Civilinė byla Nr. e3K-3-94-969/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42047-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „2A Invest“ dėl leidimo statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti) pastatą panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statinio projekto atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, žemės sklypų naudojimosi būdą, sodybinio užstatymo pobūdį, taikytiną teisės aktų redakciją, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismo prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „2A Invest“ išduotą 2014 m. birželio 5 d. leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-01-140605-00545; įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statinius, jeigu toks pertvarkymas yra galimas pagal teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; per nustatytą terminą neatlikus šių veiksmų, prašė įpareigoti atsakovę UAB „2A Invest“ per 6 mėnesius savo lėšomis nugriauti statinius žemės sklype Vilniuje, Šeškinės Sodų 1-ojoje g. 6, kadastrinis Nr. 0101/0021:221. Atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti ieškovei nugriauti statinius žemės sklype Vilniuje, Šeškinės Sodų 1-ojoje g. 6, kadastrinis Nr. 0101/0021:221, ir sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovės UAB „2A Invest“.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, pagal kompetenciją patikrinusi statinio projektą ir jam pritarusi, netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, todėl buvo išduotas neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas. Pagal ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinius žemės sklype galima vieno pastato – vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo – statyba. Dėl to statinio projekte nurodyti du blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo pobūdžio ir gyvenamųjų teritorijų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų būdo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. birželio 5 d. išdavė UAB „2A Invest“ leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-01-140605-00545 statyti du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą statytojai priklausančiame 0,0864 ha ploto žemės sklype Vilniuje, Šeškinės Sodų 1-ojoje g. 6. Leidimas parengtas pagal projektuotojos UAB A. V. architektų dirbtuvių parengtą statinio projektą. Ieškovės įgaliota atstovė 2016 m. rugsėjo 22 d. surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą. Šiame akte nurodyta patikrinimo išvada, kad suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane nustatyto sodybinio užstatymo tipo. Statytojai pažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas netaikyta administracinė atsakomybė, nes pasibaigė administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo terminai. 2016 m. lapkričio 9 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kuriame nurodyta, kad objekte Vilniuje, Šeškinės Sodų 1-ojoje g. 6, vykdomi statybos darbai, yra pastatyti sublokuoti du gyvenamieji namai ir ūkio pastatas, kurių bendras ilgis – 27,98 m, plotis – 8,55 m, vykdomi fasado apdailos baigiamieji darbai, sumontuoti langai ir durys.
6. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas Nr. 825 arba Detalusis planas) pritarė Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorija, esančia Verkių ir Šeškinės seniūnijose, Geležinio Vilko gatvėje, keitimui. 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 825 patvirtinta sklypų (tarp jų ginčo objekto sklypo Nr. 69) kita paskirtis ir 5.1 punkte nurodytas gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų užstatymo tankis nuo 25 iki 35 proc., pastatų aukštis – 1–2 aukštų su mansarda. Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“ nurodyta, kad I grupei sklypų (priskirtų gyvenamajai teritorijai) nustatomi tokie privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai: pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – (išskyrus sklypus Nr. 62–67) sodybinio užstatymo. Teritorija skirta individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pasirinktieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai gali būti nustatomi papildant ar keičiant sklypų tvarkymo režimą. Pagal patvirtinto Detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenis (teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje sklypo Nr. 69) žemės sklypui, kuriame ginčijamas pastatytų statinių statybos leidimas, nurodytas kitos paskirties, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų ribos, plotai, 30 proc. užstatymo tankis, 1–2 aukštų su mansarda pastatų aukštis.
7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtinto Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento ir jo priedų (toliau – Laikinasis reglamentas), galiojusio sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, žemės sklypų naudojimo būdų ir pobūdžių kodavimo sistemos 5 lentelėje buvo nurodyta, kad kitos pagrindinės tikslinės paskirties žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos (G indeksas), įtvirtinti tokie galimi žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – sodybinio užstatymo pobūdis (galimi individualūs gyvenamieji namai), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai iki 3 aukštų), G3 – daugiaaukščių statinių teritorija (galimi statiniai virš 3 aukštų). Vėliau aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos (toliau – Specifikacija) kodavimo sistemos 1 lentelės 5.1.1. ir 5.1.2 punktuose nurodyta, kad kitos paskirties žemės, kurios žemės naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos, G1 indeksu buvo nustatytas mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, o G2 indeksu buvo nustatytas daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdis. Pagal G1 indeksu žymimos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį naudojimo teritorija laikomi žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos kodavimo sistemos 1 lentelės 5.1.1 punkte nurodyta, jog vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobūdis žymimas indeksu G1 ir naudojimo būdo bei pobūdžio turinys reiškia, kad tai žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ar jų priklausiniai.
8. Teismas pažymėjo, kad sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje yra pastaba, kad pagal dabar galiojančius reglamentus indeksas G3 (gyvenamasis sodybinis užstatymas) atitinka indeksą G1, kai galimi statyti individualūs gyvenamieji namai. Tačiau, lyginant Laikinojo reglamento nustatytą žemės naudojimo pobūdį, kai G1 reiškė sodybinio užstatymo pobūdį, ir vėliau Specifikacija nustatytą G1 indeksu žymimą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos pobūdį, ir nuo 2010 m. spalio 1 d. Specifikacija nustatytą G1 indeksu žymimą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų naudojimo pobūdį, teritorijos naudojimo būdo ir pobūdžio turinys (Specifikacijos 1 lentelės paskutinis stulpelis) reiškė vieno arba dviejų butų gyvenamojo namo, bet ne dviejų namų su priklausiniais statybą.
9. Teismas konstatavo, kad Sprendimo Nr. 825 5.1 punkte yra nurodytas ne tik žemės naudojimo būdas (kitos paskirties, gyvenamasis), bet ir pobūdis (sodybinio užstatymo). Be to, šio Sprendimo Nr. 825 5.2 punkte sklypams Nr. 62–67 nustatytas ne tik gyvenamasis žemės naudojimo būdas, bet ir, skirtingai nei 5.1 punkte (sodybinio užstatymo), nustatytas mažaaukštis užstatymo pobūdis. Teismo vertinimu, Sprendimo Nr. 825 struktūra leidžia teigti, kad Detaliajame plane nustatytas skirtingas sklypų užstatymo pobūdis ir tuo reikia vadovautis. Teismas nurodė, kad ginčą sprendžia pagal normų visumą, t. y. aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų (toliau – Teritorijų planavimo normos) 31.1 punkte nurodytą sodybinio užstatymo pobūdžio apibrėžimą, kuris reiškia 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų statybą, Specifikacijoje G1 indeksu žymimo naudojimo būdo ir pobūdžio turinį, kuris reiškia vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų statybą, taip pat pagal Sprendimo Nr. 825 turinį, kuriame, tvirtinant detaliojo plano sprendinius, skirtinguose punktuose nurodyti skirtingi sklypų užstatymo pobūdžiai ir sklypui Nr. 69 (kuriame yra ginčo statinys) nustatytas sodybinio užstatymo pobūdis, bei pagrindinio brėžinio pastabą, kad G3 indeksas atitinka G1 indeksą (sodybinio užstatymo pobūdį). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad Detaliajame plane esant nustatytam sklypo su ginčo statiniais sodybinio užstatymo pobūdžiui statytojai negalėjo būti išduotas leidimas statyti du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus su pagalbinio ūkio paskirties statiniu.
10. Spręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo, teismas pažymėjo, kad statiniai yra pastatyti, todėl statytojai suteiktina galimybė pertvarkyti projektinę dokumentaciją taip, kad ši atitiktų teritorijos detaliojo plano sprendinius, ir pagal tinkamai pertvarkytą dokumentaciją statytoja turi gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Statytojai (atsakovei UAB „2A Invest“) neįvykdžius tokio įpareigojimo, teismas turi taikyti tokius statybos padarinių šalinimo būdus, kokie yra įtvirtinti įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1, 3 dalys, Statybos įstatymo 281 straipsnio 2–4 dalys). Teismas taip pat pažymėjo, kad, statytojai nepavykus per 6 mėnesių terminą iš naujo suderinti projektinės dokumentacijos, šis terminas teismo gali būti pratęstas.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „2A Invest“ apeliacinį skundą, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Kolegija nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi būti rengiamas statybos projektas. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir specialiaisiais reikalavimais, nustatytais Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 7.1 punktu projektas rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus, teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad statybą leidžiantį dokumentą išdavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo patikrinti, ar ginčo statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir kitus teisės aktų reikalavimus. Dėl to konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo atsakovei UAB „2A Invest“ buvo leista atskirame sklype pastatyti du gyvenamuosius namus, prieštarauja teritorijos detaliojo plano sprendiniams.
13. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai suprato sąvokų „užstatymo pobūdis“ ir „užstatymo tipas“ tarpusavio santykį. Pagal Detalųjį planą ginčo sklypui yra suplanuotas (numatytas) sodybinis užstatymas. Sodybinio užstatymo turinį reglamentuoja Teritorijų planavimo normų 31.1 punkto nuostatos, pagal kurias sodybinis užstatymas – tai ekstensyvus gyvenamųjų teritorijų užstatymas, kai 1–3 aukštų vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatai su pagalbinio ūkio paskirties pastatais statomi atskirame žemės sklype, taip pat pastatai ant sklypo ribų gali būti sublokuoti (suporinti) su besiribojančio žemės sklypo pastatais. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad ginčo statinio projekte numatyti du blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka Detaliajame plane nustatyto sodybinio užstatymo reikalavimų.
14. Nepagrįstais laikyti argumentai, kad ginčo sklype nėra ribojamas pastatų skaičius, gali būti statomi keli gyvenamieji namai, nes toks aiškinimas neatitinka šiuo metu galiojančių Teritorijų planavimo normų 31.1 punkto nuostatų. Taigi kolegija sprendė, kad pagal Teritorijų planavimo normas sodybinio užstatymo atveju atskirame žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas, o ne du ar daugiau.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal Teritorijų planavimo normas sodybinio užstatymo atveju atskirame žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas, nes jokie teisės aktai nenustato draudimo ginčo sklype statyti tik vieną pastatą. Išduodant statybos leidimą jau buvo įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2, 19, 21, 22, 23, 24, 26, 31, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcija, kuria neteko galios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatęs, kad namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačių žemės sklypų dalyti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. Taigi, įsigaliojus šiam įstatymo pakeitimui ir panaikinus draudimą sklype statyti tik vieną pastatą, akivaizdu, kad namų valdos žemės sklypuose leista statyti ir daugiau pastatų (jeigu tai neviršija detaliajame plane nustatytų užstatymo intensyvumo, tankumo reikalavimų). Jei detaliojo plano sprendiniuose nurodytas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos pobūdis, tai sublokuotų dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statyba galima, jei nepažeidžiami nustatyti sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, kiti įstatymų ir teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju nebuvo pažeisti nei užstatymo intensyvumo, nei tankumo, nei aukštų skaičiaus reikalavimai.
15.2. Teismai netinkamai įvertino ginčo sklypo teritorijų planavimo sprendinius ir nepagrįstai laikė, kad ginčo sklype yra nustatytas sodybinio užstatymo pobūdis, o ne mažaaukščių pastatų statybos pobūdis (kaip nurodyta Registrų centro išraše, Bendrajame plane ir Detaliojo plano reglamentų lentelėje). Sutiktina, kad ginčo sklypui buvo nustatytas sodybinio užstatymo pobūdis, tačiau Detaliajame plane buvo pastaba, kad G3 indeksas atitinka indeksą GI. Teismai, netinkamai įvertinę Detaliojo plano pastabą, priėjo prie nepagrįstos išvados, kad šiame plane yra įtvirtintas sodybinio užstatymo pobūdis. Pažymėta, kad detaliojo plano sprendiniai turi atitikti bendrojo plano sprendinius, o ne atvirkščiai, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis Bendrojo plano reglamentu, akivaizdu, kad žemės sklype negalėjo būti nurodytas sodybinio užstatymo pobūdis, kadangi aiškiai nurodyta, kad sodybų namai statomi žemės sklypuose, kuriuose maksimalus užstatymo intensyvumas yra 0,2 ar 0,4, tačiau jokiu būdu ne dvigubai didesnio užstatymo intensyvumo, kaip yra nagrinėjamu atveju. Teismai priėjo prie išvados, kad Detaliajame plane yra nustatytas sodybinio užstatymo pobūdis, tačiau tai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Teismų minimų Teritorijų planavimo normų 31.1 punkte nurodytas ne sodybinio užstatymo pobūdžio, o sodybinio užstatymo tipo apibrėžimas, o tai yra visiškai skirtingos sąvokos. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai užstatymo pobūdžio turinį aiškino remdamasis Teritorijų planavimo normose įtvirtintos užstatymo tipo sąvokos turiniu. Detaliajame plane nesant aiškiai įtvirtinto užstatymo tipo, negalima remtis Teritorijų planavimo normų 31.1 punktu. Teritorijų planavimo normomis turėtų būti vadovaujamasi rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus joms įsigaliojus, t. y. po 2014 m. sausio 2 d., o ne aiškinant iki šio teisės akto įsigaliojimo sudarytus detaliuosius planus (šiuo atveju 2003 m.). Detaliajame plane, parengtame 2003 m., įtvirtintų sąvokų turinys turėtų būti aiškinamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. statybos techninį reglamentą STR 2.02.09:2005, o ne pagal naujai įsigaliojusius teisės aktus.
15.3. Nagrinėjamu atveju nustatant, ar ginčo sklype galima daugiau nei vieno pastato statyba, turėjo būti vertinamas statybos metu galiojęs teisinis reglamentavimas, o tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nenustatė jokio ribojimo statyti kelis pastatus,
16. Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovė UAB „2A Invest“ sutinka su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinio skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.
17. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Šiuo atveju žemės sklypas, kuriame statyti naujus statinius išduotas ginčo leidimas, patenka į teritoriją, kuriai Sprendimu Nr. 825 buvo patvirtinti sodininkų bendrijos,,Šeškinės“ teritorijos dalies, esančios Verkių seniūnijos Geležinio Vilko gatvėje, detaliojo plano sprendiniai. Vadovaujantis šio detaliojo plano duomenimis, ginčo žemės sklypui nurodyta kita paskirtis, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinis užstatymo pobūdis, sklypo užstatymo tankis – 30 proc., pastatų aukštis 1–2 aukštai su mansarda. Pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype, kuriam nustatytas sodybinio užstatymo tipas, gali būti statomas tik vienas tam pačiam gyvenamųjų pastatų tipui priklausantis pastatas – vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais. Atsižvelgiant į detaliajame plane nurodytus sprendinius – vieno ar dviejų butų gyvenamojo namo statyba, pagal ginčijamą statybos leidimą ir pateiktą techninį projektą suprojektuoti pastatai neatitinka detaliajame plane nurodyto sodybinio užstatymo tipo.
17.2. Nagrinėjamo ginčo atveju detaliajame plane nustatytas kitos paskirties žemės sklypas, kurio būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – sodybinio užstatymo, gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus. Šiuo atveju atsižvelgiant į detaliajame plane pateiktas nuorodas (sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai) ir detaliajame plane nustatytą sklypo užstatymo tankumo rodiklį – 30 proc., kuris atitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus, darytina išvada, kad ginčo statinio projekte numatyti blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nurodyto žemės naudojimo pobūdžio – individualių namų statybos ir neatitinka 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtintoje Pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijoje reglamentuoto gyvenamųjų teritorijų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų būdo, todėl statybos leidimas išduotas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo pobūdis iš detaliajame plane nurodyto sodybinio užstatymo pakeistas į ginčijamo statybos leidimo projekte nurodytą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Toks pakeitimas nėra galimas be detaliojo plano koregavimo, nes detaliojo plano sprendiniai nesuteikia teisės atlikti ginčijamu statybos leidimu nurodytų veiksmų.
17.3. Pagal bendrojo plano sprendinius ginčo teritorija priskirtina sodininkų bendrijų sodų žemei, kuri pagal bendruosius reglamentus gali būti keičiama į kitos paskirties žemę. Nesutiktina, kad bendrojo plano sprendiniai nustato šioje teritorijoje intensyvumo reglamentus, kadangi užstatymo intensyvumo reglamentai pagal tuo metu galiojusį bendrąjį planą buvo nustatomi tik kitos paskirties žemei, o ginčo žemės sklypas yra nurodytas kaip sodininkų bendrijų sodų žemė. Ginčo žemės sklypo intensyvumo rodiklis pagal detalųjį planą yra 0,9, o tai neatitinka nė vieno iš nustatytų bendruoju planu rodiklių, todėl nėra pagrindo daryti išvadų, kad šis rodiklis kaip nors atsispindi bendrojo plano sprendiniuose.
17.4. Siekdami išsiaiškinti, kokie statiniai gali būti statomi sodybinio užstatymo pobūdžio žemės sklypuose, teismai pagrįstai įvertino, kad, netekus galios Laikinajam reglamentui, įsigaliojo Specifikacija. Sklypams, kuriems pagal šią Specifikaciją nurodytas G1 indekso naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija. Nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja Specifikacijos redakcija, kurioje G1 indekso sklypams buvo nustatytas žemės naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorija. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad pagal detaliojo plano sprendinius žemės sklype, kuriam nustatytas sodybinio užstatymo tipas, gali būti statomas tik vienas tam pačiam gyvenamųjų pastatų tipui priklausantis pastatas – vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas su priklausiniais. Užstatymo tipo sąvoka leidžia išsamiau įvertinti detaliojo plano sprendinius, tačiau nėra teisinio pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ginčo žemės sklypo užstatymo tipas – mažaaukščių pastatų statyba, nes, kaip jau buvo minėta, šiuo atveju užstatymo tipas yra sodybinis užstatymas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo vertinimo
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „2A Invest“ išduotą 2014 m. birželio 5 d. leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-01-140605-00545 grindžia jo prieštaravimu ginčo teritorijos Detaliojo plano sprendiniams, pagal kuriuos, ieškovės manymu, žemės sklype galima vieno pastato – vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo, o ne dviejų vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statyba.
19. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Teritorijų planavimo normų 31.1 punktu, Specifikacijoje G1 indeksu žymimu naudojimo būdo ir pobūdžio turiniu, Sprendimo Nr. 825 turiniu, konstatavo, kad, 2003 m. vasario 26 d. patvirtintame Detaliajame plane esant nustatytam sklypo sodybinio užstatymo pobūdžiui, statytojai 2014 m. birželio 5 d. negalėjo būti išduotas leidimas statyti du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus su pagalbinio ūkio paskirties statiniu. Dėl to statybą leidžiantis dokumentas, kaip prieštaraujantis Detaliojo plano sprendiniams, turi būti panaikintas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, sprendė, kad pagal Teritorijų planavimo normų 31.1 punktą sodybinio užstatymo atveju atskirame žemės sklype gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas, o ne du ar daugiau, todėl statybos leidimas, kuriuo atsakovei UAB „2A Invest“ buvo leista atskirame sklype pastatyti du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus, buvo išduotas pažeidžiant detaliojo plano sprendinius.
21. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Teritorijų planavimo normų 31.1 punktu, nustatančiu užstatymo tipus, aiškindamas Detaliajame plane nustatyto užstatymo pobūdžio turinį, kad 2003 m. parengtame Detaliajame plane įtvirtintų sąvokų turinys turėtų būti aiškinamas pagal tuo metu galiojusius, o ne pagal naujai įsigaliojusius teisės aktus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad detalieji planai yra vienas svarbiausių teritorijų planavimo dokumentų, konkretizuojančių žemės sklypo savininko teises. Jie visada susiję su konkrečiais, vietos atžvilgiu aiškiai identifikuojamais žemės sklypais (teritorijomis) ir yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai konkrečiame žemės sklype plėtoti. Detaliųjų planų ypatumas tas, kad juose nustatomas detalus žemės sklypo juridinis statusas. Tai atliekama nurodant konkrečius sprendinius (tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jos pakeitimus; skaidomų ir sujungiamų žemės sklypų arba valdų ribas; teritorijos naudojimo pobūdį; įrenginių ir statinių išdėstymo arba išdėstymo pobūdį; urbanistinius, gamtos ir kultūros paveldo, architektūrinius, inžinerinius teritorijos tvarkymo ir naudojimo parametrus; vandens išteklių naudojimo sąlygas; inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymą arba šiai įrangai ir tinklams rezervuojamas teritorijas; žemės servitutus), kurie patvirtinti įgyja juridinę galią. Detaliojo plano sprendiniai nustato (keičia, papildo) teritorijos tvarkymo režimą – teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-343/2014).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 825 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimui ir Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos dalies, esančios Verkių seniūnijoje, Geležinio Vilko gatvėje, detaliojo plano sprendinius. Šiuo Sprendimu patvirtinta sklypų kita paskirtis, 5.1 punkte nurodytas gyvenamasis žemės naudojimo būdas, sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų užstatymo tankis nuo 25 iki 35 proc., pastatų aukštis – 1–2 aukštų su mansarda. Sprendimo 5.2 punkte nurodyta sklypų Nr. 62–67, sujungtų į vieną sklypą, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, mažaaukštis užstatymo pobūdis, riba, plotas – apie 5232 kv. m, sklypo užstatymo tankis – 20 proc., pastatų aukštis – 1–2 aukštų su mansarda. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo privalomuosiuose reikalavimuose, be kita ko, įtvirtintas žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas ir pobūdis: Z1 – sodininkų bendrijos sodų žemė; G1 – mažaaukščių statinių teritorija; G3 – sodybinio užstatymo statinių teritorija; I – infrastruktūros teritorija.
24. Sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos Geležinio Vilko gatvėje detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Detaliojo plano sprendiniai“ nurodyta, kad I grupei sklypų (priskirtų gyvenamajai teritorijai) nustatomi tokie privalomieji teritorijos tvarkymo režimo reikalavimai: pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties) žemės naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, pobūdis – (išskyrus sklypus Nr. 62–67) sodybinio užstatymo. Aiškinamajame rašte taip pat pažymėta, kad ši teritorija yra skirta individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Pagal patvirtinto Detaliojo plano pagrindinio brėžinio duomenis ginčo žemės sklypui Nr. 69 nurodytas kitos paskirties, gyvenamasis žemės naudojimo būdas, G3 – sodybinio užstatymo pobūdis, sklypų ribos, plotai, 30 proc. užstatymo tankis, 1–2 aukštų su mansarda pastatų aukštis.
25. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte įtvirtinta, kad detaliuosiuose planuose, parengtuose iki 2014 m. sausio mėn., vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Dėl to sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad, siekdami nustatyti šiame Detaliajame plane įtvirtintų teritorijos naudojimo būdo ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visumą, pirmiausiai bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti ir vertinti teisinį reglamentavimą, galiojusį būtent šio Detaliojo plano priėmimo metu, ir Detaliajame plane nustatytas sąvokas aiškinti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.
26. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo normos, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo priimtos 2014 m. sausio 2 d. ir yra taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, t. y. jomis yra vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius planus). Taigi, šiomis normomis turėtų būti vadovaujamasi rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus po šių normų įsigaliojimo, t. y. po 2014 m. sausio 2 d., tačiau jomis negali būti aiškinami 2003 m. vasario 26 d. Detaliajame plane nurodyto sodybinio užstatymo pobūdžio sąvoka ir jos turinys.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 16 ir 17 punktuose įtvirtinta, jog žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdas – tai atitinkama veikla, kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje, o žemės sklypo (teritorijos) naudojimo pobūdis apibrėžiamas kaip konkrečiai įvardyta veikla (ją detalizuojant), kurią teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama vykdyti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemėje.
28. Laikinojo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402, 4 straipsnyje įtvirtintos žemės sklypo (teritorijos) naudojimo būdo ir pobūdžio sąvokos apibrėžtos taip pat, kaip ir pirmiau nurodytame Teritorijų planavimo įstatyme. Šio Laikinojo reglamento pagrindinės tikslinės žemės naudojimo būdų ir pobūdžių kodavimo sistemos 5 lentelėje nurodytas kitos paskirties žemės naudojimo būdas, pobūdis: G1 – sodybinio užstatymo (individualūs gyvenamieji namai), G2 – mažaaukščių statinių teritorija (statiniai iki 3 aukštų), G3 – daugiaaukščių statinių teritorija (statiniai virš 3 aukštų), G3 – sodybinio užstatymo (individualūs gyvenamieji namai). Taigi Laikinajame reglamente yra įtvirtinta galimybė esant sodybinio užstatymo pobūdžiui statyti individualius gyvenamuosius namus.
29. Laikinojo reglamento 5 straipsnyje įtvirtinta, kad šiame ir kituose šio reglamento skyriuose vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, pateiktas Teritorijų planavimo įstatyme ar kituose teritorijų planavimo normų sąvado dokumentuose. Teritorijų planavimo įstatyme sąvoka „individualus gyvenamasis namas“ nebuvo pateikta. Tačiau priimant Laikinąjį reglamentą galiojo Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ (toliau – Nutarimas Nr. 384), todėl Laikinajame reglamente vartojama sąvoka „individualūs gyvenamieji namai“ aiškintina atsižvelgiant ir į šio Nutarimo Nr. 384 nuostatas.
30. Nutarime Nr. 384 nurodyta, kad individualaus gyvenamojo namo statybai nustatytąja tvarka įsigytame sklype galima statyti gyvenamąjį namą ir jo priklausinius (ūkinius, buities, verslo statinius bei įrenginius). Gyvenamojo namo ir jo priklausinių rekonstravimas, pritaikymas verslui, priestatų bei antstatų statyba taip pat vykdomi vadovaujantis šiuo nutarimu (1.1 punktas); individualūs gyvenamieji namai ir jų priklausiniai sklypuose statomi laikantis sanitarinių, priešgaisrinių, ekologinių bei Statybos ir urbanistikos ministerijos nustatytų urbanistinių reikalavimų (1.2 punktas); sklypo savininkas (nuomininkas) gali statyti individualų gyvenamąjį namą, jo priklausinius, turėdamas nuosavybės teise jam priklausantį arba išnuomotą žemės sklypą, kuriame pagal detalius planus numatyta tokia statyba, miesto (rajono) vyriausiojo architekto patvirtintą projektą ir įregistravęs statybą valstybinės priežiūros tarnyboje (1.5 punktas).
31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento, galiojusio Detaliojo plano tvirtinimo metu, 4 punkte buvo nustatyta, kad kitos paskirties žemės sklypuose (privačioms namų valdoms išdėstyti, įvairios paskirties gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti) laikomasi šių nuostatų: 4.1. žemės sklypų savininkai gali statyti savo žemės sklypuose gyvenamuosius namus ir ūkinius bei pagalbinius pastatus, kai tokia statyba yra numatyta patvirtintuose detaliuosiuose planuose; 4.2. esamų privačių namų valdų žemės savininkai ir nuomininkai naudojamuose žemės sklypuose gali statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), perstatyti ar išplėsti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius bei pagalbinius pastatus. Esamoje namų valdoje statyti kitą gyvenamąjį namą ar ūkinės–komercinės paskirties pastatą galima tik pagal detalųjį planą atidalijus žemės sklypą ir įregistravus Valstybinio žemės kadastro duomenų registre naują žemės sklypą; 4.3. privačios žemės sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau sklypų (išskyrus įstatymų numatytus atvejus), kuriuose numatyta statyti gyvenamuosius namus, visuomeninės ir ūkinės komercinės paskirties pastatus, tik tuo atveju, jeigu ši statyba nustatyta teritorijų planavimo dokumentuose ir išlieka nustatytasis sklypo dydis, taip pat užstatymo tankumas bei pobūdis.
32. Taigi įvertinus Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvusį teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad, ginčo žemės sklypui Detaliajame plane nustačius sodybinio užstatymo pobūdį, tuo metu jame galėjo būti statomas individualus gyvenamasis namas ir jo priklausiniai.
33. Pažymėtina, kad, Detaliajame plane nustačius žemės sklypui sodybinį užstatymo pobūdį, yra įgyjama teisė ir teisėtas lūkestis, kad šiame žemės sklype statytojui bus galima statyti būtent tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu leidžiamą statinį (statinius), ir šis teisėtas lūkestis išlieka net ir keičiantis teisiniam reglamentavimui. Taigi, negali būti sukuriama tokia teisinė situacija, pagal kurią vėlesniu teisiniu reglamentavimu statytojui yra suteikiama mažiau teisių statybai, negu jam suteikė Detaliojo plano tvirtinimu metu galioję teisės aktai. Kita vertus, jei vėlesniu teisiniu reglamentavimu atitinkamo naudojimo būdo ir pobūdžio žemės sklype yra suteikiama teisė statyti tokį statinį, kurio Detaliojo plano tvirtinimu metu galioję teisės aktai nenumatė, dėl teisinio reglamentavimo pokyčių įgytos papildomos teisės gali būti realizuojamos išduodant statybos leidimą statyti tokį statinį.
34. Kadangi atsakovei UAB „2A Invest“ statybos leidimas statyti naują statinį buvo išduotas 2014 m. birželio 5 d., tai bylą nagrinėję teismai, be kita ko, turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir su tuo susijusią statytojo teisę pagal Detaliajame plane nustatytą ginčo žemės sklypo pobūdį statyti išduotame statybos leidime nurodytą statinį, t. y. du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą.
35. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 7 straipsnį gyvenamieji pastatai (namai) pagal tipą buvo skirstomi į pogrupius, be kitų: gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) – skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai bei namų poros ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko; gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai) – skirti gyventi dviem šeimoms. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri namai, namų poros ar keli sublokuoti namai, išskyrus vieno buto namus, atitinkančius reglamento 7.1 punkto reikalavimus; gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai). Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Taigi šis statybos techninis reglamentas, įsigaliojęs 2003 m. birželio 19 d., jau nustatė, kad gyvenamosios paskirties namai, skirti gyventi ir vienai šeimai, galėjo būti keli sublokuoti vieno buto namai.
36. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu) 1 punkte įtvirtinta, kad šis reglamentas nustato vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato ar sublokuotų namų mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują namą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad iš šios 1 punkto normos lingvistinės loginės išraiškos darytina išvada, kad namas gali būti tiek vienbutis, tiek dvibutis, be to, namas gali būti sublokuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk4LTk2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-198-969/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-198-969/2018">e3K-3-198-969/2018</a>, 69.1 punktas).
37. Minėta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 buvo patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijos redakcijoje buvo nustatyti tokie kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžiai: G1 – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar trijų aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai), G2 – daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti gyvenamieji namai virš 3 aukštų). Galiojant šiai Specifikacijos redakcijai Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, galiojusi iki 2010 m. sausio 1 d., kad namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalinti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. D1-769 Specifikacija buvo pakeista (pakeitimas įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d.), nurodant tokius kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžius: G1 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti vieno ar dviejų butų gyvenamieji pastatai ir jų priklausiniai), G2 – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) gyvenamieji pastatai ir bendrabučiai).
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje dėl Specifikacijoje įtvirtintų gyvenamosios teritorijos žemės naudojimo pobūdžių pasikeitimo nurodyta, kad pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusius teisės aktus, t. y. Specifikaciją, buvo nustatyta tik tai, jog pagal šį pobūdį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) žemės sklype statomi gyvenamieji namai gali būti iki trijų aukštų, tačiau nebuvo įtvirtinta, ar tokie gyvenamieji namai turi būti vienbučiai, dvibučiai ar daugiabučiai. Toks skirstymas Specifikacijoje atsirado tik po 2010 m. spalio 1 d., tačiau jis buvo paremtas visai kitais kriterijais. Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje Specifikacijoje žemės sklypo naudojimo pobūdžiai buvo skirstomi pagal gyvenamojo namo aukštį, tuo tarpu po šios datos įsigaliojusioje Specifikacijos redakcijoje įtvirtintas skirstymas yra paremtas ne namo aukščiu, o butų skaičiumi. Šie du kriterijai negali būti sulyginti, nes yra skirtingi. Akivaizdu, kad galima situacija, kai statomas mažaaukštis daugiabutis gyvenamasis namas. Taigi Specifikacijoje buvęs žemės naudojimo pobūdis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba“ po 2010 m. spalio 1 d. nebuvo prilyginamas pobūdžiui „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDY4LTY2Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2468-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2468-662/2016">A-2468-662/2016</a>; 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1387/2014).
39. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Ši aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų nebuvo įvertinta, nesiaiškinta, kokiu pagrindu buvo atlikta ši registracija ir kokius teisinius padarinius tai sukelia. Nekilnojamojo turto registre atlikta registracija priklausomai nuo jos pagrindo gali būti laikoma sukeliančia atsakovei UAB „2A Invest“ lūkestį, susijusį su šio žemės sklypo panaudojimu.
40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 333 punkte nustatyta, jog detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus.
41. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti Detaliajame plane nustatyto žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdžio raidą teisinio reglamentavimo kontekste, nustatyti faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdžio („mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“) įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, ir įvertinti, kokia statyba buvo galima pagal atitinkamą žemės sklypo naudojimo pobūdį. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik Teritorijų planavimo normų 31.1 punkto nuostatomis, aiškindamas Detaliajame plane ginčo žemės sklypui nustatyto sodybinio užstatymo pobūdžio turinį.
42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą dėl šios nutarties 25, 26, 39, 41 punktuose nurodytų pagrindų ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus (CPK 320 straipsnio 1 dalis), taigi gali ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus – pirmiau nurodytus teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus.
43. Bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, spręstina, kokie buvo teisinio reglamentavimo pasikeitimai ir su jais susijusi statytojo teisės apimtis pagal Detaliajame plane nustatytą ginčo žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdį statyti išduotame statybos leidime nurodytą statinį, t. y. du vienbučius blokuotus gyvenamuosius namus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą.
44. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu nagrinėjamoje byloje būtų nustatyta, jog statybą leidžiantis dokumentas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir turi būti panaikintas, turi būti sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo. Tokiu atveju teismas turi įvertinti, ar ieškovės prašoma taikyti priemonė – statinių nugriovimas, kaip statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė, yra proporcinga.
45. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad siekis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp bendruomenės intereso ir individo pagrindinių teisių apsaugos lemia proporcingo pasirinktų priemonių ir siekiamo tikslo santykio poreikį (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Depalle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 34044/02; 2009 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Kozacio?lu prieš Turkiją, peticijos Nr. 2334/03).
46. Pažymėtina, kad statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
47. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018, 31 punktas).
48. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl teisės į statinį praradimo padarinių, kai teismine tvarka pripažįstama, kad asmuo prarado teisę statyti statybą leidžiančiame dokumente nurodytus statinius, esminę reikšmę turi subjektų, dėl kurių kaltės prarasta tokia teisė, ir jų atsakomybės laipsnio nustatymas, nuo kurio priklauso teisės į statinius praradimo padarinių šalinimo naštos paskirstymas. Tokiais atvejais atsižvelgtina į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, kurioje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Šie asmenys neprivalo užtikrinti, kad valdžios institucijos tvirtai laikytųsi visuomenei neprieinamų vidinių taisyklių ir procedūrų, pirmiausia skirtų atsakingumui ir veiksmingumui valdžios institucijos viduje užtikrinti. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Kitaip tariant, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio privataus intereso (žr. EŽTT 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją ir kt.). EŽTT yra nurodęs, kad sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie, panašu, turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“ (žr. cituotą Lelas, par. 74).
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101-469/2015">3K-3-101-469/2015</a>; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 43 punktas;).
50. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
