Skundas Nr. 1S-43-843/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00666-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės ir Ernesto Rimšelio,
sekretoriaujant Marijai Zubrickienei,
dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,
kaltinamojo A. B. (A. B.) gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų Ramūno Mikulsko ir Raimundo Jurkos skundus dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 19 d.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir 260¹ straipsnio 5 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.
1.1. Pagal 260 straipsnio 3 dalį ir 2601 straipsnio 5 dalį A. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe su R. K. (R. K.), nepateikdamas muitinės kontrolei neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei neturėdamas leidimo jas gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: jis, turėdamas tikslą į Lietuvos Respubliką atgabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kanapių dervos, įgytų iš tyrimo metu nenustatyto asmens, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. lapkričio 21 d. bendraudamas tiesiogiai bei mobiliojo ryšio telefonu su R. K., nurodė jam nurodytoje vietoje Lenkijos Respublikoje neteisėtai paimti labai didelį kiekį iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgytų narkotinių medžiagų ir neteisėtai jas atgabenti į Lietuvos Respubliką. A. B. perdavė R. K. automobilį „Mercedes Benz“ ir R. K., veikdamas pagal iš anksto sutartą nusikalstamos veikos planą, 2024 m. lapkričio 21 d. šiuo automobiliu nuvykęs į Lenkijos Respubliką ir apie 15.39 val. Lenkijos Respublikoje nurodytoje vietoje paėmęs A. B. nurodytą labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos, bei jas paslėpęs automobilyje „Mercedes Benz“, šiuo automobiliu neteisėtai jas gabeno bei nepateikiant muitinės kontrolei ir neturint leidimo tą pačią dieną neteisėtai pergabenęs šį labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Kalvarijos pasienio postą, esantį Salaperaugio k., Kalvarijos sav., 2024 m. lapkričio 21 d. 16.00 val., Kalvarijos sav., Salaperaugio k. ribose, 96-ajame kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (A5) kilometre, apie 500 m nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, R. K. vairuojamą automobilį sustabdžius Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams bei 2024 m. lapkričio 21 d. 16.35 val. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams atlikus jame kratą, automobilio bagažinėje ir salone buvo rastas ir paimtas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,5894 g kanapių dervos.
1.2. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį A. B. kaltinamas tuo, kad 2025 m. vasario 19 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įvairiose namo ir garažo stoginės vietose laikė narkotines medžiagas – bendrai 56,807 g kanapių (antžeminių dalių), 8,7543 g kanapių dervos bei tabako ir narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) mišinį, kuriame yra 0,0208 g grynos psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (mišiniuose ar tirpaluose), kurias 2025 m. vasario 19 d. 17.01 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.
1.3. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį A. B. kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikė vieną šaudmenį – pramoninės gamybos 9 mm kalibro ‚,LUGER“ (9x19 mm) šovinį, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra A ir B kategorijų ginklams skirtas šaudmuo, iki 2025 m. vasario 19 d. 17.01 val., kol kratos metu šį šaudmenį rado ir paėmė Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 19 d. 16.10 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 19 d. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 19 d. Nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Žemesnysis teismas sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonės dar nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, o A. B. izoliavimas šiuo metu yra reikšmingas pilnam, visapusiškam, teisingam bylos aplinkybių ištyrimui.
II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Kaltinamojo A. B. gynėjai advokatai R. Mikulskas ir R. Jurka skundais prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam kitas švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą kiekvieną dieną registruotis policijos įstaigoje ir 80 000 Eur užstatą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad abiejų gynėjų skundų argumentai iš esmės yra tapatūs, siekdama išvengti pasikartojimų šioje nutartyje, abiejų kaltinamojo gynėjų skundų argumentus aptars bendrai.
