Civilinė byla Nr. 3K-3-45-969/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10809-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos 2.7.1.1; 2.7.1.4.; 3.2.4.1; 3.2.4.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Assensus“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Assensus“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių atlyginimą už viešą kūrinių naudojimą, aiškinimo ir taikymo tais atvejais, kai kūrinio autoriai ar dalis jų savo autoriaus teises įgyvendina individualiai, nors šių teisių administravimą yra perdavę kolektyvinio administravimo asociacijai; taip pat sprendžiama, koks kūrinio panaudojimo skaičius gali būti vertinamas kaip pakankamas autorių teisių pažeidimui konstatuoti.
Ieškovė asociacija LATGA prašė priteisti iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ 9917,83 Eur autorinio atlyginimo už muzikos kūrinių naudojimą atsakovės parduotuvėse 2012 m. spalio 1–31 d. laikotarpiu ir 6 proc. procesines palūkanas.
Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą, nurodė, kad atsakovė 2012 m. spalio 1–31 d. laikotarpiu jai priklausančiose parduotuvėse naudojo muzikos kūrinius, nors nebuvo sudariusi licencinės sutarties su asociacija LATGA ir nemokėjo autorinio atlyginimo už viešą asociacijos LATGA narių kūrinių atlikimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 15 ir 70 straipsnius.
Ieškovė apskaičiavo 17 122,14 Lt (4958,91 Eur) su PVM atlyginimą už kūrinių naudojimą. Atsižvelgdama į tai, kad ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą, ieškovė padvigubino pirmiau nurodytą atlyginimo sumą ir prašė priteisti 34 244,27 Lt (9917,83 Eur) su PVM atlyginimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei asociacijai LATGA iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ 143,82 Eur atlyginimą už viešą kūrinių atlikimą 2012 m. spalio 22–25 d. laikotarpiu ir 6 proc. procesines palūkanas.
Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Norfos mažmena“ ir trečiasis asmuo UAB „Assensus“ sudarė Licencijos sutartį dėl nepriklausomų autorių ir atlikėjų muzikinių kūrinių bibliotekos ir grojaraščių sudarymo ir transliavimo per instaliuotas YCD muzikos ir grojimo sistemas UAB „Norfos mažmena“ prekybos centruose. UAB „Assensus“ įsipareigojo: iš nepriklausomų autorių ir atlikėjų muzikos tiekėjų pateiktos muzikos bibliotekos sudaryti kūrinių sąrašą ir grojaraščius; neatlygintinai perkelti nepriklausomų autorių ir atlikėjų muzikos biblioteką į užsakovės prekybos centruose esančius kompiuterius; pateikti nepriklausomų autorių ir atlikėjų muzikos tiekėjo licencijos sertifikatą, suteikiantį teisę naudotis muzikos kūriniais, grojant juos prekybos centrų eteryje. UAB „Assensus“ instaliuota YCD muzikos ir grojimo sistema buvo įrengta visame atsakovės parduotuvių tinkle. Atsakovės direktoriaus 2012 m. kovo 20 d. įsakyme nurodyta visose parduotuvėse naudoti tik į UAB „Assensus“ sudarytą grojaraštį įtrauktus kūrinius.
UAB „Assensus“ atsakovei perduotas teises įgijo iš „Jamendo SA“ pagal 2012 m. kovo 12 d. sudarytą Perpardavimo licencijos sutartį, kurioje nurodyta, kad „Jamendo“ – tai internete veikianti platforma, kurios tikslas – atlikėjų muzikinių kūrinių platinimas pagal „Creative Commons“ licenciją; „Jamendo SA“ teikia paslaugą „JAMENDO PRO“, skirtą profesionaliam muzikinių takelių iš „Jamendo“ muzikinės kolekcijos naudojimui kuriant muzikinį foną parduotuvėse. „Jamendo SA“ garantavo UAB „Assensus“, jog turi atlikėjų leidimus naudoti kūrinius pagal sutartyje nurodytą paskirtį. „Jamendo SA“ globaliniame sertifikate nurodyta, kad „Jamendo SA“ patvirtina, jog autoriai ir atlikėjai pateikia savo kūrinius tiesiogiai internete adresu www.jamendo.com; autoriai ir atlikėjai turi pateikti pažymą, patvirtinančią, kad artistas yra vienintelis autorių teisių į kūrinį turėtojas arba oficialus visų tokių teisių turėtojų atstovas ir nėra kokios nors atlikimo teisių organizacijos narys. Pagal „JAMENDO PRO“ platinimo sutartį (toliau – ir Platinimo sutartis) artistai garantuoja, kad, jiems nusprendus pašalinti savo kūrinius iš „JAMENDO PRO“ katalogo, kūriniai gali būti naudojami dar 24 mėnesius nuo prašymo dėl kūrinių pašalinimo priėmimo.
Teismas atmetė reikalavimą dėl autorinio atlyginimo už muzikos kūrinių „To kill a king“, „Stranges Delights“ ir „Storm“ naudojimą trijose ieškovės nurodytose atsakovės parduotuvėse, padaręs išvadą, kad jų autoriai yra prisijungę prie Platinimo sutarties, taigi yra suteikę teisę nurodytus kūrinius naudoti.
Teismas priteisė iš atsakovės atlyginimą už kitų autorių, neprisijungusių prie Platinimo sutarties, kūrinių naudojimą dviejose kitose atsakovės parduotuvėse, nustatęs, kad teises į šiuos kūrinius turi teisę administruoti ieškovė (kolektyvinio administravimo subjektas). Teismas autorinį atlyginimą apskaičiavo tik pagal dviejų pirmiau nurodytų prekybos centrų plotą, pažymėjo, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti kūrinių naudojimo laikotarpio, o ieškovė neįrodė, jog kūriniai buvo grojami ir kitose atsakovės parduotuvėse. Teismas, vadovaudamasis ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalimi, sutiko, kad priteistinas atlyginimas turi būti dvigubinamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino visiškai: ieškovei asociacijai LATGA iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ priteisė 9917,83 Eur atlyginimą už viešą kūrinių atlikimą 2012 m. spalio 1–31 d. ir 6 proc. procesines palūkanas; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kolegija pažymėjo, kad pagal „Jamendo SA“ išduotą Globalinį sertifikatą autoriai ir atlikėjai gali pateikti savo kūrinius internete adresu www.jamendo.com, tačiau turi pateikti pažymą, patvirtinančią, kad artistas yra vienintelis autorinių teisių turėtojas arba oficialus visų tokių teisių turėtojų atstovas. Artistas taip pat turi patvirtinti, kad jis nėra atlikimo teisių organizacijos narys. Kolegija konstatavo, kad kūrinių „To kill a king“, „Stranges Delights“ ir „Storm“ autoriai „Jamendo SA“ pateikė neteisingus patvirtinimus, nes jie buvo kolektyvinio teisių administravimo asociacijų nariai ir jiems taikomas toks pat apsaugos režimas kaip ir Lietuvos autoriams. Šių kūrinių autorių teises asociacija LATGA turi teisę ir pareigą ginti, reikšdama reikalavimus dėl autorinio atlyginimo priteisimo. Nagrinėjamoje situacijoje kylantys ginčai tarp UAB „Assensus“ ir „Jamendo SA“, „Jamendo SA“ ir užsienio kolektyvinio administravimo asociacijų ar tarp „Jamendo SA“ ir kūrinių autorių spręstini pagal šių subjektų tarpusavio sutartis.
Dėl kūrinių ne iš UAB „Assensus“ grojaraščio naudojimo dviejose atsakovės parduotuvėse kolegija nurodė, kad atsakovė neginčijo fakto, jog UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėse buvo įrengta bendra YCD muzikos ir grojimo sistema. Kolegijos nuomone, kadangi visose parduotuvėse buvo tos pačios sąlygos naudotis tais pačiais kūriniais, tai yra netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys kūrinių viešo atlikimo aplinkybę. Tuo iš esmės pripažinta aplinkybė, kad ginčo kūriniai buvo grojami visose atsakovei priklausančiose parduotuvėse, t. y. atlyginimas už kūrinių naudojimą skaičiuotinas nuo visų atsakovės parduotuvių ploto. Kolegija, be kita ko, pabrėžė, kad ATGTĮ 86 straipsnio 2, 3 dalyse teismas įpareigojamas autorinį atlyginimą, nustatytą remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais, dvigubinti, todėl ji šia nuostata vadovavosi tenkindama ieškinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Assensus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pavedęs savo teisių administravimą kolektyvinio administravimo organizacijai, autorius nepraranda teisės asmeniškai susitarti dėl autorinio atlyginimo ir jį rinkti, todėl gali šias teises įgyvendinti. Dėl kūrinių naudojimo sąlygų ginčo autoriai buvo sutarę patys tiesiogiai su „Jamendo SA“. Ieškovė neįgijo ir neturi išimtinių teisių surinkti autorinio atlyginimo už ginčo autorių kūrinių panaudojimą, todėl skundžiama nutartimi ieškovei atlyginimas už kūrinių naudojimą priteistas nepagrįstai ir neteisėtai išplėtus ATGTĮ nustatytas asociacijos LATGA teises bei apribojant autorių turtines teises.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2012">3K-3-17/2012</a> pateiktu išaiškinimu, kad autoriaus ir kolektyvinio administravimo asociacijų dvišalės sutartys apriboja autoriaus teises jas įgyvendinti individualiai, taip vengiant painiavos šių asociacijų veikloje. Autorių turtinės teisės gali būti ribojamos tik įstatymu arba aiškiai nustatant sutartyje, tokius apribojimus išviešinant visiems suinteresuotiems asmenims. Teismas, pažeisdamas ATGTĮ 38 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį, ne įstatymo pagrindu apribojo autorių teisę susitarti nenustatyti autorinio atlyginimo už kūrinio naudojimą.
Pagal ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalį teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas. Šioje teisės normoje neįtvirtinta pažeidimo prezumpcija ir ieškovė nuo įrodinėjimo neatleidžiama, todėl jai tenka pareiga įrodyti pažeidimų buvimą ir pakankamą jų kiekį. Koks kiekis laikomas pakankamu, įstatyme nenurodyta, todėl tai yra vertinimo dalykas. Teismas nepagrindė, kodėl pažeidimai penkiose parduotuvėse yra pakankamas atrankinis skaičius pažeidimams visą mėnesį visose 133 atsakovės parduotuvėse konstatuoti.
Atsakovė pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Autoriai savanoriškos narystės sutarties pagrindu gali perduoti savo autorių teises administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai. Tuo atveju, jeigu turtinės teisės perduodamos kolektyviai administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai, tai jų teisių subjektas negali šių teisių įgyvendinti individualiai, nes narystės sutartis ir prisiimti įsipareigojimai pagal ją saisto abi šalis ir tik esant abiejų šalių sutarimui gali būti pasielgta kitaip. Ši nuostata negali būti vertinama kaip autoriaus apsisprendimo teisės suvaržymas, nes visada išlieka autoriui galimybė įgyvendinti savo teises pačiam ar kitais pasirinktais būdais, o sutartyse su kolektyvinio administravimo asociacijomis gali būti nustatytos išimtys dėl kūrinių panaudojimo sąlygų, sutartys visada gali būti nutraukiamos arba keičiamos jų sąlygos. Analogiškas aiškinimas išdėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2012">3K-3-17/2012</a>.
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi ne tik bendrosiomis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, bet ir specialia norma, įtvirtinta ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia teisės norma, siekiant įrodyti, kad atsakovei priklausančiose visose parduotuvėse buvo naudojami muzikos kūriniai, pakako atrankos būdu surinkti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius autorių teisių objekto panaudojimo faktą. Be to, atsakovės parduotuvėse buvo instaliuota bendra muzikos kūrinių transliavimo sistema, todėl visose parduotuvėse turėjo būti grojami tie patys muzikos kūriniai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ginčo santykiai susiklostė dėl įvykių, įvykusių 2012 m. spalio mėn., todėl jiems taikytinos tuo metu galiojusios ATGTĮ normos.
Dėl autoriaus turtinių teisių kolektyvinio administravimo ir pažeidimo konstatavimo (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktai, 3 dalis, 38 straipsnio 2 dalis (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija))
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pavedęs savo teisių administravimą kolektyvinio administravimo asociacijai autorius nepraranda teisės asmeniškai susitarti dėl autorinio atlyginimo ir jį rinkti, todėl gali šias teises įgyvendinti individualiai. Trečiojo asmens teigimu, tai lėmė materialiosios teisės normų, įtvirtintų ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktuose, 3 dalyje, 38 straipsnio 2 dalyje, pažeidimą.
Pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktus, autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).
ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Nurodyto įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis.
Remiantis ATGTĮ 65 straipsnio 1 dalimi (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija), autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms.
Pagal ATGTĮ 66 straipsnio (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 1 dalį, kolektyvinio administravimo asociacija steigiama savanoriškos narystės pagrindu kaip autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ar kitų autorių teisių, gretutinių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacija. Kolektyvinio administravimo asociacija yra ne pelno organizacija. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, kolektyvinio administravimo asociacijos neturi teisės verstis komercine veikla.
ATGTĮ 69 straipsnio (2003 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-1355 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teises Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos įgyvendina pagal pasirašytas dvišales ir daugiašales sutartis su atitinkamomis užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacijomis, kurios yra įgaliotos atstovauti šiems subjektams, arba užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų tiesioginės narystės Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijose pagrindu. Įgyvendindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas autorių ir gretutinių teisių subjektų teises, Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos užsienio autorius ir gretutinių teisių subjektus privalo traktuoti taip pat, kaip jos traktuoja autorius ir gretutinių teisių subjektus – kolektyvinio administravimo asociacijų narius, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, turintys buveines Lietuvos Respublikoje (ATGTĮ 69 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, autorius, sudaręs sutartį su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija dėl savo autoriaus teisių administravimo, jeigu nesusitarta kitaip, negali šių teisių įgyvendinti individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2012">3K-3-17/2012</a>).
Byloje nustatyta, kad visi kūrinių „To kill a king“, „Stranges Delights“ ir „Storm“ autoriai yra užsienio šalių kolektyvinio administravimo asociacijų, su kuriomis ieškovė – asociacija LATGA turi bendradarbiavimo sutartis, nariai. Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, ieškovė pateikė TEOSTO 2015 m. kovo mėn. raštą, kad autoriai K. R. T. (K. R. T.) ir F. T. J. (F. T. J.) ginčo laikotarpiu buvo TEOSTO nariai, bei BMI 2015 m. kovo mėn. raštą, patvirtinantį, kad ginčo laikotarpiu H. Ch. B. ir H. W. P. (H. W. P.) buvo BMI nariai. Kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog šie dokumentai patvirtina, kad nurodyti 4 autoriai savo teisių administravimą yra pavedę kolektyviniams subjektams, kurie atstovauja autoriams, todėl autorinis atlyginimas už viešą kūrinių atlikimą galėtų būti nerenkamas tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatyta, kad šie autoriai atsisakė tokio atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad įvertinus ieškovės pateiktus TEOSTO ir BMI 2015 m. kovo mėn. raštus matyti, jog H. W. P. ir F. T. J. „Jamendo SA“ pateikė neteisingus patvirtinimus, kadangi abu, taip pat kiti autoriai – H. Ch. B. ir K. R. T. buvo kolektyvinio administravimo asociacijų nariai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad reikalavimas pašalinti atitinkamus kūrinius iš jamendo.com buvo pateiktas iki 2012 m. spalio mėn. (t. y. pažeidimo laikotarpio). Šios faktinės aplinkybės kasaciniame skunde nėra ginčijamos, nepateikiama argumentų, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas šias faktines aplinkybes, pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.
Kasaciniame skunde taip pat neginčijama, kad anksčiau nurodytų autorių turtinės teisės į anksčiau minėtus kūrinius, dėl kurių keliamas ginčas šioje byloje, buvo perduotos administruoti kolektyvinio administravimo asociacijoms, su kuriomis ieškovė asociacija LATGA turi bendradarbiavimo sutartis.
Kasacinis teismas pažymi, kad autorius gali perduoti (leisti naudoti) kitiems tik tas turtines teises arba teises į tuos kūrinius, kurių nebuvo perdavęs kolektyviai administruoti kolektyvinio administravimo asociacijai. Kartu pažymėtina, kad 2012 m. kovo 15 d. licencijos sutartis, sudaryta tarp UAB „Assensus“ ir UAB „Norfos mažmena“, nešalina atsakovės UAB „Norfos mažmena“ atsakomybės, nes autoriai, kurie ginčo atveju aktualias turtines teises buvo perdavę kolektyviai administruoti kolektyvinio administravimo asociacijoms, nebuvo šios sutarties šalis.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pažeidimo konstatavimo. Kasacinio skundo argumentai dėl anksčiau minėtų ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7, 8 punktų, 3 dalies, 38 straipsnio 2 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo yra nepagrįsti ir atmestini.
Dėl ieškinio įrodytinumo ir pažeidimo apimties konstatavimo (ATGTĮ 80 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) 1 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalis)
ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas. Nurodyta teisės norma nacionaliniame teisiniame reguliavime buvo įtvirtinta nacionalinės teisės nuostatas derinant su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo pažeidimą dėl dviejų atsakovės parduotuvių („Norfa XL“ (duomenys neskelbtini); 2012 m. spalio 22 d. viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės licencinės sutarties nustatymo aktas ir 2012 m. lapkričio 5 d. išvados dėl kūrinio identifikavimo; ir „Norfa L“ (duomenys neskelbtini); 2012 m. spalio 25 d. viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės licencinės sutarties nustatymo aktas ir 2012 m. lapkričio 7 d. išvados dėl kūrinio identifikavimo). Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atsakovė apeliacine tvarka neginčijo.
Atsižvelgdamas į šios nutarties 25 punkte nurodytus argumentus, kasacinis teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, jog pažeidimas nustatytas ir dėl kitų trijų parduotuvių, t. y. „Norfa XL“ (duomenys neskelbtini) (2012 m. spalio 25 d. viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės licencinės sutarties nustatymo aktas ir 2012 m. lapkričio 7 d. išvados dėl kūrinio identifikavimo); „Norfa XXL“ (duomenys neskelbtini) (2012 m. spalio 23 d. viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės licencinės sutarties nustatymo aktas ir 2012 m. lapkričio 7 d. išvados dėl kūrinio identifikavimo); „Norfa XXL“ (duomenys neskelbtini) (2012 m. spalio 24 d. viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės licencinės sutarties nustatymo aktas ir 2012 m. lapkričio 6 d. išvados dėl kūrinio identifikavimo).
Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Norfos mažmena“ direktoriaus 2012 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. T-20-1 „Dėl muzikos“ buvo nurodyta, kad nuo 2012 m. balandžio 1 d. visose UAB „Norfos mažmena“ tinklui priklausančiose parduotuvėse „Norfa“ iki atskiro įsakymo turi būti naudojamas (grojamas) tik UAB „Assensus“ sudarytas muzikos kūrinių grojaraštis. Tarp grojaraščio kūrinių buvo ir ginčo kūriniai, kurių viešas atlikimas atsakovei priklausančiose parduotuvėse pripažintas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog tai patvirtina ginčo kūrinių viešo atlikimo aplinkybės visose 133 atsakovei priklausančiose parduotuvėse faktą.
Apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo (ginčo kūrinių viešo atlikimo aplinkybės visose 133 atsakovei priklausančiose parduotuvėse) šiuo atveju grindė netiesioginiais įrodymais.
Kasacinis teismas pažymi, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009).
Kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų (tiesioginių ir netiesioginių) visumą ir konstatuodamas pažeidimą visose atsakovės 133 parduotuvėse, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas tiek CPK 176, 177, 178, 185 straipsniuose, tiek lex specialis (specialusis įstatymas) – ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio įrodytinumu ir pažeidimo apimties konstatavimu, yra atmestini.
Dėl atlyginimo priteisimo (ATGTĮ 86 straipsnio (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) 3 dalis)
Pagal ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalį, kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą (ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė asociacija LATGA reikalavo priteisti iš atsakovės atlyginimą, apskaičiuotą remiantis minėta ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies norma. Apeliacinės instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovės asociacijos LATGA naudai 9917,83 Eur atlyginimą už viešą kūrinių atlikimą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasaciniu skundu priteistas atlyginimo dydis nebuvo ginčijamas.
Šią bylą nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. vasario 9 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje (2006 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. X-855 redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimu pripažino, kad ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies pirmiau nurodyta redakcija neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime, inter alia (be kita ko), nurodė, kad teisės norma, įtvirtinta minėtoje ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje, aiškintina taip, kad teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais išieškojimo pagal kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius, paprastai turėjo priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, tačiau, įvertinęs turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis, be kita ko, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, galėjo priimti sprendimą išieškoti ir kitokio dydžio atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais (Nutarimo 25.4 punktas).
Kadangi kasaciniame skunde nekeliamas klausimas ir teisiniais argumentais nemotyvuojama, kodėl anksčiau minėtoje ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyto atlyginimo priteisimas šioje byloje prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, teisėjų kolegija dėl atlyginimo dydžio neturi pagrindo pasisakyti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi trečiojo asmens UAB „Assensus“ kasacinis skundas yra atmetamas, iš trečiojo asmens priteistinos ieškovės asociacijos LATGA patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus dėl 1392 Eur turėtų išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme (2016 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. sausio 18 d. sąskaitos už teisinę pagalbą ir atitinkami mokėjimo nurodymai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), rekomenduojamus civilinėse bylose priteistinus užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius (8.14, 8.16 punktai), taip pat minėtų Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (2.1 punktą – bylos sudėtingumą, 2.2 punktą – teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.5 punktą – ginčo sumos dydį), iš trečiojo asmens UAB „Assensus“ ieškovės asociacijos LATGA naudai priteisia 1392 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,78 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš trečiojo asmens UAB „Assensus“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti asociacijai LATGA (j. a. k. 110061038) iš UAB „Assensus“ (j. a. k. 125620825) 1392 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš UAB „Assensus“ 6,78 Eur (šešis Eur 78 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Rimvydas Norkus
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys