Administracinė byla Nr. I3-502-1066/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04123-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 25.7; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,
dalyvaujant pareiškėjui R. B.,
atsakovo atstovei V. S.-G.,
trečiojo suinteresuoto asmens atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vytauto Didžiojo universitetui dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio studijų fondo 2020 m. lapkričio 5 d. pranešimo Nr. SG2-2261 dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybinės finansuojamose studijų vietose apmokėti arba jų dalies, grąžinimo į valstybės biudžetą, reikalavimą per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo iš Valstybinio studijų fondo dienos, t. y. iki 2023 m. lapkričio 5 d. grąžinti į sąskaitą 1 621,70 Eur sumą (toliau – Reikalavimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. R-(AG-938/07-2020) (toliau – Komisijos sprendimas); 3) priteisti iš Vytauto Didžiojo universiteto 1 621,70 Eur už padarytą materialinę žalą; 4) priteisti iš Vytauto Didžiojo universiteto 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Teismui skundžiamu Reikalavimu pareiškėjas buvo įspėtas iki 2023 m. lapkričio 5 d. grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, kurios šiai dienai sudaro 1621,70 Eur.
Pareiškėjas su tokiu įspėjimu nesutinka, manydamas, kad jis turi būti panaikintas.
2.2. Paaiškina, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš Vytauto Didžiojo universiteto (toliau –Universitetas). Tačiau, anot pareiškėjo, su tuo nesutinka, nes studijų Universitete jis negalėjo baigti ne dėl savo kaltų veiksmų, o dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, t. y. neteisėtai pareiškėjui nesudarytų sąlygų studijų planui įgyvendinti. Dėl tokios situacijos pareiškėjas nukentėjo pats, nes neįgijo išsilavinimo, o tai atsilieps jo karjerai, bei tuo pačiu dėl sutrikdytos sveikatos patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
2.3. Nurodo, kad neteisėtas pašalinimas iš studijų atsirado susidarius nenumatytoms aplinkybėms dėl Covid-19 situacijos šalyje, kurios metu Universitetas, pažeisdamas sudarytą sutartį, neužtikrino doktorantūros sutartyje numatytų studijų sąlygų. Doktorantūros sutartyje nebuvo numatyta studijų nutraukimo galimybė šalių susitarimu, esant Force majore (nenugalima jėga) aplinkybėms. Pareiškėjas prašė suteikti jam terminą trūkumams ištaisyti ir studijų plano užduotims įvykdyti, tačiau terminas buvo suteiktas tik formaliai tik iki studijų pabaigos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d., kurio realiai nepakako. Susitarti dėl studijų nutraukimo šalių susitarimu galimybė taip pat nebuvo suteikta. Mano, kad pranešimas apie išbraukimą iš studijų dėl nepažangumo yra neteisėtas, kadangi pareiškėjas studijų plano neįvykdė dėl Universiteto kaltės (neteisėto neveikimo), esant Covid-19 situacijai.
2.4. Tvirtina, kad paskelbus karantiną šalyje ir dėl ypač griežtų karantino sąlygų buvo draudžiama patekti į Universiteto Žemės ūkio akademijos patalpas., todėl pareiškėjas negalėjo paimti ir apdoroti duomenų ir vykdyti 2019/2020 mokslo metų plano antro pusmečio veiklos. Be to, nebuvo atnaujinta Universiteto kompiuterinė programa, o tai buvo reikalinga minėto plano užduotims vykdyti. Atšaukus karantino sąlygas, pareiškėjas galėjo pradėti toliau apdoroti duomenis ir tęsti darbą, t. y. vykdė visus įsipareigojimus ir pasirengė atestacijai.
2.5. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, teigia, kad toks Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo visi argumentai buvo atmesti, yra nepagrįstas. Mano, kad Komisija neteisingai interpretavo jo skundo argumentus. Nuo 2020 m. kovo iki birželio mėn. pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos dirbti mokslinį darbą, nors pats pareiškėjas dėjo visas pastangas. Pasak pareiškėjo, nebuvo atsižvelgta į pasirašytą studijų sutartį, pagal kurią būtina elgtis sąžiningai ir vykdant prievoles bendradarbiauti su kita šalimi.
2.6. Dėl dvasinių išgyvenimų, neteisybės jausmo ir streso pareiškėjui pablogėjo sveikata, todėl pareiškėjas patyrė tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.
2.7. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą ir patikslintą skundą palaikė, prašė juos tenkinti skunde nurodytais argumentais.
3. Atsakovas Valstybinis studijų fondas (toliau – Fondas) atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Nurodo, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis numato, jog Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti lėšas. Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu: 4.1. asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai pirmosios studijų pakopos arba vientisosios studijos nutraukiamos per šių studijų pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą; 4.2. asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Esant galiojančiam prievolės atsiradimo pagrindui (galiojantiems faktams, kad asmuo studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir studijas nutraukė ar buvo iš jų pašalintas) ir nesant Aprašo 6 punkte nurodytų atleidimo nuo prievolės vykdymo pagrindų, prievolė grąžinti lėšas Fondui privalo būti vykdoma. Mano, kad ginčo situacijoje panaikinti Reikalavimą grąžinti į valstybės biudžetą lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
3.2. Tvirtina, kad Universitetas 2020 m. spalio 5 d. raštu informavo Fondą, kad pareiškėjas studijavo valstybės finansuojamoje trečiosios pakopos studijų vietoje ir 2020 m. pavasario semestro metu buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Prievolė grąžinti lėšas buvo nurodyta ir pareiškėjo 2012 m. liepos 17 d. studijų sutarties Nr. 69/2012 (toliau – Sutartis) 12.1 papunktyje. Sutartis buvo sudaryta studento laisva valia, jis buvo susipažinęs su sutarties sąlygomis, todėl turėjo ir galėjo žinoti apie atsirasiančią prievolę grąžinti lėšas. Be kita ko, Universitetas pažymėjo, kad pareiškėjas į transporto inžinerijos ištęstines doktorantūros studijas buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 1 d. Doktorantūros studijos turėjo baigtis 2018 m. rugpjūčio 31 d., tačiau studijų laikotarpiu doktorantas buvo dvejus metus akademinėse atostogose (nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d.) ir dėl šių aplinkybių studijų trukmė prasitęsė iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Per visą doktorantūros studijų laikotarpį tyrimų tematika parengė ir išpublikavo 1 straipsnį (2015 metais). Pagal studijų planą pareiškėjas turėjo parengti ir išpublikuoti dar 2 straipsnius (vieną straipsnį privalėjo išpublikuoti iki 2019 m. gruodžio 15 d., kitą – iki 2020 m. birželio 15 d.), tačiau šių įsipareigojimų pareiškėjas neįvykdė. Pareiškėjas nuo 2015 m. pabaigos nėra pateikęs savo moksliniam vadovui nei vieno straipsnio rankraščio, nors mokslinio straipsnio parengimui turėjo pakankamai duomenų ir be minėto tyrimo. Nuotolinės konsultacijos su vadovu buvo galimos nuolatos, tačiau pareiškėjas dėl jų nesikreipė.
3.3. Pabrėžia, kad Universiteto sprendimas pašalinti pareiškėją iš aukštosios mokyklos yra galiojantis (nėra nuginčytas). Fondas nėra Universiteto ir pareiškėjo sudarytos studijų sutarties šalis, nėra įgaliotas spręsti Universiteto ir studentų ginčų.
3.4. Fondo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu yra teisėti ir pagrįsti. Fondas negali atleisti R. B. nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą už nutrauktas valstybės finansuojamas studijas ar panaikinti jo prievolės grąžinti lėšas.
3.5. Dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nurodo, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai savo priimtame sprendime konstatavo, kad Universiteto sprendimas pašalinti pareiškėją iš aukštosios mokyklos yra galiojantis (nėra nuginčytas, dėl ko ir Fondo sprendimas dėl lėšų grąžinimo yra teisėtas.
3.6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Universitetas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą su jais nesutinka ir prašo patikslintą pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu arba skundą atmesti. Atsiliepimuose pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
4.1. Teigia, kad Komisijos sprendimu jau išspręstas kilęs ginčas pagal pareiškėjo skundą tarp tų pačių ginčo šalių. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti ir Fondo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pareiškėjui per ABTĮ vieno mėnesio nustatytą terminą Komisijos sprendimo teismui neapskundus, o pateikus teismui patikslintą skundą nenurodant, jog šis ginčas jau buvo nagrinėtas Komisijoje, laikytina, kad pareiškėjas nesilaikė pasirinktos administracinių ginčų sprendimo procedūros. Pastebi, kad pareiškėjas, dar nesuėjus Komisijos sprendimo apskundimo terminui, pateikė patikslintą skundą teismui, kuriame formuluoja visiškai tapatų reikalavimą, o tai, anot Universiteto, reiškia, kad pareiškėjas patikslintu skundu iš esmės siekia Komisijos sprendimo peržiūrėjimo, nors jo atžvilgiu jau yra priimtas sprendimas netenkinti jo skundo.
4.2. Universitetas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad doktorantūros studijų plano pareiškėjas negalėjo tinkamai įgyvendinti dėl to, jog Universitetas nesudarė tinkamų sąlygų užbaigti mokslinius tyrimus, paaiškindamas, kad Jungtinis doktorantūros komitetas pareiškėjo neatestavo už 2019–2020 mokslo metus ir už visą studijų laikotarpį ne dėl mokslinių tyrimų duomenų trūkumų, bet dėl to, jog nebuvo įgyvendinti formalieji doktoranto veiklos reikalavimai numatyti pareiškėjo įstojimo į doktorantūrą metu galiojusioje Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Klaipėdos universiteto technologijos mokslų srities transporto inžinerijos mokslo krypties jungtinės mokslo doktorantūros reglamento (toliau – Doktorantūros reglamentas) redakcijos 101 punkte, kuriuos įvykdžius doktorantas gali ginti disertaciją.
Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad 2020 m. birželio 18 d. atestacija Jungtinio doktorantūros komiteto posėdyje turėjo būti paskutinė pareiškėjo atestacija, taigi tam laikotarpiui tokie formalieji reikalavimai kaip mokslinių publikacijų paskelbimas jau turėjo būti įgyvendinti arba bent jau baigiami įgyvendinti. Tuo tarpu pareiškėjas nuo pat 2015 m. paskelbtos mokslinės publikacijos savo moksliniam darbo vadovui daugiau nebuvo pateikęs jokių rankraščių, iš kurių būtų galima matyti, kad būtų ketinama realiai įgyvendinti 2019–2020 m. pareiškėjo studijų plane nurodytas veiklas – publikuoti dar dvi mokslines publikacijas.
4.3. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nebuvo nepratęstos kompiuterinės programos AVL licencijos, dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino sąlygų negalėjo patekti į Universiteto Žemės ūkio akademijos patalpas ir paimti bei apdoroti patikslintų mokslinio tyrimo duomenų, nurodo, kad kompiuterinės programos AVL licencija yra atnaujinama kiekvienais metais vasario – kovo mėnesiais, todėl šiuo laikotarpiu įprastai jokie darbai su šia kompiuterine programa nėra planuojami. Nors dėl COVID-19 sukeltos pandemijos licencijos atnaujinimas užtruko keliais mėnesiais ilgiau nei įprastai, tačiau pareiškėjo mokslinio vadovo vertinimu, net ir be šių paskutinių tyrimo duomenų, pareiškėjas turėjo pakankamai duomenų mokslinių publikacijų rengimui.
4.4. Pabrėžia, kad Universiteto sprendimas pašalinti pareiškėją iš doktorantūros studijų yra galiojantis ir nenuginčytas teisme, o pareiškėjo patikslintame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo akto.
4.5. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su pareiškėjo skundais nesutiko, prašė jų netenkinti atsiliepime išdėstytais argumentais.
k o n s t a t u o j a:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas į Universitetą – transporto inžinerijos krypties ištęstines doktorantūros studijas šešerių metų laikotarpiui. Doktorantūros studijos turėjo baigtis 2018 m. rugpjūčio 31 d.
5.2. Nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. spalio 30 d. Pareiškėjas pagal jo prašymą buvo išleistas akademinių atostogų, po kurių pareiškėjui grįžus į studijas, 2019 m. buvo patvirtintas pakoreguotas doktorantūros studijų planas, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo per likusį doktorantūros studijų laikotarpį publikuoti savo tyrimų rezultatus dviejuose moksliniuose straipsniuose tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.
5.3. 2020 m. birželio 18 d. atestacijos metu Jungtinis Transporto inžinerijos mokslo krypties doktorantūros komitetas (toliau – Jungtinis doktorantūros komitetas) atidėjo pareiškėjo atestaciją iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., posėdžio protokole nurodydamas pastabą: atkreipti doktoranto ir jo vadovo dėmesį į užskaitomų disertacijai ginti mokslo publikacijų būtinumą (trūksta publikuotų straipsnių recenzuojamuose žurnaluose).
5.4. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Jungtinis doktorantūros komitetas, pakartotinai svarstydamas pareiškėjo atestavimo klausimą, priėmė sprendimą neatestuoti pareiškėjo už 2019–2020 m. mokslo metus ir už visą doktorantūros laiką. Jungtinis doktorantūros komitetas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas neturi privalomų užskaitomų disertacijai ginti mokslo publikacijų, pareiškėjas neįvykdė baigiamųjų metų mokslinių tyrimų programos.
5.5. Atsižvelgiant į Jungtinės doktorantūros komiteto sprendimą, Universiteto l. e. p. mokslo prorektorės 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. DM-158 pareiškėjas buvo pašalintas iš Universiteto doktorantūros studentų sąrašų. Apie šį sprendimą buvo informuotas Fondas, kuris 2020 m. lapkričio 5 d. skundžiamu Reikalavimu Nr. SG2-2261, informavo pareiškėją, kad jis per trejus metus, t. y. iki 2023 m. lapkričio 5 d. turi grąžinti į Lietuvos Respublikos biudžetą 1621,70 Eur lėšų už studijas valstybės finansuojamoje vietoje.
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo priteisimo.
Lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).
Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti lėšas.
Aprašo 4 punkte numatyta, kad lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu: 4.1. asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus atvejus, kai pirmosios studijų pakopos arba vientisosios studijos nutraukiamos per šių studijų pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą; 4.2. asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka.
7. Pareiškėjo teigimu, jam pateiktas Reikalavimas, kuriuo jis įspėtas iki 2023 m. lapkričio 5 d. grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, – 1621,70 Eur, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjg3LTgxMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-687-812/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-687-812/2022">e2-687-812/2022</a>, kurioje pareiškėjas teismo prašė pripažinti neteisėtu jo išbraukimą iš Universiteto doktorantūros studentų sąrašų bei priteisti iš Universiteto 1 621,70 Eur sumą už nevykdytus sutartinius įsipareigojimus ir dėl to atsiradusią Fondo 2020 m. lapkričio 5 d. prievolę), konstatuota, kad pareiškėjas iš Universiteto doktorantūros studentų sąrašų pašalintas laikantis Doktorantūros reglamento nuostatų, pareiškėjui neįvykdžius doktorantūros studijų darbo plano ir šioje ginčo situacijoje nenustatyti neteisėti Universiteto veiksmai, dėl ko būtų pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą pripažinti neteisėtu R. B. išbraukimą iš Universiteto doktorantūros studentų sąrašų. Paminėtoje civilinėje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama administracinė byla, padaryta išvada, kad pareiškėjo pašalinimas iš doktorantūros studijų atitiko Standartinių studijų sutarties sąlygų 11 punkto reikalavimus, todėl Fondo Reikalavimu pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas per trejus metus, t. y. iki 2023 m. lapkričio 5 d. grąžinti į Lietuvos Respublikos biudžetą 1 621,70 Eur lėšų už studijas valstybės finansuojamoje vietoje, vadovaujantis Aprašo 4.2 papunkčiu, t. y. pašalinus iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 6 punktą asmenys atleidžiami nuo lėšų grąžinimo, jeigu: 6.1. asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė (neapgynė); 6.2. asmuo neteko valstybės finansavimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo aukštojoje mokykloje (arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka) raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 6.3. asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 6.4. asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 6.5. asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 6.6. asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie savo neįgalumą. Aprašo 6 punkte numatytos išimtys, kada nėra reikalaujama grąžinti valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, pareiškėjui netaikytinos, nes jis 2019–2020 metais neįvykdė doktorantūros studijų darbo plano ir ši aplinkybė, kaip jau minėta, yra konstatuota įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčijo (nei skunde, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė) prievolės atsiradimo faktą – Universiteto sprendimą pašalinti pareiškėją iš aukštosios mokyklos (iš Universiteto), dėl ko konstatuotina, kad jis yra galiojantis. Teismas, įvertinęs pateiktą teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutikdamas su atsakovo išreikšta pozicija, daro pagrįstą išvadą, kad esant galiojančiam Universiteto sprendimui pašalinti pareiškėją iš aukštosios mokyklos – Universiteto l. e. p. mokslo prorektorės 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. DM-158 nėra nuginčytas ir nesant paminėto Aprašo 6 punkte nurodytų atleidimo nuo prievolės vykdymo pagrindų, taip pat įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjg3LTgxMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-687-812/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-687-812/2022">e2-687-812/2022</a> pripažinus, kad pareiškėjas 2019-2020 metais neįvykdė doktorantūros studijų darbo plano, dėl ko buvo pašalintas iš doktorantūros studijų Universitete, yra pagrindas į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad atsakovas yra administruojanti lėšų grąžinimą įstaiga ir priimti sprendimą panaikinti reikalavimą grąžinti į valstybės biudžetą lėšas gali tik tuomet, kai egzistuoja teisės aktuose numatytos sąlygos, tuo atveju, jeigu asmuo atitinka Aprašo 6 punkte nurodytas aplinkybes, atsakovas (Fondas) atleidžia jį nuo lėšų grąžinimo.
8. Taip pat pažymėtina, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjo išdėstyti argumentai, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negalėjo baigti studijų Universitete, kad pareiškėjas studijų plano neįvykdė dėl būtent Universiteto kaltės (pastarojo neteisėto neveikimo), kad laiku neatnaujinta Universiteto kompiuterinė programa sutrukdė pareiškėjui įvykdyti užduotis, yra išsamiai išnagrinėtos (nustatytos) civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjg3LTgxMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-687-812/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-687-812/2022">e2-687-812/2022</a>, dėl kurios, kaip minėta, buvo sustabdyta nagrinėjamoji byla, taigi teismas dėl jų detaliau nepasisako.
9. Teismas taip pat pastebi, kad pareiškėjas dėl Reikalavimo kreipėsi su skundu, kuriame nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir nagrinėjamame skunde teismui. 2021 m. sausio 29 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjo teigimu, minėtame Komisijos sprendime Komisija neteisingai interpretavo jo skundo argumentus, dėl ko jo skundas ir buvo atmestas. Teismas pažymi, kad ginčydamas Komisijos sprendimą, pareiškėjas atkartoja dar kartą tuos pačius argumentus, kuriais remiantis ginčija Reikalavimą ir kurie jau buvo nagrinėti civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNjg3LTgxMi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-687-812/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-687-812/2022">e2-687-812/2022</a>, t. y. kad doktorantūros studijų plano jis negalėjo tinkamai įgyvendinti dėl to, jog Universitetas nesudarė tinkamų sąlygų užbaigti mokslinius tyrimus (dėl Universiteto kaltės). Įvertinus tai, kad šios aplinkybės laikytinos nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis), jos iš naujo nenagrinėjamos, juolab, kad šioje byloje teismas nesprendžia pareiškėjo pašalinimo iš Universiteto teisėtumo klausimo.
10. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl ko būtų pagrindas panaikinti skundžiamą Reikalavimą. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad Reikalavimas grąžinti į Lietuvos Respublikos biudžetą 1 621,70 Eur lėšų už studijas valstybės finansuojamoje vietoje yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
11. Įvertinus anksčiau pateiktą teisinį reglamentavimą, bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų galima panaikinti Reikalavimą, kuriuo jis per trejus metus, t. y. iki 2023 m. lapkričio 5 d. turi grąžinti į Lietuvos Respublikos biudžetą 1621,70 Eur lėšų už studijas valstybės finansuojamoje vietoje, tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gediminas Užubalis
