Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-233/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:42.6; 42.8;

42.9; 42.11.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Suchodolski firmos „Elestra“ ieškinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jaraks“ dėl sutarties nutraukimo teisėtumo ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės priešieškinį ieškovui Suchodolski firmai „Elestra“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl vienašališko 2006 m. gruodžio 19 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. S-88-(8.5) nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui UAB „Jaraks“, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. S-88-(8.5) vienašališką nutraukimą nepagrįstu bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 200 181, 30 Lt nuostolių, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Suchodolski firma „Elestra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyrius 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo organizuoti poilsio renginius Rudaminos kultūros namų patalpose ir mokėti patalpų naudojimo mokestį, skirtą kompensuoti jų nusidėvėjimą, kartu ieškovui suteikta teisė gauti pajamas už vakarų organizavimą iš lankytojų. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad nuo 2008 m. vasario 1 d. yra vienašališkai nutraukiama su juo sudaryta sutartis, nes ieškovas 2007 metais neorganizavo poilsio vakarų Rudaminos kultūros namuose bei nemokėjo mokesčio už faktišką patalpų panaudojimą. Ieškovo teigimu, Suchodolski firma „Elestra“ 2008 m. sausio 9 d. pranešimu–pareiškimu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyrių, kitas oficialias institucijas, informuodama, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus 2007 m. gruodžio 18 d. rašte Nr. 1S-158-(1.5) išdėstyti sutarties nutraukimo motyvai nepagrįsti, o sutarties nutraukimas neteisėtas. Ieškovas pažymėjo, kad, dar galiojant atsakovo sutarčiai su ieškovu, atsakovas, neskelbdamas konkurso ir taip pažeisdamas įstatymų reikalavimus, sudarė su trečiuoju asmeniu sutartį dėl Rudaminos kultūros namų nuomos. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2008 m. balandžio 22 d. raštu Nr. A33-1779-(49) papildė sutarties nutraukimo priežastis. Ieškovas pažymėjo, kad sąskaitą faktūrą už faktinį naudojimąsi patalpomis 2007 metais atsakovas ieškovui išrašė tik 2008 m. sausio 11 d., todėl laikytina, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už tai, kad pinigai jos nepasiekė kaip galima greičiau. Suchodolski firma „Elestra“ atsakovo išrašytą sąskaitą faktūrą apmokėjo nedelsiant – sąskaitos faktūros išrašymo dieną. Ieškovo teigimu, laikotarpiu tarp renginių organizavimo Rudaminos kultūros namai buvo atsakovo žinioje ir jei kas nors buvo sugadinta Rudaminos kultūros namuose, tai šie sugadinimai galėjo įvykti, kai patalpos buvo atsakovo žinioje. Ieškovas pažymėjo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis nuo 2008 metų kovo mėnesio negalėjo vykdyti veiklos Rudaminos kultūros namuose, dėl to negavo suplanuotų pajamų, pelno. Sutartis su ieškovu buvo sudaryta trejiems metams, ir kadangi sutartis turėjo būti vykdoma dar 22 mėnesius – iki 2009 m. gruodžio 19 d., tai ieškovo negautos pajamos sudaro 200 181,30 Lt.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 14 250 Lt skolą dėl netinkamo 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. S-88-(8.5) vykdymo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nesutiko su vienašališku sutarties nutraukimu, atsisakė atlaisvinti Rudaminos kultūros namų patalpas, neišnešė savo įrangos ir inventoriaus. Šiais veiksmais trukdo trečiajam asmeniui naudotis patalpomis, suteiktomis pagal 2008 m. kovo 7 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. S-06-(8.5), užkerta galimybę trečiajam asmeniui teikti poilsio vakarų organizavimo paslaugas, o Vilniaus rajono savivaldybei tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas, nustatytas Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 dalyje. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovui tinkamai vykdžius sutartį, nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. vasario 1 d. turėjo būti suorganizuota 114 poilsio vakarų, už kiekvieną vakarą ieškovas privalėjo sumokėti atsakovui 125 Lt. Jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, už nurodytą laikotarpį atsakovas būtų gavęs 14 250 Lt, tačiau ieškovas iki sutarties nutraukimo surengė tik 11 poilsio vakarų 2007 metais ir 5 poilsio vakarus 2008 metais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties Nr. S-88-(8.5) nutraukimą neteisėtu; priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės ieškovui Suchodolski firmai „Elestra“ 28 745, 64 Lt negautų pajamų bei 1 456, 07 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti; priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 7,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas; priteisti iš ieškovo Suchodolski firmos „Elestra“ 42,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Teismas nurodė, kad šalių 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytos sutarties turinys patvirtina, kad ši sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai, raštiškai informuojant kitą šalį prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą (sutarties 5.4 punktas), tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nenumatė konkrečių sutarties vienašališko nutraukimo pagrindų, taigi atsakovas galėjo vienašališkai nutraukti sutartį tik esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes.

