Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-53-334/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01405-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10;
(S)
21.11.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - E. B. atstovo advokato G. Š. (toliau – pareiškėja ir atstovas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
n u s t a t ė :
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas A. J. (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 18 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovei E. B. už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120 patvirtinto vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo 20 punkto reikalavimų pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 268 straipsnio 4 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 600 Eur baudą.
2. Pareiškėjos atstovas pateikė skundą apylinkės teismui. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos atstovo skundas tenkintas iš dalies - Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 18 d. nutarimas pakeistas, t. y. E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 268 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirta administracinė nuobauda.
3. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas pareiškėjos atstovo skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas pripažino E. B. padarius ANK 268 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, taip pat Institucijos 2023 m. spalio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. B. atžvilgiu nutraukti. Priteisti 1490 Eur bylinėjimo išlaidas; 2) arba pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti E. B. naudai 500 Eur už advokato parengtus 2023-06-13 paaiškinimus dėl pareiškėjai 2023-05-15 surašyto protokolo pagal ANK 235 str. 1 d., 300 Eur - už advokato parengtą 2023-11-09 skundą teismui dėl Institucijos 2023-10-18 nutarimo, bei išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, kurių dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau.
3.1. Skunde aiškinamos 2012 m. gruodžio 28 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-1120 patvirtinto „Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo“ II ir IV skyriaus nuostatos ir teigiama, kad E. B. atsakomybė pagal ANK 268 straipsnio 4 dalį yra negalima, kadangi nusižengimo, numatyto ANK 268 straipsnio 4 dalyje, padarymui konstatuoti būtini du veiksmai: 1) išgaunamo paviršinio vandens apskaitos pažeidimas ir 2) išgaunamo paviršinio vandens ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas. Anot pareiškėjos atstovo, teismas neatskleidė ir nemotyvavo kaip įvardytas straipsnio konstrukcijos vertinimas buvo atliekamas ir kokie konkrečiai motyvai atlikus įvardytą vertinimą, teismui leido konstatuoti, kad „nėra pagrindo teigti“, jog būtini abiejų įvardytų veiksmų pažeidimai. Atstovo teigimu, atsakomybė pagal ANK 268 str. 4 dalį galima tik tuo atveju, jeigu praėjusių metų išgauto vandens ataskaitoje būtų deklaruoti neteisingi vandens apskaitos duomenys, o vien tik už pavėluotą ataskaitos pateikimą, kai joje nurodyti teisingi duomenys, atsakomybė pagal ANK 268 str. 4 dalį nekyla.
3.2. Anot pareiškėjos, tai, kad šiuo atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 268 straipsnio 4 dalį, iš tiesų būtini du veiksmai, t. y. apskaitos pažeidimo ir atstakaitų teikimo reikalavimų pažeidimo, rodo ir sankcijos dydis - nuo 600 Eur iki 900 Eur, kadangi vien už pavėluotą ataskaitos pateikimą negali būti baudžiama taip griežtai. Juo labiau, kad už paviršinių vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba be nustatyta tvarka išduotų paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti sąlygų, yra numatyta žymiai švelnesnė administracinė atsakomybė - nuo 150 Eur iki 570 Eur. Pareiškėjos nuomone, vien tik pavėluotas Ataskaitos pateikimas, kai Ataskaita tik neženkliai pavėluojama pateikti, bet yra pateikiama, ir joje nurodomi teisingi, o ne klaidingi duomenys, nėra laikomas tokiu pažeidimu, kad už jį būtų galima patraukti juridinio asmens vadovą pagal ANK 268 str. 4 dalį, kadangi toks Nusižengimas neatitinka visų ANK 268 str. 4 d. numatytų nusižengimo požymių.
3.3. Skunde pažymima, kad leidimą išgauti paviršinius vandenis turi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Aprašo 20 punktą, išgaunamo paviršinio vandens metines ataskaitas turi pareigą teikti tik leidimą išgauti paviršinius vandenis turintys asmenys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atinkamai ir atsakomybė už ataskaitos teikimo taisyklių pažeidimą turi būti taikoma būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 124 str. 7 dalį, kuris ir reglamentuoja juridinių asmenų atsakomybę už Ataskaitos teikimo reikalavimų pažeidimus. Todėl pareiškėjos nuomone, ji negalėjo būti baudžiama už pavėlavimą pateikti Ataskaitą, kadangi tokiu atveju atsakomybė gali būti taikoma tik Bendrovei ir tik šios atsakomybės klausimą sprendžiant pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 124 str. 7 dalį.
3.4. Anot pareiškėjos, ji negalėjo būti baudžiama pagal ANK 268 str. 4 dalį dar ir dėl to, kad teiktina Ataskaita yra tik statistinio pobūdžio, t. y. Aplinkos apsaugos agentūra apibendrina praėjusių kalendorinių metų Ataskaitų duomenis ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje iki einamųjų metų birželio 30 d. paskelbia susistemintus Nuotekų tvarkymo apskaitos duomenis; iki rugsėjo 1 d. paskelbia susistemintus Vandens naudojimo apskaitos duomenis“. Agentūra šią statistiką apibendrina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d., todėl manytina, kad 2 darbo dienų pavėluotas Ataskaitos pateikimas (ji pateikta vasario 21 d.), neturėjo jokios realios neigiamos įtakos Agentūrai šioje Ataskaitoje pateiktus duomenis įtraukti į vandens sunaudojimo apibendrinimą, kadangi Agentūra tą galėjo padaryti per laikotarpį nuo vasario 21 d. iki rugsėjo 1 d. ir tą padarė. Agentūra jokių pretenzijų nepateikė ir neigiamų padarinių nepatyrė. Be to, pareiškėja pažymi, kad Bendrovė, apie per 2022 metus sunaudoto vandens kiekius dar iki ginčo objektu tapusios Ataskaitos pateikimo Agentūrai, jau turėjo pareigą teikti valstybei informaciją 2022 metų bėgyje ir iki Ataskaitos pateikimo paskutinės dienos (iki vasario 15 d.), kadangi Bendrovė turi pareigą tą patį Bendrovės išgaunamo vandens kiekį deklaruoti 2022 metais kas ketvirtį (iki 2022 m. balandžio 15d., iki 2022 m. liepos 15d., iki 2022 m. spalio 15 d., iki 2023 m. sausio 15 d.), nes tą numato Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 str. 1 ir 4 dalys. Bendrovė už 2022 metus yra pateikusi visas keturias ketvirtines (duomenys neskelbtini) deklaracijas apie 2022 metais išgautą vandens kiekį, kuriose deklaravo tą patį per 2022 metus panaudotą vandens kiekį, kuris vėliau dar kartą pakartotinai buvo deklaruotas pakartotinai ir papildomai dar ir 2023-02-21 Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktoje Ataskaitoje. Vadinasi dar iki Ataskaitos Aplinkos apsaugos agentūrai pateikimo dienos Bendrovė jau buvo valstybei deklaravusi visą per 2022 metus panaudotą vandens kiekį ir tą buvo padariusi 2022 metų (duomenys neskelbtini) ketvirtinėse deklaracijose, todėl valstybė jau 2023-01-13 dieną (kai buvo pateikta ketvirtoji (duomenys neskelbtini) deklaracija) žinojo tikslų ir galutinį Bendrovės per 2022 metus išgauto paviršinio vandens kiekį. Pareiškėjos teigimu, vandenį išgaunantiems subjektams numatyta pareiga du kartus dviem skirtingoms valstybės institucijoms deklaruoti tą patį išgaunamą vandenį, kas pareiškėjos manymu, yra pertekliniai veiksmai ir būtent dėl to, viešojo administravimo įstaigos turėtų dirbti „vieno langelio“ principu, informaciją perteikiant technologijų pagalba.
3.5. Pareiškėjos teigimu, dėl jai surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 1 (pagal ANK 235 str. 1 d.), kuris vėliau buvo anuliuotas ir surašytas protokolas Nr. 2 (pagal ANK 235 str. 1 d.), kuris taip pat vėliau anuliuotas ir surašytas protokolas Nr. 3 (pagal ANK 268 str. 4 d.), taip pat dėl skundo teismui surašymo ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl prašo jas priteisti E. B. naudai. Jei teismas šioje dalyje netenkintų šio pareiškėjos prašymo, prašo priteisti pusę sumos, t. y. 300 Eur už skundo teismui surašymą, kadangi tesimas tenkino jos skundą iš dalies, kas laikytina, jog šioje ginčo dalyje patirtos bylinėjimo išlaidos buvo pagrįstos ir jos turi būti atlygintos.
4. Atsiliepimu į pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą, Institucija, nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais, ir prašo pareiškėjos atstovo skundą atmesti. Mano, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 str. 4 d. Skundžiamoje teismo nutartyje nuosekliai išdėstyti visi teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta visų, o ne pavienių, byloje esančių įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados. Institucija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Mano, kad vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėja, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
5. Skundas atmetamas
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, apeliaciniame skunde keliamas E. B.patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnio 4 dalyje, pagrįstumo klausimas. Taip pat teigiama, kad teismas netinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų klausimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą teismo nutartį apeliacinio skundo ribose.
7. Pirmiausia pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad E. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnio 4 dalyje.
8. ANK 268 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl būtina konstatuoti konkrečios taisyklės, įtvirtintos kitame teisės akte, pažeidimą.
9. E. B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 268 straipsnio 4 dalį patraukta už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-1120 patvirtinto Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 20 punkto reikalavimus. Minėto Aprašo 20 punktas numato, kad šio Aprašo 6, 10, 11, 14, 17 arba 18 punktuose nurodyti ūkio subjektai, pagal 12, 19 punktus vykdantys atskiras vandens naudojimo apskaitą ar nuotekų tvarkymo apskaitą, praėjusių kalendorinių metų Vandens naudojimo apskaitos ir (ar) Nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas pateikia Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS AIVIKS) ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad ūkio subjektams teisės aktai numato pareigą vykdyti iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, taip pat išleidžiamų, surenkamų nuotekų apskaitas ir pateikti metines ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai iki iki einamųjų metų vasario 15 d.
10. Šiuo atveju neabejotina, kad E. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra ūkio subjektas, kuriam numatyta pareiga vykdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-1120 patvirtinto Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad atlikus planinį patikrinimą (2023-04-19 Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, jog E. B. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, netinkamai vykdė savo pareigas - neužtikrino, kad iki 2023 m vasario 15 d., būtų pateikta Įmonės „Vandens naudojimo apskaitos metinė 2022 m. ataskaita“ Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“, t.y. įmonės 2022 m. Ataskaita pateikta tik 2023 m. vasario 21 d. Aptarti duomenys patvirtina, kad metinė Ataskaita nebuvo pateikta, taip kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. Dl-1120 patvirtinto Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašo 20 punkto reikalavimai. Taigi, E. B. neveikimas, t. y. pareigų, numatytų Apraše nevykdymas, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 268 straipsnio 4 dalyje, sudėtį, todėl E. B. pagrįstai pripažinta padariusį šį administracinį nusižengimą.
11. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju E. B. neginčija, kad pavėluotai pateikė metinę Ataskaitą, tačiau ji teigia, kad norint ją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 268 straipsnio 4 dalį būtina nustatyti, kad ji padarė abu, t. y. išgaunamo paviršinio vandens apskaitos ir išgaunamo paviršinio vandens ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimus. Visgi, sutikti su tokiais pareiškėjos teiginiais negalima. Dar kartą pažymėtina, kad ANK 268 straipsnio 4 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, todėl asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už konkrečios taisyklės, įtvirtintos kitame teisės akte, pažeidimą ir nebūtina nustatyti abiejų reikalavimų, numatytų ANK 268 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Šiuo atveju nustatyta, kad E. B. pažeidė Aprašo 20 punkto reikalavimus, todėl tokių reikalavaimų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 268 straipsnio 4 dalį.
12. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal Aprašo 20 punktą, išgaunamo paviršinio vandens metines ataskaitas turi pareigą teikti tik leidimą išgauti paviršinius vandenis turintys asmenys, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atinkamai ir atsakomybė už ataskaitos teikimo taisyklių pažeidimą turi būti taikoma būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne E. B.. Tačiau ir su šiais skundo argumentais, sutikti negalima. Šiame kontekste pažymėtina, kad juridinis asmuo veiklą vykdo per savo darbuotojus - fizinius asmenis, todėl atsižvelgiant į padarytus pažeidimus ir pasekmes, taikytina atsakomybė skiriasi, t. y. ekonominė sankcija skiriama juridiniam asmeniui, bauda administracinio nusižengimo byloje - fiziniam asmeniui. Svarbu ir tai, kad jie yra skirtingi teisinės atsakomybės subjektai, kurie nėra atsakingi už vienas kito prievoles, todėl patiria savarankiška teisines pasekmes. Aptariamu atveju E. B. buvo atsakinga už minėtos Ataskaitos pateikimą Aplinkos apsaugos agentūrai (šiuo metu pavesta kitam asmeniui), todėl neįvykdžius Aprašo 20 punkte numatytų reikalavimų, būtent E. B. yra atsakinga už šį neveikimą, už kurį taikytina administracinė atsakomybė numatyta ANK 268 straipsnio 4 dalyje.
13. Pasisakant dėl kitų skundo argumentų, susijusių su sankcijos dydžiu, nusižengimo pavojingumo vertinimu, perteklinių ataskaitų teikimo ir kt. pažymėtina, kad šie skundo argumentai teisinės reikšmės E. B. veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui neturi. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei E. B. ir/ar jos atstovas, kuris apeliaciniame skunde pateikia subjektyvų E. B.palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Dėl to, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
14. Apeliaciniame skunde E. B. taip pat teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų, patirtų dėl advokato atstovavimo. Čia reikia pažymėti, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 56⁵¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad E. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnio 4 dalį. Ir nors apylinkės teismas taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskyrė administracinės nuobaudos, tačiau aptariamu atveju ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytos aplinkybės nenustatytos, todėl ir priteisti pareiškėjai patirtas advokato atstovavimo išlaidas, nėra pagrindo. Nors pareiškėja tvirtina, kad dalyje, o būtent, dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, apylinkės teismas jos atstovo skundą tenkino, todėl turėtų būti priteista pusė prašomos sumos, t. y. 300 Eur, tačiau dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad išlaidos atlyginamos tik esant aplinkybėms, numatytoms ANK 565¹ straipsnio 1 punkte. Kadangi tokių aplinkybių nenustatyta, todėl ir spręsti klausimo dėl išlaidų, susijusių su advokato atstovavimu, priteisimo nėra jokio pagrindo. Nors pareiškėja taip pat prašo priteisti atstovavimo išlaidas, susijusias su atstovo pateiktais paaiškinimais dėl pareiškėjai surašytų kitų administracinio nusižengimo protokolų, tačiau apygardos teismas pažymi, kad tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.
15. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atstovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
palikti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 22 d.nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - E. B. atstovo advokato G. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Danutė Švitinienė
