Byla Nr. 1S-42-908/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45310-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.1.8; 2.1.16.1.2.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Juozapavičiaus ir Ernesto Rimšelio,
sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,
dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamosios S. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 25 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje S. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau 9 kartus rankomis sudavė smūgius V. R. į kaklo bei galvos sritį, padarydama jam poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago ir skydinės kremzlės plokštelių kremzlės lūžius, kraujosruvą liežuvio srityje, galvos sumušimą, sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią daugybinėmis kraujosruvomis galvoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, pakraujavimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, tai komplikavosi smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju galvos smegenų pabrinkimu, koma centrinės kilmės kardiopulmoniniu nepakankamumu, dėl to V. R. įvykio vietoje mirė. Tokiais veiksmais kaltinamoji S. S. tyčia nužudė V. R..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka S. S. buvo laikinai sulaikyta 2024 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 26 d. Vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo nutartimis šios kardomosios priemonės taikymo terminas S. S. buvo tęsiamas, paskutinį kartą – Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartimi 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. vasario 25 d., nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pratęsimo pagrindus.
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Kaltinamoji S. S. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutartį ir netaikyti jai griežčiausios kardomosios priemonės. Kaltinamosios teigimu, byla prieš ją sufabrikuota. Ji yra neįgali, serga daugeliu ligų, o šiuo metu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje jai nėra suteikiamas reikiamas gydymas. Išėjusi į laisvę, ji gyventų pas savo mamą.
4. 2026 m. kovo 2 d. gautas S. S. 2026 m. vasario 27 d. skundas, kuriuo ji taip pat nesutinka su skirta kardomąja priemone. Pabrėžia, kad nėra žudikė, byloje nesurinkta jokių jos kaltę pagrindžiančių įrodymų (nei pirštų anspaudų, nei DNR pėdsakų). Ji diskriminuojama dėl sveikatos – teisėjos, kalėjimo viršininkų ir prižiūrėtojų požiūris į ją netinkamas.
5. Teismo posėdyje kaltinamosios gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamosios S. S. skundas atmetamas.
1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamosios S. S. skundo argumentus ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktus bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančius baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pratęsė kaltinamajai taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą. Skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertintos teisiškai reikšmingos aplinkybės šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikytasi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypta nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog laisvė asmeniui negali būti atimta kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtinoji taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtas asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamoji S. S. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, užfiksuoti liudytojų R. G., N. S. ir M. R. apklausų, įvykio vietos apžiūros, Bendrojo pagalbos centro įrašo apžiūros protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, kuri su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Nors kaltinamoji skunde kategoriškai neigia, kad savo kaltę dėl jai inkriminuojamo V. R. nužudymo, akcentuodama, kad byla jos atžvilgiu „sufabrikuota“, tačiau įsitikinimą, kad ji galėjo padaryti nusikaltimą, kuriuo kaltinama, iš dalies patvirtina ir jos pačios parodymai (savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė sudavusi smūgius V. R.).
7. Atsakant į kaltinamosios keliamą baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakankamumo klausimą, pažymėtina, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos analizuojami ir vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutinės išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus padarytos pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą. Šiuo metu sprendžiant kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamoji S. S. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
8. Kaltinamajai S. S. suėmimo terminas pratęstas, pirmiausia, nustačius pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
9. Pažymėtina, kad S. S. kaltinama labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Už nužudymą yra numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors vien tik gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, ją vertinant kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumoje, gali sudaryti pagrindą spręsti apie asmens pasislėpimo riziką.
10. Kaltinamoji S. S. ne kartą teista ir bausta administracine tvarka, niekur nedirbanti, neturinti nekilnojamojo turto, iki suėmimo gyvenusi gatvėje. Nors ji buvo deklaravusi gyvenamąją vietą pas savo motiną, tačiau šioje gyvenamojoje vietoje nusikalstamos veikos padarymo metu negyveno. Skunde S. S. akcentuoja, kad būdama nesuimta gyventų pas mamą, tačiau jos motina B. S. patvirtino, jog dukra nuolat bėgdavo iš namų, kartu negyveno nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Pastebėtina, kad šių aplinkybių neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta S. S.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaltinamosios skunde išreikštą poziciją, kad būdama nesuimta ji nesislapstytų, o gyventų pas motiną, vertina kritiškai. Darytina išvada, kad daug kartų teistos, šiuo metu labai sunkaus nusikaltimo, už kurį baudžiamajame įstatyme nustatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu kaltinamos S. S. gyvenimo būdas ir tamprių socialinių ryšių neturėjimas leidžia spręsti apie galimą jos pasislėpimą ar bet kokių kitų jai skirtinų apribojimų, susijusių su dalyvavimu baudžiamajame procese, nepaisymą, todėl spręstina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindą žemesnysis teismas konstatavo pagrįstai.
