Baudžiamoji byla Nr. 2K–331/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.27.5; 2.1.2.13
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžių.
Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 290 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir V. S. galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams. Į V. S. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį. V. S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 23 d. epizodas), pagal 145 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnį (2006 m. balandžio 19 d. epizodas) išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, požymių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu nukentėjusiųjų I. U., R. L. ir nuteistojo V. S. apeliaciniai skundai atmesti, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. S. pagal BK 290 straipsnį skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. S. paskirta vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją: 2006 m. sausio 23 d., apie 9.20 val., Vilniuje, Lukiškių skg. 6 esančiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo su suimtais asmenimis kabinete Nr. 40, savo pareigas einančiam ir ikiteisminį tyrimą organizuojančiam bei jam vadovaujančiam baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prokuratūros skyriaus prokurorui R. L., pateikus jam susipažinti teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją – prokurorą R. L., žodžiais: „Tu, ožy, ko tu iš manęs nori, šiandien pirtis, veskit mane atgal. Jis specialiai ateina pirmadienį, kad aš nepatekčiau į pirtį ir būčiau nesiprausęs“.
Be to, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą: 2006 m. sausio 23 d., apie 9.20 val., Vilniuje, Lukiškių skg. 6 esančiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo su suimtais asmenimis kabinete Nr. 40, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą R. L., jo žmonai ar vaikui žodžiais: „Palauk, ožy, aš grįšiu į laisvę, man sakė, kad tu gyveni netoli Antrojo policijos komisariato, tada pažiūrėsim, jei ne tau bus blogai, tai tavo žmonai, šeimai, laimei. Dabar vienoje kameroje esu su žmogum, kuris eina pagal nužudymus, jam bus darbo, ožy“, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Dėl šios nusikalstamos veikos V. S. išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Be to, V. S. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją: 2006 m. balandžio 19 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Lukiškių skg. 6 esančiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo su suimtais asmenimis kabinete Nr. 36, savo pareigas einančiai ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekančiai (duomenys neskelbtini) miesto vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai I. U., pateikus susipažinti ir pasirašyti jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių dokumentus, jis atsisakė pasirašyti ir įžeidė savo pareigas einančią valstybės tarnautoją I. U. bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą jai ar jos vaikui žodžiais: „Aš nežinau, ar čia atsitiktinumas, tačiau kai prieš keletą metų mano bylą dėl mažamečių tvirkinimo tyrė prokuroras (duomenys neskelbtini), mirė prokuroro artimas giminaitis, o pats prokuroras dabar jau nebedirba. Kai ši byla buvo teisme, teisėjai kažkas atsitiko ir ji turėjo didelių nemalonumų. 2005 metų rudenį Jums buvo lūžęs kairės rankos pirštas. Jūs paslydot ir nukritot, aš Jums kojos nepakišau, bet tai buvo perspėjimas. Greitu laiku atsitiks nelaimė Jūsų vaikui, nekaltinkit manęs ir melskitės, kad tai neatsitiktų“, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Dėl šios nusikalstamos veikos V. S. išteisintas, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, požymių.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodo, kad jam nebuvo įteiktas apygardos teismo sprendimas jam suprantama rusų kalba; apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasatorius norėtų gauti išverstą į rusų kalbą, taip pat turėtų dalyvauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdyje, nes galėtų patikslinti savo kasacinį skundą; kasatorius pažymi, kad turėtų būti analizuojamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. priimtas sprendimas; galutinė subendrinta bausmė jam turėtų būti paskirta, vadovaujantis BK nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą už idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi padarytus nusikaltimus arba taikyta BK 63 straipsnio 9 dalis. Taip pat kasatorius mano, kad jam BK 63 straipsnio 9 dalis šioje byloje yra pritaikyta neteisingai, nes jo veika, už kurią jis nuteistas, nėra tęstinė, be to, jam paskirta galutinė bausmė – vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimas, neteisinga. Apygardos teismas nepatikslino laiko, išbūto suėmime iki 2008 m. vasario 5 d. Nuteistasis V. S. nurodo, kad jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos prieš terminą, laikėsi jam nustatytų įpareigojimų, taigi yra atlikęs bausmę pagal pirmesnį nuosprendį; po 2007 m. gruodžio 12 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) jam įteikimo mano atlikęs vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, tad reali laisvės atėmimo bausmė turėtų būti trys mėnesiai laisvės atėmimo.
Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepanoro nagrinėti aplinkybių, kada buvo pasakytas žodis „ožys“; apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio nuteistojo V. S. skundo. Anot kasatoriaus, abiejų instancijų teismai nagrinėjo bylą labai siauru aspektu – bandė surasti įrodymų tam, kad žodis „ožys“ buvo pasakytas, tačiau kokiomis aplinkybėmis šis žodis buvo pasakytas, ar tikrai prokuroras R. L. atėjo supažindinti kasatorių su ekspertizės aktu, ar jis atėjo pas jį tik siekdamas išprovokuoti konfliktą, teismai neatsakė.
Kasatorius skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai visiškai neišnagrinėjo bylos faktinių aplinkybių ir pažymi, kad prokuroras žinojo, jog visus dokumentus kasatoriui reikia pateikti jo gimtąja rusų kalba, tačiau R. L. neturėjo nė vieno dokumento šia kalba, jis buvo vienas, be vertėjo; vienintelis jo tikslas, anot nuteistojo V. S., buvo atimti jam galimybę išsimaudyti pirtyje; taip prokuroras norėjo išprovokuoti konfliktą. Kasatorius nurodo, kad buvo siuntęs prokurorui R. L. prašymą apie tai, kad tyrimas vyksta lėtai ir jis teisme norėtų išsakyti savo nuomonę bei prašymus. R. L., anot kasatoriaus, suderino su teisėju posėdžio laiką taip, kad teismo posėdis būtų tuoj po kalėjimo pirties; jis žinojo, kad kasatorius neturi jokios žieminės aprangos, tačiau šis vis tiek buvo nuvežtas dar šlapias, vilkintis vasariniais drabužiais į teismą; dėl to nuteistasis teigia susirgęs. Kasatorius nurodo parašęs prokurorui R. L. laišką, kuriame pranešė apie savo ligą ir prašė jo daugiau per pirties dienas žiemos metu netrukdyti, taip pat nurodė, kokiomis dienomis laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje yra pirties dienos; į šį laišką prokuroras R. L. jam neatsakė, tai, anot nuteistojo V. S., reiškia, kad jis jau tada, gruodžio mėnesį, buvo prokuroro provokuojamas. Nuteistojo laiško pirmosios instancijos teismas nenorėjo pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenagrinėjo šio laiško ir faktų, kurie nurodyti kasatoriaus laiške; teismo sprendime nepažymėta, kodėl šis laiškas liko nenagrinėtas, taip pat neužsiminta apie tai, kodėl jis nėra pripažintas įrodymu. 2006 m. sausio 16 d. kasatorius per kalėjimo vadovybę persiuntė R. L. oficialų laišką, kuriame pranešė, kad skųsis teismui dėl per lėto tyrimo. Jis prašė prokurorą R. L. supažindinti jį su ikiteisminio tyrimo veiksmų datomis; anot kasatoriaus, R. L. specialiai išprovokavo konfliktą tam, kad jis negalėtų skųsti teismui per ilgos tyrimo trukmės. Kasatorius prašė pirmosios instancijos teismo padaryti šio laiško nuorašą ir pridėti prie bylos, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepridėjo jo prie bylos ir nenagrinėjo. Apygardos teismas, kasatoriaus nuomone, turėjo arba nurodyti, kodėl jis nelaiko to laiško provokacijos priežastimi, arba kitaip reaguoti į jo prašymą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras R. L. ilgą laiką iš nuteistojo tyčiojosi, provokavo konfliktą. Skunde pažymima, kad jis, ištaręs žodį „ožys“, gailisi, tačiau apeliacinės instancijos teismo prašė įvertinti ir prokuroro R. L. veiksmus, bet teismas į jo skundo argumentus neatsakė. Bylos medžiagoje yra duomenų apie R. L. neteisėtai laikomą nuteistojo pasą, iš dešimties nuteistojo siųstų laiškų prokurorui R. L. šis oficialiai atsakė tik į du iš jų.
Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis teigia tvirtinęs, kad žodis „ožys“ buvo pasakytas kaip savigynos išraiška nuo prokuroro R. L. provokacijų. Kasatorius teigia matęs, kaip į pirtį po vieną nevedė kitų asmenų dėl to, kad pas vieną iš jų atvyko advokatas, o kitas vyko į teismo posėdį. Kasatorius mano, kad grėsmė jam būti neleistam nusiprausti pirtyje buvo akivaizdi ir reali. Apygardos teisme nuteistasis teigia apie savo teisę į būtinąją gintį šioje konkrečioje situacijoje kalbėjęs, tačiau teismo sprendime nėra pasisakyta, kodėl teisėjai nelaiko to būtinąja gintimi. Nuteistasis V. S., be to, nurodo neprisimenąs pokalbio su prokuroru R. L. pradžios, taigi galimai buvo afekto būsenos, tačiau jo psichiatrinė ekspertizė byloje neatlikta. Nuteistasis V. S. tvirtina, kad jis yra nuteistas vadovaujantis tik vieno liudytojo – kalėjimo apsaugos darbuotojo, parodymais; antrasis liudytojas negirdėjo žodžio „ožys“. Be to, du liudytojai buvo apklausti tik po penkių mėnesių nuo 2006 m. sausio 23 d.; abu liudytojai nurodė blogai prisimenantys bylos aplinkybes. Kasatorius akcentuoja, kad liudytojai yra suinteresuoti asmenys, nes dažnai bendrauja darbo klausimais su prokuroru R. L. bei kitais prokurorais. Taip pat nuteistasis V. S. nurodo, kad būdamas kalėjime negavo nė vienos pastabos. Jeigu jis būtų žinojęs apie iškeltą baudžiamąją bylą, pats būtų pareikalavęs kalėjimo tyrimo, tačiau apie baudžiamosios bylos iškėlimą kasatoriui buvo pranešta tik per penkis mėnesius, abu liudytojai taip pat buvo apklausti per penkis mėnesius, nors jis buvo bausmės atlikimo vietoje, nesislėpė, tad pateikti jam įtarimus, apklausti jį nebuvo kliūčių; dėl šio aspekto apeliacinės instancijos teismas savo sprendime taip pat nepasisakė.
Kasatorius mano, kad ikiteisminis tyrimas byloje nebuvo atliktas objektyviai, nes prokuroras R. L. yra (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros prokuroras, o ikiteisminį tyrimą kontroliavo tos pačios prokuratūros prokuroras; nė vienas teismas, anot kasatoriaus, neatkreipė dėmesio į šį pažeidimą. Kasaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant jo bylą turėtų dalyvauti Generalinės prokuratūros atstovas, nes apygardos ir apylinkės prokuratūros yra (duomenys neskelbtini), prokurorai nuolat tarpusavy bendrauja, tad, kasatoriaus nuomone, bus suinteresuoti pateisinti prokuroro R. L. veiksmus. Kasatorius pažymi, kad buvo paduoti keturi apeliaciniai skundai, visi skundai buvo parašyti vieno asmens, vienu ir tuo pačiu kompiuteriu, juos tik pasirašė skirtingi žmonės. Byla buvo, anot kasatoriaus, nagrinėjama neobjektyviai dar ir todėl, kad bet kokie R. L. ir prokuratūros prašymai buvo tenkinami, o dauguma nuteistojo V. S. prašymų ir klausimų buvo atmesti. Taip pat prokuroras R. L., duodamas parodymus teisme, neatsakė į kasatoriaus klausimus, nes nedalyvavo teismo posėdyje.
Atsiliepime į nuteistojo V. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras G. Gudžiūnas siūlo V. S. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras, pabrėždamas, kad kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, dėsto argumentus dėl nuteistojo V. S. kasaciniame skunde nurodytų teisės taikymo klausimų; nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Analizuoti apelianto samprotavimų (apie nukentėjusiojo neva netinkamą elgesį, bylos vilkinimą ir pan.) kiekvieno atskirai apygardos teismas neprivalėjo, nes visi jie iš esmės buvo siejami su tyčios turinio nustatymu ir nukentėjusiojo elgesio vertinimu. Kolegija nuosprendyje aptarė nuteistojo nepadoraus, įžeidžiančio elgesio nukentėjusiajam formą, įvertino sąlygas, kuriomis toks elgesys buvo demonstruojamas (tardymo izoliatoriuje ir viešai, girdint pašaliniams asmenims), ir pateikė tokio elgesio teisinį įvertinimą pagal specialią BK normą. Nepadoraus nuteistojo elgesio paskatos jo nusikalstamo elgesio vertinimui teisinės reikšmės neturi. Taip pat atmestinas kasatoriaus teiginys, jog apeliaciniame procese nebuvo svarstomas būtinosios ginties sąlygų taikymo klausimas, nes tiek skunde, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kasatorius ir jo gynėjas tokių klausimų neiškėlė. Nors kasatorius teigia, kad bausmės pagal du nuosprendžius nuteistajam turėjo būti bendrinamos taikant apėmimo principą, tačiau šis bendrinimo būdas kasatoriui negalėjo būti taikomas, nes nusikalstamos veikos, nustatytos skirtingais nuosprendžiais, nebuvo priskiriamos skirtingoms veikų rūšims ir tik nežymiai skyrėsi pagal savo pavojingumą. Prokuroras atsiliepime atkreipia dėmesį, kad kasatorius klaidingai skunde nurodo, jog apeliacinės instancijos teismo kolegija neįskaitė bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas buvo aptaręs savo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kurios apeliacinės instancijos teismas nepakeitė, todėl bausmės įskaitymo klausimas buvo išspręstas abiem sprendimais. Ta aplinkybė, kad iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo suėjo lygtinio atleidimo nuo ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies vykdymo terminas, nuosprendžių bendrinimui pagal jų sutaptį taikant BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę reikšmės neturi, nes priimant nuosprendį pirmojoje instancijoje kasatorius bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dar nebuvo atlikęs. Šis faktas turi įtakos tik skaičiuojant įskaitytinos atliktos pagal pastarąjį nuosprendį bausmės trukmę į naujai paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl įskaitymo sprendžiamas bausmės vykdymo procese. Taip pat, anot prokuroro, kasatorius argumentų, kuriais vadovaujantis turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, visiškai nepateikia, tik išsako nuomonę, kad ji per griežta. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiuose aptarė visas aplinkybes, turinčias reikšmės parenkant bausmės rūšį ir dydį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo teisės procesinius dokumentus gauti išverstus į jam suprantamą kalbą
Nuteistasis V. S. kasaciniame skunde teigia, jog buvo pažeista jo teisė gauti procesinį dokumentą – apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, išverstą į kalbą, kurią jis moka – t. y. rusų kalbą. Pažymėtina, kad pagal BPK 8 straipsnio 3 dalį bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. BPK 324 straipsnio 12 dalyje numatytas imperatyvas apeliacinės instancijos teismui lietuvių kalbos nemokančiam nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, per penkiolika dienų išsiųsti arba įteikti rašytinį nuosprendžio ar nutarties vertimą į jo gimtąją kalbą arba į kalbą, kurią jis moka. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžio nuorašas turėjo būti įteiktas arba išsiųstas nuteistajam V. S. jam suprantama rusų kalba. Baudžiamojoje byloje yra pažyma apie teismo procesinio dokumento (2008 m. vasario 5 d. nuosprendžio nuorašo) išdavimą. Šią pažymą nuteistasis V. S., kaip asmuo, gavęs apeliacinės instancijos teismo nuorašą 2008 m. vasario 5 d., pasirašė, dėl nuosprendžio nuorašo netinkamumo nepasisakė. Laikytina, kad BPK 8 straipsnio 3 dalis ir BPK 324 straipsnio 12 dalis nepažeistos. Be to, iš nuteistojo V. S. kasacinio skundo, parašyto jam suprantama rusų kalba, matyti, kad kasatoriui apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys yra žinomas.
Dėl kasacinio skundo padavimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka
Kasaciniame skunde nuteistasis V. S. išreiškia pageidavimą papildyti savo kasacinį skundą, dalyvaudamas bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo posėdyje. Pažymėtina, kad BPK numatyta proceso dalyviui, turinčiam teisę paduoti kasacinį skundą (BPK 367 straipsnio 1 dalis), jo atšaukimo (BPK 368 straipsnio 3 dalis) galimybė, naujo skundo, jį atšaukus, padavimo galimybė (BPK 368 straipsnio 3 dalis), atvejai, kada paduotas kasacinis skundas yra laikomas pakartotiniu (BPK 367 straipsnio 5 dalis), taip pat atvejai, kai kasacinis skundas tokiu nelaikomas (BPK 372 straipsnio 6 dalis). Tačiau BPK nėra numatyta galimybė kasatoriui papildyti savo kasacinį skundą. Pagal BPK 372 straipsnio 7 dalį išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Nuteistojo V. S. kasacinio skundo priėmimo klausimas išspręstas 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi. Tad nuteistasis V. S. nei raštu, nei žodžiu negali papildyti savo kasacinio skundo.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjanti šią bylą, neturi galimybės peržiūrėti ankstesnės, kitoje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos nutarties, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra neskundžiamos, išskyrus proceso atnaujinimo instituto atvejus. Tad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 17 d. nutartis nekvestionuojama.
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nuosprendis ir V. S. nuteistas subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme už laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 9 iki 2005 m. rugpjūčio 10 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 309 straipsnio 2 dalyje ir 162 straipsnio 1 dalyje. 2007 m. rugpjūčio 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi V. S. lygtinai paleistas pagal BVK 157 straipsnį neatlikus trijų mėnesių ir vienos dienos laisvės atėmimo bausmės. Jis įpareigotas per likusį bausmės dalies laikotarpį tris kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamąją vietą, jam uždrausta be bausmę vykdančio organo leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms. Ši nutartis nebuvo apskųsta. V. S. pateikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos vyresniosios inspektorės, laikinai vykdančios viršininko funkcijas, raštą apie tai, kad iš pataisos inspekcijos 2007 m. lapkričio 10 d. V. S. išrašytas, pasibaigus bausmės laikui.
Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį bausmės bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis ir tada, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu patikslinta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje, padarytą 2006 m. sausio 23 d., ir tinkamai subendrinta su pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį paskirta bausme. Galutinė bausmė – vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo. Rezoliucinės apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies „Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą“ esmė yra ta, kad Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nepakeistos dalys lieka galioti, iš jų ir „Į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį“. Taigi nuteistajam V. S. nuosprendžiu visa bausmės dalis pagal 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį yra įskaityta.
Dėl būtinosios ginties
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Gintis galima tik nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieš kito asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas asmens teises ir laisves, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingu kėsinimusi laikomos tik tos baudžiamajame įstatyme nustatytos veikos, kurios gali pasireikšti veikimu. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad prokuroras, ateidamas pas kasatorių supažindinti jį su procesiniu dokumentu dieną, kuri jam nebuvo palanki, neatliko pavojingų, akivaizdžių ir realių veiksmų, kurių buvimas būtų būtinosios ginties situacijos kilimo prielaida, tad kasatoriaus skunde išdėstyti argumentai dėl būtinosios ginties situacijos buvimo yra nepagrįsti.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasatorius taip pat skunde nurodo, kad liko neišnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Pažymėtina, kad esminiai apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. dėstė argumentus dėl jam paskirtos per griežtos bausmės už BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jo veikos mechanizmo, nukentėjusiojo provokacijos, kaltės dėl pareigūno įžeidimo. Dėl šių klausimų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija savo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendyje pasisakė, tad BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytas reikalavimas bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebuvo pažeistas.
Dėl baudžiamosios bylos tyrimo vilkinimo kasatoriaus skunde dėstomi argumentai taip pat yra nepagrįsti. Kasaciniame skunde nurodomi ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo momentai yra susiję su tyrimo taktikos klausimais. Liudytojų apklausa, praėjus t. t., kasatoriaus nuomone, nepagrįstai ilgam laikui, taip pat kitų tyrimo veiksmų lėtas atlikimas nėra besąlygiškas ikiteisminio tyrimo vilkinimo požymis. Pažymėtina, kad BPK 1 straipsnyje numatant baudžiamojo proceso paskirtį, akcentuotas ir baudžiamojo proceso greitumas, o BPK 176 straipsnio 1 dalyje, detalizuojančioje šį reikalavimą, numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Tam tikrose ribose ikiteisminio tyrimo trukmę gali reguliuoti ir pats įtariamasis: vadovaudamasis BPK 215 straipsnio 1 dalimi, jei per šešis mėnesius po pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas, jis, jo atstovas ar gynėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Šia teise kasatorius V. S. nepasinaudojo. Taip pat nušalinimų prokurorui, koordinuojančiam ikiteisminį tyrimą, nereiškė.
Akcentuotina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinę bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, ir netikrina, ar skundžiamuose nuosprendžiuose ir nutartyse yra teisingai nustatytos faktinės aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas taip pat iš naujo nevertina įrodymų. Taigi kasatoriaus argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nenagrinėtini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. S. (V. S.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