4.1. Skunduose nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje yra įtvirtinta, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pažymima, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik kaltinimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina kaltinimo pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, kad realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Skunduose daug dėmesio skiriama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) priimtiems sprendimams, nurodoma, kad EŽTT yra nustatęs besitęsiančio suėmimo pagrindimui būtinus reikalavimus: pavojus, kad kaltinamasis gali neatvykti į teismą; kad, būdamas laisvas, gali trukdyti vykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Taip pat gynėjai atkreipia dėmesį į BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, kuris reiškia, jog bet kokia procesinė prievarta (t. y. ir bet kokios kardomosios priemonės) gali būti taikoma tik tokiu atveju ir tik tokia apimtimi, kiek tai yra neišvengiamai būtina konkretiems proceso tikslams pasiekti. Pasak gynėjų, skundžiama nutartimi kaltinamajam pratęsus suėmimą ilgiau kaip metams, buvo pažeistas proporcingumo principas ir kiti imperatyvūs kardomosios priemonės taikymo reikalavimai.
4.2. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, neįvertinęs visų reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai tais pačiais argumentais pratęsė kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą maksimaliam dar trijų mėnesių terminui, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be to, teismas iš esmės vadovavosi identiškais formaliais motyvais, atkartodamas juos iš ankstesnių savo paties priimtų nutarčių.
4.3. Apygardos teismas kaip esminį ir lemiamą pagrindą kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimui nurodė išimtinai vieną aplinkybę, kad kaltinamasis ir jo šeimos nariai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, iš anksto preziumuodamas galimą kaltinamojo ketinimą bėgti ar slėptis nuo teismo. Toks motyvavimas laikytinas išimtinai diskriminaciniu, nes kaltinamajam ir jo šeimos nariams taikomas nepalankus teisinis vertinimas vien dėl jų pilietybės, nesiejant jo su konkrečiais, objektyviai patvirtintais duomenimis byloje. Apygardos teismo nutartyje taip pat nepagrįstai daromos prielaidos dėl kaltinamojo artimų šeimos narių elgesio, nurodant, kad vien dėl jų (duomenys neskelbtini) pilietybės jie esą galėtų ar norėtų padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokios išvados nėra paremtos jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis byloje ir grindžiamos vien abstrakčiu spėjimu bei pilietybės kriterijumi. Toks teismo motyvavimas iš esmės suponuoja išankstinį nepasitikėjimą šeimos nariais vien dėl jų giminystės ryšio ir pilietybės, t. y. dėl asmens kilmės, kas prieštarauja lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams. Be to, toks argumentavimas iškreipia ir nekaltumo prezumpcijos turinį, neatitinka nei proporcingumo, nei teisingo proceso standartų, įtvirtintų tiek nacionalinėje teisėje, tiek Konvencijoje.
4.4. Apygardos teismas, pratęsdamas suėmimą A. B., nevertino, kad kaltinamasis šioje byloje buvo sulaikytas, o vėliau ir suimtas tik 2025 m. vasario 19 d., ikiteisminis tyrimas, po to kai buvo sulaikyti kiti įtariamieji, buvo pradėtas dar 2024 m. spalio 7 d. Dar ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. K. bandė susisiekti su laisvėje esančiu A. B., jį paveikti grasinant, tačiau net tada, kai buvo sulaikyti kiti įtariamieji, A. B. nedarė nieko, dėl ko būtų galima manyti, kad jis ketino slėptis nuo teisėsaugos institucijų. Dar daugiau, A. B. net ir žinodamas, kad buvo sulaikytas R. K., niekur nesislėpė, nesiėmė jokių tiesioginių ar netiesioginių priemonių vengti galimo sulaikymo ar baudžiamojo teisinio persekiojimo, nenaikino jokių galimų pėdsakų. Būtent tokie baudžiamosios bylos duomenys rodo, kad A. B. neatliko nieko, kas galėtų lemti bent vieną iš suėmimo pagrindų šiuo konkrečiu atveju.
4.5. Skunduose atkreipiamas dėmesys, kad A. B. Lietuvos Respublikos teritorijoje kartu su savo šeima – sutuoktine, dviem nepilnamečiais vaikais ir abiem tėvais – gyvena jau beveik šešerius metus. Per šį laikotarpį šeima Lietuvoje yra sukūrusi stabilų socialinį ir ekonominį pagrindą: nuolat gyvena, vysto komercines veiklas turimame žemės sklype, investuoja lėšas ir asmeninį darbą į vykdomus verslus. Šios aplinkybės išsamiai ne kartą buvo išdėstytos gynėjų teismo posėdžiuose, sprendžiant suėmimo bei pratęsimo termino klausimą. Be to, A. B. Vilniuje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo nepilnamečiai vaikai jau kelerius metus lanko ugdymo įstaigas Lietuvoje, jų socialinė aplinka, ugdymas ir kasdienis gyvenimas yra ypatingai susiję būtent su Lietuvos Respublika, kur gyvena ir jų tėvai bei seneliai. Dar daugiau A. B. dirba šeimos (sesers) įkurtoje kaimo turizmo sodyboje, tad vien aplinkybė, kad veikla vykdoma šeimos nario įsteigtame versle, kad darbiniai santykiai sieja su artimaisiais, neturi jokios savarankiškos teisinės reikšmės vertinant bėgimo ar slapstymosi riziką. Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. B. yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokymo centrą, įgijo kompetenciją verstis žemės ūkio veikla, žuvininkyste ir/ar miškininkyste. Tai, gynėjų teigimu, patvirtina stiprius ir realius socialinius ryšius su Lietuvos Respublika bei mažina bet kokią deklaruojamą pasislėpimo riziką.
4.6. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis veiklą vykdo kartu su savo tėvais ir dalyvauja bendrose komercinėse iniciatyvose, veiklose, todėl teismo teiginiai, kad jis neturi pajamų šaltinio ir vien dėl to, būdamas laisvėje, galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti konkrečiais byloje nustatytais faktiniais duomenimis. Vien tai, kad kaltinamasis su šeima Lietuvoje neturi registruotino turto, savaime nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad kaltinamasis gali bėgti. Baudžiamosios bylos duomenys leidžia teigti, kad atlikus turto tyrimą nebuvo nustatyta, kad kaltinamojo sesers turtas ar lėšos yra gautos iš neteisėtos veiklos ir t. t. Šie duomenys nepaneigia galimybės A. B. ir jo šeimai gyventi finansiškai padedant jo seseriai.
4.7. Pažymima, jog teismas nevertino byloje pateiktų duomenų – medicinos psichologės T. L. įrašų apie kaltinamojo dukrų I. B. ir A. B. neigiamą emocinę būklę po to, kai jų tėvas buvo ir yra įkalintas iki šios dienos.
4.8. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminą A. B. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, motyvuoja ir tuo, kad jis veikė bendrininkų grupėje, taip pat būdamas laisvėje vartojo narkotines medžiagas. Gynėjų įsitikinimu, šie teismo argumentai nėra pakankami konstatuoti, kad A. B. būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad jokie kiti ikiteisminiai tyrimai A. B. atžvilgiu nėra ir niekada nebuvo pradėti, pats kaltinamasis anksčiau nėra teistas.
4.9. Akcentuojama, kad skundžiamoje nutartyje nėra jokių faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, kad A. B. šiuo metu negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taigi, tuo nebuvo įvykdytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas. Teismo posėdžio metu buvo prašoma svarstyti klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros ir užstato (kuris įmokėtas tiek į prokuratūros, tiek ir į teismo depozitines sąskaitas ir sudaro viso 80 000 Eur), dokumentų paėmimo, įpareigojimo kiekvieną dieną registruotis policijos įstaigoje kompleksinio skyrimo. Tačiau dėl nemotyvuotų priežasčių teismas formaliai tokią galimybę atmetė, darydamas prielaidą, kad jos galėtų būti nevykdomos ir per trumpą laiką būtų galima išvykti iš Lietuvos Respublikos, tiesiog būtų per vėlai pastebėta apie jų nevykdymą. Pažymima ir tai, kad užstato davėja suvokia grėsmę ir reikšmę to, kad tokia didelė pinigų suma užstato pagrindu laiduoja už A. B., jog šis būdamas laisvėje netrukdys vykstančiam baudžiamajam procesui.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo A. B. gynėjas prašė skundus tenkinti, o prokuroras prašė skundus atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų R. Mikulsko ir R. Jurkos skundai atmetami.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktų skundų, apskųstos teismo nutarties bei proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą trims mėnesiams, šiuo konkrečiu atveju tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su suėmimo kaip kardomosios priemonės tolesnio taikymo tikslingumu ir proporcingumu, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
7. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje surinkti ir kaltinamajame akte išsamiai aprašyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad A. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra: iš dalies paties kaltinamojo A. B. parodymai (pripažįsta kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo, neturint tikslo jų platinti), 2024 m. lapkričio 21 d. automobilio kratos protokolo, 2024 m. gruodžio 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3260(24), elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kitų objektų apžiūros, kratos protokolų (tarp jų yra ir duomenys apie kaltinamojo bendravimą su kitu bendrininku dėl galimai paimtų narkotinių medžiagų) ir kt. duomenys). Aukštesnysis teismas pažymi, kad išvadas dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir inkriminuojamų bylos aplinkybių nustatymo teismas padarys teisminio proceso pabaigoje priimtame baigiamajame akte. Šiuo atveju, vertindamas duomenų pakankamumą, žemesnysis teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, jų visumoje konstatuodamas pakankamą pagrindą išvadoms apie galimą kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą.
8. Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. B. taikomo suėmimo terminą pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus, t. y. kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija su tokiu apygardos teismo vertinimu sutinka.
9. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje). Pagal EŽTT jurisprudenciją, sprendžiant apie bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, turi būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, ypatingą dėmesį skiriant asmens charakteriui, jo moralei, turimam turtui, ryšiams su valstybe, kurioje jis persekiojamas baudžiamąja tvarka, ir jo tarptautiniams kontaktams (pvz. EŽTT 2017 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje G. N. prieš Vengriją Nr. 2).
10. Skunduose vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą bei prašant paleisti kaltinamąjį iš suėmimo, akcentuojami A. B. tamprūs socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika. A. B. Lietuvos Respublikos teritorijoje su savo šeima (sutuoktine, dviem nepilnamečiais vaikais, tėvais) gyvena apie 6 metus. Per šį laikotarpį šeima Lietuvoje yra sukūrusi stabilų socialinį ir ekonominį pagrindą – nuolat gyvena, vysto komercines veiklas turimame žemės sklype, investuoja lėšas ir asmeninį darbą į vykdomus verslus. Kaltinamojo nepilnamečiai vaikai jau kelerius metus lanko ugdymo įstaigas Lietuvoje, jų socialinė aplinka, ugdymas ir kasdienis gyvenimas yra ypatingai susiję būtent su Lietuvos Respublika. Tai, gynėjų teigimu, patvirtina stiprius ir realius socialinius ryšius su Lietuvos Respublika bei mažina bet kokią deklaruojamą pasislėpimo riziką. Teisėjų kolegija sutinka, kad kaltinamąjį A. B. su Lietuvos Respublika sieja tam tikri socialiniai ryšiai. Tačiau tuo pačiu pažymi, kad sprendžiant dėl suėmimo pagrįstumo ir kaltinamojo rizikos slapstytis, turi būti vertinamas ne pats ryšių faktas, o jų pobūdis, t. y. kiek asmens turimi socialiniai ryšiai yra tvirti, ar galimybė juos prarasti gali atgrasyti jį nuo bandymo pasislėpti, ar nėra kitų veiksnių, kurie net ir esant tam tikriems socialiniams ryšiams, gali lemti bandymus pasislėpti. Spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimo, apygardos teismas išsamiai ir argumentuotai įvertino visumą reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai sprendė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip vengdamas baudžiamojo proceso.
11. Teisėjų kolegijai sutinkant su tokiomis apygardos teismo išvadomis ir jų kontekste vertinant galimą kaltinamojo pasislėpimo riziką, pirmiausia paminėtina tai, kad A. B., be kita ko, yra kaltinamas padaręs ir dvi labai sunkias nusikalstamas veikas, už kurias įstatymų leidėjas yra numatęs itin griežtas nuo 10 iki 15 metų (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir nuo 10 iki 18 metų (BK 260¹ straipsnio 5 dalis) laisvės atėmimo bausmes. Svarbi ne tik gresianti griežta bausmė, bet ir inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis – galimas narkotinių medžiagų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną veikiant bendrininkų grupe, veikimas ir užsienio valstybėse. Šias aplinkybes žemesnysis teismas pagrįstai vertino kartu su kaltinamojo gynėjų skunduose nurodytomis aplinkybėmis apie A. B. socialinius, šeiminius ryšius, jo asmenybę ir pan.
12. Sprendžiant dėl kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) tikimybės, svarbią reikšmę įgauna asmens ryšiai užsienio valstybėse, kadangi pabėgimas į užsienio valstybę gali iš esmės apsunkinti ar padaryti neįmanomą bylos nagrinėjimą. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad ryšių užsienyje turėjimas yra viena iš baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų aplinkybių (BPK 122 straipsnio 2 dalis), į kurią teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą kaltinamajam (įtariamajam), privalo atsižvelgti ir ją įvertinti. A. B. (taip pat ir jo šeimos nariai) yra (duomenys neskelbtini) pilietis (-iai). Skunduose itin akcentuojama, kad kaltinamojo A. B. atžvilgiu taikoma kardomoji priemonė – suėmimas siejama tik su jo pilietybe, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjų argumentais apie tai, jog kaltinamasis yra diskriminuojamas dėl jo pilietybės. Visų pirma pažymėtina, kad ši aplinkybė vertinta kartu su kitų bylos duomenų visuma, ją analizuojant tik galimo kaltinamojo pasislėpimo rizikos kontekste, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas. Ir antra, užsienio valstybės pilietis neabejotinai turi didesnes galimybes ir suinteresuotumą pabėgti ir pasislėpti užsienio valstybėje ir taip apsunkinti jo baudžiamąjį persekiojimą ir teisėsaugos institucijų darbą Lietuvos Respublikoje. Svarbu paminėti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) yra priešiška Lietuvai valstybė. 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2810 buvo denonsuota Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Taigi, šiuo metu Lietuvos Respublikos teisinis bendradarbiavimas su (duomenys neskelbtini) yra praktiškai neįmanomas, todėl kaltinamajam išvykus į savo pilietybės valstybę, būtų apsunkintas ir tolesnis jo baudžiamasis persekiojimas Lietuvos Respublikoje.
13. Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. B. su savo šeimos nariais jau kurį laiką gyvena Lietuvoje, pirmiau paminėtų duomenų kontekste teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad iki šiol yra išlikę ir pakankamai glaudūs kaltinamojo socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikoje kaltinamasis su sutuoktine gyvena nuo 2021 metų: leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje jam išduotas nuo 2021 m. gegužės 4 d. iki 2026 m. gegužės 4 d., o jo sutuoktinei – nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 24 d. 2025 m. vasario 20 d. apklausoje A. B. patvirtino, kad gyvendamas Lietuvos Respublikoje labai dažnai važinėja į (duomenys neskelbtini), kadangi užsiima muzikine veikla. A. B. nurodė ir tokias aplinkybes, kad į (duomenys neskelbtini) sritį jis yra vykęs pėsčiomis. Pasak kaltinamojo, iš (duomenys neskelbtini) perėjo per tiltą, iš anksto buvo nusipirkęs bilietą į (duomenys neskelbtini). Tai leidžia pagrįstai manyti, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų jo išvykimai niekaip neatsispindėjo Lietuvos Respublikos duomenų bazėse apie Lietuvos valstybės sienos kirtimus. Be to, 2025 m. birželio 4 d. sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo klausimą, A. B. patvirtino, kad žinodamas, jog daro nusikaltimą, jis nebūtų grįžęs į Lietuvą, nors inkriminuotų nusikaltimų laikotarpiu kaltinamojo šeima gyveno būtent Lietuvoje. Šios aplinkybės svarbios vertinant apie galimą kaltinamojo pasislėpimo nuo Lietuvos teisėsaugos riziką.
14. Išvadą, kad A. B. gali turėti ryšių ir kitose užsienio valstybėse, patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Apžiūrėjus jo mobiliojo ryšio telefoną „HMD Global Oy Nokia 3310“, jame buvo rastas galimam jo bendrininkui R. K. parašytas SMS pranešimas: „Aš negaliu tau prisiskambinti, dviem savaitėms išskridau į Ispaniją, pinigus teisininkui palikau tavo žmonai 1500, ko tu nori, kad aš dar padaryčiau?“. Kaltinamasis patvirtino, kad jis važinėja į Ispaniją, kur gyvena jo sesuo. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, pasinaudodamas turimais ryšiais užsienyje bei siekdamas išvengti gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės, būdamas laisvėje gali bėgti (slėpsis) nuo teismo. Gynėjų skundų argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad taikomu suėmimu siekiama ne tik užkirsti kelią galimam kaltinamojo išvykimui iš šalies, bet ir apskritai jo pasislėpimui nuo teisėsaugos institucijų bei proceso apsunkinimui. Šiuo metu tai įmanoma užtikrinti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.
15. Skunduose kaip kaltinamojo ketinimą slapstytis paneigianti aplinkybė akcentuojama tai, kad A. B. net ir žinodamas, jog buvo sulaikytas R. K., niekur nesislėpė, nesiėmė jokių tiesioginių ar netiesioginių priemonių vengti galimo sulaikymo ar baudžiamojo teisinio persekiojimo, nenaikino jokių galimų pėdsakų. Vis tik ši aplinkybė nelaikytina eliminuojančia kaltinamojo pasislėpimo riziką. Vertinant galimo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, reikšmingos ir kitos aplinkybės. 2025 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. B. sulaikymo metu jis bandė pasišalinti savo vairuojamu automobiliu, t. y. grįžęs į savo gyvenamąją vietą ir pamatęs joje pareigūnus, jis apsisuko ir didesniu greičiu bandė pasišalinti, dėl ko sulaikymo metu buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai.
16. Skunduose didelis dėmesys skiriamas kaltinamojo bei jo šeimos (nepilnamečių dukrų, sutuoktinės, tėvų, sesers), šiuo metu kartu gyvenančios Lietuvoje, ryšiui. Nėra abejonių, kad artimų, šeiminių ryšių palaikymas yra vienas iš apsauginių veiksnių, lemiančių asmens ryšių su valstybe tamprumą, mažesnę pabėgimo, taip pat ir tolimesnio nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik šios gynėjų akcentuotos aplinkybės nors ir yra svarios, tačiau šiuo atveju nėra pakankamos kaltinamojo bėgimo (slapstymosi) rizikai užkardyti. Be kita ko, atsižvelgiant į kaltinimų turinį, sąsajas tiek su gimtąja, tiek su kitomis užsienio valstybėmis, jau paminėtų aplinkybių kontekste pagrįstai manytina, kad kaltinamasis turi visas galimybes ne tik pasislėpti nuo teismo, bet ir išvykti kartu su šeima. Tokią išvadą sustiprina kaltinamojo gynėjo 2026 m. vasario 12 d. apygardos teismui pateiktos „duomenys neskelbtini“ pažymos, iš kurių matyti, kad kaltinamojo dukrų mokslo metai Lietuvoje pasibaigia 2026 m. liepos 1 d. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas taip pat pagrįstai sprendė, jog tebeegzistuoja reali tikimybė, kad būdamas laisvėje A. B. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Labai sunkūs nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas A. B., be kita ko, susijęs su narkotinių medžiagų kontrabanda iš Lenkijos Respublikos, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, todėl jokių formalių kliūčių kaltinamojo atžvilgiu taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą teisėjų kolegija neįžvelgia. Nors kaltinamasis neteistas, tačiau manymą, kad A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ir tai, jog jam inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jie buvo gerai suplanuoti ir organizuoti. Iš A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių galima pagrįstai manyti, kad jo vaidmuo galimai nusikalstamų veikų daryme buvo pakankamai aktyvus – jis kaltinamas organizavęs draudžiamų medžiagų – 99,6811 g kanapių (antžeminių dalių) ir 136,589 g kanapių dervos įsigijimą ir gabenimą į Lietuvos Respubliką (galimai nurodė savo bendrininkui, iš kur reikia paimti narkotines medžiagas, bei perdavė jam gabenimui būtiną transporto priemonę). Taigi, A. B. inkriminuotos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai manyti apie kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei bei galimą polinkį nusikalsti.
18. Tai, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje vykdo komercines veiklas, yra baigęs (duomenys neskelbtini) mokymo centrą bei įgijo kompetenciją verstis žemės ūkio veikla, žuvininkyste ir/ar miškininkyste, nėra pakankamas duomuo paneigti pagrįstą manymą, kad kaltinamasis A. B. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Vertinant kaltinamojo ekonominių ryšių svarbą tiek dėl jo galimo nusikalstamo elgesio ateityje, tiek ir jo ryšiui su Lietuva nustatyti, atkreiptinas dėmesys, kad Sodros duomenimis, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo. Nors nuo 2022 m. balandžio 20 d. jis buvo užregistruotas ūkininko partneriu, tačiau nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 4 d. jokių mokesčių jis nemokėjo, mokesčių deklaracijų už 2023 metus neteikė, o 2024 m. kovo 31 d. buvo pradėtas ūkio išregistravimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, nesureikšmino ir nesuteikė jokio prioriteto jokioms aplinkybėms, todėl padarė teisingą išvadą, kad ir šis tolesnio suėmimo taikymo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs.
19. Teisėjų kolegija neabejoja, kad tėvo įkalinimas sukelia neigiamus išgyvenimus A. B. nepilnametėms dukroms, visgi šiuo atveju vaikų interesai turi būti derinami su visai visuomenei reikšmingu viešuoju interesu, o būtent būtinybe taikyti suėmimą, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Byloje nėra duomenų, kad tolimesnis A. B. įkalinimas neproporcingai pažeistų vaikų interesus. Jis nėra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti vaikais. A. B. nepilnametės dukros gyvena kartu su savo motina, lanko ugdymo įstaigą. Sprendžiant, kiek taikomas suėmimas pažeistų vaikų interesus, svarbu ir bylos duomenys apie tai, kiek minėtus interesus atitiko ir paties kaltinamojo elgesys būnant laisvėje. Bylos duomenimis kratos A. B., taigi ir jo nepilnamečių vaikų, gyvenamojoje vietoje atlikimo metu buvo rastos draudžiamos medžiagos ir kaltinamasis neneigė jas turėjęs savo asmeniniam vartojimui. Jis parodė, kad marihuaną rūko maždaug kartą per mėnesį vakarais. Nors kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau, jo sesers liudytojos A. B. teigimu, automobiliu jis vežiojo vaikus į mokyklą. Be to, A. B. ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus neturint teisės vairuoti. Apibendrinant spręstina, kad viešasis interesas užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus šiuo atveju yra svarbesnis nei suėmimo sukeliami nepatogumai šeimai.
20. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo kaltinamajam A. B. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindai neišnyko. Paminėtina, kad teismas, skirdamas suėmimą ar pratęsdamas jo terminą, privalo atsižvelgti ir į tai, ar egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytos suėmimo taikymo sąlygos. Pagal BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalis suėmimas gali būti skiriamas: 1) tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis); 2) tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
21. BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma, taip pat kaltinamojo elgesys bylos nagrinėjimo metu, išsamiai aptartas apskųstoje teismo nutartyje ir leidžiantis spręsti apie A. B. siekį vilkinti procesą, leidžia pripažinti, kad šiuo atveju švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas, paprastai grindžiamas ir tam būtinu pasitikėjimu, kad kaltinamasis laikysis skiriamų įpareigojimų, nebūtų pakankamas. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nors ir būtų tam tikru mastu apribota kaltinamojo fizinio judėjimo laisvė (pavyzdžiui, pritaikius namų areštą, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), jis būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (pritaikius intensyvią priežiūrą), tačiau jam realiai nebūtų užkirstas kelias nei pasislėpti (įvertinus ir tai, jog kaltinamasis yra užsienio valstybės pilietis), nei daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardytas nusikalstamas veikas. Be to, atsižvelgus į galimai neteisėtai disponuotų, kontrabanda gabentų narkotinių medžiagų kiekį, jų vertę juodojoje rinkoje, yra pagrindas manyti, kad net ir didelės užstato sumos (80 000 Eur) praradimas nesulaikytų kaltinamojo nuo bandymo pasislėpti.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aptartas aplinkybes – gresiančią bausmę, nusikalstamų veikų, dėl kurių A. B. pareikšti kaltinimai, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ryšius užsienyje, konstatuoja, kad gynėjų skunduose nurodytos švelnesnės kardomosios priemonės efektyviai neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Taigi, BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta suėmimo taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju tenkinama. Nagrinėjamoje byloje už kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato griežtas, jau minėtas laisvės atėmimo bausmes, tad BPK 122 straipsnio 8 dalyje nustatyta suėmimo taikymo sąlyga taip pat tenkinama.
23. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad A. B. suėmime laikomas nuo 2025 m. vasario 19 d. BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už inkriminuojamo sunkiausio nusikaltimo, numatyto BK 260¹ straipsnio 5 dalyje, padarymą kaltinamajam gresia maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 18 metų. Taigi, A. B. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
24. Atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, jo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, tokį laikotarpį A. B. atžvilgiu taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę, taip pat nėra pažeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu išimtinai tik taikant suėmimą galima pašalinti galimybę kaltinamajam pasislėpti nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamajam taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju toks kaltinamojo teisių suvaržymas, nepaisant ilgo termino, yra būtinas viešajam interesui užtikrinti. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą (EŽTT sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96)). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad baudžiamoji byla teisme gauta 2025 m. birželio 9 d., posėdžių grafikas sudarytas iki 2026 m. birželio 16 d. Skundžiamoje nutartyje nurodyti atliekami veiksmai (atliekamas įrodymų tyrimas, ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, apklausiami liudytojai) ir tolimesi su bylos nagrinėjimu susiję veiksmai, kuriems atlikti būtinas laikas (įrodymų tyrimo pabaiga, baigiamosios kalbos, nuosprendžio surašymas ir jo išvertimas į kaltinamajam suprantamą kalbą, kiti nenumatyti galimi procesiniai veiksmai ir situacijos). Taigi, baudžiamosios bylos vilkinimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.
25. Kaltinamojo gynėjo R. Mikulsko skunde teigiama, kad pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas pakartojo ankstesnėse nutartyse nurodytus motyvus. Teisėjų kolegija sutinka, kad dalis apygardos teismo pateikiamų argumentų išliko nepakitę nuo ankstesniojo suėmimo termino pratęsimo klausimo svarstymo, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į tai, kad sprendžiant suėmimo taikymo pratęsimo klausimą išliko ir tie patys klausimai bei argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti pirmiau. Todėl natūralu, kad dalis teismo padarytų išvadų bei jas pagrindžiančių argumentų sutapo. Visgi vien tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.
26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti kaltinamojo A. B. gynėjų advokatų R. Mikulsko ir R. Jurkos skundus nėra. Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams paliekamas galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 13 d. nutartimi kaltinamajam A. B. (A. B.) pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Aušra Bielskė
Jūratė Jakubonienė
Ernestas Rimšelis
