Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-3941-541/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01357-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. (M. I.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas M. I. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2022 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ Nr. TR-2022-236 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo (toliau – ir Prašymas) išnagrinėti iš naujo.

Skunde paaiškina, kad 2022 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kartu su visais reikalingais dokumentais. Dokumentai buvo pateikti tuo pagrindu, kad jis ketina įsidarbinti įmonėje UAB „Anrolsa“ (toliau – ir Bendrovė) plataus profilio statybininko pareigose.

Nurodo, kad Ambasada atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą darbo pagrindu dėl to, jog jis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, o taip pat neva tai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Teigia, kad iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kokių konkrečiai duomenų nepakanka, kokie duomenys įtartini, netikslūs, nepatikimi. Pareiškėjui visiškai neaišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei kokias įrodymais remiantis buvo prieita išvados, jog pareiškėjui neturi būti išduota nacionalinė viza.

Mano, jog pateikė pakankamai patikimų dokumentų, pagrindžiančių kelionės tikslą, t. y. darbdavio užpildytą tarpininkavimo raštą, darbo sutartį, darbdavio garantinį raštą dėl įdarbinimo, kurie patvirtina, kad pareiškėjas turėjo tikslą atvykti į Lietuvą dirbti. Pareiškėjui nėra suprantama, kokie būtent dokumentai ar duomenys yra nepatikimi, kokių nepakanka pagrįsti kelionės tikslą. Pažymi, kad jei Ambasada būtų susisiekusi su pareiškėju ir paprašiusi pateikti daugiau duomenų, pareiškėjas tam tikrai neprieštarautų ir noriai pateiktų viską, kas yra reikalinga. Kadangi, pateikti dokumentus vizai buvo nurodytas tam tikras sąrašas dokumentų, pareiškėjas juos surinko ir pateikiant Ambasados pareigūnui iš jo negavo jokių pastabų, todėl laikė, kad dokumentų pakanka ir jie yra tinkami.

Pabrėžia, jog niekada nevengė pokalbių su Ambasada, tačiau jis iki šiol nežino, kas būtent pareigūnams netiko ir kokių duomenų ar dokumentų jiems pritruko. Teigia, jog toks pareigūnų nepakankamas bendradarbiavimas nulėmė neigiamo Sprendimo priėmimą, todėl paties pareiškėjo kaltės šiuo atveju negalima įžvelgti.

Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad Sprendimas buvo priimtas, nereiškia, kad sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti bei leisti su juo susipažinti pačiam pareiškėjui arba bent jau įsitikinti, kad jis yra informuotas apie susiklosčiusią migracinę situaciją, leisti jam apsiginti, pasiaiškinti, sutvarkyti vizos ir darbo klausimus prieš priimant neigiamą sprendimą.

Pažymi, kad asmeniui įstatymu yra suteikta galimybė pasisakyti, pareikšti savo paaiškinimus, pagrįsti vienokią ar kitokią sprendimą priimančios institucijos nuomonę, reaguoti į prašymus, siūlymus ar laiškus, taip pat bendradarbiauti. Tokia pareiga kyla ir pačiai Ambasadai, kadangi akivaizdu, jog turint nedaug ir juolab neteisingos informacijos neįmanoma priimti teisėtą ir teisingą sprendimą, nenagrinėjant realios situacijos ir neleidžiant asmeniui net pasisakyti ir apsiginti, taip nustatant gal visiškai kitokių aplinkybių visumą, kuri gali pakeisti situaciją. Pareiškėjo vertinimu, veikdama tokiu būdu Ambasada nukrypo nuo Europos Sąjungos teisės viršenybės principo ir pažeidė 2004/38/EB direktyvos 30 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta valstybės institucijų pareiga informuoti asmenį apie sprendimą, varžantį jo judėjimo laisvę.

Nurodo, kad prieš priimant Sprendimą, varžantį pareiškėjo judėjimo laisvę, pareigūnai nesuteikė jam teisės apsiginti, pateikti papildomų dokumentų ir duomenų, pasiaiškinti. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Todėl, šiuo atveju pareiškėjas nežino nei kuo remiantis buvo priimta tokia išvada, nei kokie įrodymai vertinti, kokie surinkti, kokių Ambasadai nepakako.

