Dėl teisės normų, reglamentuojančių tapimą viešosios įstaigos dalininku, aiškinimo ir taikymo

` Civilinė byla Nr. 3K-3-166-701/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04373-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.3.1.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių viešosios įstaigos „Penkta koja“ ir A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovėms A. V., viešajai įstaigai „Penkta koja“ dėl juridinių asmenų organų susirinkimo sušaukimo ir sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tapimą viešosios įstaigos dalininku, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė: teismo sprendimu sušaukti atsakovės VšĮ „Penkta koja“ neeilinį visuotinį dalininkų susirinkimą; pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento VšĮ „Penkta koja“ dalininkės A. V. 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą paskirti įstaigos vadove S. Š. ir 2015 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti įstaigos buveinės adresą bei patvirtinti naują įstatų redakciją; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 25 d. buvo įsteigta VšĮ „Penkta koja“. Pagal įstaigos steigimo sutartį ieškovas ir atsakovė A. V. yra šios įstaigos dalininkai. Ieškovas kaip dalininkas įmokėjo įnašus viešosios įstaigos kapitalui formuoti: 2008 m. kovo 28 d. – 40 Lt (11,58 Eur), 2008 m. rugsėjo 26 d. – 50 Lt (14,48 Eur), 2008 m. spalio 15 d. – 10 Lt (2,89 Eur). Tai, kad jis yra dalininkas, patvirtina 2011 m. rugsėjo 30 d. susirinkimo sprendimas, atsakovės raštas ieškovui. Steigiant įmonę ieškovui buvo 22 metai, jis neturėjo reikiamos patirties ir nežinojo, kaip reikia įrašyti mokėjimo paskirtį pildant pavedimus dėl dalininko įnašų. Atsakovė ir ieškovas kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tačiau 2012 metais išsiskyrė, ir tai lėmė ginčus dėl viešosios įstaigos veiklos. Iki 2014 metų atsakovė A. V. susirinkimų neorganizavo, nors ieškovas ragino juos sušaukti. Ieškovo vertinimu, terminas sumokėti dalininko įnašą per 10 dienų nėra naikinamasis, tai buvo galima padaryti ir vėliau. Ieškovas nurodė buvęs vienintelis asmuo, kuris 2008–2009 metais mokėjo įstaigai pinigus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje pateikta VšĮ „Penkta koja“ steigimo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovas ir A. V. yra viešosios įstaigos steigėjai. Steigimo sutartyje nustatytas įsipareigojimas iki 2008 m. vasario 4 d. skirti tikslinį įnašą dalininkų kapitalui suformuoti. Ieškovas pateikė duomenis, kad jis 2008 m. kovo 23 d. viešajai įstaigai perdavė 40 Lt (11,58 Eur) įnašą, kurio paskirtį nurodė „parama“, o kitos sumos buvo pervestos pagrindiniams įstaigos poreikiams, telefonų sąskaitoms apmokėti. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nurodytų duomenų nepakanka laikyti ieškovą viešosios įstaigos dalininku.

Teismo nuomone, reikalavimas perduoti įmonei nustatyto dydžio įnašą steigimo sutartyje nurodytu terminu yra veiksmai, nereikalaujantys specialaus išsilavinimo ir suvokiami bet kuriam vidutiniškai protingam, atidžiam ir apdairiam asmeniui. Ieškovo kaip dalininko įnašų vertė įstaigos dokumentuose nėra įrašyta ir jam nėra išduotas įnašo vertę patvirtinantis dokumentas, todėl ieškovas turėjo reikšti savarankišką reikalavimą, kad jo teisės būtų ginamos šiuo būdu. Nustatęs, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, teismas atmetė jo reikalavimus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. spalio 26 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkinti: nurodė sušaukti VšĮ „Penkta koja“ visuotinį dalininkų susirinkimą; pripažino negaliojančiais atsakovės VšĮ „Penkta koja“ dalininkės A. V. 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą paskirti įstaigos vadove S. Š. ir pavesti jai eiti pareigas iki atsakovės motinystės atostogų pabaigos bei 2015 m. kovo 19 d. sprendimą pakeisti įstaigos buveinės adresą ir patvirtinti naują įstatų redakciją.

Kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Taigi, viešosios įstaigos steigėjo funkcijos pasibaigia nustatyta tvarka perdavus viešajai įstaigai įnašus, kai steigėjas tampa viešosios įstaigos dalininku ar savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2006). Nuostata, kad įstaigos steigėjai, perdavę įnašą, yra viešosios įstaigos dalininkai, įtvirtinta ir atsakovės įstatų 15 punkte.

VšĮ „Penkta koja“ steigimo sutartyje nustatyta, kad jos steigėjai yra du asmenys: ieškovas ir atsakovė A. V. Steigimo sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad steigėjai įsipareigoja per 10 dienų nuo steigimo sutarties pasirašymo skirti po 25 Lt tikslinį įnašą dalininkų kapitalui formuoti. Steigimo sutartis pasirašyta 2008 m. sausio 25 d. Steigimo sutartyje nebuvo nustatytas naikinamasis terminas, iki kada steigėjai turėjo įnešti įnašus. Steigimo sutarties 7.1 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš steigėjų nevykdo arba netinkamai vykdo savo įsipareigojimus, jis privalo atlyginti kitam steigėjui nuostolius, kuriuos sukėlė toks nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas įnešė 40 Lt į viešosios įstaigos banko sąskaitą 2008 m. kovo 28 d., nurodęs mokėjimo paskirtį „parama“, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, kad įnašas negali būti pripažintas dalininko įnašu, nes nėra nustatyto dydžio, iš dalies nepagrįstas, nes įneštos sumos pakanka ir steigėjo įnašui (25 Lt), o likusi dalis gali būti vadinama ir parama. Ieškovas 2008 m. kovo 28 d. įvykdė savo prievolę įnešti steigėjo įnašą ir tapo viešosios įstaigos dalininku. Įneštų lėšų panaudojimo sritis neturi reikšmės sprendžiant, ar ieškovas tapo dalininku.

Aplinkybės, kad VšĮ „Penkta koja“ dokumentuose nebuvo įrašytas ieškovo įnašas ir jam nebuvo išduotas dalininko įnašą patvirtinantis dokumentas, pačios savaime dalininko teisinio statuso nepanaikina ir nepakeičia, nes dalininko statusą asmuo įgyja įmokėjęs įnašą (VšĮ „Penkta koja“ įstatų 15 punktas).

Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka; kiekvienais metais per keturis mėnesius nuo viešosios įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas; Viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šio Įstatymo ir viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi viešosios įstaigos dalininkas ar organo narys. Pagal atsakovės VšĮ „Penkta koja“ įstatų 35 punktą, už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako vadovas. Ieškovas 2014 m. sausio 29 d. raštu kreipėsi į VšĮ „Penkta koja“ direktorę A. V. prašydamas sušaukti visuotinį dalininkų susirinkimą, tačiau ši nurodė nelaikanti ieškovo įstaigos dalininku ir susirinkimą sušaukti atsisakė. Kolegija sprendė, kad ieškovas yra VšĮ „Penkta koja“ dalininkas, todėl turėjo teisę reikalauti, kad būtų šaukiamas visuotinis dalininkų susirinkimas, o įstaigos direktorei tokio susirinkimo nešaukiant, visuotinis susirinkimas šauktinas teismo sprendimu.

Pasisakydama dėl dalininkės atsakovės A. V. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. kovo 19 d. sprendimų, kolegija nurodė, kad jie priimti nepranešus kitam viešosios įstaigos dalininkui, taip pažeidžiant įstaigos įstatų 31 ir 48 punktus, juridinio asmens valdymo organui nustatytą kompetenciją (CK 1.80 straipsnis, 1.82 straipsnis), todėl naikintini.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėjai tampa jos dalininkais po to, kai perduoda viešajai įstaigai dalininko įnašą. Apeliacinės instancijos teismas paneigė šios sąlygos privalomumą, sutapatindamas steigėjo ir dalininko institutus. Pagal teisinį reglamentavimą steigėjo įnašo perdavimo įstaigai momentas yra esminis kriterijus viešosios įstaigos steigėjo statusą pakeičiant į viešosios įstaigos dalininko, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad steigimo sutartyje nustatytas įnašo sumokėjimo terminas nėra naikinamasis. Apeliacinės instancijos teismas sukūrė neapibrėžtumo situaciją nurodydamas, kad įnašas gali būti įmokėtas bet kada, neatsižvelgiant į įstaigos steigimo sutartyje nustatytus terminus, tačiau tai neužkerta kelio įgyti dalininko statusą ir teises.

Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016), nes jo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, grindžiamų CPK 172 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas padarė išvadą, kad dalininko įnašas buvo sumokėtas tinkamai, nors: mokėjimo suma neatitiko dalininko įnašo sumos; nurodyta mokėjimo paskirtis buvo ne „dalininko įnašas“, o „parama“; įnašas buvo sumokėtas pasibaigus steigimo sutartyje nustatytiems dalininkų įnašų mokėjimo terminams.

Netinkamai išsprendęs ieškovo buvimo įstaigos dalininku klausimą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimus dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo ir dalininkės A. V. priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovių kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Viešųjų įstaigų įstatyme imperatyviai nereglamentuota, kaip ir kokia tvarka ar terminais steigėjai privalo perduoti viešajai įstaigai dalininko įnašą, kad taptų tos įstaigos dalininkais. VšĮ „Penkta koja“ įstatų (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 15 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, steigimo sutartyje ar šiuose įstatuose nustatytomis sąlygomis perdavę įstaigai įnašą, ar asmenys, kuriems dalininko teisės yra perleistos įstatymų ir šių įstatų nustatyta tvarka, yra įstaigos dalininkai. Steigėjai (atsakovė A. V. ir ieškovas) pasirašydami steigimo sutartį susitarė, kad ieškovas įsipareigoja skirti 25 Lt kaip tikslinį įnašą dalininkų kapitalui formuoti, pervesdamas lėšas per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo (steigimo sutarties 3.2.1 punktas). Steigėjai taip pat sutarė, kad vienas iš įstaigos steigėjų, kuris nevykdo savo įsipareigojimų ar juos vykdo netinkamai, privalo atlyginti kitam steigėjui nuostolius, kuriuos sukėlė toks nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Taigi, steigimo sutartyje nustatytas terminas apmokėti dalininko įnašą nėra naikinamasis, o termino praleidimo padariniai yra nuostolių atlyginimas, o ne galimybės tapti dalininku išnykimas.

Atsakovė VšĮ „Penkta koja“ nagrinėjant bylą nepateikė dokumento, kuriame būtų įrašyta bent vieno dalininko įnašo vertė, taigi, darytina išvada, jog ši atsakovė nuo įkūrimo dienos nevedė dalininkų apskaitos ir dalininkams neišduodavo jų įnašų vertę patvirtinančių dokumentų. Per penkerius metus (nuo įstaigos įsteigimo dienos iki prasidėjusių ginčų) atsakovės nereiškė jokių pretenzijų ir laikė ieškovą įstaigos dalininku.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl termino dalininko įnašui sumokėti

Viešųjų įstaigų įstatymo (ginčui aktualiu laiku galiojusi redakcija) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais.

Šios ir kitos pirmiau nurodyto įstatymo nuostatos neįtvirtina termino, per kurį turi būti sumokėtas (perduotas) dalininko įnašas, neapibrėžia termino rūšies, taip pat nenustato jo pažeidimo teisinių padarinių, todėl šių klausimų reglamentavimas įtvirtinamas viešosios įstaigos įstatuose.

Nagrinėjamu atveju 2008 m. sausio 25 d. sudarytoje VšĮ „Penkta koja“ steigimo sutartyje, be kita ko, nustatyta, kad steigėjas P. B. įsipareigoja skirti 25 Lt kaip tikslinį įnašą dalininkų kapitalui formuoti, šias lėšas pervesti per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo (sutarties 3 straipsnio 3.2.1 punktas). Steigimo sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad steigėjai sudaro aukščiausiąjį įstaigos organą – visuotinį dalininkų susirinkimą, o 7.1 punkte nustatyta, kad jeigu vienas iš steigėjų nevykdo savo įsipareigojimų arba juos netinkamai vykdo, jis privalo atlyginti kitam steigėjui nuostolius, kuriuos sukėlė toks nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

2008 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų VšĮ „Penkta koja“ įstatų 15 punkte nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, steigimo sutartyje ir šiuose įstatuose nustatytomis sąlygomis perdavę įstaigai įnašą, yra įstaigos dalininkai. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami sumokant pinigus į įstaigos sąskaitą arba perduodant įstaigai turtą (įstatų 27 punktas).

Šios steigimo sutarties ir įstatų nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad nustatytas 10 dienų terminas dalininko įnašui sumokėti laikytinas naikinamuoju, nes nei steigimo sutartyje, nei įstatuose jis tokiu tiesiogiai neįvardytas, taip pat tokios išvados nesuponuoja steigimo sutarties 7.1 punkte įtvirtinti jos nuostatų (įskaitant pareigos skirti 25 Lt (7,24 Eur) kaip tikslinį įnašą dalininkų kapitalui formuoti, šias lėšas pervedant per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo) pažeidimo teisiniai padariniai. Taigi, vien termino perduoti dalininko įnašą praleidimas pats savaime nėra pakankamas spręsti, kad asmuo, pavėluotai sumokėjęs dalininko įnašą, negalėjo tapti įstaigos dalininku.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybes, jog ieškovas buvo laikomas įstaigos dalininku ne tik teisine prasme, bet ir faktiškai, patvirtina atsakovės A. V. konkliudentiniai veiksmai, kuriuos konstatavo apeliacinės instancijos teismas: 2011 m. rugsėjo 30 d. susirinkimo sprendimas, iš kurio matyti, kad ieškovas P. B. ir atsakovė A. V. nusprendė įsigyti komercines patalpas ir įgaliojo pastarąją pasirašyti pirkimo dokumentus; atsakovės A. V. raštas, adresuotas ieškovui, kuriame klausiama, kodėl dalininkas P. B. neatsako į partnerių skambučius telefonu; kt.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas sukūrė neapibrėžtumo situaciją nurodydamas, kad įnašas gali būti įmokėtas bet kada, neatsižvelgiant į įstaigos steigimo sutartyje nustatytus terminus, ir tai neužkerta kelio įgyti dalininko statusą ir teises. Pažymėtina, kad viešosios įstaigos steigėjai steigimo sutartyje ir įstatuose yra laisvi patys susitarti ir įtvirtinti dalininko įnašo sumokėjimo termino praleidimo teisinius padarinius, pavyzdžiui tai, kad pavėlavęs sumokėti įnašą asmuo netenka teisės tapti dalininku, tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo. Atsakovės neprašė taikyti įstatų 7.1 punkte nurodytų padarinių, nenurodė, kad būtų patyrusios žalos dėl to, jog ieškovas dalininko įnašą sumokėjo 2008 m. kovo 28 d., t. y. pažeisdamas steigimo sutartyje nustatytą 10 dienų terminą, ir žalos dydžio neįrodinėjo, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo į viešosios įstaigos banko sąskaitą 2008 m. kovo 28 d. įneštos 40 Lt (11,58 Eur) sumos mokėjimo paskirtyje įvardijimas „parama“ savaime nekeičia mokėjimo paskirties ir esmės, o įneštų lėšų panaudojimas neturi reikšmės sprendžiant, ar ieškovas tapo dalininku, nes tai yra viešosios įstaigos vidaus reikalas.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338-969/2016, 29 punktas). Konstatuotina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tyrė aplinkybes, susijusias su dalininko įnašo sumokėjimu, jas vertino ir savo išvadas dėl ieškovo tapimo įstaigos dalininku padarė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados atitinka faktinius bylos duomenis, įvertintus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to kaip nepagrįsti vertintini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos procesinį sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus atsakovių kasacinį skundą netenkinamas jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas patyrė 6,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovių, t. y. iš kiekvienos po 3,40 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš viešosios įstaigos „Penkta koja“ (duomenys neskelbtini) ir A. V. (duomenys neskelbtini) po 3,40 Eur (tris Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutarties kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas