Dėl uždarosios akcinės bendrovės „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovai - L. K., D. K., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „MC Service“

Civilinė byla Nr. 3K-3-378/2014

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Rimvydo Norkaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. K. ir D. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo uždarosios akcinės bendrovės „MC Service“ bankroto byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Italinox Baltic“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovai – L. K., D. K., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „MC Service“, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Drignis“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankroto pripažinimą tyčiniu, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartimi iškelta UAB „MC Service“ bankroto byla; to paties teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų – UAB „Italinox Baltic“ 57 611,63 Lt reikalavimas; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „MC Service“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „Italinox Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti UAB „MC Service“ bankrotą tyčiniu; informuoti ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas apie BUAB „MC Service“ vadovo D. K. ir vienintelės akcininkės L. K. veiksmus, kuriuose yra nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnyje, požymių; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „MC Service“ finansinė padėtis buvo sunki, tiek 2007 m. gruodžio 31 d., tiek 2008 m. gruodžio 31 d. ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau, įmonei esant nemokiai, jos vadovas D. K. ir akcininkė L. K. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepadengė nuostolių akcininko įnašais ir nesikreipė dėl likvidavimo, toliau didino įmonės finansinius įsipareigojimus, taip darydami žalą kreditoriams.

Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. kovo 17 d. sudarė su UAB „MC Service“ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas užsakė ir nusipirko prekių už 57 457,47 Lt, tačiau sumokėjo tik 2760,65 Lt; Vilniaus miesto 4-ajam apylinkės teismui patenkinus UAB „Italinox Baltic“ reikalavimą priteisti skolą, šis procesinis sprendimas, UAB „MC Service“ siekiant išvengti skolos mokėjimo, buvo apskųstas.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. įsakymu iš UAB „MC Service“ priteista 151 953,70 Lt skola BUAB „Ginmeta“ naudai; 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. vasario 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis UAB „MC Service“ perleido BUAB „Ginmeta“ savo 77 486,76 Lt reikalavimo teisę UAB „Paberžės aerodromas“ ir UAB „Eika“. Taip UAB „MC Service“ vadovui D. K. ir vienintelei akcininkei L. K. žinant apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir nemokumą, laiku nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai patenkintas BUAB „Ginmeta“, kurios akcininkais jie buvo, reikalavimas.

Ieškinyje teigiama, kad UAB „MC Service“ vienintelė akcininkė L. K. ir vadovas D. K., siekdami išvengti atsiskaitymų su UAB „MC Service“ kreditoriais, 2008 m. gegužės 8 d. įsteigė UAB „Drignis“, kurios adresas ir pagrindinė veikla sutampa su UAB „MC Service“, taip įmonės veiklą perkeldami į UAB „Drignis“, o riziką, susijusią su materialiuoju turtu, perduodami UAB „MC Service“ (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškimą tenkino, pripažino UAB „MC Service“ bankrotą tyčiniu; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad UAB „Ginmeta“ steigiamojo susirinkimo 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu bendrovės direktoriumi paskirtas D. K., kuris 2005 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą registruoti UAB „Ginmeta“ Juridinių asmenų registre. 2006 m. liepos 14 d. sudarytas UAB „MC Service“ steigimo aktas; vienintelė akcininkė L. K. UAB „MC Service“ direktoriumi paskyrė D. K. 2008 m. balandžio 30 d. sudarytame UAB „MC Service“ 2007 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta bendrovės turto vertė – 1 011 825 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 025 161 Lt. 2008 m. balandžio 24 d. sudarytas UAB „Drignis“ steigimo aktas; vienintelė akcininkė L. K. UAB „Drignis“ direktore paskyrė L. K. Bankroto administratorius A. L. 2008 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą Juridinių asmenų registre registruoti kaip bankrutuojančią UAB „Ginmeta“. UAB „MC Service“ 2008 m. gruodžio 24 d. balanse nurodyta bendrovės turto vertė 2008 m. – 924 810 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 095 680 Lt. UAB „MC Service vadovas D. K. 2008 m. gruodžio 24 d. pasirašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, 2009 m. sausio 13 d. jį pateikė teismui, kuris pareiškimą priėmė 2009 m. sausio 14 d.

Teismas sprendė, kad 2008 m. antrajame pusmetyje atsirado pagrindas inicijuoti bankroto bylos iškėlimą UAB „MC Service“ ir jos vadovas D. K. šios aplinkybės neginčijo. Nepaisant to, kad įmonė vėlavo atsiskaityti su kreditoriais, pirmenybė nepagrįstai suteikta su bendrove susijusiai kreditorei (akcininkei ir vadovo sutuoktinei L. K.) ir UAB „Drignis“, kuriai vadovavo L. K., todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovai D. ir L. K., suteikdami pirmenybę kreditoriams, kurių reikalavimai atsirado vėliau, žinodami, jog kiti kreditoriai faktiškai neturės galimybės patenkinti reikalavimų, pažeidė kitų kreditorių teises. L. K. ir UAB „MC Service“, atstovaujama direktoriaus D. K., 2008 m. rugsėjo 1 d. sudarė susitarimą dėl 2006 m. gruodžio 18 d. paskolos sutarties pakeitimo ir papildymo, pagal kurį L. K. suteiktos paskolos dalies (60 958 Lt) grąžinimo terminas sutrumpintas iki 2008 m. lapkričio 1 d., o 100 000 Lt paskolos dalies – iki UAB „MC Service“ visa apimtimi grąžins kreditą AB SEB bankui. Teismas laikė, kad 60 985 Lt skolos L. K. padengimas medžiagomis, kurių nelikvidumo atsakovai neįrodė, patvirtina, jog įmonės akcininkei buvo suteikta pirmumo teisė atgauti dalį skolos, taip pažeidžiant kitų įmonės kreditorių interesus; aplinkybė, kad reikalavimas patenkintas ne įmonės lėšomis, bet medžiagomis, neįrodo, jog įmonė išvengė didesnės žalos ir toks įmonės vadovo ir akcininkės elgesys atitiko tiek ekonomines sąlygas, tiek įmonės ir visų jos kreditorių interesus. Nustatęs, kad UAB „MC Service“ atsiskaitė su UAB „Drignis“ už pastolių krovimo darbus prieš D. K. kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (mokėjimai atlikti 2009 m. sausio 3 d., 2009 m. vasario 3, 21 d.), teismas konstatavo, jog UAB „MC Service“ vadovas D. K. pažeidė kitų bendrovės kreditorių, kuriems ši turėjo vykdytinų įsipareigojimų, turtinius interesus, taip pat Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (toliau – LMETĮ) 3 straipsnio 3 dalį, ir tokiuose įmonės vadovo veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių. Aplinkybės, kad buvo atsiskaitoma su pirmenybės teisės neturinčiais kreditoriais ir sudarinėjami sandoriai su susijusiomis įmonėmis, dar labiau pablogino įmonės turtinę padėtį, nes tokiais veiksmais (finansiškai nepagrįstais (nuostolingais) sandoriais su UAB „Drignis“ užsakant pastolių krovos darbus) buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Teismas pripažino, kad kitų kreditorių interesus pažeidė ir UAB „MC Service“ vadovo D. K. 2009 m. sausio 23 d. bei 2009 m. vasario 5 d. sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys, kuriomis kreditorei BUAB „Ginmeta“ perleistos reikalavimų UAB „Eika“ (34 052,78 Lt) ir UAB „Vetrūna“ (42 633,98 Lt) teisės, UAB „Terdina“, UAB „KG Constructions“ ir UAB „MC Service“ 2008 m. gruodžio 9 d. sudaryta trišalė reikalavimų įskaitymo sutartis, nes jau 2008 m. balandžio 30 d. buvo aišku, kad UAB „MC Service“ yra nemoki. Ta aplinkybė, kad UAB „MC Service“ turėjo pareigą vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. įsakymą dėl 151 953,70 Lt skolos BUAB „Ginmeta“ išieškojimo, nepanaikino įmonės prievolės proporcingai atsiskaityti su kitais kreditoriais, kuriems vykdytinos prievolės atsirado anksčiau, nei priimtas nurodomas procesinis teismo sprendimas. Tai, kad 2009 m. sausio 23 d. ir 2009 m. vasario 5 d. reikalavimų perleidimo sutartys sudarytos D. K. jau pateikus (2009 m. sausio 13 d.) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, žinant, jog kiti bendrovės kreditoriai faktiškai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, nes įmonė neturės pakankamai turto, teismo vertinimu, patvirtina, kad UAB „MC Service“ vadovo veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių.

Kadangi UAB,,MC Service“ vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo D. K., įmonės akcijos priklauso jo sutuoktinei L. K., UAB „Drignis“ vadovė ir akcininkė – L. K., šių įmonių buveinės ir registracijos adresai tie patys, tai teismas pripažino, kad UAB „Drignis“ faktiškai tęsia BUAB „MC Service“ veiklą – vykdo prekybą metalų konstrukcijų gaminiais, pasamdė šios įmonės darbuotojus; įmonės veikla perkelta į UAB „Drignis“, o rizika, susijusi su materialiuoju turtu, perduota BUAB „MC Service“. Aplinkybės, kad UAB „Drignis“ 2008 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, jog UAB „Drignis“ rizika, susijusi su materialiuoju turtu, perduota UAB „MC Service“, teismas nelaikė technine klaida, nes šie duomenys nenuginčyti, nepakeisti ar nepanaikinti nustatyta tvarka, vertino ją kaip patvirtinančią, kad UAB „Drignis“ įsteigimas ir veikla turėjo įtaką BUAB „MC Service“ veiklos nuostolingumui ir nemokumui. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Ginmeta“, UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ pagrindinės veiklos yra identiškos: D. K. pareiškime dėl bankroto bylos UAB „MC Service“ iškėlimo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog bendrovės veikla – metalo konstrukcijų gamyba, apdirbimas, pardavimas ir pastolių nuoma, šią aplinkybę taip pat patvirtina balansų aiškinamieji raštai, užsakovams išrašytos sąskaitos faktūros; atsiliepime į pareiškimą dėl BUAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu D. K. nurodė, kad UAB „Drignis“ pagrindinė veikla – prekyba metalo gaminiais, šį faktą patvirtino UAB „Drignis“ pirkėjams išrašytos sąskaitos faktūros. Internetinio puslapio www.drignis.lt duomenimis, vienas iš šios bendrovės veiklos porūšių – laiptų ir turėklų gamyba bei montavimas, kaip ir UAB „MC Service“; UAB „MC Service“ 2008 m. gruodžio 23 d. sąskaita faktūra įrodo, kad dalis UAB „MC Service“ įrangos ir medžiagų (grūdintas stiklas, diskinis pjūklas, šlifavimo mašina, kompiuteris) parduota UAB „Drignis“ prieš pat pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimą teismui už neįprastai mažą kainą (6968,57 Lt), taigi teismas sprendė, jog UAB „MC Service“ parduoti įrankiai UAB „Drignis“ bus naudojami pagal jų paskirtį, t. y. tokiai veiklai, kuria užsiėmė ir UAB „MC Service“. Pareiškime dėl UAB,,Ginmeta“ bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad metalo apdirbimu, metalo konstrukcijų gamyba ir montavimu besiverčianti bendrovė dėl ekonominio sunkmečio šalyje tapo nemoki.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su atsakovų veiksmais įkuriant, valdant bei likviduojant UAB „Ginmeta“, UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“, patvirtino tyčinį UAB „MC Service“ bankrotą ir iš esmės pasunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. D. ir L. K. neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių priežastinį ryšį, bei sudaro teisinį pagrindą BUAB „MC Service“ bankrotą pripažinti tyčiniu. UAB „MC Service“ bankroto bylos iškėlimas inicijuotas praėjus vos pusei metų nuo UAB „Drignis“ įsteigimo, bylos duomenys patvirtina, kad didžiausios UAB „MC Service“ skolos susidarė 2008 m. antrajame pusmetyje, t. y. įsteigus UAB „Drignis“, todėl teismas padarė išvadą, kad L. ir D. K. tyčiniai veiksmai (neveikimas) valdant šias įmones yra susiję, kai sužlugdoma anksčiau įsteigtų bendrovių veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo, turtas ir verslas perkeliamas į naujai įkurtą įmonę, pirmosioms paliekant vien skolų naštą.

