V. B. pagal BK 15 str., 28 str., 140 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-894/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14462-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. B. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas L. Mažonas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 15 ir 28 straipsnius, dėl to nepagrįstai paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) (BPK 44 straipsnio 6 dalis) principo pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos argumentą dėl smūgio sudavimo, padaryto būtinosios ginties sąlygomis, nurodant, kad nebuvo padaryta veiksmų, kurie galėtų būti laikomi realiu, akivaizdžiu ir pavojingu kėsinimusi iki smūgio. Teismai nevertino byloje patikrintų duomenų, susijusių su įvykio suvokimu realiu laiku, kas sudaro pagrindą vertinti įvykio metu atsiradusios grėsmės realumą ir akivaizdumą. Teismai taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių ir kritimo metu, nors specialisto išvadoje nurodoma, kad didžioji dalis sužalojimų nėra būdingi kritimui nuo laiptų (išskyrus dvi lokalizacijas). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi ir paraleliai nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenimis, pagal kuriuos A. S. veikė būtinosios ginties sąlygomis, tačiau šią medžiagą panaudojo selektyviai, neatsakant į gynybos argumentus dėl atitinkamų liudytojų, konflikto chronologijos ir sužalojimų proporcingumo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas tiesioginės tyčios turinį nustatė nepagrįstai, todėl situacijos kvalifikavimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laikytinas formaliu.

Žemesnės instancijos teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus – skambutį Bendrajam pagalbos centrui, V. B. sužalojimų kilmę. Apeliacinės instancijos teismas koregavo faktines bylos aplinkybes, t. y. nusprendė, kad V. B. nukentėjusiajam kumščiu sudavė vieną smūgį į kairės pusės skruostą ir būtent šis smūgis sukėlė veido poodinę kraujosruvą (nežymų sveikatos sutrikdymą), o kitos faktinės aplinkybės (dėl pargriovimo ir atsisėdimo ant pilvo laiptinėje) buvo eliminuotos kaip neturinčios įrodyto priežastinio ryšio su BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais. Byloje nepašalintos abejonės turėjo būti aiškinamos V. B. naudai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, be to, nenustatė, kad kasacinis skundas būtų grindžiamas teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika žemesnės instancijos teismų išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatoriai skunde dėsto tik deklaratyvią nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais teismai turėjo vadovautis, ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdami V. B. atsakomybės klausimą. Šios aplinkybės savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).??? Kasaciniame skunde keliami klausimai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo ir dėl jų pateiktos išsamios bei motyvuotos išvados. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. B. ir jo gynėjo advokato Lino Mažono kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas