Dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (savavaliavimą), išmokas, susijusias su darbo santykiais, neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-55-248/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 1.3.2.11;

1.3.6.3.2.4; 1.3.6.4.1.3; 1.3.6.4.5; 1.3.7.2.4; 3.1.1.2.9.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (savavaliavimą), išmokas, susijusias su darbo santykiais, neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė teismo: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės (toliau – Bendrovė) generalinio direktoriaus 2014 m. spalio 7 d. įsakymą dėl drausminės nuobaudos R. Ž. skyrimo ir 2004 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties Nr. 53 nutraukimo Nr. P-50§1 (toliau – Įsakymas); pripažinti neteisėtu darbo sutarties su ieškovu (toliau – Darbo sutartis) nutraukimą; grąžinti ieškovą į darbą; priteisti ieškovui iš atsakovės: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 16 244,27 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už pavėlavimo atsiskaityti laikotarpį, 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad Darbo sutarties (su vėlesniais pakeitimais) pagrindu 2005 m. sausio 3 d. – 2014 m. spalio 7 d. jis dirbo Bendrovėje vadovaujamą darbą. 2013 m. kovo 26 d. Bendrovės valdybos nutarimu ieškovas paskirtas teisės ir bendrųjų reikalų direktoriumi, 2014 m. gegužės 21 d. valdybos nutarimu jam pavesta laikinai eiti Bendrovės generalinio direktoriaus pareigas. Tapęs generaliniu direktoriumi, ieškovas taip pat ėjo Bendrovės patronuojamųjų įmonių – AB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigas (Bendrovės įstatų 7 straipsnio 40 dalies 2 punktas). 2014 m. rugsėjo 26 d. Bendrovės valdybos posėdyje buvo priimtas nutarimas dėl ieškovo atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. Taip pat nutarta, be kita ko, sudaryti komisiją perimti ieškovo turimus Bendrovės dokumentus, materialųjį turtą, informaciją; įpareigoti ieškovą nedelsiant juos perduoti sudarytai komisijai; skirti (duomenys neskelbtini) Bendrovės generaliniu direktoriumi; įpareigoti generalinį direktorių nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų įgyvendinti valdybos nutarimo 5.1.–5.4. punktai, taip pat nedelsiant informuoti AB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) apie šį Bendrovės valdybos sprendimą ir atšaukti ieškovo įgaliojimus eiti šių bendrovių valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigas. Vadovaujantis 2014 m. gegužės 21 d. papildomu susitarimu prie Darbo sutarties, ieškovas, netekęs generalinio direktoriaus pareigų, savaime buvo grąžintas į teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigas, mokant jam iki paskyrimo į generalinio direktoriaus pareigas mokėtą darbo užmokestį. 2014 m. rugsėjo 26 d. ieškovui buvo paskelbta prastova, nenustatant reikalavimo prastovos metu būti darbo vietoje, bei sudaryta darbo grupė jo, kaip teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus, veiklos tyrimui atlikti.

Ieškovas 2014 m. rugsėjo 29 d., veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, patvirtino 2014 m. spalio 9 d. vyksiančio valdybos posėdžio (kuris neįvyko) darbotvarkę. 2014 m. rugsėjo 30 d. naujai paskirtas atsakovės generalinis direktorius priėmė įsakymą Nr. V-34§1 „Dėl dokumentų perėmimo iš R. Ž.“, kuriuo įsakė darbo grupei, atsakingai už teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus veiklos tyrimą, dokumentų perėmimą vykdyti 2014 m. spalio 1 d. nuo 9 val., bei ieškovui asmeniškai dalyvauti atidarant kabinetą ir perduodant jame esančius dokumentus bei kitą turtą. 2014 m. spalio 1 d. ieškovas, vykdydamas šį įsakymą, perdavė darbo grupės pirmininkui turtą ir dokumentus. Tą pačią dieną ieškovas, veikdamas kaip AB (duomenys neskelbtini) valdybos narys, dalyvavo AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje atsakovės patalpose. Atsakovės generalinis direktorius (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad ieškovas tęstų dalyvavimą perduodant dokumentus jo kabinete. 2014 m. spalio 1 d. pranešimu atsakovė informavo AB (duomenys neskelbtini) valdybą, kad ieškovas yra atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų ir neteko teisės dalyvauti AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžiuose kaip valdybos narys bei balsuoti darbotvarkėje nurodytais klausimais, atstovauti atsakovei.

2014 m. spalio 6 d. atsakovės generalinis direktorius pareikalavo iš ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl galimo drausmės pažeidimo – dalyvavimo 2014 m. spalio 1 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje, 2014 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio darbotvarkės patvirtinimo, generalinio direktoriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymo nevykdymo. 2014 m. spalio 7 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) valdybos nario rinkimas ar atšaukimas yra išimtinė AB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija; atsakovė, jos vadovas ir kiti atsakovės atstovai neturi teisės riboti AB (duomenys neskelbtini) valdybos nario teisių ar trukdyti šios bendrovės valdybos posėdžiams; ieškovas veikė pagal savo kompetencijos ribas, sąžiningai ir laikydamasis teisės aktų nuostatų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti kaip savavaliavimą.

Ieškovas 2014 m. spalio 8 d. gavo Bendrovės generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 7 d. Įsakymą, kuriame nurodyta, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 235 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo ir Darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo nuo 2014 m. spalio 7 d.

Ieškovas yra įsitikinęs, kad jis atleistas iš darbo nepagrįstai, neteisėtai, be to, asmens, neturinčio tam įgaliojimų. Kadangi ieškovas pageidauja būti sugrąžintas į darbą Bendrovėje, prašo taikyti DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą. Ieškovui atleidimo dieną nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis – ketvirtinės premijos už 2014 m. II ir III ketvirčius. Vadovaujantis Vadovybės bei kitų darbuotojų premijavimo nuostatais (toliau – Nuostatai), Bendrovės darbuotojams, taigi ir ieškovui, taikoma darbo užmokesčio sistema apėmė pagrindinį darbo užmokestį (pastoviąją darbo užmokesčio dalį), nurodytą Darbo sutartyje konkrečia suma, taip pat kintamąją darbo užmokesčio dalį – premijas už atitinkamus Bendrovės patronuojamųjų bendrovių, Bendrovės ir darbuotojų darbo rezultatus. Ieškovui, kaip ir kitiems darbuotojams, nuo pat Nuostatų įsigaliojimo 2012 m. liepos 1 d. visuomet buvo skiriama kintamoji darbo užmokesčio dalis už atitinkamo ketvirčio rezultatus, tačiau Bendrovės valdyba 2014 m. spalio 20 d. nusprendė ieškovui neskirti premijos už 2014 m. II ketv. rezultatus. Atleidžiant ieškovą iš darbo jam nebuvo išmokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis už 2014 m. II ir III ketv. rezultatus. Ieškovo apskaičiavimu, už 2014 m. II ketv. jam privalėjo būti skirta 46 proc. jo ketvirtinio pareiginio darbo užmokesčio premija, o už 2014 m. III ketv. – 44 proc. jo ketvirtinio pareiginio darbo užmokesčio premija, iš viso – 16 244,27 Eur (7121,24 Eur už II ketv. ir 9123,03 Eur už III ketv.).

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė išgyvenimų, sukrėtimų. Sukrėtimai buvo susiję ir su reputacijos praradimu, nes ieškovo atleidimas iš darbo atsakovės iniciatyva buvo išviešintas spaudoje. Ieškovas, prisidėjęs prie Bendrovės kūrimo ir gerovės, padarytą neturtinę žalą vertina 28 962 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: pripažino Darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, panaikino Įsakymą, negrąžino ieškovo į darbą, priteisė ieškovui iš atsakovės 54 220,32 Eur išeitinės išmokos, 7121,24 Eur neišmokėtos premijos už 2014 m. II ketvirtį, 135 550,80 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 645,48 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir Įsakymo panaikinimo, teismas, įvertinęs ieškovo darbo pareigas, nustatytas Bendrovės Vadovybės pareigų reglamente, patvirtintame 2014 m. liepos 29 d., ir bylos duomenis, laikė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas būtų padaręs darbo drausmės pažeidimą, kvalifikuotiną kaip šiurkštų, t. y. kad būtų šiurkščiai pažeidęs tiesiogiai jo, kaip teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus, darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatas arba kitaip šiurkščiai nusižengęs darbo pareigoms. Laikotarpiu nuo atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų iki atleidimo iš darbo dienos ieškovas nevykdė jokių teisės ir bendrų reikalų direktoriui priskirtinų darbo funkcijų, kadangi darbdavė buvo paskelbusi prastovą ir jam nebuvo privaloma būti darbo vietoje. Ieškovas 2014 m. spalio 1 d. dalyvavo jam patikėto turto bei dokumentų perdavime, todėl iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių buvo perkeltas tą pačią dieną turėjęs vykti AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdis. Komisija ieškovui jokių priekaištų dėl trukdymo perimti dokumentus, ne visų dokumentų perdavimo nereiškė. Įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų Įsakyme nurodytas aplinkybes, kad ieškovas generaliniam direktoriui (duomenys neskelbtini) ir atsakovės valdybos nariui V. S. šiurkščiai trukdė dalyvauti AB (duomenys neskelbtini) valdybos organizuotame posėdyje, atsakovė nepateikė. Nors pagal Bendrovės įstatų 40 straipsnio 2 punkto nuostatas Bendrovės vadovas yra skiriamas ir eina patronuojamųjų įmonių valdybos nario ir pirmininko pareigas, o atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų taip pat netenka ir valdybos nario ir pirmininko pareigų, tačiau, teismo manymu, tai nevyksta automatiškai. Tai patvirtina aplinkybė, kad ieškovas, 2014 m. gegužės 21 d. Bendrovės valdybos paskirtas eiti generalinio direktoriaus pareigas, automatiškai netapo patronuojamųjų įmonių valdybos nariu ir pirmininku, o buvo išrinktas valdybos nariu šių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, o valdybų pirmininku – valdybų sprendimais. Ieškovas tapo patronuojamųjų įmonių valdybos nariu ir pirmininku 2014 m. liepos 1–2 dienomis, t. y. praėjus beveik 1,5 mėnesio nuo paskyrimo į generalinio direktoriaus pareigas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ), bendrovių lokalūs teisės aktai nenustato sąlygos, kad visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimas dėl atšaukimo iš valdybos nario ir pirmininko pareigų nereikalingas. Nors, atsižvelgiant į Bendrovės nuosavybės teise turimų patronuojamųjų įmonių akcijų skaičių bei Bendrovės įstatuose įtvirtintą reglamentavimą, patronuojamųjų įmonių visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose sprendžiamas valdybos nario – buvusio Bendrovės generalinio direktoriaus – atšaukimo klausimas, iš esmės tampa formalumu, atsakovė nenurodė, dėl kokių priežasčių tokių formalumų šiuo konkrečių atveju nesilaikyta. Be to, nors ieškovas 2014 m. rugsėjo 29 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio darbotvarkę, tačiau šis neįvyko. Ieškovas oficialiai nustojo būti patronuojamųjų įmonių valdybos nariu tik 2014 m. lapkričio 27–28 d., visuotinių akcininkų susirinkimų metu išrinkus naują valdybą. Teismas sprendė, kad iki nurodyto laikotarpio ieškovas turėjo valdybos nario teises ir pareigas, taigi ir pareigą dalyvauti valdybos posėdyje. To, kad ieškovas naudojo patalpas ir kitą įrangą posėdžio metu to nesuderinęs su l. e. p. generaliniu direktoriumi, teismas nelaikė šiurkščiu tvarkos pažeidimu, nes posėdžio vieta buvo perkelta į Vilnių siekiant dalyvauti perduodant turtą pagal atsakovės generalinio direktoriaus įsakymą. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ieškovo savavaliavimo (DK 234 straipsnis) ir drausminės atsakomybė kilimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei 136 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindų.

Teismas taip pat sprendė, kad Įsakyme vertinti kaip šiurkštūs ieškovo darbo pareigų pažeidimai nesusiję su tuo metu Bendrovėje ieškovo eitomis teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigomis, iš kurių jis ir buvo atleistas pagal Įsakymą. Todėl teismas nesutiko su atsakovės argumentais, susijusiais su galimu pasitikėjimo praradimu.

Teismas sprendė, kad Įsakymą atsakovės generalinis direktorius priėmė nežinodamas apie jo (duomenys neskelbtini). Pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas šiuo pagrindu panaikino ir Įsakymą.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio teismas sprendė, kad pagal nusistovėjusią praktiką Bendrovėje vadovybei yra skiriama ketvirtinė premija kaip kintamoji darbo užmokesčio dalis pagal Nuostatuose įtvirtintus aiškius kriterijus ir nustatytu periodiškumu. Bendrovės valdyba 2014 m. spalio 20 d. nusprendė ieškovui neskirti premijos už 2014 m. II ketv. rezultatus, o atleisdama iš darbo neišmokėjo ir premijos už 2014 m. III ketv. rezultatus. Teismas laikė prejudiciniais Vilniaus miesto apylinkės teismo išaiškinimus (civilinės bylos Nr. 2-229-631/2016), pateiktus 2016 m. vasario 8 d. sprendime (kuris paliktas nepakeistas 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi), kuris priimtas išsamiai išanalizavus Bendrovės ir jo patronuojamųjų įmonių premijavimo sistemą bei skaičiavimo tvarką: kad Nuostatuose įtvirtintos ketvirtinės premijos sudaro kintamąją ieškovo darbo užmokesčio dalį; jos nėra nukreiptos į ateitį, kaip motyvacinė priemonė, o pagal Nuostatų 1.2, 2.1.1 punktus laikytinos premijomis, mokamomis už nustatytą rodiklį – pasiekus darbo rezultatus; atsakovės Darbo tvarkos taisyklės aiškiai atskiria darbuotojų darbo užmokesčio sudėtinės dalies – premijų už darbo rezultatus mažinimo ar neskyrimo atvejus (6.12 punktas) nuo skatinimo priemonių darbuotojams netaikymo (6.15 punktas). Aplinkybių, dėl kurių ieškovui galėjo būti nepaskirta premija už II ketvirtį, šią bylą nagrinėjęs teismas nenustatė ir pažymėjo, kad atsakovės diskrecija negali būti suabsoliutinama, juolab kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ilgą laiką gerai dirbusiam, pasitikėjimą turinčiam, drausmine tvarka nebaustam darbuotojui premija negalėjo būti skiriama. Teismas nustatė, kad pagal Bendrovėje nusistovėjusią praktiką atleidžiamiems darbuotojams ketvirtinės premijos už paskutinį ketvirtį nebuvo mokamos, be to, 2014 m. rugsėjo 26 d. Bendrovės valdybos posėdyje nepritarta ieškovo veiklos ataskaitai, taigi ieškovas turi teisę į premiją tik už II ketvirtį. Ketvirtinės premijos mažinimo taisyklės yra nustatytos Nuostatų 2.3.1.1 ir 2.3.1.2 punktuose, Darbo tvarkos taisyklių 6.12 punkte. Nurodęs, kad jokių kitų ketvirtinių premijų mažinimo ar nemokėjimo kriterijų, išskyrus nurodytų Nuostatų 1.2.1 punkte (premijos mažinimo priežastis gali būti nepasiekti darbo rezultatai), atsakovės vidaus teisės aktuose nenustatyta, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovui turi būti priteista visa Nuostatuose nurodyta premijos suma – 7121,24 Eur ketvirtinė premija už II ketvirtį. Teismas rėmėsi ieškovo apskaičiavimu, pagal kurį į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuota prie 2014 m. liepos mėnesio užmokesčio pridėta 7121,24 Eur ketvirtinė premija, o vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 645,48 Eur.

Teismas sprendė, kad, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 straipsnio 3–4 dalyse nustatytos teisinės pasekmės. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, kad teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigybė panaikinta, funkcijos perduotos advokatų kontorai, be to, Bendrovė, kaip darbdavė, teigia praradusi pasitikėjimą ieškovu, teismas konstatavo, jog grąžinti ieškovą į darbą nėra galimybės dėl ekonominių bei organizacinių priežasčių (struktūrinių pertvarkymų), dėl ne vienerius metus besitęsiančių konfliktų tarp šalių, ir sprendė, kad Darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos bei taikytinas DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytas kompensavimo mechanizmas.

Ieškovas nepertraukiamai dirbo Bendrovėje nuo (duomenys neskelbtini) (9 metus ir 9 mėnesius), todėl teismas, vadovaudamasis DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priteisė jam 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.

Ieškovas po atleidimo iš darbo nebuvo įsidarbinęs, duomenų apie jo gaunamas kitokias pajamas (pensijas, kompensacijas ir pašalpas) byloje nėra. Nors ieškovui turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2014 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau ši civilinė byla apie 15 mėnesių buvo sustabdyta, bylos nagrinėjimas (virš 2 metų) užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės, todėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą laikotarpį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeistų šalių interesų pusiausvirą. Teismas sprendė ieškovui priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 10 mėnesių iki teismo sprendimo priėmimo ir po 645,48 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos.

Kadangi ieškovui priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką pagal DK 300 straipsnio 4 dalį, jam nebuvo išmokėta tik ketvirtinės premijos (kuri nebuvo paskirta atleidimo iš darbo metu) suma, teismas sprendė, kad netikslinga, neproporcinga ir nesąžininga taikyti dar vieną kompensacinio pobūdžio išmoką, nustatytą DK 141 straipsnio 3 dalyje.

Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus dėl ieškovo indėlio į atsakovės veiklą, ieškovo nepertraukiamą darbo stažą pas atsakovę, teisingą nukentėjusio darbo santykiuose asmens (darbuotojo) ir žalą padariusio asmens (darbdavio) skirtingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, siekiant atlyginti už nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, ieškovo naudai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2017 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti neteisėtu Darbo sutarties nutraukimą, panaikinti Įsakymą, negrąžinti ieškovo į darbą ir laikyti, kad Darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti išeitinę išmoką, neišmokėtą premiją ir kitas sumas, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisti valstybei iš atsakovės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovo pareigų dualizmo. Atsakovė nevisiškai tinkamai nurodė Įsakyme aplinkybes dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, nes jie iš esmės nukreipti į civilinius teisinius santykius dėl ieškovo, kaip valdybos nario, teisių ir pareigų (tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas). Byloje buvo būtina nustatyti, ar konkretūs darbuotojo veiksmai buvo neteisėti pagal ieškovo pareiginius nuostatus ir teisėtus darbdavės nurodymus. Sistemiškai įvertinusi Įsakymo turinį, šalių teiktus paaiškinimus, kolegija konstatavo, kad atsakovė įrodė ieškovo, kaip darbuotojo, savivalę, prarastą juo pasitikėjimą, nelojalumą, įmonės interesų nepaisymą, ir ši veika darbdavės pagrįstai galėjo būti įvertinta kaip sunkias pasekmes sukeliantis darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Darbuotojas turi veikti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir teisėtiems darbdavio nurodymams (DK 93 straipsnis). Vadovybės pareigų reglamente teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigybė priskirta prie vadovaujamų pareigybių. Tokios pareigybės yra siejamos su strateginių tikslų įgyvendinimu. 2014 m. rugsėjo 26 d. atsakovės valdybos sprendimu ieškovas buvo atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų, nepritarus ir nepatvirtinus jo ataskaitos, taigi Bendrovės strateginiai tikslai nebuvo tinkamai įgyvendinami. Dėl prarasto pasitikėjimo, būdamas teisės ir bendrųjų reikalų direktorius, ieškovas nebegalėjo būti laikomas galinčiu tinkamai įgyvendinti šiuos tikslus. Ieškovas, žinodamas Bendrovės (duomenys neskelbtini) patronuojamųjų įmonių veiklos politikos formuotojo) valią, tebebūdamas teisės ir bendrųjų reikalų direktorius, jos nepaisė ir 2014 m. spalio 1 d., veikdamas kaip AB (duomenys neskelbtini) valdybos narys, dalyvavo šios įmonės valdybos posėdyje. Ieškovas buvo išrinktas į AB (duomenys neskelbtini) valdybos primininkus vienintelio akcininko – Bendrovės, dalyvavusio 2014 m. liepos 1 d. susirinkime, sprendimu. Atsakovė, kaip ieškovo darbdavė, turėjo pagrindą jo darbą Bendrovėje pripažinti savavališku, nes jis buvo nesuderinamas su Vadovybės pareigų reglamento nuostatomis. Ieškovo neteisėtą veiką, pasireiškusią nelojalumu, įrodo tai, kad jis, žinodamas darbdavės reikalavimą susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų sukelti interesų konfliktą dėl patronuojamųjų įmonių valdymo, ir būdamas atsakovės teisės ir bendrųjų reikalų direktorius, po konflikto su darbdavės atstovu ne tik nenutraukė posėdžio, bet toliau jį tęsė kitoje vietoje. Kolegijos vertinimu, tai yra akivaizdus DK 35 straipsnio nuostatų pažeidimas. Teismo išvadą dėl žalos darbdaviui nebuvimo kolegija laikė nepagrįsta, todėl tenkino atsakovės skundo dalį dėl atleidimo.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ketvirtinės išmokos priteisimo yra prieštaringa. Priteisdamas ieškovui II ketvirčio premiją, teismas nesivadovavo argumentu dėl nepatvirtintos veiklos ataskaitos, nors vadovavosi juo spręsdamas dėl III ketv. premijos. Pagal Nuostatų 2.2.2.1 punktą premijos skyrimo esmė, kolegijos vertinimu, – darbuotojų paskatinimas už darbo rezultatus, kuriuos apibūdina pelno iki finansinės veiklos rezultatų (EBITA) rodiklių įvykdymas. Ieškovas reikalauja jam priteisti premijas už 2014 m. II ir III ketvirčius, t. y. tuos ketvirčius, kuriuos apima laikotarpis, kai jis buvo Bendrovės laikinasis vadovas ir kurio veiklos ataskaitos valdyba nepatvirtino bei atšaukė jį iš pareigų. Tai reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTcxNy04MDMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1717-803/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1717-803/2016">2A-1717-803/2016</a> pateikti išaiškinimai netaikytini. Be to, Nuostatų 2.2.2.3 punkte nurodyta, kad jis netaikomas Prezidentui. Ketvirtinės premijos skyrimas generaliniam direktoriui (Prezidentui) yra išimtinai susietas su valdybos sprendimu (Nuostatų 2.2.2.1 ir 2.3.1.1 punktai), aiškiai nurodant, kad ji tiesiog gali būti sumažinta arba visai neskirta, t. y. nėra jokių objektyvių sąlygų (pvz., buhalterinių duomenų ir pan.), dėl kurių būtų pagrindas spręsti dėl generaliniam direktoriui pastoviai mokėtinos premijos ir dėl ko tokia premijos dalis turėtų darbo užmokesčio požymių, nes ji priklauso išskirtinai nuo valdybos valios. Pagal Nuostatų 2.2.2.1 punktą premijos dalis skiriama už valdybos patvirtintų Bendrovės patronuojamųjų bendrovių EBITA rodiklių vykdymą. Bendrovei priklauso (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) akcijų ir Bendrovės generalinis direktorius dėl to turi sprendžiamąjį balsą valdant šias įmones. Už 2014 m. II ir III ketvirčius, kai ieškovas buvo Bendrovės laikinasis vadovas, taip pat AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdybos narys bei pirmininkas, valdyba nepatvirtino jo veiklos ataskaitos. Tai reiškia, kad valdyba laikė ieškovą atsakingu už nepasiektus rodiklius. Kolegija konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti premiją buvo nepagrįstas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimus: pripažinti Darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; panaikinti Įsakymą; negrąžinti ieškovo į darbą Bendrovėje; laikyti, kad Darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės išeitinę išmoką, neišmokėtas premijas už 2014 m. II ketvirtį – 7121,24 Eur ir už III ketvirtį – 9123,03 Eur; vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – po 645,48 Eur už kiekvieną darbo dieną, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką; 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojo drausminę atsakomybę (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 234–236 straipsnius), darbuotojų pareigas (DK 93, 35, 228 straipsnius), nes pripažino teisėta drausminę nuobaudą, kuri: 1) ieškovui skirta ne už teisėtų darbdavio nurodymų nevykdymą, o už darbdavio valios, nesusijusios su darbuotojo pareigomis pas darbdavį, neįgyvendinimą; 2) nenustačius visų drausminės atsakomybės sąlygų, inter alia (be kita ko), nevertinant ieškovo kaltės; 3) darbdavio pasitikėjimo praradimą laikant darbuotojo neteisėta veika, kai pasitikėjimo praradimas galėtų būti vertinamas tik kaip neteisėtos veikos (kuri šiuo atveju nenustatyta) padarinys.

Tam, kad griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už savavaliavimą ir lojalumo pažeidimą – būtų teisėta, atsakovė, kaip darbdavė, turėjo įrodyti ir teismai turėjo konstatuoti šių aplinkybių visetą: (i) ieškovas tyčia, veikdamas akivaizdžiai be pagrindo, pažeidė tiesiogiai jo, kaip teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus, darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų darbo teisės normų nuostatas arba nusižengė Bendrovėje nustatytai darbo tvarkai; (ii) darbuotojo neteisėtos veikos pasekmė – sunkūs padariniai darbdavei; (iii) atsižvelgiant į visas veikos padarymo ir drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybes, griežčiausios drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – taikymas buvo tiesioginė darbuotojo neteisėtos veikos pasekmė.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino darbuotojo darbo pareigas pas darbdavį su kitomis (valdymo organo nario) pareigomis pas trečiąjį asmenį, ir teisėta pripažino ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą už veiką, nesietiną su jo, kaip darbuotojo, atliekamomis pareigomis Bendrovėje.

Jei atsakovė manė, kad ieškovas netinkamai įgyvendina savo, kaip AB (duomenys neskelbtini) valdybos nario, įgaliojimus, tai ji turėjo savo teises ginti kaip šios patronuojamosios bendrovės akcininkė įstatymo nustatytomis priemonėmis (pvz., reikšdama ieškinį AB (duomenys neskelbtini) ar jos valdymo organų nariams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalis, ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Ieškovas 2014 m. spalio 1 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje dalyvavo ne siekdamas pažeisti darbo drausmę, bet privalėdamas vykdyti savo, kaip AB (duomenys neskelbtini) valdybos nario ir pirmininko, pareigas iki jo atšaukimo iš šių pareigų ABĮ ir AB (duomenys neskelbtini) įstatų nustatyta tvarka (visuotinio akcininkų susirinkimo);

Sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš darbo (drausminės nuobaudos parinkimo) DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo, buvo neteisėtai netaikytas DK 238 straipsnis, dėl ko liko neįvertintos aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti, jog ieškovo atleidimą lėmė ne darbo drausmę pažeidžiantis jo elgesys, o darbdavės siekis susidoroti su jai neįtikusiu darbuotoju.

Netinkamai aiškintos ir taikytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios darbo apmokėjimą (DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 11 straipsnis, 186 straipsnio 2 dalis, 229, 233 straipsniai). Darbdavės lokaliame akte – Nuostatuose (1.2.1, 2.2.1, 2.2.2, 2.2.2.2, 2.2.2.3 punktai) nustatytos ketvirtinės premijos nuo pat Nuostatų taikymo pradžios buvo visada mokamos kaip darbo užmokesčio dalis už atitinkamo ketvirčio darbo rezultatus, Nuostatuose nustatytais terminais, Nuostatuose nurodyto bazinio dydžio, perskaičiuoto pagal Nuostatų taisykles, atsižvelgiant į juose nustatytų rodiklių pasiekimą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jas skatinamosiomis išmokomis, kurių darbdavys neprivalo mokėti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Nuostatų 2.3.1 punkto sąlygą.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias rungimosi principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis), peržengė ginčo nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis) ir ginčo teisminio nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalis), nes pripažinęs, kad Įsakyme įvardytos darbo drausmės pažeidimo aplinkybės nesudaro pagrindo ieškovo drausminei atsakomybei kilti, kadangi jos nukreiptos į civilinius, o ne į darbo santykius, kartu pripažino ieškovui Įsakymu skirtą drausminę nuobaudą teisėta, remdamasis kitu faktiniu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, be to, nutartyje rėmėsi ne byloje įrodytomis ir nustatytomis aplinkybėmis, o prielaidomis, taip pažeidė CPK 263, 265, 331 straipsnių nuostatas.

Skundžiama nutartis prieštarauja prejudicinėms aplinkybėmis, nustatytoms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendime (civilinės bylos Nr. 2-229-631/2016); priimta pažeidžiant CPK 176, 178 straipsnių, 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 185 straipsnio nuostatas. Nurodytame teismo sprendime buvo išaiškintas ketvirtinių premijų skyrimas (duomenys neskelbtini) už to paties laikotarpio – 2014 m. II ketv. – rezultatus.

Teismas pažeidė CPK 326, 331 straipsnių nuostatas, nes nevertino ieškovo apeliacinio skundo argumentų, atmetė jį be motyvų.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Remiantis Bendrovės įstatų nuostatomis, Bendrovei nuosavybės teise priklausančių patronuojamųjų įmonių akcijų / dalių atstovavimo tvarką tvirtina Bendrovės valdyba (7 straipsnio 21 dalies 7 punktas); Bendrovės vadovo pareigas einantis asmuo visuomet skiriamas patronuojamųjų įmonių (duomenys neskelbtini) kolegialių valdymo organų nariu ir pirmininku (7 straipsnio 22 dalies 6 punktas); Bendrovės valdyba priima sprendimus dėl patronuojamųjų įmonių valdymo jų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (7 straipsnio 23 dalies 3 punktas); Bendrovės vadovas yra skiriamas ir eina patronuojamųjų įmonių (duomenys neskelbtini) kolegialių valdymo organų nario ir pirmininko pareigas. Jei bendrovės vadovas atšaukiamas iš pareigų, jis nustoja eiti patronuojamųjų įmonių (duomenys neskelbtini) kolegialių valdymo organų nario ir pirmininko pareigas (7 straipsnio 40 dalies 2 punktas). Taigi Bendrovės valdybai suteikta teisė formuoti Bendrovės valią, be kita ko, dėl patronuojamųjų bendrovių valdybos narių skyrimo ir atšaukimo (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 33 straipsnio 3 dalis). 2014 m. rugsėjo 26 d. Bendrovės valdybai nusprendus atšaukti ieškovą iš Bendrovės generalinio direktoriaus pareigų ir priėmus sprendimą atšaukti ieškovo įgaliojimus eiti AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdybos nario ir valdybos pirmininko pareigas, buvo suformuota aiški Bendrovės, kaip pagrindinio AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akcininko, kartu – ieškovo darbdavio, valia. Šių patronuojamųjų bendrovių visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose sprendžiamas klausimas dėl valdybos nario, buvusio Bendrovės vadovo, atšaukimo tampa formalumu. Ieškovas toliau vykdė pareigas prisidengdamas formalumais. Ieškovas, peržengdamas jam kaip teisės ir bendrųjų reikalų direktoriui suteiktus įgaliojimus, toliau vykdydamas (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) valdybų nario ir pirmininko pareigas, savavaliavo, tyčia, puikiai suvokdamas, veikė prieš Bendrovės valią, nepaisė Bendrovės įstatų nuostatų, Bendrovės valdybos sprendimo ir taip šiurkščiai pažeidė savo pareigas bei prarado darbdavio pasitikėjimą.

Ieškovo Darbo sutartyje nurodomas tik tarifinis darbo užmokestis, premijavimo sąlygos nenustatytos. Nuostatais atsakovė nėra įsipareigojusi mokėti konkrečių premijos dydžių. Ieškovo reikalaujamos premijos skyrimo pagrindas yra atsakovės valdybos sprendimas, priimtas jos nuožiūra, todėl savo esme premija yra skatinamoji, nepriklausanti nuo kitų papildomų sąlygų, išskyrus valdybos sprendimą. Atsakovė ir atsakovės valdyba turi teisę sumažinti premiją ar visai neskirti jos ar bet kurios jos dalies vien savo nuožiūra, nenurodydamos tokio sprendimo priežasčių pagal Nuostatų 2.3.1 ir 2.3.1.1 punktus. Nuostatų 2.2 dalis numato tik maksimalius galimus ketvirtinės premijos dalių dydžius, tačiau nenustato jokių garantuojamų ar minimalių dydžių. Ieškovas reikalauja jam priteisti premijas už 2014 m. II ir III ketvirčius, t. y. tuos ketvirčius, kuriuos apima laikotarpis, kai jis buvo Bendrovės laikinasis vadovas, kurio veiklą (visą veiklos laikotarpį) Bendrovės valdyba pripažino netinkama ir atšaukė jį iš einamų pareigų.

Byloje nenustatyta ieškovo reputacijos pablogėjimo, bendravimo, įsidarbinimo galimybių sumažėjimo, sveikatos pablogėjimo ar kitų patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančiu aplinkybių. Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstai rėmėsi ieškovo atšaukimo iš Bendrovės l. e. p. generalinio direktoriaus faktu, tuo, kad neva informacija apie atšaukimą buvo paskelbta spaudoje, nes šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo atleidimo iš Bendrovės teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigų, o ne atšaukimo iš Bendrovės l. e. p. generalinio direktoriaus pareigų.

Jei teismas spręstų, kad ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką sumažintina. Atsakovė negali būti įpareigota mokėti kompensaciją už laikotarpį, kai byla buvo sustabdyta, t. y. užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės – tai neatitiktų kompensacijos tikslų ir prieštarautų teisingumo bei protingumo principams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savavaliavimo, kaip šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo

Darbo kodekso (čia ir toliau – redakcija, galiojusi 2014 m. spalio 7 d., ieškovo atleidimo iš darbo metu) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjus darbuotojo, jei šis vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis).

Pagal DK 35 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan.

Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata ir nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas pateikti DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma, be kitų, pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas. Taigi savavaliavimas priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų. Savavaliavimo samprata DK ar kituose darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose neatskleista.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatų dėl pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2012">3K-3-117/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus. Teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia, ar darbuotojo neteisėti veiksmai atitinka DK 235 straipsnyje nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką ir ar sudaro pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nepriklausomai nuo to, pagal kurį DK 235 straipsnio 2 dalies punktą kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą juos kvalifikavo darbdavys. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-562/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-562/2012">3K-3-562/2012</a>; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2013">3K-3-107/2013</a>).

Net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, kad darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Esant šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui darbdavys gali taikyti ir lengvesnes drausmines nuobaudas: pastabą ar papeikimą. Kasacinio teismo praktika dėl proporcingos ir adekvačios drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų gausi ir išsami. Pagal ją parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, atsižvelgiant į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Dėl ieškovo veiksmų vertinimo kaip savavaliavimo ir šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, paskirtos drausminės nuobaudos adekvatumo

2014 m. spalio 7 d. Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo remiamasi DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Bendrovės vadovybės pareigų reglamentu, kuriame nustatyta, kad viena iš teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigų – laikytis bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų, vykdyti jo kompetencijai priskirtus bendrovės valdybos nutarimus, generalinio direktoriaus pavedimus, atsiskaityti už jų vykdymą. Įsakyme nurodoma, kad ieškovas nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. neturėjo teisės dalyvauti AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžiuose kaip valdybos narys bei balsuoti valdybos darbotvarkėje nustatytais klausimais; neturėdamas Bendrovės įgaliojimų, ieškovas dalyvavo 2014 m. spalio 1 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje, o 2014 m. rugsėjo 29 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 9 d. valdybos posėdžio darbotvarkę. Be to, ieškovas Bendrovės generaliniam direktoriui (duomenys neskelbtini) ir valdybos nariui V. S. šiurkščiai trukdė dalyvauti AB (duomenys neskelbtini) valdybos organizuotame posėdyje 2014 m. spalio 1 d.; nesuderinęs su generaliniu direktoriumi, valdybos posėdžiui naudojo Bendrovės patalpas ir įrangą. Įsakyme taip pat nurodyta, kad ieškovas nevykdė Bendrovės generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymo (asmeniškai dalyvauti atidarant kabinetą ir perduodant jame esančius dokumentus bei kitą turtą), nesibaigus dokumentų ir turto perdavimui, tyčia pasišalino iš kabineto, nurodydamas, kad turi dalyvauti AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje. Ieškovo veiksmus atsakovas vertino kaip savavaliavimą ir šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, už jį skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Taigi Įsakymas iš esmės grindžiamas pažeidimais, susijusiais su ieškovo, kaip teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus, pareigų nevykdymu (netinkamu vykdymu) ir ieškovo, kaip Bendrovės patronuojamųjų įmonių valdybos nario ir valdybos pirmininko, teisėmis.

Šią bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino bylos duomenis ir kvalifikavo ieškovo veiksmus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė ieškovo savavaliavimo (DK 234 straipsnis) ir drausminės atsakomybės kilimo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą bei 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą pagrindų. Teismas sprendė, kad ieškovas tiesiogiai jo, kaip teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus, darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatų nepažeidė, kitaip šiurkščiai darbo pareigoms nenusižengė. Teismas konstatavo, kad Įsakyme vertinti kaip šiurkštūs ieškovo darbo pareigų pažeidimai nesusiję su tuo metu Bendrovėje ieškovo eitomis teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus pareigomis, iš kurių jis atleistas pagal Įsakymą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, tarp jų – Įsakymo turinį, konstatavo, kad atsakovė įrodė ieškovo, kaip darbuotojo, savavaliavimą, nelojalumą, įmonės interesų nepaisymą, ir ši veika darbdavės pagrįstai galėjo būti įvertinta kaip sunkias pasekmes sukeliantis darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo neįvertintas ieškovo pareigų dualizmas, ir visus ieškovo veiksmus, tiek padarytus kaip atsakovės darbuotojo, tiek kaip patronuojamųjų įmonių valdybų nario ir pirmininko, vertino kaip sudarančius drausminio nusižengimo sudėtį.

Nutarties 24 punkte nurodyta, kad pagal DK 234 straipsnį drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. 2012 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-562/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-562/2012">3K-3-562/2012</a> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovo (darbuotojo) veiksmai, nesusiję su darbo pareigų atlikimu, negali būti vertinami kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas pagal DK 235 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą. Taigi kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar veiksmai, už kuriuos skirta drausminė nuobauda, susiję su darbo pareigų atlikimu ar kilę kitų santykių pagrindu.

Nagrinėjamu atveju spręstina, ar valdybos nario pareigų vykdymas patronuojamojoje bendrovėje po to, kai ieškovui, kaip Bendrovės darbuotojui, dalyvauti patronuojamųjų bendrovių valdymo veikloje darbdavės buvo neleista, bet jo įgaliojimai būti patronuojamųjų bendrovių valdybos nariu nebuvo pasibaigę ABĮ nustatyta tvarka, laikytinas darbo pareigų pažeidimu.

Teisėjų kolegija nurodo bendrovės valdymo organo nario ir bendrovės darbuotojo teisinio statuso skirtumus: 1) teisiniuose santykiuose dalyvaujantys subjektai (darbo santykiai susiklosto tarp darbuotojo ir darbdavio (DK 93 straipsnis), o civiliniai (fiduciariniai) santykiai – tarp akcinės bendrovės ir jos valdymo organo nario pareigas einančio asmens (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2 dalys); 2) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindas (darbo santykiai atsiranda darbo sutarties pagrindu (DK 93 straipsnis), o civiliniai santykiai tarp bendrovės ir jos valdybos nario pareigas einančio asmens – akcininkų susirinkimo sprendimo išrinkti asmenį į valdybą pagrindu (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, ABĮ 33 straipsnio 3 dalis); 3) šių pareigų turinys (darbo santykių atveju – apibrėžtas DK 35, 228 straipsnių nuostatų, Darbo sutarties, lokalių teisės aktų ir pan., valdybos nario pareigų atveju – CK 2.81 straipsnio 1 dalies, 2.82 straipsnio 1 dalies, 2.87 straipsnio, ABĮ 34–35 straipsnių, bendrovės įstatų nuostatų); 4) taikytina atsakomybė (darbo santykių atveju – drausminė atsakomybė ir ribota materialinė atsakomybė, o santykiuose su trečiaisiais asmenimis atsakomybė tenka darbdaviui; bendrovės valdybos nario pareigų atveju – drausminės atsakomybės nėra, bet gali kilti civilinė atsakomybė bendrovei, santykiuose su trečiaisiais asmenimis kyla atsakomybė bendrovei, o įstatymų nurodytais atvejais ir valdybos narys tampa atsakingas bendrovės kreditoriams).

Remiantis 37 punkte nurodytais požymiais, taip pat ankstesnėje šios nutarties dalyje nurodytu teisiniu reguliavimu, kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, atsiradę darbo sutarties pagrindu, o ieškovo kaip AB (duomenys neskelbtini) valdymo organo nario statusas atsirado civilinių teisinių santykių pagrindu su šia bendrove, ieškovą išrinkus bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui. Pastarųjų santykių prigimties nekeičia faktas, kad ieškovą į šį valdymo organą delegavo Bendrovė kaip pagrindinis patronuojamosios bendrovės akcininkas ir kad toks delegavimas susijęs su ieškovo (generalinio direktoriaus) einamomis pareigomis. Ieškovas AB (duomenys neskelbtini) valdybos nario ir pirmininko pareigas vykdė savo, kaip AB (duomenys neskelbtini) valdymo organo nario, atsakomybe, o ne Bendrovės – darbdavio labui, kaip Teisės ir bendrųjų reikalų departamento direktorius ar Bendrovės laikinasis vadovas. Ieškovui balsuojant AB (duomenys neskelbtini) valdyboje, valdybos sprendimais teisės ir pareigos sukuriamos ne Bendrovei, o patronuojamajai įmonei (CK 2.82 straipsnis). Dėl to ieškovo, veikiančio kaip Bendrovės patronuojamosios įmonės valdymo organo nario, veiksmai nepatenka į drausminės atsakomybės sritį, kurią atsakovas gali taikyti savo darbuotojui pagal DK normas. Taigi šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovo drausminės atsakomybės aktualus tik jo veiksmų, atliktų kaip teisės ir bendrųjų reikalų direktoriaus (darbuotojo), vertinimas, siekiant nustatyti, ar jie kvalifikuotini kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir ar paskirta nuobauda proporcinga padarytam pažeidimui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, drausminės atsakomybės pagrindą atitinkantys ieškovo veiksmai yra Bendrovės generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymo nevykdymas – pasišalinimas iš kabineto, kuriame ieškovui buvo nurodyta būti ir dalyvauti dokumentų perdavimo–priėmimo procedūroje, nesibaigus šiai procedūrai. Kiti veiksmai, nurodyti atsakovo Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo, nepakliūva į darbo teisinių santykių sritį.

Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Teismas taip pat sprendė, kad šis pažeidimas nekvalifikuotinas kaip šiurkštus, o paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra per griežta ir neatitinka proporcingumo kriterijaus. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia pozicija pripažintina pagrįsta. Nors ieškovo nepaklusimas Bendrovės generalinio direktoriaus nurodymams, kurie išdėstyti 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakyme, vertintinas kaip turintis savavaliavimo požymių, tačiau atsižvelgtina į aplinkybes, kad ieškovas nesiekė be priežasties ignoruoti darbdavės nurodymų, jų visiškai nepaisyti. Iš kabineto, kur vyko dokumentų perdavimas, jis išvyko ketindamas dalyvauti dar prieš jo atšaukimą iš Bendrovės generalinio direktoriaus pareigų sušauktame AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje ir apie savo ketinimus pranešė darbdavės atstovams (darbo grupės, atsakingos už ieškovo veiklos tyrimą, nariams). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose išdėstytą teisinį reglamentavimą, jį atitinkančias AB (duomenys neskelbtini) įstatų nuostatas dėl valdybos narių skyrimo ir atšaukimo ir įvertinant aplinkybę, kad visuotinis AB (duomenys neskelbtini) susirinkimas nebuvo ieškovo atšaukęs iš valdybos nario ir pirmininko pareigų, ieškovas turėjo pagrindą manyti, jog tuo laikotarpiu jis nebuvo praradęs savo, kaip AB (duomenys neskelbtini) valdymo organo nario, teisių ir pareigų ir turėjo jas vykdyti.

Be to, byloje nenustatyta, kad ieškovas, pasišalindamas iš kabineto tam laikui, kol vyko AB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdis, būtų iš esmės sutrukdęs komisijai vykdyti turto ir dokumentų paėmimą ar būtų jį labai apsunkinęs. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos duomenys patvirtina, kad procedūra užbaigta tą pačią dieną, perdavimo–priėmimo aktas yra ieškovo pasirašytas, nenurodyta pastabų dėl trukdymo darbo grupei atlikti generalinio direktoriaus pavedimą.

Atsižvelgdama į ieškovo, kaip bendrovės darbuotojo, atliktus neteisėtus veiksmus, jų apimtį, padarymo aplinkybes, motyvus bei tikslus, taip pat į tai, kad šiems ieškovo veiksmams iš dalies įtaką padarė pati darbdavė, kad nenustatyta ieškovo veiksmų neigiamų turtinių ar kitokių padarinių atsakovei, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju ieškovo neteisėti veiksmai kvalifikuotini kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Dėl tų pačių argumentų pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė buvus pagrindą ieškovo padarytą pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų, o paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra neteisėta, pripažintina pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atleidimo iš darbo paliktina galioti.

Dėl premijų kvalifikavimo pagal DK 186 straipsnį (darbo užmokesčio dalis) ir DK 233 straipsnį (paskatinimo priemonė)

Teisingo sumokėjimo už darbą principas įtvirtintas DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punkte, jo turi būti laikomasi tiek nustatant darbo užmokestį, tiek sprendžiant ginčus dėl darbo užmokesčio dydžio. Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Tokiu atveju darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-284/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-284/2009">3K-3-284/2009</a>; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2011">3K-3-202/2011</a>).

DK 233 straipsnyje nurodyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus. Šiame straipsnyje nustatyta premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir pastarasis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecija skirti premiją ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2011">3K-3-202/2011</a>).

Pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2009">3K-3-523/2009</a>). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 straipsnio 2 dalis). Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Šie požymiai nebūtini premijai kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-284/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-284/2009">3K-3-284/2009</a>; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2011">3K-3-202/2011</a>).

Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-300/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-300/2007">3K-3-300/2007</a>; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-284/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-284/2009">3K-3-284/2009</a>; 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328/2011">3K-3-328/2011</a>).

Tokiais atvejais, kai darbo apmokėjimą nustatančios sąlygos neaiškios, o šalys jas aiškina skirtingai, tikrąją sutarties sąlygų prasmę turi atskleisti teismas. Pagal DK 101 straipsnio 1 dalį darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (šio kodekso 2 straipsnis), o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai aiškina valdybos 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimu patvirtintų Vadovybės bei kitų darbuotojų premijavimo nuostatų dalį dėl ketvirtinio premijavimo: ieškovo nuomone, ketvirtinės premijos yra darbo užmokesčio dalis, o atsakovė jas vertina kaip skatinimo priemonę. Teismai taip pat skirtingai kvalifikavo Nuostatuose numatytas ketvirtines premijas: pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad tai yra darbo užmokesčio dalis, apeliacinės instancijos teismas jas vertino kaip skatinimo priemonę, nustatytą DK 233 straipsnyje.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl premijos ieškovui skyrimo už II ketvirtį, iš esmės rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTcxNy04MDMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1717-803/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1717-803/2016">2A-1717-803/2016</a>, priimta civilinėje byloje, kurioje buvo spręsta dėl premijos priteisimo (duomenys neskelbtini) ir aiškinti Nuostatai. Teismas nurodė, kad ši byla turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija pažymi, kad prejudiciniais laikomi faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasacinio teismo ne kartą išaiškinta, kad prejudicinę galią tokie faktai turi tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>). Pirmosios instancijos teismo minimoje byloje šios bylos ieškovas nedalyvavo, toje byloje nebuvo spręstas premijos priteisimo jam klausimas, todėl ankstesnė byla neturi prejudicinės galios šiai bylai.

Iš teismo pateikto argumentavimo manytina, kad pirmosios instancijos teismas ankstesnę ir šią bylas, kiek tai susiję su reikalavimais priteisti premijas, vertino kaip precedentines. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016, 24 punktas; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzItMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-432-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-432-313/2017">3K-3-432-313/2017</a>, 24 punktas). Tačiau kasaciniam teismui žemesnės instancijos teismų priimti sprendimai precedento reikšmės neturi.

Kaip ir nurodyta bylą nagrinėjusių teismų sprendimuose, pagal Nuostatus ketvirtines premijas sudaro keli dėmenys, kurių maksimalus galimas dydis nurodytas procentine išraiška: 1) Bendrovės patronuojamųjų bendrovių rodiklių vykdymas – iki 20 procentų; 2) bendrovės išlaikymo kaštų plano vykdymas – iki 10 procentų; 3) dalis, skiriama vadovo ar kito valdymo organo sprendimu, – iki 20 procentų. Dėl pirmųjų dviejų sudėtinių premijos dalių sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jos priklauso nuo objektyvių rodiklių, gali būti tiksliai apskaičiuojamos. Tai atitinka premijoms, kaip darbo užmokesčio daliai, taikomus kriterijus. Tačiau dėl trečiosios dalies, kurią skiria valdyba (vadovybei) ar vadovai (kitiems darbuotojams), nurodytas tik jos maksimalus dydis, jokie skyrimo kriterijai nenurodyti. Nuorodų į kitus dokumentus, kuriuose šios nuostatos būtų detalizuotos, Nuostatuose nėra ir į bylą tokių dokumentų nepateikta. Vadinasi, šios premijos dalies dydžio nustatymas paliktas atitinkamai valdybos ar vadovų diskrecijai. Ieškovas pats nurodo, kad ši dalis skiriama už tinkamą pareigų vykdymą. Paprastai pavaldžius darbuotojus dėl to, ar jie tinkamai atlieka pareigas, vertina vadovai. Taigi ši premijos dalis atitinka skatinamosios išmokos, dėl kurios skyrimo sprendžia darbdavys, esmę (DK 233 straipsnis). Nuostatų 2.3 punkte išdėstyta ketvirtinės premijos vadovybei sumažinimo arba neskyrimo tvarka, o 2.3.1.1 nustatyta ketvirtinės premijos mažinimo ar neskyrimo galimybė, nurodant, kad valdybos ir (arba) Prezidento sprendimu ketvirtinė premija gali būti sumažinta arba neskirta. Mažinimo arba neskyrimo priežastys ar sąlygos Nuostatuose nenurodytos (2.3.1.2 punkte nustatytas vienas mažinimo atvejis, tačiau nurodyta, kad generaliniam direktoriui jis netaikomas). Vadinasi, dėl galutinio Bendrovės vadovybei mokėtino premijos dydžio ar jos nemokėjimo savo nuožiūra turi teisę spręsti valdyba arba generalinis direktorius. Tokią išvadą patvirtina ir Nuostatų A priedas, kuriame esanti lentelė ir premijos dydžio nustatymo formulė rodo, kad galutinį kiekvieno vadovybei priskirto darbuotojo premijavimo rezultatą, apimantį ir dalis, kurios gali būti apskaičiuotos pagal objektyvius duomenis (Nuostatų 2.2.2.1, 2.2.2.2 punktai), lemia valdybos arba generalinio direktoriaus sprendimas. Tai reiškia, kad net ir tais atvejais, kai yra įvykdyti Nuostatų 2.2.2.1 ir 2.2.2.2 punktuose nurodyti rodikliai, premija gali būti neskiriama. Taip pat galima spręsti ir iš Nuostatų 2.4 punkto, pagal kurį Ekonomikos departamentas pateikia rodiklių, reikšmingų skiriant premijas, įvykdymo pažymą, vyriausiasis buhalteris apskaičiuoja premijų dydį pagal pateiktus rodiklius (Nuostatų priedai A ir B) ir pateikia juos valdybai, kad ši priimtų sprendimą dėl ketvirtinių premijų dydžio. Be to, Nuostatų 2.5 punkte nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį premija už praėjusį laikotarpį vadovybei gali būti neskiriama. Darbo užmokestis už atidirbtą laikotarpį atleidimo atveju turi būti išmokamas, taigi ir šiuo aspektu Nuostatuose nurodytos ketvirtinės premijos neatitinka darbo užmokesčiui taikomų kriterijų.

Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškovo darbo sutartyje ir jos pakeitimuose nurodyta tik pastovi darbo užmokesčio dalis – mėnesinė alga, premijavimo sąlygos neaptartos nei pačioje darbo sutartyje tiesiogiai, nei darant nuorodą į įmonės lokalųjį teisės aktą, reguliuojantį šiuos santykius. Tai irgi rodo, kad Nuostatuose nurodytos ketvirtinės premijos nėra darbo užmokesčio dalis.

Konstatavus, kad ketvirtinės premijos buvo skiriamos ir mokamos ne kaip darbo užmokesčio dalis, o kaip paskatinimas, pažymėtina, jog darbuotojas neturi teisės reikalauti, kad jis būtų vienu ar kitu būdu skatinamas, o darbdavys neturi pareigos darbuotojus skatinti. Premijų už II ketvirtį skyrimas išspręstas 2014 m. spalio 20 d. valdybos sprendimu, už III ketvirtį – 2014 m. spalio 29 d. valdybos sprendimu. Abiem atvejais nuspręsta premijos ieškovui neskirti. Valdyba, neskirdama premijos, pasinaudojo jai suteikta diskrecija, valdybos sprendimai galioja. Kita vertus, kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo, valdybos diskrecija neturėtų būti neribota, jos sprendimai turi būti pagrįsti ir motyvuoti, net ir nesant sprendimo priėmimui iš anksto nustatytų kriterijų. Šiuo atveju ši sąlyga įvykdyta, 2014 m. rugsėjo 26 d. valdybos posėdyje buvo nepritarta ieškovo kaip generalinio direktoriaus veiklos ataskaitai, jis atšauktas iš generalinio direktoriaus pareigų, t. y. jo darbas einant šias pareigas įvertintas neigiamai. Valdyba šiuo įvertinimu rėmėsi, neskirdama ieškovui premijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino tinkamu tokį premijos neskyrimo pagrindą už III ketvirtį, tačiau neatsižvelgė, kad nepatvirtinta generalinio direktoriaus ataskaita apėmė visą jo darbo einant šias pareigas laikotarpį, taigi ir II ketvirtį. Paminėtinas ir Nuostatų 2.5.1.1 punktas, nustatantis, kad nutraukiant darbo sutartį vadovybės nariui sprendimą dėl premijos skyrimo ar neskyrimo bei jos dydžio priima valdyba. Už abu ketvirčius dėl premijos neskyrimo ieškovui buvo spręsta jau nutraukus su juo darbo santykius, todėl, kaip teisingai nurodo atsakovė, ir pagal šį punktą premija ieškovui galėjo būti neskiriama.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino Nuostatuose išdėstytas taisykles dėl ketvirtinio premijavimo ir pagrįstai sprendė, kad juose nurodytos premijos yra skatinimo priemonė (DK 233 straipsnis), o ne darbo užmokesčio dalis, kurią besąlygiškai privaloma išmokėti darbuotojui pasiekus tam tikrus rodiklius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Nuostatų aiškinimas nepažeidžia DK 2 straipsnyje įtvirtinto šioje byloje aktualaus teisingo sumokėjimo už darbą principo, kadangi darbuotojas gauna garantuotą, darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį.

Dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

DK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė teismo, pripažinus Įsakymą ir Darbo sutarties nutraukimą neteisėtais, grąžinti jį į darbą, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog dėl ekonominių ir organizacinių priežasčių tokios galimybės nėra, todėl Darbo sutartis nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos ir taikytinas DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytas kompensavimo mechanizmas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6.1 punkto nuostatomis ir ieškovo pateiktais apskaičiavimais, nustatė, kad jo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis sudaro 645,48 Eur. Pažymėtina, kad šiuo atveju į vidutinį darbo užmokestį buvo įskaičiuota 7121,24 Eur dydžio premija už 2014 m. II ketvirtį.

Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino Nuostatuose išdėstytas taisykles dėl ketvirtinio premijavimo, taigi pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas priteisti premijas buvo nepagrįstas, atitinkamai koreguotinas vidutinis ieškovo vienos darbo dienos darbo užmokesčio dydis. Iš bylos duomenų (atsakovės pateikto apskaičiavimo) matyti, kad vidutinis ieškovo vienos darbo dienos darbo užmokesčio dydis, neįskaičius premijos už 2014 m. II ketvirtį, sudaro 521,56 Eur (1800,85 Lt). Ieškovui iš atsakovės priteista išeitinė išmoka mažintina iki 43 811,04 Eur (84 darbo dienos (4 mėnesiai) x 521,56 Eur) (DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 300 straipsnio 4 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas po atleidimo iš darbo nebuvo įsidarbinęs, duomenų apie jo gaunamas kitokias pajamas (pensijas, kompensacijas ir pašalpas) byloje nėra. Taigi, kaip teisingai sprendė teismas, ieškovui turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2014 m. spalio 7 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas (2 metus ir 1 mėnesį) užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės, kadangi byla apie 15 mėnesių buvo sustabdyta, teismas sprendė, jog vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą laikotarpį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už 10 mėnesių iki teismo sprendimo priėmimo ir po 645,48 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad įpareigojimas mokėti kompensaciją už laikotarpį, kada byla buvo sustabdyta, neatitiktų kompensacijos tikslų, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 300 straipsnio 4 dalyje apibrėžti laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, pradžios ir pabaigos momentai: nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ir teismams nesuteikta teisė pasirinkti kitus atskaitos taškus ar skaičiavimo būdus.

Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl aptariamo pobūdžio išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pvz., kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys taptų nemokus, dėl to nukentėtų kiti darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245/2012">3K-3-245/2012</a>). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2012">3K-3-371/2012</a>). Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina, be kita ko, ne tik į darbuotojo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245/2012">3K-3-245/2012</a>).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės, kadangi byla nuo 2015 m. kovo 25 d. iki 2016 m. birželio 13 d. buvo sustabdyta. Faktinis pagrindas mažinti priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iš esmės buvo, tačiau teismas netinkamai pasirinko mažinimo būdą – jis privalėjo apskaičiuoti pagal įstatymą ieškovui priklausančias sumas už visą (netrumpinti) įstatyme nustatytą laikotarpį ir tik po to spręsti dėl kompensacijos adekvatumo, atitikties proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, spręsti dėl kompensacijos dydžio, vertinant pirmiau nurodytus kriterijus, kuris užtikrintų darbuotojo ir darbdavės interesų pusiausvyrą. Tačiau, atsižvelgdama į tai, jog faktinis pagrindas mažinti ieškovui priteistiną vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką buvo, o priteistinos išmokos dydžio nustatymas pirmosios instancijos teismo pasirinktu būdu nelemia iš esmės neteisingo rezultato, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką keistina atsižvelgiant tik į vidutinio ieškovo vienos darbo dienos darbo užmokesčio dydį. Konstatavus, kad vidutinis ieškovo vienos darbo dienos darbo užmokesčio dydis sudaro 521,56 Eur, ieškovui priteistos sumos mažintinos atitinkamai iki 109 527,60 Eur (už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo) ir 521,56 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

DK 250 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMC8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-10/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-10/2006">3K-3-10/2006</a>). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas savaime nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-442/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-442/2008">3K-3-442/2008</a>). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-416/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 10 000 Eur. Teismas sprendė, kad vien atleidimo iš darbo neteisėtumo konstatavimo faktas šiuo atveju nebūtų pakankama satisfakcija ieškovui. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, teismas atsižvelgė, be kita ko, į ieškovo indėlį į Bendrovės veiklą, virš 9 metų dirbant tiek Bendrovėje, tiek jos patronuojamosiose įmonėse einant vadovaujamas pareigas, į tai, kad atleidimas iš darbo ieškovui nesukėlė sunkių neigiamų padarinių (pvz., sunkių sveikatos sutrikimų ir pan.), kad ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš esmės pagrįstas vien jo teiginiais apie patirtas nuoskaudas dėl neteisėto atleidimo iš darbo bei informacijos spaudoje dėl atšaukimo iš pareigų paviešinimo. Teismas pažymėjo, kad DK 300 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta pakankamai didelė sankcija, kai teismas konstatuoja neteisėto atleidimo iš darbo faktą, ji iš dalies taip pat kompensuoja ieškovo praradimus, skriaudą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, įvertinęs atsakovės pritaikytą ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą bei kitas teisiškai reikšmingas bylos faktines aplinkybes, turėjo pagrindą konstatuoti neturtinės žalos ieškovui padarymo faktą, t. y. jog dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo be įspėjimo už tariamai šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ieškovas buvo įžeistas, turėjo prielaidų pasijusti neįvertintas, pažemintas, juolab atsižvelgiant į ilgametį indėlį į Bendrovės veiklą, tai, kad darbas Bendrovėje ieškovui buvo svarbi gyvenimo dalis. Šioje byloje taip pat konstatuota, kad atitinkamiems Įsakyme nurodytiems darbo tvarkos pažeidimams prielaidas iš dalies sudarė atsakovė, šalių santykiai ilgą laiką buvo konfliktiški, atleidimo procedūra buvo skubota, ieškovui iki atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos netaikytos.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje aptartus kriterijus, į ieškovui jau pritaikytas kitas jo pažeistų teisių gynimo priemones, mažintinas, nes neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, jį priteisiant neatsižvelgta į kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžio darbo bylose (priteista suma viršija maksimalias neteisėto atleidimo iš darbo bylose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDktNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209-469/2015">3K-3-209-469/2015</a>; 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ni8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-66/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-66/2011">3K-3-66/2011</a>). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės suponuoja pagrindą priteisti ieškovui 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1000 Eur.

Dėl neviešos bylos medžiagos

Ieškovas prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, bylos medžiagą pripažinti nevieša. Ieškovas rėmėsi Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Savo prašymą jis motyvavo tuo, kad byloje nagrinėjami net kelių bendrovių valdymo sprendimai, teikiami įrodymai, valdybos posėdžių protokolai, yra kelių bendrovių komercinė paslaptis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. protokoline nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovė palaiko prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša, jos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje, atsakovė pritaria prašymui dėl uždaro teismo posėdžio, nutarė tenkinti prašymą dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša dėl galimų sąsajų su kitomis bendrovėmis, taip pat ieškovo asmeniniu gyvenimu.

Kasacine tvarka bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių dėl nagrinėjamos bylos viešumo apimties, todėl 2018 m. sausio 2 d. nutartimi ji pasiūlė šalims pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos bylos viešumo apimties.

Atsakovės (duomenys neskelbtini) pateiktuose paaiškinimuose prašoma laikyti nevieša dalį bylos medžiagos, t. y. ieškovo darbo sutartį su atsakove (įskaitant pakeitimus, papildymus, priedus), atsakovės posėdžio protokolą, AB (duomenys neskelbtini) valdybos protokolą, Bendrovės valdybos protokolu patvirtintą generalinio direktoriaus pareigų reglamentą, Bendrovės direktoriaus patvirtintą vadovybės pareigų reglamentą, pažymas dėl ieškovui priskaičiuoto darbo užmokesčio, Bendrovės valdybos nutarimo priedus (pareigybių sąrašas ir struktūrinė valdymo sistema), Bendrovės valdybos nutarimu patvirtintus vadovybės bei kitų darbuotojų premijavimo nuostatus, Bendrovės valdybos posėdžio protokolo priedus (struktūrinė valdymo schema, pareigybių sąrašas), Bendrovės akcininkų susitarimą ir kt. Atsakovė taip pat nurodo, kad neviešais dokumentais pripažintini ir šioje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai, šalių procesiniai dokumentai. Prašymas motyvuojamas tuo, kad atsakovės valdyba 2015 m. spalio 1 d. yra patvirtinusi Konfidencialių dokumentų ir komercinių paslapčių sąrašą (toliau – Sąrašas), kuriame nurodyti konfidencialiais laikomi dokumentai, komercinėmis paslaptimis laikoma informacija. Atsakovė remiasi Sąrašo 2, 6, 7, 9 punktais, reglamentuojančiais konfidencialius dokumentus. Atsakovės nuomone, tam tikro tipo informacijos įtraukimas į Sąrašą savaime suponuoja tokio tipo informacijos slaptumą, jos vertingumą, Bendrovės protingas pastangas, nukreiptas šiai informacijai išsaugoti.

Atsakovės nuomone, šie į bylą pateikti dokumentai iš kitų bylų taip pat turėtų būti pripažinti neviešais, kadangi tos bylos nagrinėtos uždaruose teismo posėdžiuose ir jų medžiaga laikoma nevieša: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 41505-110/2014, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33754-2014-8; AB (duomenys neskelbtini) valdybos 2014 m. spalio 16 d. posėdžio protokolas Nr. 1041-2014-40, kuriame pateikiama informacija iš civilinės bylos Nr. 2-41505-110/2014; 2014 m. spalio 9 d. raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų“, kuriame pateikiama informacija iš civilinės bylos Nr. 2-41505-110/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-43236-868/2014, teisminio proceso Nr. 2-68-3-35493-2014-0; 2014 m. spalio 3 d. ieškinys dėl valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, pagal kurį pradėta civilinė byla Nr. 2-41505-110/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11270-727/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1, kurioje pateikiama informacija iš civilinės bylos Nr. 2-41505-110/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTIxNS0yMzIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1215-232/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1215-232/2015">2S-1215-232/2015</a>, teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1, kurioje pateikiama informacija iš civilinės bylos Nr. 2-41505-110/2014; 2015 m. liepos 24 d. ieškovo R. Ž. prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-11270-727/2015 atnaujinimo, kuriame pateikiama informacija iš civilinės bylos Nr. 2-41505-110/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11270-727/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1, kurioje pateikiama informacija iš civilinės bylos Nr. 2-41505-110/2014; 2016 m. gegužės 19 d. prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-291-727/2016 nagrinėjimo atnaujinimo, kuriame pateikiama informacija iš civilinės bylos Nr. 2-41505-110/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291-727/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1, kurioje pateikiama informacija iš civilinės bylos Nr. 2-41505-110/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-608/2016, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33754-2014-8 (1 t, b. l. 40-41; 2 t, b. l. 11-12, 14, 16-17, 60-65, 79-80, 95-98, 102-103, 125-126, 128, 134-134; 4 t, b. l. 17-25).

CPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė motyvuota teismo nutartimi skirti uždarą teismo posėdį žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Bylos nagrinėjimas uždarame teismo posėdyje turėtų būti skiriamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, šalių ypatumus, bylos dalyką ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos šalių teisių ir teisėtų interesų negalima apsaugoti kitais būdais (pavyzdžiui, skiriant uždarą posėdį tik atskirų įrodymų tyrimui arba pasinaudojant bylos medžiagos, o ne posėdžio viešumo, ribojimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Mi00MjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-72-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-72-421/2017">3K-3-72-421/2017</a>, 64 punktas).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša. Jei teismas nustato tokios apsaugos būtinumą, jis turėtų spręsti dėl bylos neviešumo apimties. Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešojo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskiriems įrodymams nagrinėti arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Mi00MjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-72-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-72-421/2017">3K-3-72-421/2017</a>, 68 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad: šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti šios informacijos atitiktį saugotinos informacijos reikalavimams; aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nėra saistomas šio sprendimo ir gali parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą; vien informacijos, kuri vienos iš ginčo šalių įvardijama ar pagal ginčo šalių sudarytus susitarimus laikytina konfidencialia, pateikimas teismui, neįvertinus, ar šioje informacijoje esanti informacija sudaro komercinę ar kitokią paslaptį, ar yra saugotina privataus gyvenimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas laikyti šią medžiagą nevieša ir tuo labiau skirti uždarą teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Mi00MjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-72-421/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-72-421/2017">3K-3-72-421/2017</a>, 67, 70, 73 punktai).

Remiantis teisės aktuose įtvirtintu viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumu bei galimybe bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti, konstatuotina, kad nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas buvo paskyręs uždarą teismo posėdį ir (ar) pripažinęs visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, kasacinis teismas, kurio nesaisto toks žemesnės instancijos teismo sprendimas ir kuris turi įgalinimus parinkti kitą posėdžio viešumo ir (ar) bylos medžiagos viešumo apimtį ir būdą, spręsdamas dėl šių įgalinimų konkrečioje byloje įgyvendinimo ir juos įgyvendindamas, taip pat nėra saistomas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka apimties ir kasacinio peržiūrėjimo objekto specifikos, pavyzdžiui, to, kad kasacine tvarka apskųstu apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu buvo peržiūrėtas ne visas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, o tik apskųsta jo dalis.

Atsakovės kasaciniam teismui pateiktuose paaiškinimuose prašymas pripažinti nevieša šios nutarties 71 punkte nurodytą dalį bylos medžiagos grindžiamas informacijos konfidencialumu pagal Sąrašo 2, 6, 7, 9 punktus, tačiau atsakovė nepagrindžia, kad toje bylos medžiagoje esanti informacija sudaro jos komercinę ar kitokią paslaptį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė nepagrindžia CPK 9 straipsnio 1 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos viešumo ribojimo sąlygų buvimo, dėl to atsakovės prašymą laikyti nevieša nurodytą dalį bylos medžiagos pripažįsta nepagrįstu. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neužkerta kelio pagal CPK 10 straipsnio 2 dalį kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu jau išnagrinėtos bylos medžiagos dalį laikyti nevieša.

Kadangi iš Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO matyti, kad civilinės bylos, kurių teisminio proceso Nr. 2-68-3-33754-2014-8 ir Nr. 2-68-3-35493-2014-0 yra išnagrinėtos uždaruose teismo posėdžiuose, o kasacinis teismas šiuo atveju negali spręsti dėl kitose bylose teismų priimtų procesinių dokumentų pagrįstumo, taip pat ir dėl posėdžių ar bylos medžiagos viešumo apimties, tai šios nutarties 72 punkte nurodyti dokumentai pripažintini neviešais, tenkinant atsakovės prašymą.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (savavaliavimą) reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiamos nutarties dalis dėl ieškovo atleidimo iš darbo naikintina. Dėl šių reikalavimų paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias mokėjimą už darbą, kiek tai susiję su Nuostatų aiškinimu ir reikalavimo priteisti ketvirtinę premiją nepagrįstumu, ši nutarties dalis paliktina nepakeista. Dėl šioje kasacinio teismo nutartyje nurodytų motyvų keistina pirmosios instancijos teismas sprendimo dalis dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (dydžio).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į pareikštų ir patenkintų reikalavimų skaičių ir apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta didžioji dalis – 80 proc. ieškovo reikalavimų.

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteistina 2701,52 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat valstybei iš atsakovės priteistina 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turėjo 4660,82 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šios išlaidos atitinka dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, ir, įvertinęs ieškinio patenkinimo apimtį, sprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina visa ši suma. Atsižvelgdama į šios nutarties 82 punktą, teisėjų kolegija ieškovui iš atsakovės priteisia 3728,66 Eur šių išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas 2424,24 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei iš ieškovo priteistina 484,85 Eur. Atlikus įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 3243,81 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą, kurio reikalavimai netenkinti, mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3227 Eur žyminio mokesčio, jo dalis – 645,40 Eur atsakovei priteistina iš ieškovo.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turėjo 2474,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius 3224,11 Eur patirtas išlaidas. Ieškovui iš atsakovės priteistina 2579,29 Eur šių išlaidų atlyginimo, atsakovei iš ieškovo – 494,88 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 2084,41 Eur šių išlaidų. Atsižvelgiant į šios nutarties 85 punktą, ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 1439,01 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta didžioji dalis – 80 proc. ieškovo kasacinio skundo reikalavimų, atsižvelgiant į pagrindinių ir išvestinių reikalavimų skaičių ir apimtį. Atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už paduotą kasacinį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovės priteistina 2843,38 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 4174,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (2018 m. sausio 23 d. pažyma). Šios išlaidos viršija maksimalų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl mažintinos iki 1389,92 Eur (817,60 Eur x 1,7) (Rekomendacijų 7, 8, 8.14 punktai). 20 proc. šių išlaidų atlyginimo – 277,98 Eur atsakovei priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių kasaciniame teisme patirtas išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Kasacinis teismas turėjo 5,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Dalis šių išlaidų – 4,15 Eur valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) 2004 m. gruodžio 31 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 53 nutraukimą neteisėtu.

Panaikinti 2014 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo R. Ž. ir 2004 m. gruodžio 31 d. darbo sutarties Nr. 53 nutraukimo“ Nr. P-50§1.

Negrąžinti ieškovo R. Ž. į darbą. Laikyti, kad ieškovo R. Ž. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) 2004 m. gruodžio 31 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 53 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 43 811,04 Eur išeitinės išmokos.

Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 109 527,60 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos bei po 521,56 Eur vidutinio dienos darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 3243,81 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt tris Eur 81 ct) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 2701,52 Eur (du tūkstančius septynis šimtus vieną Eur 52 ct) žyminio mokesčio ir 7,44 Eur (septynis Eur 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1439,01 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis Eur 1 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 277,98 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis Eur 98 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš (duomenys neskelbtini) 2843,38 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris Eur 38 ct) žyminio mokesčio ir 4,15 Eur (keturis Eur 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Pripažinti nevieša šią bylos medžiagą: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-41505-110/2014, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33754-2014-8; (duomenys neskelbtini) valdybos 2014 m. spalio 16 d. posėdžio protokolą Nr. 1041-2014-40; 2014 m. spalio 9 d. raštą „Dėl (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų“; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-43236-868/2014, teisminio proceso Nr. 2-68-3-35493-2014-0; 2014 m. spalio 3 d. ieškinį dėl valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiu, pagal kurį pradėta civilinė byla Nr. 2-41505-110/2014; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11270-727/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTIxNS0yMzIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-1215-232/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-1215-232/2015">2S-1215-232/2015</a>, teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1; 2015 m. liepos 24 d. ieškovo R. Ž. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-11270-727/2015 atnaujinimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11270-727/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1; 2016 m. gegužės 19 d. prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-291-727/2016 nagrinėjimo atnaujinimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-291-727/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-38482-2014-1; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-468-608/2016, teisminio proceso Nr. 2-68-3-33754-2014-8.

Kitą bylos medžiagą laikyti vieša.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis