Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I3-5026-979/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02423-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Lietuvos kultūros tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1LKT-57(1.2) (tolia – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta nevertinti (duomenys neskelbtini) projekto,,XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point - Vilnius“ paraiškos (toliau – ir Paraiška), ir įpareigoti Tarybą iš naujo įvertinti (duomenys neskelbtini) Paraišką dėl finansavimo skyrimo projektui,,XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point - Vilnius“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti.

2. Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:

2.1. Paraiškoje nurodytos veiklos (kino industrijos konferencija ir jos renginiai) nepatenka į Lietuvos Respublikos kino įstatymo finansavimo sritį. Tai, kad Paraiškoje nurodytos veiklos nepatenka į kino valstybinio finansavimo sritį, patvirtina ir Lietuvos kino centro prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir LKC) vykdomos projektinio finansavimo programos.

2.2. Projektas yra kino industrijos konferencija, ir bent jau didžioji dalis numatytų veiklų (susitikimai, aptarimai, sesijos, pranešimai, paskaitos, kontaktų mugė) nepatenka į Kino įstatyme numatytas valstybinio finansavimo kryptis, taigi skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovautasi Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-1487, 18.2 papunkčiu (toliau – ir Gairės).

2.3. Nėra aišku, kodėl Taryba skiria finansavimą kitoms, pareiškėjos skunde įvardintoms paraiškoms, nors jos gali būti finansuojamos Kino įstatymo nustatyta tvarka.

2.4. Ankstesniais metais, galiojant dabartiniam reglamentavimui, analogiški pareiškėjos projektai buvo finansuoti, t. y. nepaisant Gairių 18.2 papunkčio egzistavimo fakto. Tarybos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatyme nustatytus atsakomybės už priimtus sprendimus bei įstatymo viršenybės principus.

2.5. Pareiškėjos Paraiška pirmą kartą Tarybos 2022 m. vasario 8 d. sprendimu buvo įvertinta 60,75 balais, tuo tarpu, pakartotinai nagrinėjant Paraišką- 2022 m. gegužės 13 d. sprendimas Paraiškos nevertinti, vadovaujantis Gairių 18.2 papunkčio nuostatomis.

2.6. Skundžiamame sprendime bei su sprendimu pateiktame informaciniame pranešime jokių motyvų nėra, pateikta tik nuoroda į Gairių 18.2 papunktį.

2.7. Taryba, kaip subjektas, vykdantis viešojo administravimo funkcijas, priimdama ginčijamą sprendimą, nesilaikė administraciniams aktams taikomo teisėtumo, pagrįstumo bei aiškumo reikalavimų bei pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą, taip pat apribojo pareiškėjos teisę skųsti šį sprendimą.

2.8. Tarybos sprendimas neskirti Projektui finansavimo 2022 metams yra teisiškai nepagrįstas ir parodo Tarybos veiksmų nenuoseklumą, subjektyvumą bei teisės aktų, be kita ko, Gairių bei Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamų sričių ir veiklų projektų vertinimo balų aprašų, taikymo diskriminacinį pobūdį.

3. Atsakovė Lietuvos kultūros taryba nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti šiais motyvais:

3.1. LKC direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. F-37 viešajai įstaigai „Kino pavasaris“ (direktorius – A. R.) skirtas 180 000 Eur finansavimas įgyvendinti 27-ojo kino festivalio „Kino pavasaris“ projektą kaip kino kultūros sklaidos (tęstinį kino festivalį) projektą. Nepaisant to, kad Tarybai Paraišką pateikė kita A. R. valdoma įmonė (duomenys neskelbtini), pretenduodama gauti finansavimą projektui „XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point – Vilnius“, konferencijos sąsajos su festivaliu yra akivaizdžios, o pastarajam finansavimą jau skyrė LKC. Konferencija „Meeting Point Vilnius“ visuomet vyko ir tebevyksta kino festivalio „Kino pavasaris“ rėmuose (netgi interneto svetainėje kinopavasaris.lt/ tai yra viena iš informacinių skilčių), jame dalyvauja kino srities profesionalai, tai yra kino renginys ir neabejotinai veikla, puoselėjanti kino meną. Tai, kad pareiškėja, organizuodama savo vykdomas veiklas ir finansavimo šioms veikloms paiešką, pasirinko neįtraukti visų su šiuo renginiu siejamų veiklų ir jų išlaidų į LKC teikiamą paraišką dėl kino kultūros sklaidos projekto finansavimo ir tai, kad pasirinko vykdyti Projektą per kitą juridinį asmenį, anaiptol nereiškia, kad šis Paraiškoje nurodytas kino meną puoselėjantis renginys nepatenka į Kino įstatymo finansavimo sritį ir negali pretenduoti į LKC skiriamą valstybinį kino finansavimo kino kultūros sklaidos projektams. Tarybai pateiktoje Paraiškoje prašant nurodyti projekto vykdytojo, partnerių, rėmėjų indėlį, pareiškėja įvardijo ir LKC, iš kurio Paraiškos Tarybai teikimo metu buvo laukiama 20 000 Eur skyrimo „Meeting Point Vilnius“ veiklai.

3.2. Tiek pirmuoju atveju vertinant Paraišką, tiek pakartotinai ją nagrinėjant, buvo vadovautasi tuo pačiu Gairių 18.2 papunkčiu. Gairių 18.2 papunkčio pradžios formuluotė „Paraiškų Tarybos skiriamam finansavimui gauti negali teikti <…>“ suponuoja tai, kad paraiškos apskritai negali būti teikiamos, o jeigu jau jos yra pateiktos, tai jas vertinti (ir leisti ekspertiniam vertinimui mokesčių mokėtojų lėšas) yra visiškai neprasminga, kadangi finansavimas bet kokiu atveju negali būti paskirtas.

3.3. Taryba yra skyrusi dalinį finansavimą pareiškėjos organizuojamai kino konferencijai „Meeting Point Vilnius“ 2014-2021 metais priimtais sprendimais, tačiau nepaisant to, kiekvienas Tarybos paskelbtas projektų finansavimo konkursas yra atskiras, visiškai naujas pateiktų paraiškų vertinimo ir sprendimų dėl jų priėmimo procesas ir vien tai, jog vieno ar kito pareiškėjo projektai gauna finansavimą kelerius metus iš eilės anaiptol nereiškia, kad Tarybai kyla įpareigojimas skirti finansavimą tokiems pareiškėjams kasmet.

3.4. „Festivalis ODISĖJA 72“, kuriam paskirtas finansavimas Tarybos 2022 m. vasario 8 d. sprendimo 1LKT-9(1.2) 1.15 papunkčiu, negali būti priskirtas išimtinai kino sričiai dėl savo kompleksinio pobūdžio. asociacijos Lietuvos žmonių su negali sąjungos projektas „Socialinis kino pleneras „Jaunieji kino kūrėjai 2022“, kuriam paskirtas finansavimas Tarybos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 1LKT-15(1.2) „Dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamos programos „Ugdymas kultūra“ (1 finansuojama veikla) projektų dalinio finansavimo 2022 metais“ 1.8 papunkčiu, buvo finansuotas ne kaip kino projektas o kaip kultūrinės edukacijos projektas pagal Gairių 3 priedo programos „Ugdymas kultūra“ 1 finansuojamos veiklos „Kultūros edukacija“ finansavimo sąlygas, ir kinas pasitelkiamas tik kaip priemonė minėto projekto veikloms įgyvendinti. Analogiškai, VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projektas „Kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media studija: Žanras kine“, kuriam paskirtas finansavimas Tarybos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 1LKT-16(1.2) „Dėl Lietuvos kultūros tarybos administruojamomis lėšomis finansuojamos programos „Ugdymas kultūra“ (2 finansuojama veikla) projektų dalinio finansavimo 2022 metais“ 1.2 papunkčiu, buvo finansuotas ne kaip kino projektas, o kaip kultūrinės edukacijos projektas pagal Gairių 3 priedo programos „Ugdymas kultūra“ 2 finansuojamos veiklos „Vaikų ir jaunimo kultūra“ finansavimo sąlygas. Taigi, visi nurodyti projektai, priešingai nei pareiškėjos organizuojamas projektas, nepatenka į Kino įstatyme apibrėžtą kino valstybinio finansavimo sritį, todėl nėra jokio pagrindo kalbėti apie diskriminacinį Gairių 18.2 papunkčio nuostatų taikymą išimtinai pareiškėjai.

k o n s t a t u o j a:

4. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kultūros tarybos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1LKT-57(1.2), kuriuo nuspręsta nevertinti (duomenys neskelbtini) projekto,,XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point - Vilnius“ paraiškos, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Taryba 2021 m. spalio 8 d. paskelbė pirmojo 2022 m. kultūros ir meno projektų finansavimo etapo konkursus, kviesdama iki 2021 m. lapkričio 9 d. teikti paraiškas pagal 26 kultūros programų ir jų veiklų bei 10 meno sričių finansavimo sąlygas, įskaitant paraiškas Gairių 14 priedo finansavimo programai.

6. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 9 d. per tarybos elektroninę kultūros ir meno projektų valdymo sistemą (LKTIS) pateikė projekto „XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point – Vilnius“ Paraišką į Gairių 14 priedo finansavimo programos 2 finansuojamą veiklą „Tinklaveika“ (b. l. 10–17).

7. 2022 m. vasario 8 d. Taryba priėmė sprendimą Nr. 1LKT-9(2.1), kurio 2.1 papunkčiu Paraiškai finansavimas nebuvo paskirtas (b. l. 48–51).

8. Pareiškėja apskundė šį sprendimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir LAGK), kuri 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 21R-221(AG-165/02-2022) (toliau – ir LAGK sprendimas) skundą patenkino ir nurodė Tarybai įvertinti Paraišką iš naujo (b. l. 62–72).

9. Įgyvendinant LAGK sprendimą, Tarybos pirmininko 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. KMPF-38(1.15) buvo sudaryta 5 ekspertų darbo grupė (toliau – ekspertų darbo grupė), kuriai pavesta pakartotinai įvertinti Paraišką. Ekspertų darbo grupės posėdyje 2022 m. gegužės 9 d., balsų dauguma buvo nuspręsta, kad Paraiška yra nevertintina, vadovaujantis Gairių 18.2 papunkčio nuostata, pagal kurią „Paraiškų Tarybos skiriamam finansavimui gauti negali teikti pareiškėjai, teikiantys projektus, kurie gali būti finansuojami Lietuvos Respublikos kino įstatyme nustatyta tvarka“.

10. Tarybos narių susirinkimas 2022 m. gegužės 13 d. posėdyje išnagrinėjo ekspertų darbo grupės pateiktus ekspertinio vertinimo rezultatus (išvadas), vienbalsiai nusprendė patvirtinti Ekspertų darbo grupės išvadas ir patvirtinti Ekspertų darbo grupės narių siūlymą nevertinti Paraiškos, priimdamas skundžiamą Tarybos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1LKT-57(1.2) (b. l. 73).

11. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, kreipėsi į teismą.

12. Tarybos statusą, veiklos tikslus ir funkcijas bei veiklos organizavimą nustato Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymas (toliau – ir LKTĮ), kuriame numatyta, kad Taryba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką Lietuvos Respublikos kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose jai pavestas viešojo administravimo ir kitas funkcijas (2 straipsnis 1 dalis). Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, Vyriausybės nutarimais, kultūros ministro įsakymais, Vyriausybės (ar jos pavedimu - kultūros ministro) patvirtintais Lietuvos kultūros tarybos nuostatais ir kitais teisės aktais (2 straipsnis 4 dalis). Pagal šio Įstatymo 3 straipsnį, Taryba savo veikloje siekia šių tikslų: 1) vadovaujantis kultūros politikos prioritetais, sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai, užtikrinant racionalų ir pagrįstą skirstomų lėšų panaudojimą; 2) pagal kompetenciją įgyvendinti kultūros politiką; 3) analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai. Tarybos funkcijos yra numatytos 4 straipsnyje, tarp kurių, be kitų, 1 punkte įtvirtinta, kad kultūros ministro nustatyta tvarka finansuoja kultūros ir meno programas, projektus ir kitokias priemones. Taigi, pagal aptartas įstatymo nuostatas, Taryba yra įgaliota vykdyti viešojo administravimo funkcijas ir priimti sprendimus dėl kultūros ir meno programų, projektų ir kitokių priemonių finansavimo kultūros ministro nustatyta tvarka.

13. Taryba, finansuodama kultūros ir meno programas, projektus ir kitokias priemones, vadovaujasi Gairėse (aktuali redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-1487) nustatyta tvarka. Gairių V skyriaus „Projektų vertinimas ir sprendimo dėl finansavimo priėmimas" 34-52 punktuose yra reglamentuotos ekspertinio vertinimo bei sprendimo dėl finansavimo skyrimo priėmimo procedūros.

14. Pagal Gairių 14 priedą „Programos „kultūros ir kūrybinės industrijos“ finansavimo sąlygos“ programos tikslas - skatinti kultūros turinio indėlį kultūros ir kūrybinių industrijų (toliau – ir KKI) srityje, siekiant inicijuoti bei vystyti produktus ir (arba) paslaugas, kuriančius ekonominę vertę ir prisidedančius prie kultūros ir kūrybinių industrijų eksporto apimčių augimo. Stiprinti KKI organizacijų bendradarbiavimą ir KKI asociacijų veiklą bei plėtrą. Finansuojama veikla - Kūrybinių industrijų kuriamų produktų ir (arba) paslaugų (įskaitant videožaidimus ir multimediją) inicijavimas, kūrimas ir pirminės stadijos (idėjų generavimo, investicijų pritraukimo, įvedimo į rinkas ir pan.) vystymas, viešinimas bei populiarinimas Lietuvoje ir užsienyje, įskaitant populiarinimui reikalingos rinkodaros medžiagos parengimą.

15. LAGK įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, išanalizavusi skundžiamo 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1LKT-9(1.2) sprendimo turinį konstatavo, jog skundžiamame sprendime atsakovė nenurodė jo priėmimo teisinio pagrindo, jo nesusiejo su faktinėmis aplinkybėmis, kitomis jo priėmimui įtakos turėjusiomis aplinkybėmis, argumentų. Nurodė, jog Tarybos Sprendimas nėra išsamus aiškus ir motyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Tenkino (duomenys neskelbtini) skundą, panaikino Lietuvos Respublikos kultūros tarybos 2022 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 1LKT-9(1.2) 2.1 punktą, kuriuo neskirtas finansavimas (duomenys neskelbtini) projekto XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point - Vilnius“ įgyvendinimui ir įpareigojo Lietuvos kultūros tarybą iš naujo įvertinti (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 9 d. paraišką Nr. Pr (6.3) - 2595 dėl finansavimo skyrimo projekto įgyvendinimui.

16. Lietuvos kultūros tarybos pirmininko 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. KMPF-38(1.15) 5 ekspertų darbo grupė nuotolinio posėdžio metu nusprendė, kad Paraiška yra nevertintina vadovaujantis Gairių 18.2 papunkčio nuostatą.

17. Tarybos narių susirinkimas 2022 m. gegužės 13 d. nuotolinio posėdžio metu vienbalsiai nusprendė patvirtinti Ekspertų darbo grupės išvadas ir patvirtino siūlymą nevertinti Paraiškos priimdamas skundžiamą Tarybos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1LKT- 57(1.2).

18. Gairių 18.2 papunktis numato, kad paraiškų Lietuvos kultūros tarybai skiriamam finansavimui gauti negali teikti „pareiškėjai, teikiantys projektus, kurie gali būti finansuojami Lietuvos Respublikos kino įstatyme nustatyta tvarka“.

19. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, jog Kino valstybinį finansavimą skiria ir administruoja Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Lietuvos kino centras). Lietuvos kino centras viešai skelbia 2022 m. kino kultūros sklaidos projektų finansavimo rezultatus. Lietuvos kino centro direktoriaus 2022 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. F-37 viešajai įstaigai „Kino pavasaris“ (direktorius – A. R.) skirtas 180 000 eurų finansavimas įgyvendinti 27-ojo kino festivalio „Kino pavasaris“ projektą kaip kino kultūros sklaidos (tęstinį kino festivalį) projektą. Nepaisant to, kad Tarybai Paraišką pateikė kita A. R. valdoma įmonė (duomenys neskelbtini) pretenduodama gauti finansavimą projektui „XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point – Vilnius“, konferencijos sąsajos su festivaliu yra akivaizdžios, o pastarajam finansavimą jau skyrė Lietuvos kino centras. Teigia, jog pareiškėjas organizuodamas savo vykdomas veiklas ir finansavimo šioms veikloms paiešką, pasirinko neįtraukti išsamiai visų su šiuo renginiu siejamų veiklų ir jų išlaidų į Lietuvos kino centrui teikiamą paraišką dėl kino kultūros sklaidos projekto finansavimo ir tai, kad pasirinko vykdyti šį projektą per kitą juridinį asmenį, anaiptol nereiškia, kad šis Paraiškoje nurodytas kino meną puoselėjantis renginys nepatenka į Kino įstatymo finansavimo sritį ir negali pretenduoti į Lietuvos kino centro skiriamą valstybinį kino finansavimo kino kultūros sklaidos projektams. Atkreipia dėmesį, kad tai pagrindžia faktas, jog Tarybai pateiktoje Paraiškoje, prašant nurodyti projekto vykdytojo, partnerių, rėmėjų indėlį, pareiškėjas įvardijo ir Lietuvos kino centrą, iš kurio paraiškos Lietuvos kultūros tarybai teikimo metu buvo laukiama 20 000 eurų skyrimo „Meeting Point – Vilnius“ veiklai.

20. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Pažymėtina, jog atsakovas nepagrindžia sąsajų tarp minimų projektų. Tai, jog (duomenys neskelbtini) valdo A. R. ir šis asmuo kartu yra ir VŠĮ „Kino pavasaris“ direktorius negali sudaryti pagrindo teigti, jog pareiškėjas pasitelkdamas kitą juridinį asmenį siekia gauti finansavimą tam pačiam projektui kelis kartus. Atsakovas teigia, jog pareiškėjas organizuodamas savo vykdomas veiklas ir finansavimo šioms veikloms paiešką, pasirinko neįtraukti išsamiai visų su šiuo renginiu siejamų veiklų ir jų išlaidų į Lietuvos kino centrui teikiamą paraišką, tačiau nedetalizuoja ir įrodymais nepagrindžia savo argumentų, nenurodo ką tiksliai pareiškėjas turėjo pateikti, ar ko nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginį dėl laukiamos 20 000 eurų skyrimo „Meeting Point – Vilnius“.

21. VAĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi pareiškėjo ginčijamas sprendimas turi būti vertinamas kaip administracinės procedūros sprendimas.

22. Viešojo administravimo subjekto administracinio sprendimo priėmimui keliami reikalavimai įtvirtinti VAĮ 10 straipsnyje. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas (1 punktas); administracinio sprendimo data (2 punktas); administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris (3 punktas); atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (7 punktas); administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos (8 punktas).

23. Individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. turi būti nurodomi pagrindiniai faktai (juridinių faktų visetas), argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o būtinas ir pakankamas teises normai taikyti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Nekonkreti teisinė situacija ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, tokia pažaida ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).

24. Tuo atveju, jeigu tam tikras individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tai tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kuriais remiantis priimtas individualus administracinis aktas, asmeniui sukeliantis materialiąsias teisines pasekmes, ir pridėti tuos dokumentus prie individualaus akto, ir tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodyti procedūriniai dokumentai yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008; 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMjctMTQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-327-146/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-327-146/2015">A-327-146/2015</a>; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1266- 624/2015 ir kt.). Vertinant, ar individualus administracinis aktas, kuris priimtas kito (procedūrinio) dokumento pagrindu, atitinka VAĮ 8 straipsnio (VAĮ galiojančios redakcijos 10 straipsnio) reikalavimus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti kompleksiškai vertinama, ar šiuos įstatymo reikalavimus atitinka individualus administracinis aktas kartu su atskirame dokumente išdėstyta motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMTMtMTQ2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-313-146/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-313-146/2016">A-313-146/2016</a>).

25. Taigi, individualus administracinis aktas tik išskirtiniais atvejais gali būti priimamas procedūrinių dokumentų pagrindu ir tokiu atveju jame nebūtina kartoti tuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, tačiau tokio individualaus administracinio akto atitikimas VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams vertinamas kartu su dokumentų, kurių pagrindu jis priimtas, turiniu.

26. Gero administravimo principas yra platus, tai yra savyje talpinantis ne vieną įvairaus pobūdžio (materialinio, procedūrinio) imperatyvą (elementą), taip pat ir pareigą viešojo administravimo institucijai imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rūpestingai ir atidžiai. Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTQ3LTUwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1547-502/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1547-502/2015">A-1547-502/2015</a>). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (šiais aspektais žr. 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2012, 174–186 p.; 2013 m. kovo 26 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013 ir t.t.) Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (šiuo aspektu žr. 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTUwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2150-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2150-492/2015">A-2150-492/2015</a>).

27. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xLTUwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1-502/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1-502/2015">A-1-502/2015</a>). Taigi nagrinėjant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Pažymėtina, jog atsakovė buvo įpareigota LAGK iš naujo įvertinti (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 9 d. paraišką Nr. Pr (6.3) - 2595 dėl finansavimo skyrimo projekto įgyvendinimui. Kaip matyti iš 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 1LKT-57(1.2) atsakovė laikė paraišką nevertintina. Lingvistiniu požiūriu sąvoka,,nevertintina” galėtų būti suprantama tiek kaip,,negali būti įvertinta”, tiek kaip,,neįvertinta”. Akivaizdu, kad atsakovė formaliai įvykdė įpareigojimą iš naujo įvertinti Paraišką, tačiau neatliko vertinimo pilna apimtimi. Tik esant konkretiems sprendimo priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, o nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas yra be jokių faktinių pagrindų ir teisinės argumentacijos.

28. Administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Paraišką.

Teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Lietuvos kultūros tarybos 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 1LKT-57(1.2) dėl (duomenys neskelbtini) projekto,,XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point - Vilnius“ paraiškos vertinimo.

Įpareigoti Lietuvos kultūros tarybą iš naujo įvertinti (duomenys neskelbtini) paraišką dėl finansavimo skyrimo projekto XIII tarptautinė kino industrijos konferencija „Meeting Point - Vilnius“ įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūrate Bliznikaitė-Povilanskienė

Arūnas Kaminskas

Henrikas Sadauskas