Teismas nustatė, kad ieškovas Rudaminos kultūros namuose 2007 metais suorganizavo 11 poilsio vakarų, 2008 metais – 5 poilsio vakarus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog 2007 m. vasarą vyko Rudaminos klubo remonto (paruošimo) darbai, atsakovas neginčija, todėl laikė pagrįstu ieškovo argumentą, kad dėl šios priežasties renginiai atsakovo sutikimu šiuo laikotarpiu nebuvo vykdomi. Teismas nustatė, kad ieškovas už faktinį patalpų panaudojimą 2007 metais sumokėjo atsakovui 1375 Lt (11 renginių po 125 Lt už kiekvieną), 2008 metais sausio–vasario mėnesiais – 625 Lt (5 renginiai po 125 Lt už kiekvieną), todėl laikė, kad ieškovas visiškai atsiskaitė už faktinį patalpų panaudojimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad konkreti šalių atsiskaitymo tvarka sudarytoje sutartyje nebuvo nustatyta.

Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas 2007 m. gruodžio 18 d. rašte nurodė, jog 2007 metais Rudaminos kultūros namuose neorganizuojami poilsio vakarai apskritai, tačiau vėlesniuose procesiniuose dokumentuose atsakovas pakeitė poziciją ir nurodė, kad ieškovas nesilaikė sutartinio įsipareigojimo organizuoti renginius kultūros namuose kiekvieną penktadienį, šeštadienį bei švenčių dienomis, tačiau šį atsakovo teiginį paneigia ankstesni šalių sutartiniai santykiai – ieškovas 2004-2006 metų laikotarpiu neorganizavo poilsio renginių kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, tačiau atsakovas dėl renginių kiekio pretenzijų nereiškė. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas nurodė, jog ieškovas nesudarė sąlygų pasinaudoti garso ir šviesos aparatūra Vilniaus rajono savivaldybės masiniams renginiams, tačiau byloje nėra duomenų, jog šią aparatūrą po savo poilsio renginių organizavimo ieškovas išsiveždavo ar kitaip sudarydavo kliūtis ja naudotis atsakovui, todėl šį atsakovo teiginį laikė nepagrįstu.

Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigė, jog ieškovas neužtikrino apsaugos renginių metu, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esančios 2004 m. spalio 1 d. sudarytos saugos paslaugų sutartys Nr. 2004/1800 ir Nr. 2004/2040. Be to, nors atsakovo 2008 m. balandžio 22 d. rašte nurodyta, kad po renginių neveikia vienas tualetų ir sulaužyta santechnika, tačiau, kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 4.1 punkto, šalys, padariusios viena kitai materialinę žalą dėl šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymo, nuostolius įformina aktu, kuris pasirašomas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas po renginio. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog toks aktas buvo surašytas ir (ar) pasirašytas, todėl ši atsakovo nurodyta sutarties nutraukimo priežastis taip pat laikytina nepagrįsta.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas kitų šalių sudarytos sutarties nutraukimo pagrindų pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nors tokią pareigą turėjo, todėl laikė, kad atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės yra paneigtos; atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovo 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties vienašalis nutraukimas pripažintinas neteisėtu, nes atsakovas neįrodė, kad buvo pagrindų nutraukti sutartį. Teismas nurodė, kad šalių sutartis buvo terminuota, todėl ieškovas numatė gauti pajamų iš anksto, o dėl atsakovo veiksmų, t. y. dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo nesant esminio pažeidimo, ieškovas šių pajamų negavo; be to, atkreipė dėmesį į viešojo intereso pažeidimo požymių turintį atsakovo veiksmų pobūdį – nutraukus sutartį su ieškovu ir sudarius 2008 m. kovo 7 d. analogišką sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Jaraks“, iki 2009 m. rugsėjo 1 d. nesurengtas nei vienas poilsio vakaras Rudaminos kultūros namuose.

Teismas nurodė, kad byloje atlikus finansų ekspertizę buvo nustatytas vidutinis grynasis Suchodolski firmos „Elestra“ pelnas per mėnesį iš renginių organizavimo Rudaminos kultūros namuose pagal 2006 m. gruodžio 19 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. S-88-(8.5) laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 19 d. iki 2008 m. vasario 1 d. ir eksperto M. B. išvadoje tvirtinama, jog vidutinis grynasis ieškovo pelnas per mėnesį iš renginių organizavimo Rudaminos kultūros namuose buvo 1306,62 Lt. Teismas, įvertinęs ekspertizės akte išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad ekspertas M. B. pagrįstai įvertino vidutinį grynąjį Suchodolski firmos „Elestra“ pelną per nurodytą laikotarpį, ši išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl aplinkybę dėl grynojo pelno dydžio teismas laiko įrodyta. Teismas nurodė, kad sutartis buvo nutraukta 2008 m. vasario 1 d., o turėjo galioti iki 2009 m. gruodžio 19 d., t. y. 22 mėnesius, todėl laikė, kad ieškovo negautos pajamos per šį laikotarpį yra 28 745,64 Lt, todėl šią sumą priteisė iš atsakovo.

Be to, teismas nurodė, kad priešieškinis grindžiamas iš esmės vieninteliu motyvu: jeigu ieškovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir suorganizavęs 114 poilsio vakarų, tai už 2006 m. gruodžio 19 d. – 2008 m. vasario 1 d. laikotarpį atsakovas būtų gavęs 14 250 Lt. Teismas pažymėjo, kad šį atsakovo teiginį paneigia ankstesni šalių sutartiniai santykiai, kurie siejo šalis nuo 2003 m. sausio 21 d. Ieškovas 2004–2006 metų laikotarpiu neorganizavo poilsio renginių kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, tačiau atsakovas dėl jų kiekio pretenzijų nereiškė, priešingai sutartinius santykius pratęsė iki 2005 m. sausio 21 d., vėliau iki 2007 m. sausio 21 d. Dėl to teismas darė išvadą, kad šalių sudaryta sutartis nenustatė ieškovo pareigos organizuoti poilsio vakarus kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir švenčių dienomis, todėl priešieškinio netenkino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais bei pažymėjo, kad vienašališkai nutraukti sutartį turi teisę sutarties šalis, jeigu yra nustatomas esminis sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija nurodė, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. šioje dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Teisinės informacijos centras v. UAB „Danske lizingas", AB „Autardas", bylos Nr. 3K-3-300/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ginčo sutarties turinys neleidžia teigti, kad sutartyje buvo nustatyti konkretūs atvejai, kada leidžiama sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, o sutarties 5.3 punkto nuostata, kad šalims nustatytais terminais neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų sutartis gali būti nutraukta, turi būti aiškinama kartu su CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą sieja su esminiu sutarties pažeidimu.

Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad ginčo sutartis kvalifikuotina paslaugų teikimo sutartimi, nors ji taip ir pavadinta. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas neįsipareigojo apmokėti už ieškovo teikiamas renginių organizavimo paslaugas, priešingai, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui mokestį už naudojimąsi atsakovo ieškovui suteiktomis patalpomis, kitus mokesčius (sutarties 2.8, 2.9 punktai). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis pagal jos turinį negali būti pripažinta paslaugų teikimo sutartimi CK 6.716 straipsnio prasme. Dėl to nagrinėjamu atveju netaikė CK 6.721 straipsnio, kuriame nustatyta kliento teisė bet kada vienašališkai nutraukti sutartį, o taikė bendrąsias sutarties nutraukimo nuostatas, nustatytas CK 6.217 straipsnyje.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ ginčo sutartimi buvo įsipareigojęs organizuoti poilsio vakarus Rudaminos kultūros namuose kiekvieną penktadienį, šeštadienį bei švenčių dienomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad sutartimi ieškovas negalėjo įsipareigoti organizuoti renginių tuo laiku, kai jis negalėjo naudotis Rudaminos kultūros namų patalpomis dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (patalpų remonto, patalpų panaudojimo savivaldybės kitoms reikmėms ir panašiai). Teisėjų kolegija, aiškindama sutartį, atsižvelgė į šalių tarpusavio santykių praktiką: ieškovas 2004–2006 metų laikotarpiu neorganizavo poilsio renginių kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, tačiau atsakovas dėl renginių kiekio pretenzijų nereiškė, priešingai, sutartinius santykius pratęsė.

Teisėjų kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, dėl jų pasisakė, juos analizavo, o atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nebuvo apsaugos, pagrįstai laikė neįrodyta. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti 2006 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. S-88-(8.5) bei, vadovaudamasis ekspertizės aktu, teisėtai priteisė iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, bylos Nr. 3K-P-346/2004, pripažino, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalyje leidžiama sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis. Bet apeliacinės instancijos teismas, analizavęs sutarties 5.4 punktą, nevertino 5.3 punkto, kuriame numatyti konkretūs sutarties nutraukimo atvejai (taip pat ir vienašališki). Lingvistikai aiškinant šias sutarties nuostatas matyti, kad šalys, sudarydamos sutartį, numatė galimybę nutraukti sutartį vienašališkai (nesikreipiant į teismą) pagal vienos šalies pareiškimą, jeigu kita šalis nustatytais terminais neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

2. Dėl sutarties kvalifikavimo. Šalių sudaryta sutartis yra mišraus pobūdžio. Joje dominuoja atlygintinių paslaugų sutarties bruožai (CK 6.716 straipsnis). Atlygintinių paslaugų sutartis turi būti vykdoma laikantis kliento interesų prioriteto principo (CK 6.718 straipsnis). Kaip viena paslaugos gavėjo interesų apsaugos garantijų yra jo teisė vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti (CK 6.721 straipsnio 1 dalis). Ši paslaugų gavėjo (fizinio ar juridinio asmens) teisė yra besąlyginė: ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo padarinių, paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Omnitel“ v. UAB „Marijampolės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-235/2007).

3. Dėl sutarties aiškinimo. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, t. y. siekiama nustatyti suderintą šalių valią, sutarties įsipareigojimų turinį pagal konkrečias sutarties nuostatas, atsižvelgiama į kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir jų elgesį po sutarties sudarymo. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Doka Lietuva“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-325/2010). Nors konkreti šalių atsiskaitymo tvarka sutartyje nebuvo nustatyta, tačiau aiškinant šias sutarties sąlygas turi būti atsižvelgiama į šalių praktiką, pagal kurią ieškovas su atsakovu atsiskaitydavo anksčiau, dar galiojant šalių sudarytai 2003 m. sausio 21 d. sutarčiai. Ankstesnės sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas pats ateidavo į Vilniaus rajono savivaldybės buhalteriją ir mokestį sumokėdavo grynais pinigais pagal tuoj pat vietoje buhalterės išrašytą sąskaitą faktūrą. Sąskaitos faktūros nebuvo išrašomos ir siunčiamos atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino šios šalių tarpusavio santykių praktikos. Teismas neanalizavo fakto, kad ieškovas per visą sutarties galiojimo laiką (2006 m. gruodžio 19 d.–2008 m. vasario 1 d.) nemokėjo atsakovui mokesčio, nesidomėjo ir nesirūpino įvykdyti šią savo prievolę tinkamai. Jis sumokėjo tik tada, kai gavo kasatoriaus įspėjimą apie vienašališką sutarties nutraukimą. Be to, sutartyje nustatyta, kad ieškovas privalo organizuoti Rudaminos kultūros namuose poilsio vakarus penktadieniais, šeštadieniais bei švenčių dienomis nuo 18.00 val. Žodžio „kiekvieną“ nepavartojimas savaime nereiškia, kad ieškovui suteikiama teisė savo nuožiūra neorganizuoti poilsio vakarų, kai tokio poreikio, jo manymu, nėra. Sutartyje nenustatyta jokių šios prievolės išlygų ir papildomų sąlygų. Tokių poilsio vakarų neorganizavimas nustatytomis dienomis yra laikomas sutartinių įsipareigojimų nevykdymu, o pagal sutarties 5.3 ir 5.4 punktus – pagrindu vienašališkai nutraukti sutartį.

4. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų, kurie patvirtino, kad ieškovas pažeidė sutarties nuostatas, ir skundų dėl netinkamo ieškovo paslaugų organizavimo, darbo tvarkos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Suchodolski firma „Elestra“ prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl vienašalio sutarties nutraukimo. Kasatorius 2007 m. gruodžio 18 d. pranešimu šalių 2006 m. gruodžio 19 d. sudarytą sutartį nutraukė vienašališku pareiškimu. Atsakovas neįrodinėjo, kad pažeidimai, kuriuos, jo manymu, padarė ieškovas, buvo esminiai. Neesminiai pažeidimai gali būti pagrindas nutraukti sutartį, jeigu apie juos informuota kita šalis prieš sutarties nutraukimą ir duotas terminas jiems pašalinti. Atsakovo atlikta sutarties nutraukimo procedūra rodo, kad aplinkybės, nurodomos kaip pažeidimai, nėra esminės – jos lengvai ir be didesnių sąnaudų ištaisomos, tačiau apie jas atsakovas neinformavo ieškovo, nesuteikė termino sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Be to, sutarties nutraukimo metu jau buvo pasirinkęs kitą subjektą (trečiąjį asmenį) tiems patiems teisiniams santykiams tęsti. Šie veiksmai rodo, kad atsakovas nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį.

Vienašališkai sutartį nutraukti galima tik sutartyje ar įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.217–6.220 straipsniai). Sutarties nutraukimas prieš terminą galimas, jei yra dvi sąlygos: terminas, prieš kurį turi būti padarytas atitinkamas pareiškimas, ir pagrindas – aplinkybės, su kuriomis šalys sieja galimybę nutraukti sutartį prieš terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kasatorius būtų galėjęs tai padaryti. Be to, jei kasatorius būtų turėjęs galimybę nutraukti sutartį prieš terminą bet kuriuo momentu ir nepriklausomai nuo priežasčių, tai šia teise jis turi naudotis sąžiningai, tam, kad nebūtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti, pabloginti kitos sutarties šalies turtinę padėtį. Ieškovas atliko sutartyje numatytas investicijas ir pagrįstai tikėjosi gauti pajamų. Įstatymų reikalaujama šalis elgtis sąžiningai ir rūpestingai, todėl vienašaliu sutarties nutraukimu prieš terminą reikia naudotis išimtiniais atvejais, kai padaromi šiurkštūs, nepataisomi esminiai sutarties pažeidimai ir tolimesnis sutarties vykdymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Tikroji vaivorykštė“ v. UAB „Lituanica“, bylos Nr. 3K-3-52/2011). Dėl to kai paslaugų gavėjas pasinaudoja savo teise nutraukti sutartį prieš terminą vienašališkai, nenurodant priežasčių, jis paslaugų teikėjui privalo atlyginti ne tik faktiškai atliktų paslaugų, bet ir investicijų kainą, taip pat kitas protingas išlaidas, nuostolius (CK 6.658, 6.720, 6.721 straipsniai).

2. Dėl sutarties kvalifikavimo. Kasatorius teigia, kad šalių sudaryta sutartis yra mišraus pobūdžio, tačiau nenurodo, kokie požymiai nurodo esant ją mišriąją, kaip kvalifikuotina ir kokios teisės normos taikytinos. Atsakovas pateikia nuorodą į CK normas dėl atlygintinų paslaugų reglamentavimo, nurodo, kad jis veikė kaip paslaugų gavėjas, tačiau nenurodo, kada ir kokias paslaugas ieškovas atsakovui teikė. Žemesniųjų instancijų teismai konstatavo, kad ieškovas kasatoriui jokių paslaugų neteikė (ieškovas atsakovui neišrašė jokių sąskaitų dėl kokių nors paslaugų teikimo). Kasatorius ieškovui išrašydavo sąskaitas už naudojimąsi patalpomis. Vadinasi, jei būtų pagrindas tiesiogiai ar netiesiogiai taikyti teisės normas (jų principus) dėl paslaugų teikimo, tai šiuose santykiuose paslaugų gavėjo teisės ir pareigos priskirtinos ieškovui, o ne atsakovui.

3. Dėl sutarties aiškinimo. Teismai nustatė, kad kasatorius nereikalavo organizuoti renginius kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir švenčių dieną, įskaitant ir bendradarbiavimą pagal šalių sutartį, galiojusią iki sudarytos 2006 m. gruodžio 19 d. Tokios sąlygos nekelia dabartiniam renginių organizatoriui trečiajam asmeniui UAB „Jaraks“. Tai patvirtina jų pasirašyta 2008 m. kovo 7 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. S-06-(85). Be to, atsakovas savo 2007 m. gruodžio 18 d. ir 2008 m. balandžio 22 d. raštuose nurodė, kad pinigų reikalauja ne už kiekvieną sutarties galiojimo metu buvusį penktadienį, šeštadienį ir švenčių dieną, o už tas dienas, kai ieškovas patalpomis faktiškai pasinaudojo. Kasatorius sutarties vykdymo metu nepareiškė, kad ieškovas turi mokėti už kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir švenčių dieną; duomenis sąskaitai faktūrai derindavo pagal pasinaudojimo faktą. Dėl to kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas buvo įsipareigojęs organizuoti renginius kiekvieną penktadienį, šeštadienį ir švenčių dieną bei mokėti už šias dienas sutartyje nustatytą mokestį, prieštarauja 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties 1, 2.8 punktų sąlygoms.

Kasaciniame skunde nurodyta, kad šalys žodžiu susitarė, jog ieškovas pirmiau turi ateiti susimokėti už naudojimąsi patalpomis, o tik po to išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Byloje šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos ir teismų nenustatytos, todėl nėra aktualios bylos nagrinėjimui kasacine tvarka. Be to, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma, kai suteikiama paslauga (pateikiama prekė), o esant tęstinio pobūdžio santykiams – kas mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos. Byloje nustatyta, kad šalys iš pradžių derindavo faktiškai įvykusių renginių skaičių, jį fiksuodavo ir tada kasatorius išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas pareiškime dėl vienašalio sutarties nutraukimo nurodytų sąskaitų faktūrų neišrašė, vadinasi, atsakovas nesuteikė pagrindo mokėjimui atlikti, kaip numato šalių 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties 2.8 punktas. Kasatorius nereikalavo susimokėti ir kitokiu būdu, todėl negali būti pagrindu nutraukti sutartį. Ieškovas, gavęs pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą, ją apmokėjo.

4. Dėl įrodymų vertinimo. Kasaciniame skunde nurodyti liudytojai kalbėjo apie aplinkybes, kurios ieškovui nežinomos, be to, jos nebuvo tokio pobūdžio, kurios galėtų būti pagrindu nutraukti sutartį. Apie šias aplinkybes kasatorius ieškovo neinformavo, nebuvo atlikta šalių 2006 m. gruodžio 19 d. sutarties 4.1 punkte nustatyta žalos įvertinimo procedūra, nesurašytas aktas dėl žalos atlyginimo. Atsakovas 2008 m. balandžio 22 d. raštu pakartojo sutarties vienašalio nutraukimo pagrindus, nurodytus 2007 m. gruodžio 18 d. pareiškime, vadinasi, pats pripažino, kad kitos aplinkybės – ne pagrindas šiam sprendimui priimti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vienašalio terminuotos sutarties nutraukimo

Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje turėjo teisę vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį. Dėl to teisėjų kolegija aptaria terminuotos vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties šalių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį. Šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis; 6.497, 6.498 straipsniai; kt.) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais. Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį ribojama ir tuo, kad įstatymas nustato privalomą vienašališko sutarties nutraukimo tvarką (CK 6.218 straipsnis). CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta teisė sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB “Baldras”, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, bylos Nr. 3K-P-346/2004). Pažymėtina, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Teisinės informacijos centras v. UAB „Danske lizingas“, AB „Autardas", bylos Nr. 3K-3-300/2009).

Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino paslaugų teikimo sutarties Nr. S-88-(8.5) sąlygas dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį aiškinimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sudarytos ginčo sutarties 5.3 punkte nustatyta, jog sutartis gali būti nutraukiama abiejų šalių raštišku susitarimu arba šalims nustatytais terminais neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Pagal šios sutarties 5.4 punktą sutartis galėjo būti nutraukta vienašališkai, raštiškai informuojant kitą šalį prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą. Kaip minėta, CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėjų kolegijos pripažįsta pagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutarties turinys neleidžia teigti, kad sutartyje buvo nustatyti konkretūs atvejai, kada leidžiama sutarties šaliai vienašališkai nutraukti sutartį, o sutarties 5.3 punkto nuostata, kad šalims nustatytais terminais neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų sutartis gali būti nutraukiama, turi būti aiškinama kartu su CK 6.217 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą sieja su esminiu sutarties pažeidimu.

Kasatorius teigia, kad jis turėjo teisę sutartį nutraukti ir dėl esminio sutarties pažeidimo. Anot jo, teismai nepagrįstai nepripažino ieškovą padarius pažeidimą – kiekvieną penktadienį, šeštadienį bei švenčių dienomis neorganizavus poilsio vakarų, muzikinių programų.

Šalių sudarytos ginčo sutarties 1 punkte nustatytas sutarties dalykas – poilsio vakarų organizavimą Rudaminos kultūros namuose penktadieniais, šeštadieniais bei švenčių dienomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kaip minėta, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys). Be to, vertinant šalių prievolių vykdymo tinkamumą, būtina vadovautis sutarčių, prievolių ir bendraisiais teisės principais. CK 1.5 straipsnyje nurodyta, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4, 6.38, 6.158, 6.200 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sutarties šalims bendradarbiauti, nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, vykdymo bei pasibaigimo metu.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2007 m. suorganizavo 11 renginių, t. y. renginiai nebuvo organizuojami kiekvieną savaitgalį. Teisėjų kolegija pripažįsta pagristu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad, atsižvelgiant į šalių veiksmus ir santykius sutarties vykdymo metu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas ginčo sutartimi buvo įsipareigojęs organizuoti poilsio vakarus Rudaminos kultūros namuose kiekvieną penktadienį, šeštadienį bei švenčių dienomis. Byloje nustatyta, kad sutartimi ieškovas negalėjo įsipareigoti organizuoti renginių tuo laiku, kai ieškovas negalėjo naudotis Rudaminos kultūros namų patalpomis dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (patalpų remonto, patalpų panaudojimo savivaldybės kitoms reikmėms ir panašiai). Pažymėtina, kad, aiškinant sutartį, atsižvelgtina į tarpusavio šalių praktiką: ieškovas 2004–2006 metų laikotarpiu neorganizavo poilsio renginių kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, tačiau atsakovas dėl renginių kiekio pretenzijų nereiškė, bet, priešingai, sutartinius santykius pratęsė. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2003 m. sausio 21 d. Suchodolski firmos „Elestra“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus sudarytoje sutartyje, kuri galiojo iki sudarant ginčo sutartį, sutarties objektas buvo poilsio vakarų organizavimas Rudaminos kultūros namuose du kartus per savaitę, penktadienį ir šeštadienį nuo 18 val., ginčo sutartyje sutarties objektas nebebuvo apibrėžtas savaitiniu renginių organizavimo dažnumu. Dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su kasatoriumi, jog 2006 m. gruodžio 19 d. sutartimi Nr. S-88-(8.5) ieškovas įsipareigojo organizuoti renginius kiekvieną penktadienį, šeštadienį, švenčių dienomis, kaip ir pripažinti, jog ieškovas neorganizuodamas renginių kiekvieną penktadienį, šeštadienį, švenčių dienomis padarė esminį sutarties pažeidimą, suteikusį atsakovui teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

Dėl sutarties kvalifikavimo ir aiškinimo

Kasatorius teigia, kad nagrinėjamo ginčo atveju sutartis kvalifikuotina kaip mišrioji, t. y. kad joje dominuoja atlygintinių paslaugų teikimo sutarties bruožai, todėl turi būti taikoma CK 6.721 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta kliento pagal paslaugų sutartį teisė bet kada nutraukti sutartį.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010. Joje pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs ir visi kiti CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.716–6.724 straipsniai reglamentuoja atlygintinių paslaugų teikimą. CK 6.716 straipsnio 1 dalis įtvirtina paslaugų sutarties sąvoką – paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad nors ginčo sutartis yra pavadinta paslaugų teikimo sutartimi, tačiau šia sutartimi atsakovas neįsipareigojo apmokėti už ieškovo teikiamas renginių organizavimo paslaugas, priešingai, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui mokestį už naudojimąsi atsakovo ieškovui suteiktomis patalpomis, kitus mokesčius (sutarties 2.8, 2.9 punktai), todėl ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis pagal jos turinį negali būti pripažįstama paslaugų teikimo sutartimi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ginčo sutarties atžvilgiu netaikytina ir CK 6.721 straipsnyje nustatyta kliento teisė bet kada vienašališkai nutraukti sutartį, o taikytinos bendrosios sutarties nutraukimo nuostatos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog kasatorius neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti 2006 m. gruodžio 19 d. sutartį Nr. S-88-(8.5).

Kiti kasacinio skundo argumentai yra arba dėl fakto klausimų, arba juridiškai nereikšmingi šioje situacijoje (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 21,50 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš Vilniaus rajono savivaldybės (juridinio asmens kodas 188708224) 21,50 Lt (dvidešimt vieną litą 50 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Janina Stripeikienė