Civilinė byla Nr. e3K-3-70-969-2018
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00140-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei L. R. dėl periodinių išmokų nepilnamečio vaiko išlaikymui dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 ir 3.201 straipsnių, reglamentuojančių vaikui teiktino išlaikymo dydžio nustatymo ir jo pakeitimo klausimus, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė teismo sumažinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1218-874/2015 iš jo priteistą 200 Eur išlaikymą dukteriai G. D. iki 87 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pareiškė, jog sutiktų mokėti dukteriai po 100 Eur išlaikymo per mėnesį.
Ieškovas nurodė, kad teismo įsakymu priteistas išlaikymas viršija jo pajamas, kurios dėl turimo neįgalumo ir riboto darbingumo sudaro tik 183,46 Eur. Iš minėtų pajamų reikia išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam kas mėnesį perveda po 87 Eur, ir išsilaikyti pačiam.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys yra G. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai; atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – I. D., gim. (duomenys neskelbtini); Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. įsakymu iš atsakovo jo nepilnametei dukteriai buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo 2015 m. rugsėjo 18 d. iki vaiko pilnametystės; atsakovei bei ieškovui yra nustatytas neįgalumas, abiejų darbingumas – 40 procentų; ieškovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi; jo mėnesio pajamas sudaro netekto darbingumo pensija – 183,46 Eur, iš kurios išieškomas 91,73 Eur išlaikymas vaikui; atsakovės pajamas per mėnesį sudaro netekto darbingumo pensija – 219,31 Eur; ieškovas 2016 m. vasario 1 d. įsidarbino UAB „Žemaira“, tačiau vėliau darbo sutartį nutraukė savo noru; darbo biržoje jis neregistruotas, jo specialybė nepaklausi, persikvalifikuoti nebandė; kokie yra vaiko poreikiai, ieškovas nežino; ieškovo gyvenamojoje patalpoje sąlygos dukters miegui yra minimalios; iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad nenustatyta tokių ieškovo psichikos patologijos požymių, kurie galėtų būti priskirti prie pavojingos elgsenos rizikos veiksnių ir dėl kurių nepilnamečio vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei gali grėsti pavojus, bendraujant su tėvu; iš šiuo metu stebimos ieškovo psichikos būklės duomenų matyti, kad jis gali suvokti savo pareigas nepilnamečiam vaikui, orientuotis priežiūros klausimais; nenustatyta psichikos patologijos požymių, kurie iš esmės komplikuotų ieškovo gebėjimą savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku.
Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, teismas nenustatė nei iš esmės pasikeitusios šalių turtinės padėties, nei pasikeitusių vaiko poreikių. Teismas nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nuo Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymo, kuriuo jo nepilnametei dukteriai buvo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos pagerėjo – jis įsidarbino ir kelis mėnesius dirbo pagal darbo sutartį, gavo pajamų. Dabartinė jo turtinė padėtis yra analogiška tai, kuri buvo 2015 m. rugsėjo 18 d., o esama jo turtinė padėtis yra paties ieškovo veiksmų ir jo pasyvumo rezultatas, nes darbo sutartį jis nutraukė savo noru, darbo biržoje nesiregistruoja, persikvalifikuoti nebando.
Nenustatęs esminių vaiko poreikių pasikeitimo, teismas konstatavo, kad, nesant CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, vaikui nustatytas išlaikymo dydis negali būti keičiamas.
Teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 1 d. nutartimi Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismo posėdžio metu atsakovės nurodytas išlaidas vaiko poreikiams (sauskelnėms, drėgnoms servetėlėms, maistui, drabužiams, avalynei, komunalinėms paslaugoms, žaislams, lavinimo priemonėms, vitaminams, vaistams, papildams), kurios per mėnesį sudaro virš 300 Eur, teismas pripažino būtinomis ir protingomis, ne per didelėmis, taip pat būtinomis pripažino išlaidas higienai, šių sumos ieškovė neįvardijo.
Teismas įvertino tai, kad šalių duktė turi sveikatos problemų – dėl sulėtėjusios raidos dar nevaikšto, jai reikalingi ortopediniai batai, nustatytas žvairumas, todėl reikalingas gydymas korekciniais akiniais, kuriuos reikia keisti maždaug kas pusmetį. Vaikui augant yra poreikis nuolat keisti ortopedinius batus, naudotis transporto priemonėmis (ne tik viešuoju transportu), todėl susidaro papildomų išlaidų.
Teismas nelaikė būtinosiomis vaiko išlaikymo išlaidomis lėšų, skirtų kas savaitę vežti vaiką į sodybą ar kelionei prie jūros, tačiau sprendė, kad ieškovės išvardytos būtinosios išlaidos ir su sveikatos problemomis susijusios išlaidos patvirtina, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma per mėnesį sudaro 400 Eur. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuo išlaikymo priteisimo momento išlaidos vaikui išlaikyti sumažėjo. Teismas pabrėžė, kad, vaikui augant ir egzistuojant išvardytoms sveikatos problemoms, išlaidos turi tendenciją didėti.
Spręsdamas dėl tėvų turtinės padėties, teismas nurodė, kad po Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo ieškovo ir atsakovės dukteriai nė vieno iš jų turtinė padėtis nepasikeitė. Atsakovės pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kuri yra virš 200 Eur, 57 Eur mokami jai pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimą, duomenų apie kitas jos gaunamas pajamas nėra. Išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų nurodyta, kad atsakovės darbingumo lygis yra 40 procentų, jai nustatyti ribojimai dirbti naktinį, viršvalandinį darbus bei požeminius darbus. Kadangi vaikas šiuo metu gyvena su atsakove, galimybės vesti jį į darželį nėra, nes mergaitė dar nevaikšto, atsakovė susirasti darbo ir dirbti šiuo metu negali.
Iš paties ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad jo turtinė padėtis po 2015 m. rugsėjo 18 d. nepasikeitė, jo pajamas sudaro gaunama netekto darbingumo pensija – apie 183 Eur, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, apribojimai dirbti naktinį, viršvalandinį darbą ir požeminius darbus. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo įsidarbinęs, tačiau šiuo metu nebedirba, teigia, kad iš darbo išėjo dėl to, kad buvo pablogėjusi sveikata, tačiau teismui šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, tačiau pabrėžė, kad apribojimai dirbti jam yra gana nedideli. Iš teismo psichiatrijos akto teismas nustatė, kad ieškovas gali suvokti savo pareigą teikti išlaikymą vaikui, todėl padarė išvadą, kad ieškovas pats kaltas dėl susidariusios sunkios turtinės padėties, turi galimybę dirbti ir gauti nors minimalias pajamas, tačiau nededa tam jokių pastangų.
Teismas nepripažino pagrįstais ieškovo argumentų, kad, priteisus 200 Eur išlaikymą dukteriai, nukenčia kito jo vaiko, kuriam jis privalo mokėti 87 Eur išlaikymą, interesai. Teismas nurodė, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Iš įrodymų visumos apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, ir visą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas teikė Joniškio rajono apylinkės teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams civilinėje byloje Nr. L2-1218-847/2015, kurioje buvo priteistas 200 Eur išlaikymas, pateikti, tačiau terminas nebuvo atnaujintas, todėl vienintelis būdas sumažinti teismo nepagrįstai priteistą didelę išlaikymo sumą yra teikti ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o teismai šį reikalavimą išsprendė formaliai. Teismai nevertino, kokiu būdu buvo priteistas išlaikymo dydis, kuris realiai viršija ieškovo gaunamas pajamas (183,46 Eur), priimant teismo įsakymą, nebuvo vertinama šalių turtinė padėtis pagal CK 3.192 straipsnį, todėl ieškovas prarado galimybę ne tik išsilaikyti pats, bet ir teikti išlaikymą dar vienam nepilnamečiam vaikui, o tai pažeidžia kito nepilnamečio vaiko interesus.
Teismų procesinių sprendimų dalys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra nepagrįstos, priimtos neteisingai aiškinant ir taikant CK 3.201 ir 3.192 straipsnius, šių įstatymo nuostatų neaiškinant sistemiškai. Atsakovė nedetalizavo, kokie ir kam yra vaiko poreikiai, nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymas buvo priteistas teismo įsakymu, t. y. neanalizuojant šalių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymo, privalėjo tai aiškintis ir sistemiškai taikyti CK 3.192 ir 3.201 straipsnių nuostatas.
Priimant teismo įsakymą dėl išlaikymo dydžio, nebuvo atsižvelgta į įstatyme nustatytus kriterijus ir reikšmingų aplinkybių visumą ir taip nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2010">3K-3-37/2010</a>; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2010">3K-3-101/2010</a>; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2010">3K-3-101/2010</a>). Vaiko poreikius teismas turi vertinti, atžvelgdamas į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms tenkinti; kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-331/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-331/2009">3K-3-331/2009</a>). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą; tėvų konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Teismų padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, jos prieštarauja byloje esantiems dokumentams, pažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą šių normų taikymo ir aiškinimo praktiką.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovas nurodo, kad teismai, spręsdami vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, tačiau kasaciniame skunde nėra konkretizuotas nė vienas kriterijus, į kurį neva neatsižvelgė teismai ir kurio nesilaikymas, ignoravimas arba nevisiškas ištyrimas lėmė nepagrįsto ar neteisėto sprendimo priėmimą. Kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų apie tai, kurių reikšmingų aplinkybių visuma liko neįvertinta arba įvertinta klaidingai. Atskirų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citavimas nėra susietas su konkrečiu skundžiamu sprendimu arba nutartimi. Teismų praktikos citavimas nėra ir negali būti laikomas teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu bet kurį kasacijos pagrindą.
Ieškovas nurodo, kad teismų padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, tačiau kasaciniame skunde nėra teisinės argumentacijos, kuri patvirtintų, jog proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą.
Teismai savo procesiniuose sprendimuose tinkamai rėmėsi teismų praktika, ištyrė bylos dokumentus ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurios nesudarė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų keisti vaikui nustatyto teikiamo išlaikymo dydžio. Teismų išvados pagrįstos, adekvačios ir pamatuotos, materialiosios teisės normos ir teismų praktika sprendime išanalizuota ir taikyta tinkamai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK 3.192 ir 3.201 straipsnių aiškinimo ir taikymo sprendžiant teismo įsakymu nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą
CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – (toliau ir CPK) 18 straipsnis).
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341/2006">3K-3-341/2006</a>). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>).
Nagrinėjamu atveju teismai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, be kita ko, tuo pagrindu, kad nenustatytos CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygos. Teismai konstatavo, kad nuo to laiko, kai teismo įsakymu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas, nepasikeitė nei jo turtinė padėtis, nei vaiko poreikiai. Ieškovas kasaciniame skunde kelia klausimą, ar tokiu atveju, kai išlaikymas vaikui yra priteistas teismo įsakymu, kai nėra vertinama vieno iš tėvų turtinė padėtis, ir tėvas, iš kurio buvo priteistas išlaikymas, kreipiasi dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas, spręsdamas tokio ieškinio pagrįstumo klausimą, turėtų apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų kriterijų ištyrimu, ar turėtų taikyti ir CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus dėl išlaikymo dydžio proporcingumo vaiko poreikiams, jo vystymuisi būtinoms sąlygoms ir tėvų turtinei padėčiai bei įvertinti teismo įsakymu nustatyto išlaikymo dydžio atitiktį nurodytiems kriterijams.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a> suformuluota taisyklė taikoma CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalyse nurodytose bylose teismo priimtiems sprendimams dėl vaiko išlaikymo, t. y. kai vaiko išlaikymo dydis yra nustatytas teismo sprendimu išnagrinėjus šalių ginčą dėl santuokos nutraukimo, CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį, arba patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurioje, be kita ko, nustatytas vaiko išlaikymo dydis. Atkreiptinas dėmesys, kad visais šiais atvejais teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, atlieka savarankišką teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimą. Pirmaisiais dviem atvejais teismas, vykdydamas CPK XIX skyriuje įtvirtintą aktyvumo pareigą, pagal kurią jis turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Be to, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Trečiuoju atveju, vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Be to, kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad pagal įstatymą teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nenustatyta išimtis, kad, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo dėl vaiko išlaikymo priteisimo išdavimo klausimus, turėtų būti taikoma CPK XIX skyriuje įtvirtinta taisyklė dėl teismo aktyvaus vaidmens šeimos bylose sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus. Taigi sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus teismo įsakymo priėmimo ypatumus (netikrinamas reikalavimo pagrįstumas, nėra vertinama skolininko turtinė padėtis ir galimybės mokėti prašomo dydžio išlaikymą), daro išvadą, kad tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a> suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalys leidžia teigti, kad teismai nustatė ir vertino ne tik aplinkybes, reikšmingas priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti (iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai), tačiau nustatė ir vertino aplinkybes, teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo: abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo sumą, vertino tėvų galimybes gauti didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vaikui reikalinga išlaikymo per mėnesį suma sudaro 400 Eur; kad atsakovės pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kuri yra virš 200 Eur, ir 57 Eur, mokami pagal Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimą; kad atsakovė šiuo metu negali dirbti, nes neturi galimybės vesti vaiką į darželį, kadangi mergaitė dar nevaikšto. Vertindami ieškovo turtinę padėtį, teismai nustatė, kad ieškovas darbo sutartį nutraukė savo noru, darbo biržoje nesiregistruoja, persikvalifikuoti nebando, jo gaunamas pajamas sudaro netekto darbingumo pensija – apie 183 Eur; ieškovo darbingumo lygis yra sumažėjęs, apribojimai dirbti jam yra gana nedideli. Teismai sprendė, kad ieškovas pats kaltas dėl susidariusios sunkios jo turtinės padėties, nes turi galimybę dirbti ir gauti nors minimalias pajamas, tačiau nededa tam jokių pastangų; įvertino aplinkybę, kad ieškovas turi dar vieną vaiką, kurį reikia išlaikyti.
Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdami dėl iš ieškovo priteistino išlaikymo dydžio, teismai nepakankamai įvertino CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą ieškovo gaunamų pajamų ir vaiko poreikių aspektu bei šios nutarties 20–22 punktuose aptartus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus šio principo taikymo kriterijus.
Vienoje naujausių kasacinio teismo bylų kasacinis teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą, priteisdamas 120 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDktOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209-916/2016">3K-3-209-916/2016</a>). Nurodytoje byloje spręstas išlaikymo padidinimo klausimas; 57 Eur per mėnesį išlaikymas priteistas 2003 m. teismo sprendimu; ieškovė prašė šią sumą padidinti iki 185 Eur per mėnesį; teismų nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi išlaikyti dar po vieną nepilnametį vaiką; atsakovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – 312 Eur; ieškovės – 226,48 Eur; nepilnametės dukters poreikius realiai atitinka mažesnė nei pusė MMA dydžio suma. Nors nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra identiškos, tačiau pakankamai panašios. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytoje byloje tėvo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gaunamoms pajamoms esant beveik dvigubai didesnėms, 120 Eur per mėnesį nustatyta išlaikymo suma pripažinta atitinkančia proporcingumo principą, tai nagrinėjamu atveju abiejų tėvų gaunamoms pajamoms esant žymiai mažesnėms, iš ieškovo priteista 200 Eur išlaikymo per mėnesį suma negali būti laikoma atitinkančia CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų gaunamos pajamoms principą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų išplaukia, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Atsižvelgiant į tai ir į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes – vaiko poreikius, abiejų tėvų realiai gaunamas pajamas, nustatytą ieškovo galimybę papildomai uždirbti bent minimalias pajamas, į tai, kad ieškovas turi išlaikyti kitą nepilnametį vaiką, proporcingumo principą atitinkančia ieškovo nepilnametei dukteriai teiktino išlaikymo suma pripažintina 150 Eur per mėnesį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad teismai, spręsdami išlaikymo dydžio sumažinimo klausimą, vertindami ieškovo gaunamas pajamas ir vaiko poreikius, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį ir jame įtvirtintą proporcingumo principą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti iš ieškovo priteistą išlaikymo dydį, jį sumažinant. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas sumažinti teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį, ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį tenkinti iš dalies – priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 150 Eur per mėnesį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Ieškovas ieškinyje prašė sumažintą išlaikymo dydį priteisti nuo ieškinio padavimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>), todėl sumažintas išlaikymo dydis priteistinas ne nuo ieškovo pareikšto ieškinio, o nuo šio sprendimo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į šiuo metu (t. y. nagrinėjant šalių ginčą) egzistuojančias aplinkybes. Šis teismo sprendimas neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl, pvz., padidėjus vaiko poreikiams (kas pagal šioje nutartyje aptartą kasacinio teismo praktiką yra vienas iš kriterijų, sudarančių pagrindą pakeisti nustatytą išlaikymo dydį), ieškovas turės teikti didesnio dydžio išlaikymą, o jam to savanoriškai nedarant, atsakovė gali kreiptis į teismą, prašydama padidinti nustatytą išlaikymo sumą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03Ny8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-77/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-77/2008">3K-3-77/2008</a>).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Kadangi abiem šalims yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba ir jos yra atleistos tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp šalių neskirstytinas (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, ir priimti naują sprendimą – iš dalies tenkinti ieškovo G. D. ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo – sumažinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1218-874/2015 iš G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis priteistą 200 (dviejų šimtų) Eur per mėnesį išlaikymą iki 150 (vieno šimto penkiasdešimties) Eur per mėnesį.
Kitą Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Gediminas Sagatys
