Civilinė byla Nr. e2-121-912/2026
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00481-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovų D. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tranvia“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „MG Investment“ ieškinį atsakovams D. K., „Scp Arctic Finance Fund“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Tranvia“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti:
1.1. iš atsakovės Scp Arctic Finance Fund (toliau – ir atsakovė1) – 2 939 629,59 Eur skolą solidariai su kiekvienu atsakovu – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tranvia“ (toliau – ir atsakovė 2) ir D. K. (toliau – ir atsakovas 3) 1 469 814,80 Eur apimtimi;
1.2. iš atsakovės 1 – 706 302,93 Eur palūkanas solidariai su kiekvienu atsakovu 353 151,47 Eur apimtimi;
1.3. iš atsakovės 1 – 185 920,78 Eur delspinigius solidariai su kiekvienu iš atsakovų 92 960,39 Eur apimtimi,
1.4. priteisti iš atsakovų 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ne mažesne kaip 1 915 926,65 Eur apimtimi areštuoti atsakovei 2 ir atsakovui 3 priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, obligacijas, lėšas, turtines teises ir kitą turtą (ir bendrą su kitais asmenimis), esantį pas atsakovus ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, o tokio turto neradus ar esant nepakankamai, atsakovei 2 ir priklausančias lėšas (įskaitant ir tokiam turtui esant pas trečiuosius asmenis), leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti darbo užmokestį bei kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias privalomas išmokas, privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovų D. K. ir UAB „Tranvia“ prašymus dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir baudos skyrimo ieškovei atmetė, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo atsakovams UAB „Tranvia“ ir D. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, obligacijas, o nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovų nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, vertybinių popierių ar obligacijų, areštuoti atsakovų turtines teises ir (arba) pinigines lėšas, esančias atsakovų atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, už 1 915 926,65 Eur sumą, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, bet uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus ir atsiskaityti su ieškove.
4. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Nicos miesto teisme pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (hipoteka) atsakovei1 priklausančiam pastatui. Ieškovė su ieškiniu dėl skolos priteisimo į Nicos teismą nesikreipė, todėl teismas nusprendė, kad ieškinį palikti nenagrinėtu nėra teisinio pagrindo.
5. Teismas ieškovės pateiktą ieškinį laikė preliminariai pagrįstu, nes nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą apskritai negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
6. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovo1 atžvilgiu Prancūzijoje jau pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (hipoteka), nėra besąlyginis pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvoje. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio pobūdžio institutas, todėl jų taikymą reglamentuoja išimtinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nepriklausomai nuo to, kokia materialioji teisė bus taikoma ginčo esmei. Šalių sutartis aiškiai numato, kad sutarties vykdymo ginčai nagrinėjami Lietuvos teismuose, taikant Lietuvos teisę, todėl Monako teisė negali riboti Lietuvos teismo galimybės taikyti procesines priemones Lietuvos jurisdikcijoje. Monako teisės nuostatos negali būti laikomos kliūtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės2 ir atsakovo3 atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos teisę.
7. Teismo vertinimu, atsakovės2 ir atsakovės3 deklaruojama nekilnojamojo turto vertė Prancūzijoje (12–14 mln. Eur) negali būti laikoma patikimu ar teisiškai reikšmingu įrodymu, nes patys atsakovai pateikė dokumentą, kuriame aiškiai pažymėta, kad tai „jokiu būdu nėra nekilnojamojo turto ekspertizė“. Pastatas įkeistas Prancūzijos bankui, užtikrinant daugiau nei 4 mln. Eur prievolę, todėl reali laisvo, ieškovei prieinamo turto vertė dar labiau sumažėjusi. Dėl šių priežasčių atsakovai nepagrindžia, kad Prancūzijoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų pakankamos visam ieškinio reikalavimui užtikrinti.
8. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės sudaro prielaidą vertinti atsakovės2 ir atsakovo3 nesąžiningumą. Atsakovų elgesys patvirtina realią riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar net neįmanomas.
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie netinkamą ieškovės naudojimąsi procesinėmis teisėmis, todėl atsakovių prašymą skirti ieškovei baudą teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovai UAB „Tranvia“ ir D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Teismas neatliko preliminaraus vertinimo ar atsakovė2 ir atsakovo3 atžvilgiu galėtų būti taikoma solidari civilinė atsakomybė už atsakovės1 prievoles, t. y. ar gali būti taikoma Monako teisė ir jų atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
10.2. Teismas nepagrįstai neatliko net minimalaus vertinimo dėl atsakovės1 akcijų įkeitimo klausimo, aklai priimdamas ieškovės poziciją dėl tariamo netinkamo akcijų įkeitimo, nors tas įkeitimas yra galiojantis.
10.3. Teismas nepagrįstai formaliai vertino atsakovė2 ir atsakovo3 pateiktą įrodymą apie Pastato vertę, nors toks įrodymas paprastai priimamas Lietuvos teismuose.
11. Ieškovė UAB „MG Investment“ atsiliepime į apeliančių atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir 2025 m. lapkričio 11 d. atsiliepime į atsakovės2 ir atsakovo3 atsiliepimą pateikė detalias faktines aplinkybes dėl tarp šalių susiklosčiusios situacijos, teisinius argumentus, pagrindžiančius ieškovės pareikštą reikalavimą, įskaitant, ir argumentus dėl to, kad šioje byloje atsakovų (apeliantų) atžvilgiu turėtų būti taikoma Monako teisė. Ieškovė kartu pateikė ir jos poziciją pagrindžiančius įrodymus, pasirinko leistiną savo teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai yra suformuluoti tinkamai. Šios aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei atskirajame skunde teigia apeliantai, ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas.
11.2. Monako teisės taikymo klausimas, kurį atskirajame skunde kvestionuoja apeliantai sudaro bylos nagrinėjimo dalyką ir galės būti tinkamai įvertintas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Tai kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovės1 yra kilęs iš Paskolos sutarties, kuriai yra taikoma Lietuvos teisė, neturi ir negali pakeisti Monako teisės taikymo sprendžiant klausimą dėl atsakovės1 ir jos dalininkų tarpusavio atsakomybės.
11.3. Apeliantai atskirajame skunde ieškovės ir teismo nutartyje nurodytų argumentų, pagrindžiančių atsakovų nesąžiningumą neginčija. Ieškovės vertinimu tai patvirtina, kad teismas nagrinėjamoje byloje laikinąsias apsaugos priemones nutartimi apeliantų atžvilgiu taikė pagrįstai.
11.4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės1 akcijų įkeitimas pagal Monako teisę nėra registruotinas, net jei ir būtų laikoma, kad įkeitimai yra galiojantys, įkeitimo realizavimas Lietuvoje nesukuria teisinių pasekmių dėl jo įgyvendinimo (vykdymo) Monake, kuriame būtent ir yra įsteigta atsakovė1. Šie akcijų įkeitimai niekaip neapsaugo ir neužtikrina ieškovės teisių bei interesų trečiųjų asmenų atžvilgiu, nepaisant to, kad būtent tokia yra jų paskirtis.
11.5. Tai, kad Nicos teismo nutartimi atsakovės1 atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. y. laikinai įregistruota Pastato hipoteka) neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitų atsakovų – atsakovės2 ir atsakovo3 – atžvilgiu.
11.6. Apeliantų pateikta Pastato vertinimo ataskaita apskritai negali būti laikoma tinkamu įrodymu sprendžiant klausimą dėl Pastato vertės. Pačioje ataskaitoje ne tik nurodyta, kad ji „jokiu būdu nėra nekilnojamo turto ekspertizė“, tačiau prie ataskaitos nėra pridėta ir jokių duomenų, kuriais vadovaujantis ji buvo parengta.
11.7. Pastatas apskritai yra įkeistas bankui Credit du Nord, užtikrinant daugiau nei 4 mln. Eur prievolę, kurio reikalavimai tenkinami pirmiau nei ieškovės bei areštuotas Prancūzijos valstybinės mokesčių inspekcijos. Todėl, Pastato vertės apskritai gali objektyviai nepakakti tenkinant visų atsakovės1 kreditorių reikalavimus, papildomai įvertinus ir tai, kad nėra žinoma galutinė (tiksli) atsakovės1 skola minėtam bankui.
11.8. Jeigu teismas nuspręstų, kad laikinosios apsaugos priemonės apeliantams taikytos nepagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad kitos skundžiamos nutarties dalies atsakovai neskundžia, nutartis turėtų būti panaikinta tik toje dalyje, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, o kita nutarties dalis turėtų likti nepakeista. Nutarties dalis dėl atsisakymo palikti ieškinį nenagrinėtu apskritai negali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Apeliantai atskirajame skunde nenurodė argumentų ir teisinio pagrindo, kodėl ieškovės ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
11.9. Argumentų dėl to, kad ieškovės ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu dėl to, kad atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma Monako teisė apeliantai šį klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme apskritai nekėlė, ir, atitinkamai, teismas tokių argumentų nevertino.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutraukiamas
12. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. vasario 25 d. gautas atsakovų UAB „Tranvia“ ir D. K. prašymas dėl bylos nutraukimo (elektroninio dokumento Nr. DOK-873). Prašyme apeliantai nurodė, kad bylos ginčo šalys sudarė taikos sutartį ir teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi ją patvirtino.
13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad po apskųstos teismo nutarties, kuria apeliantų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės priėmimo Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 23 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovams ir nutraukė bylą bei panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNTQ3LTEwNDEvMjAyNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-547-1041/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-547-1041/2026">e2-547-1041/2026</a>). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 4 d.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas apeliacine tvarka nebeturi teisinės reikšmės. Tai lemia aplinkybė, kad, ieškovei atsisakius ieškinio, Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 23 d. nutartimi civilinė byla nutraukta ir panaikintos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodyta nutartis yra įsiteisėjusi. Esant tokiai situacijai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas negali sukelti byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos 2026 m. vasario 23 d. nutartimi, todėl išnyko apeliacinio nagrinėjimo dalykas ir apeliantų paduotu atskiruoju skundu siekiamas procesinis rezultatas jau yra įvykęs. Todėl dėl apskųstos nutarties pradėtas apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
16. Apeliacinį procesą nutraukus, atsakovei UAB „Tranvia“ grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 338 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų D. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tranvia“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 14 d. nutarties, nutraukti.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tranvia“ (juridinio asmens kodas 304557042) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą (2025 m. gruodžio 2 d. SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 1110027044).
Teisėjas
Tomas Venckus