11. Skundžiama nutartimi kaltinamajai S. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Pagal BPK 122 straipsnio 4 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs, be kita ko, ir vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pažymėtina, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
12. Kaip jau minėta, S. S. kaltinama padariusi tyčinį labai sunkį nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Ji praeityje daug kartų teista už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimus, savavaldžiavimą, sukčiavimą ir kt.). Kaltinamajai skirtos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, teigiamo poveikio jos elgesiui nepadarė. Be to, S. S. daug kartų bausta už administracinius nusižengimus, susijusius su smulkiomis svetimo turto vagystėmis iš parduotuvių. Šiame kontekste pastebėtina, kad S. S. medicininiuose duomenyse užfiksuota, jog būdama laisvėje ji piktnaudžiavo alkoholiu, praeityje yra vartojusi narkotines ir/ar psichotropines medžiagas. Kaip matyti iš S. S. pareikšto kaltinimo, alkoholio vartojimas galėjo lemti ir šioje byloje jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą S. S., tinkamai įvertino tiek kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek galimai jos įvykdyto nusikaltimo pobūdį, o taip pat ir siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Kadangi egzistuoja pavojus, kad paleista iš suėmimo S. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Byloje esantys duomenys apie S. S. pavojingą elgesį, pasireiškusį tiek praeityje, tiek ir jai taikomo suėmimo metu, jos pakartotinai daromas nusikalstamas veikas, kurios vis sunkėja, pagrindžia būtinybę taikyti kaltinamajai griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tik tokia kardomoji priemonė gali realiai sumažinti kaltinamosios nusikalstamo elgesio riziką ir apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo metu kaltinamajai taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jos galimai padaryto labai sunkaus nusikaltimo ir asmenybės pavojingumui, jos teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tuo pačiu ir siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, gali būti pasiekti tik toliau tęsiant jam kardomąją priemonę – suėmimą.
14. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir suimtosios skunde akcentuojama sunki kaltinamosios sveikatos būklė ir poreikis gydytis. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teisme 2026 m. vasario 2 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus buvo gautas ekspertizės aktas Nr. EKG 25(81)/2026 (01) dėl S. S. sveikatos būklės, kuriame nurodyta, kad S. S. serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įvardinta S. S. būklė po 2025 m. birželio 24 d. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini). Be to, nustatytas ilgalaikės priežiūros poreikis, nurodant, kad dabartinė S. S. sveikatos būklė netrukdo jai dalyvauti teismo procese tiesiogiai ar konferenciniu ryšiu, tačiau tik su medikų priežiūra. Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog S. S. šiuo metu serga kokia nors liga, dėl kurios yra sutrikęs aplinkos suvokimas. S. S. 2025 m. rugsėjo 24 d(duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra lėtinės nepagydomos ligos, kurių progresavimas taikant atitinkamą medikamentinį gydymą, gali būti pristabdytas, tačiau visiškas pasveikimas nėra galimas.
15. Paminėtų duomenų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnį visiems nuteistiesiems privalo būti užtikrinamos tinkamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Sprendžiant iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pateiktos informacijos, pablogėjus S. S. sveikatos būklei, ji ne kartą buvo perkelta iš laisvės atėmimo vietos į valstybines ligonines, taip užtikrinant jai būtinas medicinos paslaugas. Esant šiems duomenims, sutikti su kaltinamosios skundo teiginiais, kad jai nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nėra pagrindo. Atmetant kaltinamosios skundo argumentus dėl griežčiausios kardomosios priemonės netaikymo atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, būtina pažymėti ir tai, kad S. S. ne kartą pati atsisakė tolesnio gydymo ligoninėje, todėl buvo grąžinta į laisvės atėmimo vietą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistosios skundo argumentus, kuriais savo paleidimo į laisvę poreikį ji grindžia sveikatos būkle ir neva suėmimo metu negaunamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, laiko deklaratyviais ir nepagrįstais.
16. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad jos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme vyksta pakankamai intensyviai, tačiau jį stabdo kaltinamosios sveikatos būklė, kurios ištyrimui Kauno apygardos teismas imasi aktyvių veiksmų: 2025 m. gruodžio 11 d. buvo priimta nutartis paskirti kaltinamajai S. S. teismo medicinos (sveikatos būklės) ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kauno apygardos teisme 2026 m. vasario 2 d. gavus Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktą Nr. EKG 25(81)/2026 (01), kuriuo įvertinta S. S. sveikatos būklė, tą pačią dieną baudžiamoji byla išsiųsta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertams, pavedant atsakyti į klausimus, susijusius su kaltinamosios S. S. psichikos sveikatos būkle. Šiuo metu atsakymai į minėtus klausimus dar nėra gauti. Darytina išvada, kad baudžiamoji byla teisme nagrinėjama pakankamai intensyviai ir nėra vilkinama.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors kardomoji priemonė – suėmimas – neabejotinai suvaržo asmens teises ir laisves, tačiau kaltinamosios S. S., kuri yra suimta kiek daugiau nei metus ir tris mėnesius, kaltinant ją tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, teisės nėra varžomos labiau nei tai leidžia proporcingumo principas bei kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Kadangi S. S. teisės suvaržytos, laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams, toks jos teisių suvaržymas yra pateisinamas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
kaltinamosios S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario19 d. nutartimi kaltinamajai S. S. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Eglė Gruodienė
Audrius Juozapavičius
Ernestas Rimšelis
