Baudžiamoji byla Nr. 2K-25-699/2018
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00710-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.1.1; 1.2.20.3.1; 2.3.4.6.2.
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 23 d. nutarties.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu K. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, 233 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 23 iki 6 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
Iš K. L. priteista 105 492,35 Eur valstybės įmonei Kaišiadorių miškų urėdijai neteisėtais miško kirtimais padarytai žalai atlyginti; 1721,32 Eur Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtais miško kirtimais padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. priteistos sumos dydžio metinės palūkanos nuo 2015 m. birželio 19 d. iki visiško 1721,32 Eur sumokėjimo civilinei ieškovei.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. L. nuteistas už tai, kad:
1.1. 2014 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas leidimo kirsti mišką, pasamdė O. P., M. K., G. K., N. B., V. B. iškirsti krūmų (duomenys neskelbtini) girininkijos 491 kvartalo 3 sklype, 456 kvartalo 26, 27, 28, 29 sklypuose Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), o šiems 2014 m. sausį–birželį neteisėtai iškirtus krūmus, beržus, drebules, lazdynus, blindes (duomenys neskelbtini) girininkijos 491 kvartalo 3 sklype, laisvos žemės fondo miško žemėje 0,2 ha ploto biržę – 8,89 kub. m įvairios medienos ir ne miško žemės sklype, laisvos žemės fondo žemėje 0,1 ha ploto biržę – 8,77 kub. m įvairios medienos, (duomenys neskelbtini) girininkijos 456 kvartalo 26 ir 27 sklypuose laisvos žemės fondo miško žemėje 0,4 ha ploto biržę 32,77 kub. m įvairios medienos, 456 kvartalo 28 ir 29 sklypuose laisvos žemės fondo miško žemėje 1,7 ha ploto biržę – 200,03 kub. m įvairios medienos, 456 kvartalo 28 sklype laisvos žemės fondo miško žemėje 9,88 kub. m įvairios medienos ir ne miško žemės sklype, laisvos žemės fondo žemėje 0,1 ha ploto biržę – 5,88 kub. m įvairios medienos, pasikėsino slapta pagrobti bendrai 255,94 kub. m įvairios 3011 Eur vertės medienos, priklausančios Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, ir padarė 3011 Eur turtinę žalą;
1.2. 2014 m. rugpjūčio 27 d., tiksliai nenustatytu laiku, prašydamas liudytojo Ž. L. nuvykti į apklausą pas tyrėją ir pasakyti, kad jis išpjovė dalį krūmų, augančių (duomenys neskelbtini) girininkijos 491 kvartalo 3 sklype, 456 kvartalo 26, 27, 28, 29 sklypuose Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), ir 2014 m. rugpjūčio 27 d., apie 10 val., liudytojui Ž. L. būnant apklausoje pas tyrėją tarnybiniame kabinete (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu, liepė liudytojui Ž. L. meluoti, neduoti teisingų parodymų, kalbėti, kaip nurodęs jis, prisiimti kaltę dėl iškirstos medienos, taip siekė paveikti liudytoją Ž. L., kad šis duotų neteisingus parodymus.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo K. L. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ignoravo apylinkės teismo padarytus nagrinėjant šią bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, savo išvadų tinkamai nemotyvavo, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, padaryti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
2.2. Iš apkaltinamajame nuosprendyje cituojamų byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, o ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje pripažįstama, kad liudytojų parodymai (kuriais pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis) buvo tikrai nenuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai suteikė prioritetą liudytojų apklausų protokoluose ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos užrašytiems parodymams. Pažymėtina, jog liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausų metu nedalyvavo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas K. L., jo gynėjas ar koks kitas teisėtas jo atstovas. Dėl to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo teisėto pagrindo paskelbti tų liudytojų apklausų protokolus, surašytus tyrėjos ikiteisminio tyrimo metu. Tokio pobūdžio duomenys gali būti tik pagrindas surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą nagrinėti teismui, tačiau jokiu būdu tokie protokolai negali būti pagrindas daryti spaudimą liudytojams, juos balsu perskaitant tų liudytojų apklausose bylą nagrinėjant teisme, ir juo labiau negali būti pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismas, šioje byloje balsu perskaitęs ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos surašytus liudytojų apklausų protokolus ir jais remdamasis apklausdamas tuos liudytojus, o po to tais protokolais ir dėl jų perskaitymo balsu jau teisme gautais liudytojų parodymais grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiurkščiai pažeidė BPK 276 straipsnio 1 dalies reikalavimus (liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai), rungimosi (BPK 7 straipsnis), teismo nešališkumo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), kad teisingumą vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnis), principus. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas šiuos apylinkės teismo padarytus BPK normų pažeidimus, pats juos padarė, pagrįsdamas priimtą nutartį minėtų liudytojų parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo, nedalyvaujant traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui ir jo gynėjui. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad šie liudytojai, apklausiami teismo posėdyje, davė kitokius parodymus, nei buvo fiksuoti ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo surašytuose protokoluose. Tačiau bylą nagrinėjančiai apylinkės teismo teisėjai balsu perskaičius šių liudytojų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminiame tyrime, atskiri liudytojai jau kaip ir neprieštaravo tų protokolų turiniui. Tačiau taip ir liko neišsiaiškinta, nenagrinėta, kodėl tie liudytojai jų apklausų teisme pradžioje davė kitokius parodymus, nei buvo užrašę tyrėjai ikiteisminio tyrimo metu. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgęs į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva turėjo, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimais, atlikti įrodymų tyrimą ir tuos liudytojus apklausti, leisti jiems laisvai duoti parodymus, nedaryti jiems jokio spaudimo balsu perskaitydamas jų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo, atmetė dar ir atskirą nuteistojo gynybos prašymą tuo klausimu. Dėl minėtų BPK pažeidimų procesas pirmosios instancijos teisme buvo neteisingas, o apeliacinės instancijos teismui ignoravus tuos apylinkės teismo padarytus pažeidimus, nuosprendis liko nepakeistas ir apeliacinė nutartis K. L. buvo priimta remiantis prielaidomis, neišnagrinėjus nuteistojo apeliacinio skundo.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir nuteistojo K. L. apeliacinio skundo dalies dėl nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis ir jo gynėjas motyvuotai prašė apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apklausti liudytoją Ž. L., kuriam K. L. pagal inkriminuotą kaltinimą esą darė neteisėtą poveikį. Šis liudytojas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, davė teisinančius K. L. parodymus, po to, kaip minėta, ir dėl kitų liudytojų, bylą nagrinėjusi teisėja balsu perskaitė liudytojo Ž. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolą, ir liudytojas vėl keitė savus parodymus. Todėl buvo būtina šį liudytoją apklausti, leidžiant jam laisvai papasakoti visas žinomas bylai reikšmingas aplinkybes (juo labiau kad šio liudytojo parodymai yra reikšmingi sprendžiant bylą dėl abiejų K. L. inkriminuotų veikų), ir tik tada daryti išvadas dėl jo parodymų. Apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė, o nutartyje atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, išvadas grindė šio liudytojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo tyrėją protokole užfiksuotais parodymais, kartu padarė neteisingą išvadą, kad byloje ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja esą niekaip nesuinteresuota šios bylos baigtimi, ir nutartį grindė ir tyrėjos parodymais, nors interesų konfliktas buvo, bent jau dėl darbo rezultatų pateisinimo ir reikalavimo duoti teisingus parodymus.
2.4. Apeliacinės instancijos teisme apklausiant tuos liudytojus turi būti išsamiai išsiaiškintos priežastys, kodėl jų parodymai yra prieštaringi. Tai padaryti svarbu ir todėl, kad byloje nustatyta, jog pats K. L. medžių nekirto, nežinojo tiksliai ir sklypų ribų, o kirtėjai (liudytojai) vis dėlto nėra neatsakingi. Nors apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuose nurodyta, kad bylą nagrinėjant teisme BPK normos leidžia atskirais atvejais balsu perskaityti liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūno (ne ikiteisminio tyrimo teisėjo), parodymus, tai turėtų būti daroma priklausomai nuo konkrečios bylos. Šioje byloje, kasatoriaus manymu, tyrėjo surašytų apklausų protokolų perskaitymas balsu (ir atitinkamas rėmimasis atitinkamais tyrėjo suformuluotais apklausų protokoluose liudytojų parodymais) buvo tokio didelio masto, dėl daugumos liudytojų, jog tiesiog iškraipė visą procesą, dėl to yra pagrindas išvadai, kad minėti (ir apeliaciniame skunde nurodyti) BPK pažeidimai buvo padaryti ir jie yra esminiai.
2.5. Iki šiol nepriekaištingos reputacijos nuteistajam K. L. ne tik paskirta kriminalinė bausmė, bet iš jo, kaip iš fizinio asmens, priteistas ir itin didelio dydžio civilinis ieškinys, o tai reiškia šio nuteistojo suvaržymą praktiškai visam likusiam gyvenimui. Todėl šios bylos teisingo, nešališko ir išsamaus išnagrinėjimo svarba yra labai didelė, o apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo paviršutiniškai, neišnagrinėjo apeliacinio skundo, nepagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo gynybos prašymą dėl įrodymų tyrimo, neatliko įrodymų tyrimo ir savo iniciatyva.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į nuteistojo K. L. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinį skundą prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
3.2. Teisiškai pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-451/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-451/2013">2K-451/2013</a> ir kt.). Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam ir jo gynėjui nebuvo suvaržyta teisė užduoti klausimus liudytojams ir dalyvauti procese, apklausiant liudytojus, todėl skundo argumentai, kad buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, nepagrįsti. Kartu nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant šią bylą. Išanalizavus liudytojų parodymus, juos palyginus tarpusavyje, taip pat su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai konstatuota, kad iš esmės liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa ir patvirtina nuteistojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyti tam tikri liudytojų parodymų prieštaravimai, kaip minėta, buvo pašalinti atlikus pakartotines liudytojų apklausas ir parodymų patikrinimą vietoje. Be to, teisėjų kolegija, išanalizavusi liudytojų parodymus, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jie nurodo esmingai skirtingas aplinkybes. Taigi teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei įvertino jas remdamiesi baudžiamojo proceso reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pakankamai ištyrė ir patikrino visų nuosprendyje išdėstytų įrodymų patikimumą, jų gavimo ir užfiksavimo teisėtumą, nuosprendyje išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais (liudytojų R. L., O. P., V. P., P. Č., V. S., A. B., A. J. J., Ž. L., V. B., M. K., G. K., N. B., D. S., A. K., J. P. bei L. K. parodymais, civilinės ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų R. B. ir G. B., VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos atstovo D. F. paaiškinimais ir nuosprendyje išdėstytais rašytiniais įrodymais) grindžia savo išvadas, pateikė motyvus dėl nuteistojo kaltės.
3.3. Atmestini kasatoriaus argumentai ir dėl nepagrįsto jo ginamojo pripažinimo kaltu dėl poveikio liudytojui. Nuteistojo kaltė pagal BK 233 straipsnio 1 dalį grindžiama ne vien tik liudytojo Ž. L. parodymais, bet ir kitais įrodymais (liudytojų D. S., R. L. parodymais, kitais rašytiniais bylos dokumentais). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė gynybos prašymą dėl pakartotinės liudytojo Ž. L. apklausos, nelaikytina BPK, tuo labiau teisės į gynybą ar rungtyniškumo principo pažeidimu.
3.4. Nėra jokio pagrindo teigti apie pareigūnės liudytojos D. S., atlikusios tyrimą, vykdžiusios savo pareigas, suinteresuotumą bylos baigtimi, jos parodymai visiškai sutapo su kitais įrodymais, kurių visetas leido konstatuoti, kad K. L. neabejotinai padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.?
4. Civilinės ieškovės VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos atstovas advokatas Raivydas Rugštelė atsiliepimu į nuteistojo K. L. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Civilinės ieškovės atstovas atsiliepime į kasacinį nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teisme prieštaravimai liudytojų parodymuose buvo pašalinti liudytojus apklausus pakartotinai ir atlikus parodymų patikrinimą vietoje. K. L. 2014 m. birželio 20 d. paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) girininkijoje, prie gyvenamosios sodybos, (duomenys neskelbtini) upelio šlaite medžius plynai išpjovė V. P. su darbininkais. V. P. atpažino K. L. kaip asmenį, Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), rodžiusį vietą ir ribas, kur darbininkams reikės išpjauti krūmus (asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukas). Parodymų patikrinimo vietoje liudytojai M. K., G. K., N. B., A. B. parodė vietą (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., kur pjovė krūmus ir tvarkė šakas 456 kvartale. Nuteistojo K. L. versiją, kad atvykus O. P. darbininkams jis miegojo ir tik išgirdęs pjūklų ūžesį nuėjo pasižiūrėti bei taip sužinojo, kad kertamas miškas, pjaunami krūmai, paneigė liudytojų O. P., V. P., P. Č., V. S., A. B., A. J. J., Ž. L., M. K., G. K., N. B., A. K. bei L. K. parodymai teisme. Nors buvo liudytojų, kurių parodymai keitėsi (O. P., V. P., N. B., M. K., G. K., Ž. L.), tačiau, atlikus parodymų patikrinimą vietoje arba balsu perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodymai iš esmės tapo nuoseklūs ir pagrindžiantys kaltinime išdėstytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ikiteisminiame tyrime duotais liudytojų parodymais nesirėmė, todėl įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 1 ir 2 dalis, 276 straipsnio 4 dalis) nepažeidė. Teismas šiuos parodymus teisiamajame posėdyje perskaitė kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti, o galutines išvadas padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą. Liudytojams, kurie davė prieštaringus parodymus, teisme pripažinus, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šiais teisiamajame posėdyje duotais liudytojų parodymais.
4.2. Nėra jokio pagrindo laikyti tyrėją suinteresuota bylos baigtimi ir dėl to jos parodymus vertinti kaip nepatikimus, jokių tai pagrindžiančių aplinkybių kasaciniame skunde nenurodyta. BPK 276 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai ir be apribojimų numatyta galimybė teisme kaip liudytoją apklausti ikiteisminio tyrimo metu apklausą atlikusį pareigūną. Tokios nuostatos Baudžiamojo proceso kodekse nebūtų, jei apklausos ikiteisminiame tyrime atlikimas savaime reikštų ir ikiteisminio tyrimo pareigūno suinteresuotumą bylos baigtimi.
4.3. Nagrinėjant bylą buvo užtikrintas rungimosi principas, t. y. kaltinamojo (ir gynybos) teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti (BPK 44 straipsnio 7 dalis). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), taip pat rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę). Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra. Apkaltinamajame nuosprendyje nuteistojo K. L. kaltė įrodyta teisme duotais liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kuriuos tiek nuteistasis, tiek jo gynėjas galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamasis turėjo galimybę visiems liudytojams užduoti klausimus teisme ir šia galimybe naudojosi. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas vertinant bylos duomenis, galima konstatuoti, kad teismo atlikto įrodymų vertinimo trūkumų, išdėstytų kasaciniame skunde, nėra. Kartu nėra pagrindo konstatuoti ir pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant baudžiamąją bylą.
4.4. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nuteistojo skundo argumentus yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Kadangi, kaip minėta atsiliepime, pirmosios instancijos teisme laikantis įrodymų vertinimo taisyklių buvo išnagrinėti visi bylai reikšmingi įrodymai, liudytojų parodymai detaliai išanalizuoti, palyginti tarpusavyje, taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais, visapusiškai bei objektyviai įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio nuostatomis, neturėjo pats atlikti įrodymų tyrimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148/2014">2K-148/2014</a> ir kt.).
5. Civilinės ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė Dainora Jočiūnienė atsiliepimu į nuteistojo K. L. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Civilinės ieškovės atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. K. L. neteisėtas veikimas – jam nepriklausančio miško kirtimas, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, įrodo jo kaltę ir priežastinį ryšį su padaryta žala, kurią jis turi atlyginti. Teismai konstatavo, kad surinktos byloje medžiagos užtenka K. L. kaltei įrodyti ir kad K. L. yra kaltas dėl valstybei padarytos turtinės žalos. Teismai įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo K. L. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
7. Kasatorius prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tokį prašymą, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 4, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kasatorius iš esmės argumentuoja tuo, kad šis teismas nuteistojo apeliacinį skundą atmetė išsamiai ir tinkamai neišnagrinėjęs jame nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiamas prašymas panaikinti apkaltinamąjį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį; kad skundžiamą nutartį priėmė ignoruodamas pirmosios instancijos teismo padarytus BPK reikalavimų pažeidimus; kad apeliacinės instancijos teismo teisingas sprendimas apskritai negalėjo būti priimtas neatlikus, kaip tai numatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje, įrodymų tyrimo. Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas kasacinis skundas, paduotas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nurodytu pagrindu, atmestini.
8. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnis). Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjo išdėstyti argumentai, kurie iš esmės skiriami byloje nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
8.1. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apskųstų teismo sprendimų teisėtumą: ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse, priimtoje nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo bei motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apelianto skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, jog skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
9. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių šio teismo priimtą nutartį reikėtų naikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma, priimtoje nutartyje į visus esminius apelianto argumentus atsakė bei motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasatorius BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus iš esmės grindžia nesutikimu su teismų nepalankiu nuteistajam įrodymų vertinimu, tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tai savaime nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
10. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. L., kaip minėta, prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimų bei BPK 305 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstai K. L. pripažino kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daryti priešingas išvadas neturi pagrindo.
11. Kasatorius, pakartodamas apeliacinio skundo argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje balsu perskaitydamas liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o po to tokių apklausų protokolais dar ir rėmėsi pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiurkščiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme; kad taip pasielgdamas, neturėdamas teisėto pagrindo perskaityti liudytojų apklausų protokolus, surašytus tyrėjos ikiteisminio tyrimo metu, šiurkščiai pažeidė esminius baudžiamojo proceso ir kitų pagrindinių teisės normų reikalavimus, t. y. bylos nagrinėjimo teisme rungimosi ir teismo nešališkumo (BPK 7 ir 6 straipsniai) principus; kad apeliacinės instancijos teismas „ignoruodamas minėtuosius apylinkės teismo padarytus BPK normų pažeidimus, pats juos padarė, pagrįsdamas priimtą nutartį minėtų liudytojų parodymais, užfiksuotais ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo, nedalyvaujant traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui ir jo gynėjui“. Tokie kasatoriaus argumentai nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais motyvuotai atmesti.
11.1. BPK 7 straipsnyje nustatyta, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytos pagrindinės kaltinamojo teisės, be kita ko, teisė pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad nagrinėjant šią bylą nebuvo laikomasi rungimosi principo, kad buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, neturi jokio pagrindo.
11.2. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sąlygos. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių; atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 4 dalis); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus. Taigi kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431-746/2015, 2K-73-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs, ar pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas atitinka įstatymų reikalavimus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, apklausdamas liudytojus teisiamajame posėdyje, siekdamas patikrinti ir objektyviai įvertinti liudytojų parodymus, perskaitė parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu; kad iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog, laikantis BPK 7 straipsnyje nustatytų rungimosi taisyklių, visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, jų patikimumas, siekiant pašalinti bylos nagrinėjimo metu kilusias abejones, buvo patikrintas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, kaltinamajam ir jo gynėjui teisė dalyvauti tiriant įrodymus, reikšti prašymus, užduoti liudytojams klausimus nebuvo suvaržyta; kad, priešingai, nei nurodė apeliantas, rungimosi ir teismo nešališkumo principai nebuvo pažeisti, kad, tiriant bei vertinant ištirtus įrodymus, jų vertinimo BPK nustatytos ir teismų praktikoje suformuotos taisyklės nebuvo pažeistos.
12. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino nuteistojo ir jo gynėjo prašymo apklausti liudytoją Ž. L., kad savo iniciatyva turėjo atlikti įrodymų tyrimą apklausdamas kitus liudytojus vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimais, atmestini.
12.1. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal šio kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įpareigojanti teisėjus įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nereiškia, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir pakartotinai ištirti bylos įrodymus. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu, jeigu pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių arba pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kuriuos reikia papildomai ištirti.
12.2. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad nuteistojo ir jo gynėjo prašymas dar kartą apklausti liudytoją Ž. L. buvo motyvuotai atmestas, o dar kartą apklausti ir kitus liudytojus nei apeliaciniu skundu, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo prašoma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad proceso dalyvių prašymai turi būti tenkinami, jeigu tokiu būdu būtų išaiškintinos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, tačiau prašymai, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla, gali būti motyvuotai atmesti. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2014">2K-109/2014</a>, 2K-173-976/2016). Be to, proceso dalyvių, tarp jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą ar kad teismas buvo šališkas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEwLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-210-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-210-303/2017">2K-210-303/2017</a>, 2K-253-693/2017). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, išsamiai pasisakė dėl liudytojų parodymų jų patikimumo aspektu. Šis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme visi liudytojai buvo išsamiai apklausti; siekiant pašalinti abejones ir išsiaiškinti kilusius neaiškumus, liudytojai buvo apklausti pakartotinai, teismas tenkino prokurorės prašymą atlikti detalų parodymų patikrinimą vietoje, įpareigojo valstybinę kaltintoją surinkti papildomus duomenis. Išanalizavęs liudytojų parodymus, juos palyginęs tarpusavyje, taip pat su kitais bylos įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš esmės liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa ir patvirtina nuteistojo K. L. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje. Šis teismas pažymėjo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyti tam tikri liudytojų parodymų prieštaravimai buvo pašalinti atlikus pakartotines liudytojų apklausas ir atlikus parodymų patikrinimą vietoje. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, išanalizavęs liudytojų parodymus, neturi pagrindo konstatuoti, kad jie nurodė esmingai skirtingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad K. L. kaltė padarius nusikaltimą, nurodytą BK 233 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai įrodyta ne tik liudytojo Ž. L. parodymais, kuris teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad buvo verčiamas duoti melagingus parodymus K. L. naudai, bet ir liudytojų D. S., R. L. parodymais, be to, ir K. L. mobiliojo telefono pokalbių išklotinė patvirtina, kad jis skambino Ž. L. ir dieną prieš apklausą, ir apklausos dieną ryte, per apklausą ir po apklausos. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, o to nepadarydamas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir priimtą nutartį pagrindė prielaidomis, neturi pagrindo.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentais, naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. L. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Vytautas Masiokas
Aldona Rakauskienė
