Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir sutartinių netesybų mažinimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-372/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00711-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 40.2; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekoresursai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Manfula“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Ekoresursai“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir sutartinių netesybų mažinimą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas UAB „Manfula“ pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ekoresursai“ 102 618,36 Lt skolos už objektų eksploatavimą, 47 035,24 Lt baudos ir delspinigių, 103 014 Lt negautų pajamų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad šalys 2007 m. liepos 30 d. sudarė kogeneracinės jėgainės ir dujų surinkimo sistemos eksploatacijos sutartį Nr. 2007-M-019 (toliau – ir Eksploatacijos sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika sutartyje nustatyta tvarka eksploatuoti kogeneracinę jėgainę ir sąvartyno nudujinimo sistemą, o atsakovas – atsiskaityti už šią ieškovo vykdomą eksploataciją. Eksploatacijos sutarties galiojimo terminas – 2014 m. gruodžio 31 d. Kogeneracinė jėgainė ir sąvartyno nudujinimo sistema ieškovui buvo perduota 2008 m. rugpjūčio 8 d. Atsakovas 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr.10-03 nuo 2010 m. vasario 4 d. nutraukė sutartį dėl ieškovo padarytų esminių eksploatacijos sutarties pažeidimų. Ieškovo teigimu, atsakovas neteisėtai prieš terminą nutraukė Eksploatacijos sutartį, dėl ko jis negavo 103 014 Lt pelno. Be to, atsakovas nesumokėjo 102 618,36 Lt už eksploatavimo paslaugas, tiektas 2009 m. spalio–2010 m. vasario mėnesiais. O pagal sutarties 7.8 ir 7.9 punktus jis taip pat privalo sumokėti 2035,24 Lt delspinigių ir 45 000 Lt baudos. Kadangi atsakovas, ieškovo manymu, neįrodė, kad 52 089 Lt nuostolių patyrė dėl ieškovo netinkamo įsipareigojimų vykdymo, tai ieškovas nesutiko su atsakovo 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr.10-03 atliktu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo ieškovui 102 618,36 Lt skolos už objektų eksploatavimą, 45 000 Lt baudos, 2035,24 Lt delspinigių, 103 014 Lt negautų pajamų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistus 252 667,60 Lt nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 12 970,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atlikto vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, įvertinęs šalių sudarytos sutarties sąlygas, jos vykdymo laikotarpį, pagamintos elektros energijos kiekį, jėgainės metines pajamas, atsakovo nurodytas sutarties nutraukimo priežastis, byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas pažeidė sutarties 2.4, 3.28, 3.35, 7.14 punktus, tačiau jis jėgainės eksploatavimo laikotarpiu saugiai ir tinkamai eksploatavo įrenginius, o atsakovas neįrodė Eksploatacijos sutarties 2.2, 3.2, 3.9, 3.13, 3.17, 3.21, 3.23, 3.27, 3.36 ir 3.37 punktų pažeidimų, todėl nurodytų ieškovo sutarties nuostatų pažeidimų nelaikė esminiais, sudarančiais atsakovui pagrindą nutraukti šalių sudarytą sutartį prieš terminą.

Kadangi atsakovas už jėgainės eksploatavimo paslaugas su ieškovu pagal 2009 m. spalio–2010 m. vasario mėn. PVM sąskaitas faktūras MAN Nr. 0002051, 0002086, 0002134, 0002172 ir 0002180 neatsiskaitė, tai teismas priteisė iš jo ieškovui 102 618,36 Lt. Eksploatavimo sutarties 7.8 ir 7.9 punktų pagrindu už atsakovo vėlavimą atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras MAN Nr. 0002051, 0002086 ir 0002134 teismas taip pat priteisė ieškovui 2035,24 Lt delspinigių ir 45 000 Lt baudos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas su ieškovu daugiau kaip dvejus metus nebuvo atsiskaitęs net iš dalies, ir į tai, jog abi šalys verslininkės, turėjusios lygias galimybes įvertinti netesybų dydį ir dėl jų derėtis, teismas nenustatė pagrindų mažinti priteistinų netesybų dydį. Atsakovas be pagrindo nutraukė Eksploatacijos sutartį prieš terminą, todėl teismas priteisė ieškovui 103 014 Lt negautų pajamų, kurias šis būtų gavęs per likusį sutarties vykdymo laikotarpį.

Atsakovas nepateikė teismui 2010 m. sausio 5 d. rašte Nr.10-03 nurodytų nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo netinkamo Eksploatacijos sutarties vykdymo, apskaičiavimo pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas nelaikė pagrįstu atsakovo nurodytu raštu atlikto 52 394,69 Lt nuostolių įskaitymo į ieškovui pagal sutartį mokėtiną sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo UAB „Ekoresursai“ ieškovui UAB „Manfula“ 103 014 Lt negautų pajamų; priteistą 12 970,68 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 7782 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo UAB „Manfula“ atsakovui UAB „Ekoresursai“ 2422 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CK 6.217 straipsnio, CPK 176 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio nuostatas, Eksploatacijos sutarties 2.2 punktą, kuriame nustatyta, kad ieškovas įsipareigoja eksploatuoti kogeneracinę jėgainę, sąvartyno nudujinimo sistemą tokiu būdu, kad būtų užtikrintas tinkamas teisės norminių aktų, reglamentuojančių sąvartynų priežiūrą, biodujų išgavimą, energijos gamybą, tiekimą ir įrenginių eksploatavimą įgyvendinimas, saugus kogeneracinės jėgainės ir sąvartyno nudujinimo sistemos eksploatavimas, patikima, kokybiška, efektyvi ir aplinkosauginius reikalavimus atitinkanti šilumos ir elektros energijos gamyba, biodujų išgavimas, atsakovui išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. 5/71 (toliau – ir TIPK leidimas), suprastėjusios dujų kokybės priežastis, padarė išvadą, kad ieškovas privalėjo imtis visų priemonių, siekdamas apsaugoti aplinką nuo taršos, o atsakovas, gavęs informaciją apie padidėjusią taršos normą, privalėjo imtis veiksmų padidėjusios taršos priežastims pašalinti ir užtikrinti taršos normos atitikimus, nustatytus TIPK leidime. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Eksploatacijos sutarties 2.2 punkto pažeidimo nelaikė esminiu.

Teismas, įvertinęs Eksploatacijos sutarties 2.4 punktą, kuriuo ieškovas įsipareigojo, kad kogeneracinės jėgainės 300 kWe blokas dirbs patikimai ir saugiai ne mažiau kaip 7900 moto valandų per metus, esant pakankamam kuro kiekiui, pagamindamas ne mažiau kaip 2350 MWhel 0,4 Kv elektros energijos kiekviename bloke, ir sutarties 7.1 punkte nustatytą sankciją ieškovui už sutarties 2.4 punkto pažeidimą, taip pat aplinkybę, jog su esamu kuro kiekiu jėgainės blokai turėjo dirbti 22552,6 moto valandas, o dirbo 20686 moto valandas, sprendė, kad ieškovas pažeidė Eksploatacijos sutarties 2.4 punktą, tačiau atsakovas privalėjo pasinaudoti sutarties 7.1 punkte nustatyta sankcija ieškovui, o ne laikyti šį pažeidimą vienu iš esminių sutarties sąlygų pažeidimų.

Vadovaudamasis CK 6.200 straipsnio 2 dalimi, Eksploatacijos sutarties 3.2 punktu, įvertinęs šalių susirašinėjimą, teismas padarė išvadą, kad šalys, vykdydamos sutartį, bendradarbiavo ir kooperavosi, keitėsi informacija, todėl sprendė, jog ieškovas nepažeidė sutarties 3.2 punkte nustatytos bendradarbiavimo pareigos.

Eksploatacijos sutarties 3.9 punktu ieškovas įsipareigojo užtikrinti, kad įrenginiai veiktų maksimaliu pajėgumu, t. y. šildymo sezono metu dirbtų ne mažiau kaip trys kogeneracijos blogai. Kadangi atsakovas ieškovui raštus, raginančius įjungti trečiąjį jėgainės bloką, siuntė rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį, t. y. ne šildymo sezono metu, tai teismas padarė išvadą, jog atsakovo reikalavimas neįpareigojo ieškovo įjungti trečiojo bloko ne šildymo sezono metu ir jis turėjo teisę nevykdyti minėto Eksploatacijos sutarties punkto.

Teismas, atsakovui neįrodžius apskaitos prietaiso pakeitimo fakto ir kokius neigiamus padarinius šis pakeitimas jam sukėlė, sprendė, kad ieškovas nepažeidė Eksploatacijos sutarties 3.13 punkto, nustatančio jam pareigą užtikrinti eksploatuojamų apskaitos prietaisų tvarkingą techninę būklę.

Atsakovui nepateikus ieškovo sunaudotos elektros energijos apskaičiavimų, teismas laikė neįrodytu Eksploatacijos sutarties 3.17 punkto, kuriuo ieškovas įsipareigojo teikiant eksploatavimo paslaugas saviems poreikiams kogeneracinėje jėgainėje sunaudoti ne daugiau kaip 160 m3/metus vandentiekio vandens ir ne daugiau kaip 331800 kWhel/metus 0,4 kV elektros energijos, pažeidimo.

Nors ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad planiniai jėgainės aptarnavimo ir remonto darbai buvo atliekami pagal gamintojo pateikiamas jėgainių aptarnavimo rekomendacijas, negalėjo nurodyti, kada bus atliekami konkretūs aptarnavimo darbai, tačiau teismas, byloje nesant duomenų, kad ieškovas apskritai neatliko remonto ir rekonstrukcijos darbų, sprendė, jog taip pat nenustatyta Eksploatacijos sutarties 3.21 punkto, įpareigojančio ieškovą atsakyti už tinkamą remonto ir rekonstrukcijos darbų apimties nustatymą bei tinkamą grafikų sudarymą, pažeidimo.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas efektyviai vykdė jėgainės eksploataciją, o atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokių konkrečių jo nurodymų dėl išgaunamo dujų kiekio ieškovas neįvykdė, koks konkretus dujų kiekis nebuvo išgautas, dėl kokių konkrečių ieškovo neteisėtų veiksmų tai nebuvo padaryta, jog, vykdant šiuos nurodymus, tikrai būtų išgautas didesnis dujų keikis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas taip pat nepažeidė sutarties 3.36 ir 3.37 punktų.

Ieškovui neįrodžius tinkamo Eksploatacijos sutarties 3.28 ir 3.35 punktų vykdymo, t. y. dujų sistemos naudojimui, techniniam aptarnavimui ir remontui skirtų instrukcijų parengimo bei metinės ataskaitos atsakovui pateikimo, teismas padarė išvadą, kad šios sutarties nuostatos buvo pažeistos, tačiau pažeidimai nelaikytini esminiais, kurių pagrindu atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį, nes, įvertinus kogeneracinių įrenginių techninės būklės nustatymą ir eksploatavimo valandas, ieškovas įrengimus eksploatavo saugiai ir tinkamai.

Ieškovas Eksploatacijos sutarties 3.23 punktu įsipareigojo išgauti reikiamos kokybės (ne mažiau kaip 45 proc. metano biodujose) dujas, o 3.26 punktu – atsakyti už biodujų išgavimo procesą. Nustatyta, kad metinės pajamos už pagamintą elektros energiją per metus turėtų būti apie 2 000 000 Lt, o ieškovas laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. pagamino jėgainės elektros energijos už 1 500 000 Lt, taigi, teismo vertinimu, jis efektyviai vykdė eksploataciją ir nepažeidė sutarties 3.23 punkto. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas neteisėtais veiksmais padarė atsakovui tiesioginės žalos, tai teismas sprendė, kad jis taip pat nepažeidė ir sutarties 3.26 punkto.

Nors ieškovas pats pripažino 7.14 punkto pažeidimą, t. y. jis nepateikė atsakovui įsipareigojimų įvykdymo garantijos – draudimo poliso nuorašo, tačiau atsakovas nereiškė jam pretenzijų šiuo klausimu, todėl teismas nelaikė Eksploatacijos sutarties 7.14 punkto pažeidimo esminiu.

Kadangi šalys sudarė ilgalaikę sutartį, kuri turėjo būti vykdoma daugiau negu septynerius metus, tačiau atsakovas ją nutraukė nepraėjus net pusei sutarties vykdymo laikotarpio, o nustatyti ieškovo sutarties pažeidimai nebuvo esminiai, nuolatos pasikartojantys ir neištaisomi, tai teismas sprendė, kad atsakovas šalių sudarytą Eksploatacijos sutartį nutraukė nepagrįstai.

Teismas, remdamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 102 618,36 Lt skolos už objekto eksploatavimą pagal PVM sąskaitas faktūras MAN Nr. 0002051, 0002086, 0002134, 0002172 ir 0002180; įvertinęs CK 6.258 straipsnio nuostatas, Eksploatacijos sutarties 7.8 punkte nustatytą 0,05 proc. delspinigių dydį už vėlavimą atsiskaityti ir 7.9 punkte nustatytą 15 000 Lt baudą, padarė išvadą, kad netesybos nėra neprotingai didelės, pagrindo jas mažinti nėra, todėl ieškovui iš atsakovo pagrįstai priteista 2035,24 Lt delspinigių ir 45 000 Lt baudos.

Teismas, remdamasis 6.249 straipsniu, padarė išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas be pagrindo nutraukė Eksploatacijos sutartį prieš terminą, tačiau, ieškovui neįrodžius realaus nuostolių (negautų pajamų) dydžio ir realios pajamų gavimo tikimybės, jis nepagrįstai priteisė iš atsakovo 103 014 Lt negautų pajamų.

Kadangi atsakovo pateikti nuostolių apskaičiavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, pagrindais ir dokumentais, tai teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atliko 52 394,69 Lt nuostolių, taip pat 37 687,60 Lt už negrąžintą įrangą įskaitymą į ieškovui mokėtiną sumą pagal Eksploatacijos sutartį (CK 6.130 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Ekoresursai“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygas ir tvarką (CK 6.130, 6.131 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S, bylos Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Neries verslas“ v. UAB,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trans Group LT“ v. BUAB „Glikasta“, bylos Nr. 3K-3-301/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „PASS LT“ v. UAB „Jono statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2013; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ROLVIKA“ v. UAB „A. TARAILOS LOGISTIKA“, bylos Nr. 3K-3-600/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013; kt.). Dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir nenustatyta tikroji šalių valia, neatskleistos atsakovo atlikto įskaitymo sandorio faktinės aplinkybės. Teismai taip pat netinkamai taikė CPK 12, 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus ir šalių nurodytas aplinkybes, įrodymus vertino išimtinai ieškovo naudai bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų įrodinėjimo vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą, bylos Nr. 3K-3-l8/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. draudimo UAB,,Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. A. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-596/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Sparta“ v. UAB Aviacijos paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-641/2013; kt.). Taip teismai, būdami šališki ir neobjektyvūs, pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą. Nurodomi šie konkretūs argumentai:

1. Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Iš atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodytų aplinkybių matyti, kad teisminio nagrinėjimo dalyku šioje byloje turėjo būti atsakovo atlikto 102 618,36 Lt įskaitymo teisėtumo vertinimas. Tačiau ieškovas ieškinio netikslino ir nereikalavo pripažinti negaliojančiais atsakovo 2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. vasario 22 d. raštais atliktus įskaitymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino tik atsakovo atliktą 52 394,69 Lt nuostolių įskaitymą į ieškovui mokėtiną sumą pagal Eksploatacijos sutartį, o 2010 m. vasario 22 d. pranešimu atlikto 50 529,29 Lt įskaitymo pagrįstumo netyrė, šio sandorio sudarymo aplinkybių nevertino, dėl jo (ne)teisėtumo nepasisakė. Taigi, teismams nepripažinus nepagrįstu atsakovo atlikto 50 529 Lt nuostolių įskaitymo į ieškovui mokėtiną sumą, nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo priteisti pastarajam visos jo reikalaujamos 102 618,36 Lt sumos už jėgainės eksploatacijos paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė tik dėl atsakovo atlikto 52 394 Lt nuostolių ir 37 687,60 Lt už negrąžintą įrangą įskaitymo, kuris, jo vertinimu, nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovas savo atsikirtimų į ieškinį negrindė aplinkybe dėl 37 687,80 Lt nuostolių, patirtų ieškovui negrąžinus įrangos, įskaitymo. Taigi teismas supainiojo faktines bylos aplinkybes, neišnagrinėjo visų atsakovo apeliacinio skundo argumentų ir, pasisakęs dėl pirmosios instancijos teismo nenagrinėtų ir šalių neįrodinėtinų aplinkybių bei neįvertinęs viso 102 618,36 Lt priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagrįstumo, pažeidė CPK 320 straipsnio ir 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. VšĮ Vilniaus kraujo centras, bylos Nr. 3K-3-l027/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. UAB „Baltijos TV“, bylos Nr. 3K-3-1181/2003).

Pagal CK 6.131 straipsnį ir pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką prievolės pasibaigimui įskaitymu pakanka vienos šalies valios, išreikštos bet kuria valios išraiškos forma (CK 1.64 straipsnio 2 dalis), apie kurią turi būti informuojama kita šalis; įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas atsakovo 2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. vasario 22 d. pranešimais buvo informuotas apie atliktus įskaitymus (atitinkamai 52 394 Lt ir 50 529,29 Lt sumai), šiuos pranešimus jis atsakovui grąžino 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. kovo 1 d. Vien aplinkybė, kad atsakovas įteikė ieškovui minėtus pranešimus apie atliktą įskaitymą, yra pakankama konstatuoti, kad šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas ir ieškovui apie tai buvo žinoma. Taigi, ne tik pirmosios instancijos teismo išvada dėl įskaitymo nepagrįstumo nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, bet ir apeliacinio teismo nutartis dėl šios dalies pagrįsta klaidingu teisės normos aiškinimu, t. y. kad ieškovui grąžinus atsakovui jo pateiktas nuostolių ataskaitas, šis nepagrįstai atliko 52 394 Lt įskaitymą.

2. Dėl 19 734 Lt nuostolių, patirtų ieškovui pereikvojus elektros energiją. Teismų išvados dėl atsakovo patirtų nuostolių dėl ieškovo elektros energijos suvartojimo limitų pereikvojimo nepagrįstos, padarytos išsamiai neištyrus visų byloje esančių įrodymų, jų viseto. Šalys Eksploatacijos sutarties 3.17 punkte aiškiai įtvirtino, kokį kiekį elektros energijos ieškovas gali sunaudoti savo reikmėms. Šis elektros energijos kiekis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad, tik ieškovui sunaudojant nurodytą leistiną kiekį, atsakovas gali gauti finansinę naudą iš sutarties vykdymo. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovas savo reikmėms sunaudojo elektros energijos 65780 kWh daugiau nei nustatyta sutartyje, o atsakovui paskaičiuojant ieškovo savo reikmėms sunaudotą elektros energijos kiekį buvo atsižvelgta į leidžiamus pastovius ir kintamus elektros energijos nuostolius transformatorinėje, kurie sudarė 57 095 kWh ir buvo apskaičiuoti pagal jėgainėje sumontuoto transformatoriaus technines charakteristikas (pasą). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ne atsakovas, o ieškovas turėjo pareigą įrodyti ir pateikti teismui dokumentus (transformatoriaus pasą), pagrindžiančius faktą, kad jis neviršijo elektros energijos kiekio saviems poreikiams. Teismo posėdžio, įvykusio 2012 m. gegužės 14 d., metu teismas įpareigojo ieškovą pateikti šį dokumentą, tačiau jis jo iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė. O teismas apsiribojo ieškovo atstovo paskutiniojo teismo posėdžio metu padarytu vien žodiniu pareiškimu apie jo apskaičiuotus 156 713 kWh elektros energijos nuostolius transformatoriuje, bet atsisakė pridėti prie bylos rašytinį įrodymą – transformatoriaus su natūraliu alyviniu aušintuvu OVP.468.060 pasą, nes dokumentas buvo tik rusų kalba. Taigi ieškovas neįrodė aplinkybės, kuria rėmėsi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), o teismas nesilaikė CPK 199 straipsnyje nurodytos bendradarbiavimo pareigos, nes iš ieškovo neišreikalavo bylos išnagrinėjimui reikšmingo įrodymo – transformatoriaus paso lietuvių kalba, todėl byloje neliko leistino įrodymo, patvirtinančio ieškovo teiginį apie susidariusį transformatoriuje 156 713 kWh elektros energijos nuostolį vietoj atsakovo apskaičiuoto 57 095 kWh elektros energijos nuostolio dydžio. Pažymėtina, kad atsakovas 2010 m. sausio 5 d. pranešime Nr.10-03 nurodė, kiek ieškovas yra pereikvojęs elektros energijos ir kokie faktiniai energijos nuostoliai transformatoriuje, tačiau ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepareiškė jokių prieštaravimų dėl atsakovo nurodytų energijos nuostolių transformatoriuje dydžio.

Kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovui nesudarė galimybės tinkamai atsikirsti į neteisingą ieškovo žodinį pareiškimą dėl tariamai didesnio (156 713 kWh) susidariusio elektros energijos nuostolio transformatoriuje, tai atsakovas buvo priverstas apeliacinės instancijos teismui pateikti ieškovo nepateiktą transformatoriaus su natūraliu alyviniu aušintuvu OVP.468.060 pasą (vertimą į lietuvių kalbą) ir transformatoriaus galios nuostolių apskaičiavimo suvestinę lentelę, pagal kurią atsakovas nustatė ieškovo padarytus elektros energijos nuostolius. Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje dėl atsakovo pateiktų dokumentų nepasisakė, jie nebuvo nei atmesti, nurodant atmetimo motyvus, nei tirti ir įvertinti. Būtinybė apeliacinės instancijos teismui pateikti minėtus rašytinius įrodymus atsirado pirmosios instancijos teismui surašius sprendimą, kurio turinys leido daryti išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nes jam pritrūko specialių elektrotechnikos mokslo žinių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nei motyvuotai atmetęs, nei ištyręs bei įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, neužtikrino atsakovo teisės į tinkamą procesą, neišsiaiškino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, taip pažeidė CPK 8, 265, 314 straipsnių nuostatas.

3. Dėl 11 574,22 Lt nuostolių, patirtų ieškovui sunaudojus reaktyvinę energiją. Tai, kad teismams pristigo specialių elektrotechnikos žinių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė ir buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai, rodo jų padarytos išvados dėl atsakovo atlikto 11 574,22 Lt įskaitymo dėl ieškovo sunaudotos reaktyvinės energijos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų apie tai, kokių duomenų pagrindu buvo apskaičiuoti šie nuostoliai, o apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė bendro pobūdžio (abstraktų) teiginį, jog byloje esantys nuostolių apskaičiavimai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, pagrindais ir dokumentais. Eksploatacijos sutarties 3.17 punktu šalys susitarė dėl ribotai ieškovo naudojamos elektros energijos tipo – aktyvinės energijos, o reaktyvinės energijos naudojimas ieškovo poreikiams kogeneracinėje jėgainėje sutartyje iš viso nebuvo numatytas, todėl neleistinas. AB Vakarų skirstomųjų tinklų pateiktos atsakovui apmokėti PVM sąskaitos faktūros už reaktyviosios elektros energijos suvartojimą jėgainėje už laikotarpį nuo 2008 metų liepos mėnesio iki 2009 metų gruodžio mėnesio patvirtina, kad ieškovas dėl sunaudotos reaktyvinės elektros energijos jėgainėje savo poreikiams padarė atsakovui 11 574,22 Lt nuostolį, nes šią sumą atsakovas sumokėjo AB Vakarų skirstomiesiems tinklams.

4. Dėl 21 086,47 nuotolių, patirtų dėl padidintų palūkanų mokėjimo. Nėra pagrindo sutikti su teismų išvadomis dėl atsakovo patirtų nuostolių dėl padidintų palūkanų mokėjimo finansinėms institucijoms. Eksploatacijos sutarties 7.16 punktas nustatė, kad, ieškovui pažeidus 7.1, 7.2, 7.3, 7.6 punktus, jis turi padengti atsakovo patirtus nuostolius dėl padidėjusių palūkanų mokėjimo sutartyse su finansinėmis institucijomis Nordic Environment Financing Corporation (toliau – ir NEFCO) ir TGF. Dėl ieškovo kaltės pastarajam eksploatuojant kogeneracinę jėgainę atsakovas negavo 167 944 Lt iš elektros energijos pardavimo veiklos. Ieškovo neefektyvus jėgainės eksploatacijos vykdymas sukėlė atsakovui finansinių išteklių trūkumą, dėl ko atsakovas negalėjo sumokėti palūkanų kreditoriui NEFCO pagal 2007 m. birželio 28 d. sutartį. Neturėdamas lėšų susimokėti paskolos palūkanų atsakovas kreipėsi dėl paskolos sumos padidinimo nesumokėtų palūkanų suma. Taigi atsakovas ne savo valia turėjo imti papildomą paskolą (kapitalizuoti palūkanas), taip sau padidindamas mokėtinas palūkanas. Pagal sutarties su NEFCO sąlygas dėl finansinio ir techninio projekto įgyvendinimo numatytu laiku neįgyvendinimo ir finansinių rodiklių neįvykdymo pagal sutarties 3.02 punktą atsakovui nebuvo sumažintos palūkanos nuo 7 iki 4 procentų, nes, ieškovui nepasiekus jėgainės efektyvumo ir atitinkamai atsakovui negavus planuotų pajamų iš kogeneracinės jėgainės, atsakovas negalėjo įvykdyti sutarties su NEFCO 3.02 punkto ii ir iii dalių – akceptuoti projekto techninį ir finansinį užbaigimą, ir atitinkamai mokėti mažesnes palūkanas.

5. Dėl netesybų. Eksploatacijos sutarties 7.9 punkte nustatyta, kad, atsakovui vėluojant apmokėti PVM sąskaitas faktūras ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, šis turi sumokėti ieškovui 15 000 Lt baudą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas pavėlavo apmokėti tris sąskaitas faktūras, abi šalys yra verslininkės, todėl nėra pagrindo mažinti netesybų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovo apeliacinį skundą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutiko. CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis suteikia teismui teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas, nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės. Tai, ar netesybos nėra per didelės, vertinama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes – šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Teismai nepaisė šių reikalavimų, nes ieškovui priteistas baudos dydis sudaro beveik pusę ieškovo reikalautos priteisti už objektų eksploataciją sumos dydžio (nuo 102 618,36 Lt), be to, pripažino, kad pats ieškovas yra pažeidęs sutartinius įsipareigojimus, todėl reikalavimas priteisti baudą turėjo būti atmestas arba sumažintas priteistinos baudos dydis. Ieškovui priteistos netesybos (47 000 Lt), palyginus jas su reikalaujamos priteisti sumos dydžiu (126 618,36 Lt), sudaro sąlygas ieškovui piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Manfula“ prašo atsakovo skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismai tinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nepadarė CPK 12, 176, 178, 185 straipsniuose įtvirtintų teisės normų pažeidimų. Atsakovas, nesutikdamas su teismų išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio ir siekia, kad byloje esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik jo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

2. Teismai tinkamai sprendė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo klausimą ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovo atliktas įskaitymas nepagrįstas. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neginčijo reikalavimų įskaitymo, nes jis 2010 m. sausio 12 d. ir 2010 m. kovo 1 d. raštais grąžino atsakovo pateiktus dokumentus, taip pat ne kartą nurodė, kad pastarojo apskaičiuotų nuostolių nepripažįsta ir reikalauja atsiskaityti už vykdytą jėgainės eksploataciją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu asmuo grąžina PVM sąskaitas faktūras (kitus dokumentus) ir jų nepasirašo, laikoma, jog jis išreiškė nesutikimą tiek dėl apskaičiuotų sumų, tiek ir dėl įskaitymo galimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos 3K-3-177/2012). Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ši aplinkybė pagrindžia faktą, jog ieškovas ginčijo atsakovo atliktą įskaitymą. Tarp šalių kilus ginčui dėl sumų, kurių pagrindu atliekamas įskaitymas, egzistavimo, įskaitymą taikanti šalis privalo įrodyti, kad šios sumos tikrai egzistuoja. Taigi, atsakovas, siekdamas įskaityti nuostolius, privalėjo įrodyti, kad realiai jų patyrė, tačiau jis neįrodė nuostolių atsiradimo fakto ir jų dydžio bei nepagrįstai atliko įskaitymą. Pažymėtina, kad iš atsakovo apeliacinio skundo dalies dėl įskaitymo galima daryti prielaidą, kad jis ginčijo tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 52 394,69 Lt įskaitymo, nes skunde nurodoma tik aplinkybė, jog atsakovas atliko 50 529,29 Lt įskaitymą, tačiau nenurodoma argumentų, kurie leistų spręsti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu (CPK 320 straipsnis). Vertinant atsakovo argumentus dėl 2010 m. vasario 22 d. raštu neva atlikto įskaitymo, laikytina, kad jis, kaip ir 2010 m. sausio 5 d. raštu atlikto įskaitymo atveju, byloje esančiais dokumentais pakankamai nepagrindė jo neva įskaitytos sumos dydžio ir nuostolių atsiradimo pagrindo.

3. Atsakovas nepagrindė nuostolių, susidariusių dėl elektros energijos pereikvojimo. Pagal sutarties 3.17 ir 3.18 punktus bendrai vykdant sutartį ieškovas savo reikmėms galėjo sunaudoti 905 800 kWhel/metus 0,4 kV elektros energijos. Atsakovas nurodė, kad ieškovas savo reikmėms sunaudojo 397 580 kWh elektros energijos, tačiau nepagrindė, kad šis elektros energijos kiekis buvo sunaudotas tik kogeneracinėje jėgainėje ir nebuvo naudojamas sąvartyno nudujinimo sistemoje, be to, jis elektros energijos kiekio pereikvojimą skaičiavo tik nuo 331 800 kWhel/metus 0,4 kV elektros energijos. Taigi, remiantis sutarties nuostatomis, atsakovas apskritai neįrodė elektros energijos pereikvojimo fakto.

Atsakovas nurodė, kad apskaičiuojant ieškovo reikmėms sunaudotos elektros energijos kiekį turi būti atsižvelgiama į leidžiamus energijos kiekio nuostolius transformatorinėje ir šie nuostoliai yra 57 095 kWh. Tačiau jis pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų dėl energijos kiekio nuostolių transformatorinėje. Apeliacinės instancijos teismui jis pateikė transformatoriaus techninį pasą ir transformatoriaus galios nuostolių apskaičiavimo formules bei skaičiavimų lentelę, tačiau nenurodė formulių, pagal kurias jis atliko skaičiavimus, šaltinio. Pažymėtina, kad transformatoriai gali būti įvairių rūšių: jie klasifikuojami pagal fazių ar apvijų skaičių, aušinimo tipą ir pan. Atsakovas, nurodydamas transformatoriaus galios nuostolių apskaičiavimo formules, nepagrindė, kad jo naudotos formulės yra universalios visiems transformatoriams, ir kad yra skirtos būtent tokio tipo transformatoriui, koks buvo sumontuotas kogeneracinėje jėgainėje.

4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis patyrė 11 574,22 Lt nuostolių dėl ieškovo suvartotos reaktyvinės energijos, nes sutarties 3.17 punkte nurodytas tik įpareigojimas saviems poreikiams kogeneracinėje jėgainėje sunaudoti ne daugiau kaip 331 800 kWhel/metus 0,4 kV elektros energijos, visiškai nenurodant elektros energijos tipo. Net jei ir laikytume, kad sutarties 3.17 punktas reglamentavo tik aktyvinės elektros energijos naudojimo klausimą, tai šalys sutartimi apskritai nesusitarė dėl ieškovo pareigos kompensuoti reaktyvinės elektros energijos naudojimo nuostolius. Reaktyvinę elektros energiją naudoja įrengimai, kuriuose vyksta periodinė energijos kaita tarp jų magnetinio ar elektrinio lauko ir šaltinio. Ją paprastai naudoja įvairūs pramoniniai įrengimai. Taigi atsakovas privalėjo suprasti, kad eksploatuojant kogeneracinę jėgainę gali būti tiek gaminama, tiek ir jos veikloje naudojama reaktyvinė elektros energija.

Atsakovas ieškovo pareigos kompensuoti nurodyto dydžio nuostolius už reaktyvinės energijos naudojimą nepagrindė sutarties nuostatomis ir neįrodė bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, leidžiančių jam prašyti nuostolių atlyginimo, egzistavimo. Be to, jis, nurodydamas 11 574,22 Lt nuostolių sumą už reaktyvinės elektros energijos sunaudojimą, nepateikė duomenų, kiek vienetų šios elektros energijos sunaudojo ieškovas ir kokiais dydžiais (tarifais) remiantis, šio kiekio vertė yra būtent 11 574,22 Lt.

5. Atsakovas neįrodė nuostolių dėl padidintų palūkanų mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, be kita ko, įvertino ir atsakovo nuostolių dėl padidintų palūkanų mokėjimo nepagrįstumą. Teismas sprendė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas pagal paskolos sutartį turėjo mokėti padidėjusias palūkanas. Pagal atsakovo pateiktos paskolos sutarties sąlygas jam buvo nustatytos kintamosios palūkanos, susidedančios iš atitinkamo laikotarpio 6 mėnesių EURIBOR ir nustatytos maržos, kuri dviem procentais galėjo būti didinama tik krentant finansinių skolų aptarnavimo rodikliams. Paskolos padidinimas nesumokėta palūkanų suma nereiškia palūkanų padidinimo. Pažymėtina, kad atsakovas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl padidintų palūkanų sumos priteisimo, todėl tai nebuvo apeliacinio skundo objektas, kaip negali būti ir kasacinio skundo objektas. Be to, argumentai dėl to, kad atsakovo mokėtinos palūkanos padidėjo ginčo laikotarpiu dėl ieškovo kaltės yra nepagrįsti jo paties į bylą pateiktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis sutarties 7.16 punktu, ieškovas privalėjo atsakovui atlyginti palūkanų padidėjimą tik pažeidus sutarties 7.1, 7.2, 7.3, 7.6 punktus, tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs šias sutarties nuostatas.

6. Teismai tinkamai taikydami CK 6.156 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrįstai ieškovui priteisė sutartinę baudą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinas netesybas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnių reikalavimus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Nors kasatorius skunde nurodo CPK 185 straipsnio pažeidimą, tačiau teisėjų kolegija, remdamasi išplėtota ir nuoseklia teismų praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-98/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-98/2008">3K-3-98/2008</a>; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-129/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-129/2008">3K-3-129/2008</a>; 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-335/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-335/2014">3K-3-335/2014</a>; kt.).

Kadangi kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, tai teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino visus šiai bylai reikšmingus įrodymus. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas, nes teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad teismas konkrečiai nepasisakė dėl kasatoriaus kartu su apeliaciniu skundu pateikto transformatoriaus paso vertimo į lietuvių kalbą, nereiškia, jog šis įrodymas nebuvo įvertintas. Kasacinio skundo argumentai iš esmės yra grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas kasatoriui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Minėta, kad konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė.

Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo sąlygų ir tvarkos

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju nebuvo visų įskaitymui reikalingų sąlygų (CK 6.130 straipsnis) ir kasatorius (atsakovas) 2010 m. sausio 5 d. raštu įskaitymo neatliko, teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to, sprendžiant skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kokios sąlygos būtinos įskaitymui atlikti.

Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vėjo tiltas“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347/2013">3K-3-347/2013</a>). Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-593/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-593/2007">3K-3-593/2007</a>; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB Mažoji prekybos agentūra, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2009">3K-3-293/2009</a>; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „Transekspedicija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2010">3K-3-9/2010</a>; 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Accuratus“ v. SIA „Aquabaltia Group Latvia“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142/2014">3K-3-142/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo visų sąlygų įskaitymui atlikti nebuvimą, todėl nenukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas išvadą dėl įskaitymo neteisėtumo, nurodė, kad kasatorius neįrodė patyręs nuostolių, nepagrindė nurodomų tariamai patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kasatorius teigia, kad jis 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 10-03 ir 2010 m. vasario 22 d. raštu Nr. 10-24 atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų už 102 618,36 Lt įskaitymą, kurio ieškovas tariamai neginčijo. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks priešieškinis pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2008">3K-3-408/2008</a>). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš kasatoriaus skolą, kurią pastarasis manė įskaitęs pirmiau nurodytais raštais. Taigi ieškiniu ieškovas iš esmės nesutiko su kasatoriaus atliktu įskaitymu. Be to, ieškovas su kasatoriaus atliktu įskaitymu ir apskaičiuotais nuostoliais niekada nesutiko, nuolat reikalavo atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras už suteiktas objektų eksploatacijos paslaugas, grąžino kasatoriui šio siųstas nuostolių ataskaitas, ką patvirtina jo pastarajam siųsti raštai: 2010 m. sausio 12 d. Nr. SR-2010-023; 2010 m. sausio 15 d. Nr. SR-2010-030, 2010 m. vasario 3 d. Nr. SR-2010-061, 2010 m. vasario 4 d. Nr. SR-2010-063, 2010 m. kovo 1 d. Nr. SR-2010-101 (T. 1, b. l. 68–70; T. 2, b. l. 19, 20).

Nors kasatorius teisingai nurodo, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), tačiau, kaip pirmiau nurodyta, įskaitymui atlikti yra būtinos ir kitos sąlygos, tarp jų ir tai, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. T. įmonės „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-479/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-479/2010">3K-3-479/2010</a>; kt.). Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-116/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-116/2012">3K-3-116/2012</a>).

Taigi, kasatorius, nesutikdamas su pareikštu reikalavimu priteisti skolą, turėjo įrodyti, kad egzistavo visos pirmiau nurodytos būtinosios priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygos ir kad apie įskaitymą buvo tinkamai pranešta ieškovui (CPK 178 straipsnis). Minėta, atliktą įskaitymą jis įrodinėjo 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 10-03 ir 2010 m. vasario 22 d. raštu Nr. 10-24. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra kasatoriaus 2010 m. vasario 22 d. rašto Nr. 10-24, kuriuo jis tariamai atliko 50 529,29 Lt įskaitymą. Dėl to nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, priešingai negu teigia kasatorius, šio byloje nesančio dokumento vertinti negalėjo ir pagrįstai dėl jo nepasisakė. Atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad šis dokumentas yra atsiliepimo priedas Nr. 24. Tačiau priedu Nr. 24 (T. 1, b. l. 208–210) yra dokumentas – UAB „Ekoresursai“ ataskaita – faktiniai skaitiklių parodymai už 2009 metų rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Taigi šiuo dokumentu negalėjo būti atliktas kasatoriaus nurodomas įskaitymas už 50 529,29 Lt. Byloje yra tik kasatoriaus 2010 m. vasario 22 d. išrašyta nuostolių ataskaita Nr. N-2010/02 (T. 2, b. l. 20). Joje nurodyta: nuostoliai dėl netinkamai vykdomos Eksploatavimo sutarties Nr. 2007-M-019 (2010-02-22 raštas Nr....) – 50 529,29 Lt. Daugiau jokių paaiškinimų ar kitos informacijos šiame akte nenurodyta. Taigi darytina išvada, kad ginčijamas aktas nėra aiškus. Jame nėra nurodyta kasatoriaus skola ieškovui, į kurią turėtų būti įskaityta pirmiau nurodyta suma, nenurodyta, kaip apskaičiuoti nuostoliai, dėl kokių ieškovo padarytų sutarties sąlygų pažeidimo jie susidarė, ir apskritai nenurodyta, kad šiuo dokumentu atliekamas įskaitymas, todėl nėra aišku, kokius konkrečius reikalavimus kasatorius įskaitė. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad 2010 m. vasario 22 d. nuostolių ataskaita Nr. N-2010/02 neatitinka pareiškimui apie įskaitymą keliamų reikalavimų.

Įskaitymą už 52 394 Lt kasatorius įrodinėjo 2010 m. sausio 5 d. raštu Nr. 10-03 ir nuostolių ataskaita Nr. N-2010/01. Teismai, įvertinę šiuos dokumentus, kasatoriaus pateiktus įrodymus, sprendė, kad jis neįrodė patyręs minėtuose dokumentuose nurodytų nuostolių – 19 734 Lt ieškovui pereikvojus elektros energiją, 11 574,22 Lt ieškovui sunaudojus reaktyvinę energiją, 21 086,47 dėl padidintų palūkanų mokėjimo, ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių sumų apskaičiavimą. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad teismai savo išvadas grindė tinkamai ir išsamiai įvertinę visus byloje esančius įrodymus, jų visetą, nepadarę įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Kasatorius šių teismų išvadų nepaneigė. Jo teiginiai, kad bylą nagrinėjusiems teismams galbūt pritrūko specialiųjų žinių yra nepagrįstos. Be to, jis bylos nagrinėjimo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme metu ekspertizės skirti ar apklausti specialistų (ekspertų) neprašė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostolius kasatorius grindė tariamai padarytais ieškovo Eksploatavimo sutarties sąlygų (3.17, 7.1, 7.2, 7.4 punktų) pažeidimais, o šioje byloje nustatyta ir kasatorius šių teismų išvadų neginčija, kad ieškovas iš esmės tinkamai vykdė sutartį, pirmiau nurodytų sutarties punktų pažeidimo nenustatyta.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl 37 687,80 Lt už negrąžintą įrangą sumos įskaitymo nepagrįstumo, peržengė apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas, nes kasatorius atsikirtimų į ieškinį aplinkybe dėl šių nuostolių negrindė. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį CPK 320 straipsnio pažeidimo nenustatė. Pažymėtina, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kasatorius savo apeliaciniame skunde (T. 5, b. l. 70, 71) nurodė aplinkybes dėl 37 687,80 Lt vertės įrangos negrąžinimo, todėl apeliacinės instancijos teismai pagrįstai šias aplinkybes vertino ir dėl jų pasisakė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius, skųsdamas šioje byloje teismų priimtus procesinius sprendimus, kasaciniame skunde taip ir nenurodė CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus atitinkančių išsamių teisinių argumentų dėl įskaitymo už 52 394 Lt pagrįstumo. Minėta, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutartinių netesybų mažinimo

Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjusių teismų priteistas baudos dydis – 45 000 Lt yra aiškiai per didelis, sudaro beveik pusę ieškovo reikalaujamos priteisti sumos už objektų eksploataciją, todėl ieškovo reikalavimas priteisti baudą turėtų būti atmestas arba sumažintas priteistinos baudos dydis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-503/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-503/2007">3K-3-503/2007</a>; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.).

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilo“ v. E. P. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-557/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-557/2013">3K-3-557/2013</a>; 2014 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stogrysta“ v. UAB „Garantas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236/2014">3K-3-236/2014</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai ir bauda) nėra neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, įvertino visus reikšmingus veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindų mažinti priteistinų netesybų dydį. Teismas įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, jų pobūdį (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), taip pat kasatoriaus sutartinės prievolės atsiskaityti už ieškovo tiektas objektų eksploatavimo paslaugas nevykdymo laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju teismai priėjo prie pagrįstos išvados, jog byloje nenustatyta pagrindo mažinti netesybų, o teismų priteisto dydžio netesybos (tiek delspinigiai, tiek bauda) yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovo teisėtus interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje teismų nustatyta ir kasatorius šių teismų išvadų neginčija, kad ieškovas iš esmės tinkamai vykdė šalių sudarytą Eksploatavimo sutartį, o būtent kasatorius šią sutartį nepagrįstai vienašališkai nutraukė prieš terminą, prieš tai neatsiskaitęs su ieškovu sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Dėl to, sumažinus netesybas, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Kasacinis teismas turėjo 34,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. pažyma). Teisėjų kolegijai netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti jo patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus kasaciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų dydį, jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ekoresursai“ (juridinio asmens kodas 135958526) valstybei 34,16 Lt (trisdešimt keturis litus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas