Baudžiamoji byla Nr. 2K-193-719/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27531-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės F. N. (F. N.) ir jo gynėjos advokatės Silvos Mardosaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu F. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos R. A. atsakomybei trejiems metams be užstato, o baudžiamoji byla jam nutraukta.
F. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus ir konfiskuotas automobilis „Subaru Legacy Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi F. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
F. N. 2017 m. birželio 4 d. apie 15.45 val. ties pastatu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių aikštelėje vairavo automobilį „Subaru Legacy Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,25 promilės etilo alkoholio).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės F. N. ir jo gynėja advokatė S. Mardosaitė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Subaru Legacy Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti šio automobilio konfiskavimą ir jį grąžinti savininkei A. A.. Kasatoriai skunde nurodo:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 72 straipsnio 4 dalies ir dėl to padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
F. N. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį „Subaru Legacy Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio savininkė yra A. A., kuriai F. N. nėra šeimos narys ar artimas giminaitis (pagal BK 248 straipsnyje išdėstytas sąvokas). Bylos duomenys patvirtina, kad ji gyvena viena, savarankiškai. Su motina R. A. ir jos sutuoktiniu F. N. kartu negyveno ir negyvena. A. A. kasatoriui davė automobilį pasinaudoti, tačiau nežinojo ir neturėjo realios galimybės žinoti, kad automobilis paimtas nusikaltimui daryti.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime nurodo:
F. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, t. y. panaudojo jį nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, padaryti. Nors atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau akivaizdu, kad be šios transporto priemonės minėto nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas ir pagal formuojamą teismų praktiką, automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri turi būti konfiskuojama.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą konfiskuodami automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė ne kasatoriui F. N., o kitam asmeniui, kuris nepatenka į BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtą artimųjų giminaičių ar nusikaltimą padariusių asmenų šeimos narių ratą. Tačiau teismas, remdamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, teisingai nustatė, kad faktinis minėto automobilio savininkas ir valdytojas buvo ne A. A., o būtent F. N., kuris naudodamasis tuo pačiu automobiliu praeityje buvo padaręs ne vieną administracinį teisės pažeidimą. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad A. A., davusi automobilį naudotis F. N., nežinojo ir neturėjo realios galimybės žinoti, kad automobilis bus panaudotas nusikaltimui padaryti, tačiau teismo išvadose nurodyti faktiniai duomenys tai paneigia. Be to, BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas asmenims, kai jie transporto priemonę vairavo būdami apsvaigę nuo alkoholio daugiau nei 1,5 proc. (promilės), atitinka ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.
Nėra jokio pagrindo manyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės F. N. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje, neteisingai aiškino ir taikė šį baudžiamąjį įstatymą.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės F. N. ir jo gynėjos advokatės S. Mardosaitės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes konfiskavo automobilį, kurio savininkė A. A. nėra nei F. N. šeimos narė, nei artima giminaitė, be to, duodama automobilį pasinaudoti ji nežinojo, kad jis bus panaudotas nusikaltimui daryti.
Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su F. N. ir A. A. parodymų vertinimu, bus nagrinėjami tik tiek, kiek tai yra susiję su tinkamo BPK nuostatų laikymosi ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimų išsprendimu.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.
Byloje nustatyta, kad automobilis „Subaru Legacy Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas ne kasatoriaus nurodomos A. A., o J. Z. vardu, kuri pagal 2011 m. vasario 17 d. sutartį minėtą transporto priemonę pardavė A. A.. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad šis automobilis buvo pirktas F. N. lėšomis, jis automobiliu važinėjo kiekvieną dieną ir naudojosi dar prieš nuperkant jį A. A., rakteliai ir dokumentai visada būdavo pas jį. Šį automobilį vairuodamas F. N. padarė ne vieną administracinį teisės pažeidimą, o A. A. juo naudodavosi retai, kai prireikdavo, ir tik leidus F. N.. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, automobilį naudotis duodavo ne A. A. F. N., o atvirkščiai. Nustačius, kad automobilio savininkas yra F. N., aplinkybė, kad šis automobilis buvo registruotas ne jo vardu, ir tai, ar dokumentuose formaliai įrašyta jo savininkė žinojo ar nežinojo, kad šis automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, reikšmės šiuo konkrečiu atveju, taikant BK 72 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę neturi.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad teismai, nustatę, jog faktinis aptariamo automobilio savininkas ir valdytojas buvo būtent F. N., visiškai pagrįstai ir tinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskavo automobilį „Subaru Legacy Outback“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip F. N. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, priemonę.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės F. N. ir jo gynėjos advokatės Silvos Mardosaitės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
Artūras Ridikas
