Baudžiamoji byla Nr. 2K-308/2011
(Proceso Nr. 1-71-1-00061-2009-8)
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.7.4; 2.4.2.1. (S)
2011 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistojo gynėjui Arvydui Aleknai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams, 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą 2009 m. kovo 11 d.) – laisvės apribojimu vieneriems metams, 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą 2009 m. birželio 20 d.) – areštu keturiasdešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šios bausmės ir bausmė, paskirta Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš T. J. ir O. K. solidariai priteista: V. M. – 1 669,77 Lt turtinei žalai ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, V. M. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš T. J. ir O. K. išieškota valstybei po 667,50 Lt proceso išlaidų.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas O. K., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, kuria atmestas T. J. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
T. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 20 d., apie 22 val., Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), prie B. S. individualios įmonės „L.“ lentpjūvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrais veiksmais su O. K. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. M.: sudavė V. M. smūgius į įvairias kūno vietas, iš jų į galvą, padarydami jam dešinės plaukuotosios galvos pusės minkštųjų audinių sumušimus, kraujosruvą dešinės alkūnės sąnario srityje, paviršinius dešinės alkūnės, dešinės nugaros pusės, kairio kelio sąnario odos nubrozdinimus, dešinės pakauškaulio žvyno pusės linijinį lūžį, dėl to nuo galvos smegenų sužalojimo išsiliejus kraujui po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais V. M. 2009 m. birželio 21 d., tiksliai nenustatytą valandą, B. S. įmonės „L.“ patalpose mirė.
T. J., veikdamas kartu su O. K. padarė ir kitų nusikalstamų veikų, tačiau dėl nuteisimo už jas teismų sprendimai kasacine tvarka neapskųsti.
Nuteistasis T. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimų dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes šio nusikaltimo nepadarė, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų: ikiteisminis tyrimas atliktas neskaidriai, neišsamiai ir nevisapusiškai, T. J. apklaustas nedalyvaujant gynėjui, A. P. nepagrįstai nepatrauktas įtariamuoju, neapklausti įvykį matę liudytojai, paviršutiniškai apžiūrėta vieta, kur rastas lavonas, o teismo medicinos eksperto išvados kelia abejonių. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas netenkino T. J. prašymo paskirti jam ekspertizę, siekiant nustatyti, ar dėl invalidumo jis galėjo sužaloti V. M.. Teisme paaiškėjus naujai aplinkybei, kad V. M. sirgo epilepsija, nebuvo paskirta pakartotinė ekspertizė ir neišsiaiškinta, ar nukentėjusysis nesusižalojo pats. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai buvo šališki, vertindami įrodymus atsižvelgė tik į T. J. kaltinančias aplinkybes, nesilaikė baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų įrodinėjimo taisyklių, neįvertino bylos duomenų prieštaringumo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, padarė klaidingas išvadas dėl priežastinio ryšio tarp T. J. padarytos veikos ir kilusių padarinių, neteisingai apkaltino T. J. ir taip neužtikrino teisingumo vykdymo bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 324 straipsnio 6 dalį, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, o tik vertino apygardos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neišnagrinėjo apeliacinio skundo, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neišanalizavo įrodymų, nepatikrino nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumo ir motyvuotai neatsakė į visus esminius skundo argumentus.
Nuteistojo T. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo
T. J. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai kvalifikavo jo padarytą veiką, o netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, jį nuteisiant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, sieja su BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimais pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme vertinant įrodymus. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Į tokius skundo argumentus atsakytina, kad pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma yra visiškai pagrįsta T. J. kaltė jam kartu su O. K. padarius tyčinį V. M. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas T. J. veikos teisinį įvertinimą pagal šį BK straipsnį, nuosprendyje pateikė pakankamai išsamią įrodymų analizę. Teismas vadovavosi nukentėjusiųjų G. S., V. A., A. G., A. J., buvusių su V. M. vienoje draugijoje tuo metu, kai prie jų priėjo T. J. su O. K., ėmė elgtis įžūliai, kabinėtis, keiktis, o po to ir naudoti fizinį smurtą, parodymais, liudytojo A. P., buvusio su nuteistaisiais bei mačiusio konfliktą, parodymais, liudytojos A. K., mačiusios įvykį per savo buto langą, parodymais, taip pat teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 295/09 (05) ir teismo medicinos specialisto R. Arlicko paaiškinimais teisme apie V. M. mirties priežastį – galvos smegenų sumušimą ir suspaudimą, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu bei minkštaisiais galvos smegenų dangalais, lūžus kaukolės skliauto kaulams –, jos sukėlimo mechanizmą, suduodant smūgį ar kelis smūgius į galvos dešinę pakaušio pusę. Teismas nepaliko neaptaręs skunde nurodomos žuvusiojo kritimo dėl epilepsijos galimybės ir ją motyvuotai atmetė, nesant duomenų apie tokią ligą žuvusiojo sveikatos istorijoje, ir, vadovaudamasis specialisto paaiškinimais, kad griūnant dėl ištikusio epilepsijos priepuolio ir atsitrenkiant pakaušiu į kietą daiktą, toks sužalojimas, koks buvo nustatytas V. M., negalėjo atsirasti. Nuteistojo T. J. ir O. K. parodymai, neigiant sudavus smūgius V. M. į galvą ir taip jį nužudžius, pagrįstai įvertinti kritiškai, atsižvelgiant į jų nenuoseklumą bei prieštaravimą kitų bylos duomenų visumai.
Taigi visi įrodymai, kuriais buvo vadovautasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ištirti tiek kiekvienas atskirai, tiek santykyje su kitais įrodymais. Dėl to vertindama pirmosios instancijos teismo atliktą bylos duomenų analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. J. pripažinimas kaltu įvykdžius BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką grindžiamas įrodymais, įvertintais vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms patikrinęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reikalaujančias patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš bylos dokumentų matyti, kad apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės nurodė tuos pačius argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo kaip ir kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus šiuos argumentus pateikti motyvuoti atsakymai, todėl deklaratyvūs kasatoriaus teiginiai apie apeliacinio skundo neišnagrinėjimą ir atitinkamai BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą prieštarauja bylos dokumentų turiniui.
Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, išanalizavo skunde keliamo priežastinio ryšio tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių klausimą. Teismas ištyrė visų nuteistojo T. J. ir jo bendrininko parodymų turinį, pagrįstai nustatė juos esant nenuoseklius, išanalizavo kaltininko iškeltas versijas apie žuvusiojo sužalojimą kitų asmenų ar galvos susitrenkimo pačiam, nukrentant dėl epilepsijos ar lendant pro metalinius įrengimus į lentpjūvę, ir padarė motyvuotas išvadas, kad bylos įrodymų visuma (liudytojo A. P., A. K., B. S. parodymais, teismo medicinos eksperto paaiškinimais bei kita bylos medžiaga) patikimai patvirtintos faktinės įvykio aplinkybės apie tai, jog būtent dėl T. J. bendrų smurtinių veiksmų su O. K., smūgiuojant nukentėjusiajam į galvą, V. M. padaryti mirtį sukėlę sužalojimai. Nustatydamas nukentėjusiojo sužalojimų padarymo mechanizmą ir mirties priežastį, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs šias aplinkybes, kurios nustatytos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, detaliai išanalizavo visus įrodymais gautus faktinius duomenis, juos palygino tarpusavyje ir visapusiškai įvertino. Teismas pripažino teisingomis apkaltinamojo nuosprendžio išvadas ir motyvuotai atsakė į apelianto teiginius. Taigi teismų nustatyta, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp T. J. veikos ir V. M. mirties, o teiginiai apie kitas aplinkybes, galėjusias turėti įtakos kilusiems padariniams, – paneigti, kaip neatitinkantys tikrovės.
Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai netenkino prašymo paskirti jam teismo medicinos ekspertizę ir pakartotinę ekspertizę V. M. sužalojimams nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai paaiškino šių ekspertizių skyrimo netikslingumą: T. J. prašymu skirti jam medicinos ekspertizę, turint tikslą nustatyti, ar jis galėjo suduoti smūgius dėl turimų fizinių trūkumų, netikslinga, nes byloje nenustatyta, kuria koja – traumuota ar sveika – nuteistasis galėjo smūgiuoti, o byloje esanti medicinos specialisto išvada V. M. sužalojimams nustatyti yra išsami ir pagrįsta, todėl skirti pakartotinės komisijos pomirtinės ekspertizės teismas neturėjo jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat išsamiai pasisakyta dėl nuteistojo skundžiamos ikiteisminio tyrimo kokybės, atsakant į nuteistojo atgumentus dėl įvykio faktinių aplinkybių nustatymo, būtinų tyrimo veiksmų atlikimo, teisės į gynybą užtikrinimo.
Kasatoriaus argumentai apie tai, kad teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, taip pat niekuo nepagrįsti, nes bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įrodymų tyrimas buvo atliekamas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo T. J. apeliaciniame skunde, šio teismo nutartis priimta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, jos turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, nereiškia, kad teismas buvo šališkas ir priėmė neteisingą sprendimą.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Vytautas Piesliakas
Josifas Tomaševičius