Atkreipia dėmesį, kad ginčijame Sprendime nenurodyta ar priimtas Sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės dirbti Lietuvoje. Pareiškėjo nuomone, ginčijamame Sprendime nėra pateikti argumentai, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. vizos neišdavimo.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1/2014 ir pažymi, kad šioje byloje vykimo į Lietuvą tikslas buvo nustatytas, nurodytos pragyvenimo lėšos, darbo pobūdis, įmonės pavadinimas, adresas, kuriuo pareiškėjas gyvens. To pakako nustatyti, kad nėra pagrindo atsisakyti išduoti vizą, be to, teismas nurodė, kad nėra duomenų ir apie tai, kad asmuo atsisakė pateikti būtiną informaciją. Atkreipia dėmesį, kad Ambasada vykdė pokalbį su asmeniu, tačiau ir šiuo aspektu teismas griežtai pokalbio metu surinktos medžiagos nevertino. Teigia, kad ir nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pateikė visus turimus duomenis ir dokumentus, pagrindžiančius vykimo į Lietuvą tikslą, nurodytos pragyvenimo lėšos, darbo pobūdis, darbdavio pavadinimas, darbdavio pateiktas tarpininkavimo raštas dėl įdarbinimo, darbdavio garantinis raštas dėl asmens įdarbinimo ir kt. Mano, kad to pakanka nustatyti, jog nėra pagrindo atsisakyti išduoti vizos.

Pažymi, kad nėra susipažinęs su Sprendimo priėmimo motyvais, surinkta medžiaga, todėl toks neišsamus Sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Ambasada nerinko, neprašė pateikti, netikrino jokių duomenų, susijusių su pareiškėjo vykimu į Lietuvą, tokių duomenų neprašė ir iš pareiškėjo. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas yra neišsamus, neobjektyvus ir nemotyvuotas, nepateiktas net pačiam pareiškėjui susipažinti, pareiškėjo atžvilgiu grindžiamas vien minima Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostata. Nesant jokių kitų išsamių motyvų, argumentų bei įrodymų ir kitų privalomų atlikti veiksmų, toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl jis yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas.

Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Atsakovė) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.

Pažymi, kad 2022 m. kovo 1 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, nurodė: 1) šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas); 2) dabartinė profesija – inžinierius (19 punktas), 3) pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); 4) kviečiantis asmuo – UAB „Anrolsa“,Vilnius, Architektų g. 56 -101 (32 punktas); 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: rėmėjas – priimantis asmuo (33 punktas). Kartu su Prašymu pateikė pasą, tarpininkavimo raštą išduoti vizą, darbo sutarties kopiją, kvalifikacijos pažymą, skrydžio rezervaciją, kelionės draudimą, pažymą dėl teistumo.

Atsakovė paaiškina, kad konsulas, siekdamas įsitikinti šio pareiškėjo ir kitų tuo pačiu metu prašymus gauti vizas pateikusių Turkijos piliečių, kuriuos įdarbino UAB „Anrolsa“, deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis bei ketinimu išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kreipėsi konsultacijos į specialiąsias tarnybas per Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) dėl kvietėjo UAB „Anrolsa“ veiklos.

Pažymi, kad 2022 m. kovo 9 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė: „ Esant pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo ir galimos nelegalios migracijos, rekomenduojame vizos neišduoti“. 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas nurodė: „Esant pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo, rekomenduojame vizos neišduoti“. 2022 m. kovo 10 d. Migracijos departamentas nurodė: „UAB „Anrolsa“ 2021 m. kovo 9 d. duomenimis įmonėje įdarbinta 38 darbuotojai, visi užsieniečiai, tarpininkaujant įmonei iš viso išduota 80 nacionalinių vizų; Juridinių asmenų registre nurodyti veiklos tikslai: konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2020 metus deklaruotos vykdytos veiklos rašys: specializuota statybos veikla“.

Nurodo, kad konsului kilo abejonės dėl pareiškėjo vykimo dirbti elektriku į UAB „Anrolsa“, nes šios Bendrovės buveinė registruota Architektų g. 56 - 101, Vilniuje, kur yra registruota keli šimtai bendrovių, o UAB „Anrolsa“ Juridinių asmenų registre įregistruota veikla „konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“; taigi UAB „Anrolsa“, kviesdama pareiškėją dirbti elektriku ir sudarydama darbo sutartį su pareiškėju dėl jo įdarbinimo elektriku, neturi teisės pareiškėjo atžvilgiu vykdyti „įdarbinimo veiklos“, t. y. perleisti dirbti kitoje įmonėje. Tuo tarpu pareiškėjas konsului nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, jog ši įmonė vykdo statybų veiklą.

Paaiškina, kad konsulas, siekdamas išsklaidyti abejones dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, pakvietė pareiškėją pokalbiui - interviu, kurio metu pareiškėjas negalėjo pateikti informacijos apie kvietėjo – įmonės atliekamą darbą (projektus), gautiną darbo užmokestį, darbo sutarties trukmę, darbo laiką, įmonės adresą, ar atvykus lauks kokie nors mokymai, (nors teigė sudaręs darbo sutartį), kur bus apgyvendintas. Teigė, kad dirbsiantis statybos inžinieriumi, tačiau pateiktoje darbo sutartyje nurodytos pareigos – plataus profilio statybininkas, o kodėl taip nurodyta darbo sutartyje, kodėl gaus algą kaip kiti statybos darbininkai, nors yra inžinierius, teigė nežinąs; akcentavo darbo skelbimą radęs internete, vėliau keitė parodymus, teigė, kad darbo skelbimą radęs „Google“, į paieškas įvedęs raktažodžius „darbai inžinieriui“; esą vėliau kontaktavo su įmonės darbuotoju Azerbaidžano piliečiu E., pavardės nežino; patikrinus VIS modulį pagal nurodytą vardą ir kviečiančią įmonę, tokio asmens nerasta; o į klausimus, kaip rado darbą, pareiškėjas atsakinėjo susierzinęs, pakeltu tonu; pareiškėjas nurodė turįs brolį Vokietijoje S. I., gyvenanti Hamburge santuokos su Vokietijos piliete pagrindu.

Pažymi, kad konsulas, siekdamas įvertinti pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, kurie turėtų (galėtų) būti: (a) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; (b) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas - pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); (c) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; (d) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; (e) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis – bet koks dokumentas, susijęs su tėvais ir (arba) vaikais ir jų gyvenamąja vieta.

Atsakovė nurodo, kad konsulas įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei duomenis pokalbio metu ir surinktą papildomą informaciją (apie pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslą ir buvimo sąlygas, apie pareiškėjo socialinius ryšius vietos šalyje, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiu, apie kvietėją) kaip nepatikimus, nes jie nebuvo konkretūs, juose gausu nesutapimų, todėl priėmė 2022 m. kovo 15 d. Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 10 punkto pagrindu.

Teigia, kad galiojančiame teisiniame reglamentavime vienareikšmiai ir aiškiai nurodyta, kokius užsieniečiai su prašymu išduoti vizą turi pateikti patvirtinamuosius dokumentus, tai užsienietis pats asmeniškai turi būti susipažinęs su šių teisės aktų reikalavimais dėl prašymą išduoti vizą pagrindžiančių dokumentų pateikimo konsuliniam pareigūnui ir šių reikalavimų privalo laikytis. Pažymi, kad konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių kaip jiems tinkamai parengti prašymą išduoti vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus tam, kad konsulas galėtų priimti sprendimą patenkinti užsieniečio prašymą išduoti jam vizą.

konstatuoja :

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. kovo 15 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ Nr. TR-2022-236 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat kelia išvestinį reikalavimą – įpareigoti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo išnagrinėti iš naujo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 1 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas (užpildydamas atitinkamus punktu): darbdavys – „METIS YAPI MUHENDISLIK SAN VE TIC“ LTD, Turkija (20 punktas); pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas); kviečiantis asmuo – UAB „Anrolsa“, (j. a. k. 305639492) (32 punktas); kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs: rėmėjas – priimantis asmuo, suteikiama gyvenamoji vieta (33 punktas).

Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė šiuos dokumentus: pasą, UAB „Anrolsa“ tarpininkavimo raštą išduoti vizą Nr.20220213-021868, 2022 m. vasario 14 d. darbo sutarties kopiją, 2022 m. vasario 14 d. UAB „Anrolsa“ garantinį raštą dėl asmens įdarbinimo Nr. 2022/2/2. Byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė dokumentą, patvirtinantį turimą kvalifikaciją – diplomą, skrydžio rezervaciją, kelionės draudimą, pažymą dėl teistumo.

Ambasada Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nurodydama (atitinkamai pažymėdama grafą), kad „užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo“ (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir „yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).

Pareiškėjas skunde teigia, kad ginčijamas Sprendimas nemotyvuotas. Vadovaujantis Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalimi, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje aiškiai įtvirtinti ir pažymimi konkretūs kiekvienam atvejui atsisakymo pagrindai, kuriuos detalizuoja ambasados ar konsulato rašytinės pastabos, komentarai ar motyvai informacinėje sistemoje. Teismas pažymi, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą grindė tuo, kad ketina Lietuvoje dirbti plataus profilio statybininko pareigose UAB „Anrolsa“, kartu pateikdamas anksčiau minėtus dokumentus (UAB „Anrolsa“ tarpininkavimo raštą išduoti vizą Nr.20220213-021868, 2022 m. vasario 14 d. darbo sutarties kopiją, 2022 m. vasario 14 d. UAB „Anrolsa“ garantinį raštą dėl asmens įdarbinimo Nr. 2022/2/2, dokumentą, patvirtinantį turimą kvalifikaciją – diplomą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NDQtODIyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-544-822/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-544-822/2015">A-544-822/2015</a>). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui). Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.

Kaip minėta, pareiškėjas savo prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė darbą UAB „Anrolsa“, t. y. jis siekia dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslas – darbas.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu pateiktą informaciją, nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų.

Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad konsulas, vertindamas prašymo metu nustatytas aplinkybes nustatė, jog pareiškėjas Prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė, kad vyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal neterminuotą sutartį statybininku (Užimtumo tarnybos sprendimu ši specialybė yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2022 m.), pareiškėjas pateikė darbo sutartį su Lietuvos bendrove „UAB „Anrolsa“, tačiau nepateikė statybininko kvalifikacijos pareiškėjas pateikė tik įgytą statybos inžinerijos diplomą. Pareiškėjas pokalbio-interviu metu nurodė, kad dirbs statybos inžinieriumi, teigė, kad nežino kodėl darbo sutartyje nurodyta, kad užims statybininko pareigas, be to, negalėjo paaiškinti kodėl gaus tokią algą, kaip kiti statybininkai. Pareiškėjas pokalbio-interviu metu teigė, kad apie darbo pasiūlymą sužinojo internete, tačiau tiksliai nenurodė kur ir kada, pareiškėjas taip pat nurodė, jog kontaktavo su bendrovės Azerbaidžano piliečiu vardu E. (pavardės nežinojo), tačiau konsulas tokio asmens nerado. Pokalbio-interviu metu, pareiškėjas negalėjo pateikti informacijos apie įmonės atliekamus projektus, bandomojo laikotarpio trukmę, darbo grafiką, darbo sutarties trukmę, kur apsistos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turi brolį Vokietijoje, pats pareiškėjas yra jaunas, nesukūręs šeimos, socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės valstybe yra silpni, todėl konsulas sprendė, jog pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos grėsmę ir prisidengdamas darbo sutartimi, vykti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Be to, konsulas atkreipė dėmesį, kad UAB „Anrolsa“ 2021 m. rengė tarpininkavimo raštus UAB „Lidika“ dirbti ketinusiems darbininkams, kurie vizų negavo. Konsulas teigė, jog UAB „Anrolsa“ galimai yra susijusi su UAB „Eksportana“ kadangi tą pačią dieną prašymus dėl vizos pateikusią darbininkų grupę sieja gimimo vietos, dokumentai ruošti tos pačios vietos turizmo įmonės, vykimo datos tokios pat, todėl tikėtina, kad vieni kitus pažįsta, dalis ketina dirbti UAB „Anrolsa“, dalis – UAB „Eksportana“.

Pastebėtina, kad konsulas nustatė, kad UAB „Anrolsa“ Juridinių asmenų registre įregistruota veikla „konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla“, o ne statybų. Pažymėtina, kad UAB „Anrolsa“, kviesdama pareiškėją dirbti plataus profilio statybininku ir sudarydama darbo sutartį su pareiškėju dėl jo įdarbinimo plataus profilio statybininku, neturi teisės pareiškėjo atžvilgiu vykdyti perleisti dirbti kitoje įmonėje. Pareiškėjas nei teismui, nei konsului nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, jog ši įmonė vykdo statybų veiklą.

Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis, pareiškėjo pateiktą informaciją bei pokalbį su pareiškėju ir pagrįstai vertino, kad pareiškėjo pateikti duomenys yra nekonkretūs, neišsamūs, juose gausu nesutapimų, todėl pagrįstai konstatavo, jog kilo pagrįstos abejonės pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų ir dėl galimos nelegalios migracijos.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo ketinimą išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Įvertinus, tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą Sprendimą vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus.

Taigi, teismas daro išvadą, jog konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, dėl to, kad pareiškėjas ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą, taigi, Ambasada priimdama ginčijamą Sprendimą vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, teismas nenustatė kitų ginčijamo Spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.

Darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2022 m. kovo 15 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ Nr. TR-2022-236 yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti Sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. I. (M. I.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Ina Kirkutienė

Jolanta Vėgelienė