Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių nutarčių, kuriomis supaprastinto proceso tvarka atsisakoma tvirtinti taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-161-248/2017

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01443-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.3.2.6.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. R. ir A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. R. ir A. R. 2015 m. spalio 19 d. pateiktą pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių nutarčių, kuriomis supaprastinto proceso tvarka atsisakoma tvirtinti taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjai K. R. ir A. R. prašė patvirtinti 2015 m. spalio 15 d. sudarytą taikos sutartį. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų K. R. ir A. R. 2015 m. spalio 15 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurios sąlygas pareiškėjui K. R. priklausantis nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto, esančio Vilniuje, duomenys neskelbtini, perėjo pareiškėjų nepilnamečių vaikų A. R., Ą. R. ir S. R. nuosavybėn (po 1/6 dalį) kaip jiems teiktinas išlaikymas konkrečiu turtu.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. e2-1742-962/2015 buvo atnaujintas. Atnaujinus nurodytos civilinės bylos nagrinėjimą, suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta dalyvauti pareiškėjo K. R. kreditorė BUAB „Perfektum“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir priėmė naują procesinį sprendimą, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjų K. R. ir A. R. 2015 m. spalio 15 d. sudarytą taikos sutartį.

Teismas nustatė, kad taikos sutartimi buvo perleistas K. R. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo areštuotas tiek 2015 m. balandžio 22 d. antstolės A. K., tiek 2015 m. liepos 27 d. antstolio D. Š. Areštuojant pareiškėjui K. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, buvo aiškiai nurodyti taikytini apribojimai, t. y. kad apribota K. R. disponavimo areštuotu turtu teisė, kas reiškia, kad jam buvo uždrausta areštuotą turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą suvaržyti. Teismas nurodė, kad minėtos reikšmingos faktinės aplinkybės pareiškėjų buvo sąmoningai ir nesąžiningai nuslėptos, Prienų rajono apylinkės teismui kartu su 2015 m. spalio 15 d. sudaryta taikos sutartimi pateikiant seną, t. y. 2015 m. balandžio 15 d., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nėra jokių duomenų apie butui, esančiam Vilniuje, duomenys neskelbtini, taikytus areštus ar kitus apribojimus.

Teismas sprendė, kad 2015 m. spalio 15 d. sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms skolininko turto areštą bei skolininko pareigas esant areštuotam jo turtui. Taikos sutartis, prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, teismo negali būti tvirtinama. Galiojantys teisės aktai neįtvirtina jokių išimčių dėl areštuoto skolininko turto perleidimo, t. y. jokios teisės normos nenustato galimybės perleisti turtą kaip išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kai jis yra areštuotas antstolio kitų kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Priešingas teisės normų aiškinimas ir taikymas paneigtų turto arešto, kaip apsaugos priemonės nuo skolininko nesąžiningumo, paskirtį ir jam teisės aktų keliamus tikslus.

Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų atskirąjį skundą, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą nutraukė.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) konkrečiai nenustato, kad teismo nutartys atsisakyti tvirtinti taikos sutartį skundžiamos atskiruoju skundu. Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį, teismo nutartis dėl pareiškimų ar faktų patvirtinimo apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti pareiškėjų pateiktą taikos sutartį, be pagrindo nurodė, jog minėta nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai K. R. ir A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinis procesas nutrauktas CPK 582 straipsnio 7 dalies pagrindu. Tačiau pareiškėjai neprašė patvirtinti nei pareiškimo, nei fakto, o prašė nustatyti išlaikymą vaikams, t. y. sąlygos, sudarančios prielaidas taikyti CPK 582 straipsnio 7 dalį, neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas ir nepagrįstai apribojo teisę į apeliaciją. Šioje byloje kilo ginčas dėl CPK 334 ir 582 straipsnių taikymo, aiškinimo ir juose įtvirtintų normų tarpusavio konkurencijos. Kasacinio teismo praktikos tokio ginčo klausimu nėra.

Taikos sutartimi buvo nustatytas išlaikymas vaikams, kurio vaikai negauna jau ilgą laiką. Todėl, net ir svarstant hipotetiškai, yra neteisinga ir nesąžininga teigti, kad, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali pakartotinai kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu ir nutartis atsisakyti tvirtinti taikos sutartį neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Ši byla yra šeimos byla, joje sprendžiamas išlaikymo klausimas vaikams, todėl viešasis interesas yra akivaizdus ir apeliacinis procesas negalėjo būti nutrauktas, teismas privalėjo būti aktyvus.

Suinteresuotas asmuo D. J. (BUAB „Perfektum“ teisių perėmėjas) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį procesą nutraukti, o šio prašymo netenkinus kasacinį skundą atmesti paliekant galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Pareiškėjai atskirąjį skundą padavė dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti. Tai, kad teismo nutartis dėl taikos sutarties tvirtinimo yra neskundžiama, yra nustatyta įstatymu. Todėl pareiškėjų teisė į apeliaciją nebuvo pažeista nesant pačios įstatymo nustatytos apeliacijos teisės.

Pareiškėjai taikos sutartimi perleido nuosavybės teises į areštuotą turtą, ką draudžia įstatymas ir kas negali sprendžiama (keičiama) pareiškėjų ar kitų asmenų susitarimu. Pareiškėjai, siekdami savo sudarytos taikos sutarties patvirtinimo teisme, veikė sąmoningai ir nesąžiningai, kai nuslėpė siekiamo perleisti turto areštų taikymo faktą 2015 m. spalio 19 d. pateikdami teismui su prašoma patvirtinti taikos sutartimi 2015 m. balandžio 15 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nebuvo nurodyti nuo 2015 m. balandžio 22 d. siektam perleisti turtui taikyti areštai. Areštuoto turto perleidimo draudimo imperatyvas nenustato jokių išimčių ar išlygų išskyrus tas, kurios yra nustatytos konkrečiame turto arešto akte (leidimas atsiskaityti su konkrečiai nurodytais subjektais ir kt.).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, peržiūrėjimą apeliacine tvarka

Teisė į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka yra sudėtinė teisės į teisminę gynybą dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad civilinis procesas turi būti reglamentuotas taip, kad nebūtų sudaroma teisinių prielaidų proceso šalims piktnaudžiauti teise apskųsti byloje priimtą sprendimą ir šitaip vilkinti procesą.

Pagrindinė teismo funkcija yra ginčų sprendimas ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Tokiais atvejais yra dvi šalys, turinčios priešingą interesą, egzistuoja jų tarpusavio nesutarimas, ginčas. Tokios bylos nagrinėjamos ginčo teisena, kai viena ginčo šalis (ieškovas) ieškiniu kreipiasi į teismą dėl tariamai pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo, reikalavimą nukreipdamas atsakovui. Bylos, kuriose paprastai nėra ginčo dėl teisės, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, tokiose bylose teismas padeda įgyvendinti subjektines teises, kurios nėra pažeistos. Taip teismas, be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, atlieka ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Į šį teismų veiklos aspektą ir jo plėtrą atkreiptas dėmesys ir kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad, įsigaliojus 2000 metų Civiliniam kodeksui ir 2002 metų Civilinio proceso kodeksams, išsiplėtė teismų funkcijos, nes teisinis reguliavimas lėmė tai, kad teismas asmenų teisių apsaugos srityje perėmė dalį funkcijų (leidimų išdavimas, faktų ir pareiškimų patvirtinimas, turto administravimo kontrolė, paveldėjimo procedūrų taikymas, ir pan.), kurias atlikdavo įvairios valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos), jų įgalioti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Tokios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, nustatyta CPK XXXIX skyriuje. Viena tokių apsauginių (kontrolės) funkcijų – taikos sutarčių tvirtinimas, nesant nagrinėjamo ginčo teisme.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu, minėta, gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą.

Jau minėtoje kasacinio teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartyje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Be to, kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Taigi nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka nutarties 14 punkte išdėstytų kriterijų, taip pat bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais, jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Todėl skundimo apeliacine tvarka klausimas iš esmės aktualus tais atvejais, kai taikos sutartį tvirtinti atsisakoma.

CPK XXXIX skyriuje išvardintos įvairios bylos, kuriose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas ir kurios nagrinėjamos šiame skyriuje nustatyta tvarka. Jame pateiktas bylų kategorijų sąrašas nėra baigtinis, CPK 579 straipsnyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, jei CPK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. Taikos sutarčių tvirtinimas šiame skyriuje atskirai nepaminėtas. Tačiau pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo. Suprantama, kad teismas tvirtina ne bet kokius realios tikrovės faktus, o tik teisiškai reikšmingus, t. y. tokius, su kuriais teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Nuo asmens valios priklausomi juridiniai faktai vadinami veiksmais. Prie tokių teisiškai reikšmingų faktų (veiksmų) priskiriami ir sandoriai, nes sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Todėl ir sutartys, kurios yra dvišaliai (daugiašaliai) sandoriai, laikomos juridiniais faktais, lemiančiais asmenų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

CPK 582 straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Taigi įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskiria keletą kategorijų (taip pat ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūros apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija išaiškina, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą. Be to, kaip jau minėta, egzistuoja ir alternatyvūs taikos sutarčių sudarymo ir tvirtinimo būdai (žr. šios nutarties 13 punktą).

Pareiškėjų manymu, jei pagal CPK 528 straipsnio 7 dalį teismo nutartis atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, priimta bylą nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka, apeliacine tvarka neskundžiama, turi būti taikomos CPK 334 straipsnyje išdėstytos taisyklės ir apeliacija turi būti leidžiama šio straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei ypatingosios teisenos normos tam tikrų klausimų nereglamentuoja, subsidiariai taikomos bendrosios CPK nuostatos (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas. Dėl to ir nagrinėjamu atveju taikytina CPK 582 straipsnio 7 dalis, kaip speciali norma bendrųjų teismo nutarčių apskundimą reglamentuojančių normų atžvilgiu. Aiškinant šias normas taip, kaip siūlo pareiškėjai, CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta išimtis netektų prasmės, nes nutartimi išsprendus klausimą dėl leidimo išdavimo arba pareiškimo ar fakto patvirtinimo visais atvejais jo tolesnis sprendimas tame pačiame procese negalimas.

Pareiškėjų argumentas, kad jų kreipimasis į teismą savo esme buvo ne pareiškimas dėl taikos sutarties patvirtinimo, o prašymas nustatyti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, dėl ko jis turėjo būti nagrinėjamas taikant proceso ypatumus, nustatytus šeimos bylų nagrinėjimui, teisiškai nepagrįstas. Pareiškime teismui aiškiai įvardyta, kad juo prašoma supaprastinto proceso tvarka patvirtinti pridedamą taikos sutartį. Be to, taikos sutarties turinys negali lemti skirtingų proceso normų, reglamentuojančių jų tvirtinimą, taikymo, jei jos nenustatytos įstatymo.

Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjų argumento, susijusio su galimu vaikų teisių pažeidimu, atsisakius tvirtinti taikos sutartį, nes šiuo atveju tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, tik šiame kontekste pažymi, kad leidimų išdavimas daugeliu atveju skirtas kaip tik vaikų teisių apsaugai (pvz., CK 3.85 straipsnio 2 dalis, CK 3.142 straipsnio 3 dalis, CK 3.188 straipsnio 1 dalis ir kt.), tačiau įstatymų leidėjo nustatyta, kad tam pakanka vienos instancijos teismo pagal CPK 582 straipsnio 4 dalies reikalavimus atliekamos kontrolės.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties tvirtinimą supaprastinto proceso tvarka, pagrįstai sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį, apeliacine tvarka neskundžiama, ir pagrįstai nutraukė apeliacinį procesą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 7,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjų kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjų A. R. (a. k. duomenys neskelbtini) ir K. R. (a. k. duomenys neskelbtini) po 3,90 Eur (tris Eur 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas