapačios. Be to, kaip nutartyje teisingai pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydžiui nustatytų aplinkybių ir kriterijų visuma yra individuali, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali būti skirtingas. Taigi skundžiamais teismų sprendimais priteistos neturtinės žalos dydį mažinti nėra teisinio pagrindo.

Priešingai, nei nurodyta kasaciniame skunde, teismai atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir nustatė pagrįstą turtinės žalos atlyginimo dydį. Nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymais, ir pripažino, kad nukentėjusiojo veiksmai prieštaravo KET 127 punkto reikalavimams, tačiau įvertinęs nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo įtaką eismo įvykio padarinių kilimui nustatė, kad jo veiksmai nagrinėjamoje situacijoje nebuvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad visos įrodytos turtinės nukentėjusiojo išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su nukentėjusiojo turtiniais praradimais ir sužalojimais dėl eismo įvykio, yra nuteistosios J. D. sukelto eismo įvykio pasekmė ir nukentėjusiajam turėtų būti visiškai atlygintos.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir CK normas, o apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo priimtas sprendimas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžių.

Nukentėjusysis A. J. atsiliepimu į nuteistosios J. D. ir jos gynėjo advokato A. Aranausko kasacinį skundą prašo jį atmesti. Nukentėjusysis atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

Nukentėjusysis nesutinka su nuteistosios kasaciniame skunde pateiktais argumentais, juos vertina kaip bandymą nepagrįstai sumažinti priteistų nuostolių (turtinės ir neturtinė žalos) dydžius. Kasatorė pernelyg akcentuoja A. J. nepakankamai apdairų elgesį – greičio viršijimą eismo įvykio metu, šią aplinkybę aiškina atskirai nuo byloje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų faktinių duomenų visumos. Be to, ši CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo prasme negali būti suabsoliutinama, nes CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos lemia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tam tikrų kriterijų visumą. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių galima matyti, kad žemesnės instancijos teismai iš tiesų atsižvelgė į nukentėjusiojo A. J. rizikingus veiksmus, tačiau konstatavo, kad nors jo elgesys kelyje ir prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, bet nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismai priimtuose sprendimuose išsamiai ir motyvuotai atskleidė A. J. neapdairų bei neatsargų elgesį kelyje, vertino šią aplinkybę su kitais bylos duomenimis ir atsižvelgė tiek kvalifikuodami veiką (nustatydami objektyvųjį priežastinio ryšio požymį), tiek nustatydami neturtinę žalą (sumažino A. J. priteistos neturtinės žalos dydį). Priteistos neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nei įstatymų nuostatos, nei teismų praktikos aiškinimas neįpareigoja teismų sprendžiant nuostolių atlyginimo klausimą kiekvieną kartą nustatinėti konkrečią ribą, nuo kurios būtų skaičiuojamas neturtinės žalos dydis. Priešingai, nei teigia kasatorė, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės atsižvelgė į visas žalos apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai pasisakė dėl A. J. neapdairaus elgesio ir sumažino neturtinės žalos dydį, todėl nepažeidė CK 6.250 straipsnio 2 dalies, CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai išanalizavęs tuos pačius ginčytinus klausimus ir konstatavęs, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų praktikoje apibrėžto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priėjo prie teisėtos bei pagrįstos išvados.

J. D. ginčija žemesnių instancijų teismų sprendimus neatsižvelgdama į tai, kad pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį tiesiogiai iš nuteistosios A. J. buvo priteista tik 1000 Eur suma, likęs 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam buvo priteistas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Kyla klausimas, ar J. D. apskritai turi teisę kvestionuoti 5000 Eur sumos dydžio priteisimą Draudikų biuro vardu.

Kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika, t. y. kasacinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTUtMjIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-95-222/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-95-222/2017">2K-95-222/2017</a> faktinės aplinkybės, lyginant jas su nagrinėjamu eismo įvykiu, skiriasi nusikalstamos veikos pavojingumo bei įrodymų vertinimo aspektais. Dėl šios priežasties teismo precedento principas negali būti taikomas.

Kasaciniame skunde J. D. nepagrįstai ginčija ir turtinės žalos priteisimo aspektą. Tai, kad teismų sprendimuose A. J. neatsargus elgesys nebuvo papildomai paminėtas motyvuojant turtinės žalos kompensavimo dalį, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog teismai apskritai neatsižvelgė į šią aplinkybę bei tokiu būdu, pažeisdami CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisė nukentėjusiajam nepagrįstai didelį turtinės žalos atlyginimą. Teismas ir taip smarkiai sumažino nukentėjusiajam priteistiną turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju turtinės žalos atsiradimą pirmiausiai lėmė būtent J. D. veiksmai, susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam kilusiais padariniais. Kadangi buvo nustatyta, kad A. J. elgesys iš tikrųjų nelėmė eismo įvykio kilimo, o gali būti vertinamas nebent neapibrėžtos rizikos prasme, turtinės žalos dydžio mažinimas pažeistų nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes tokioje situacijoje nebūtų iki galo įgyvendinta civilinės atsakomybės kompensavimo funkcija.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios J. D. ir jos gynėjo advokato A. Aranausko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio

Kasaciniame skunde ginčijamas iš nuteistosios priteistas atlygintinos neturtinės žalos dydis nurodant, kad jis neadekvačiai didelis, atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos atsiradimo yra ir nukentėjusiojo kaltės.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl neturtinės žalos dydžio nustatymas pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinės instancijos teismo kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2008">2K-408/2008</a>, 2K-383/2010, 2K-4/2011, 2K-155-511/2017). Klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti pritaikomas, nes pinigais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma; tačiau siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į kiekvieno atvejo ypatumus.

Nukentėjusysis A. J. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (rankų ir kojų lūžių, kairiojo kelio stipraus pažeidimo, plyšusių raiščių ir menisko) patyrė skausmo ir nepatogumų, sukeltų eismo įvykio metu ir susijusių su gydymu bei ilga reabilitacija. Nukentėjusysis neteko 40 procentų darbingumo, išliko ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, jam gresia dar viena operacija, iki šiol nukentėjusysis jaučia stiprų skausmą, negali laisvai judėti, užsiimti sportu ir kita mėgstama veikla, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė – tai rodo, kad patirta žala išties sukėlė daugiau nei vidutinius neigiamus padarinius, stiprius dvasinius išgyvenimus, skausmą, sutriko ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir jo šeimos narių įprastinis gyvenimas ir buitis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas įvertino ir paties nukentėjusiojo veiksmus. Teismas nustatė, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, tačiau konstatavo, kad nukentėjusiojo viršytas greitis susidariusioje situacijoje nebuvo tiek didelis ir toks reikšmingas, taigi jo veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti; eismo įvykį nulėmė būtent nuteistosios veiksmai, susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykiu ir jo padariniais. Vis dėlto į tai, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu padarė KET pažeidimą, teismas atsižvelgė nustatydamas kompensuotinos neturtinės žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo analogiškus nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentus, dar kartą įvertino bylos duomenis bei faktines aplinkybes ir nutartyje pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios bei nukentėjusiojo veiksmus ir kitas esmines bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, teismų suformuotą praktiką panašiose bylose ir pagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Pagal bylos aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad nustatytas 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis ir kad šiuo klausimu padarytos teismų išvados prieštarauja kasaciniame skunde nurodytoms BPK, CK nuostatoms bei teismų praktikai šios kategorijos bylose.

Kasatoriai, nesutikdami su teismo nustatytu turtinės žalos dydžiu, iš esmės akcentuoja tai, kad teismai šioje byloje privalėjo mažinti turtinės žalos dydį, atsižvelgdami į pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiojo didelį neatsargumą, kaip tai buvo padaryta mažinant neturtinės žalos dydį. Su tokiais kasatoriaus argumentais sutikti nėra pagrindo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, be kita ko, vadovaujantis šia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

Civiliniu ieškiniu A. J. prašė atlyginti 17 547,88 Eur turtinės žalos, teisme šį reikalavimą sumažino iki 10 826,04 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumą ir nustatė, kad A. J. atlygintiną turtinę žalą sudaro 4040,31 Eur, taigi priteisė žymiai mažesnį turtinės žalos atlyginimo dydį, nei to prašė nukentėjusysis. Atlygintinos žalos dydis pagrįstas bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo išsamiai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo analogiškus kasaciniame skunde išdėstytiems nuteistosios ir jos gynėjo argumentus dėl priteisto turtinės žalos dydžio bei pagrįstumo ir priimtoje nutartyje dėl jų pasisakė, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, pagrindinė eismo įvykio ir su juo susijusių padarinių priežastis buvo nuteistosios J. D., o ne nukentėjusiojo veiksmai, ir žala eismo įvykio metu atsirado ne dėl A. J. veiksmų. Nors byloje pirmosios instancijos teismas dėl nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo nustatė didelį nukentėjusiojo neatsargumą, pasireiškusį tuo, kad nukentėjusysis, pažeisdamas KET reikalavimus, elgėsi labai neatsargiai ir iš dalies prisiėmė riziką dėl kilusių pasekmių, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo ir turtinės žalos atsiradimo ar padidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti turtinės žalos atlyginimo dydį vien dėl pirmosios instancijos teismo formaliai konstatuoto nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Pažymėtina, kad žalos dydis yra fakto klausimas, dėl to kasacinės instancijos teisme iš naujo nenustatomas. Kartu teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimo dydis žemesnės instancijos teismų nustatytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios J. D. ir jos gynėjo advokato Arvydo Aranausko kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Armanas Abramavičius

Eligijus Gladutis