Teismas atmetė prašymą informuoti ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas apie BUAB „MC Service“ vadovo D. K. ir vienintelės akcininkės L. K. galbūt nusikalstamus veiksmus pagal BK 209 straipsnio požymius, pažymėdamas, kad tokių byloje nenustatė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi D. K. ir L. K. apeliacinį skundą, 2013 m. spalio 22 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad, remiantis 2008 m. gruodžio 24 d. balanso ir teismui pateikto kreditorių sąrašo duomenimis, pagrindas inicijuoti UAB „MC Service“ bankroto bylą atsirado 2008 metų antrajame pusmetyje; tokia išvada padaryta ir šioje civilinėje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartyje. Kolegija pažymėjo, kad 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 24 d. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog 2008 m. UAB „MC Service“ finansinė būklė pablogėjo (turto sumažėjo, įmonės įsipareigojimų padaugėjo, įmonė veikė nuostolingai), todėl aplinkybė, nuo kurio konkretaus 2008 m. antrojo pusmečio mėnesio įmonė tapo nemoki ĮBĮ prasme esminės reikšmės neturi; svarbu tai, kad blogėjanti įmonės padėtis negalėjo būti nežinoma įmonės vadovui ir akcininkei bei jie tokia bendrovės padėtimi pasinaudojo, tyčiniais savo veiksmais privesdami bendrovę prie bankroto. Kolegija pripažino pagrįstu teismo teiginį, kad atsakovai neįrodė, jog L. K. perleistos medžiagos buvo nelikvidžios, pažymėdama, kad ekonominė krizė ir aplinkybė, jog BUAB „MC Service“ neturėjo patalpų medžiagoms laikyti (dėl to kasdien patirdavo nuostolių), taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad skolos padengimas medžiagomis buvo ekonomiškai naudingas įmonei; nėra įrodymų, jog rinkoje medžiagos būtų parduotos už daug mažesnę kainą, nei buvo perleistos L. K. Byloje esantys duomenys, kad medžiagas UAB „MC Service“ įsigijo po su L. K. sudarytos paskolos sutarties pakeitimo, prieš pat skolos padengimą (ir kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo), su kai kuriais tiekėjais (UAB „Partnerių statybinės medžiagos“ ir UAB „Stilmeda“) už įsigytas medžiagas vis dar neatsiskaityta, kolegijai leido spręsti, jog jos buvo įsigytos siekiant padengti skolas L. K.; L. ir D. K. įmonės sąskaita sąmoningai pirko prekes, kurios buvo reikalingos ne įmonei, bet L. K., tokiais veiksmais buvo siekiama UAB „MC Service“ akcininkei suteikti pirmumo teisę atgauti skolą. Aplinkybės, kad UAB „MC Service“ tuo pačiu metu atsiskaitė ir su kitais kreditoriais, kolegija nepripažino pakankama daryti priešingai išvadai, pažymėdama, jog paskolos sutartis buvo pakeista taip, jog paskolą L. K. įsipareigota grąžinti daug anksčiau, be to, prieš pat kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodžiusi, kad 2008 m. gegužės 19 d. UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ sudarė paslaugų (pastolių krovimo darbų) sutartį, pagal kurią už pastolių krovimo darbus UAB „MC Service“ 2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. sausio 19 d. ir 2009 m. vasario 6 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o 2009 m. vasario 6 d. sutartis nutraukta; UAB „MC Service“ 2009 m. sausio 3 d., 2009 m. vasario 3, 21 d. atsiskaitė su UAB „Drignis“ (iš viso sumokėjo 6999 Lt), kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog atsiskaitymai su UAB „Drignis“ atlikti, UAB „MC Service“ reikalavimų UAB „Vetrūna“, UAB „Eika“ teisės perleistos ir UAB „Terdina“, UAB „KG Constructions“ bei UAB „MC Service“ reikalavimų įskaitymo sutartis sudaryta tuo metu, kai UAB „MC Service“ faktiškai buvo nemoki; su UAB „Drignis“ atsiskaityta ir reikalavimai perleisti BUAB „Ginmeta“ jau po kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „MC Service“ iškėlimo, todėl akivaizdu, kad L. ir D. K. negalėjo būti nežinoma, jog, atliekant atsiskaitymus ir sudarant sandorius, bendrovė buvo faktiškai nemoki, pažeisti kitų UAB „MC Service“ kreditorių, kurių teisė į prievolės įvykdymą atsirado daug anksčiau, turtiniai interesai. Dėl nurodytų aplinkybių kolegija sprendė, kad tokiais nuosekliais veiksmais (pradedant paskolos sutarties pakeitimu) L. ir D. K. nuosekliai siekė įmonės nemokumo, blogino jos turtinę padėtį. Kolegija atmetė argumentą, kad atsiskaitant su UAB „Drignis“ įmonė dengė ne skolinį įsipareigojimą, bet atsiskaitė už einamuosius mokėjimus, pažymėdama, jog atsiskaitymo metu jau egzistavo skoliniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams, atsiskaitymo su kuriais terminai buvo suėję anksčiau; tai, kad UAB „Drignis“ sąskaitos faktūros buvo išrašomos tik nuo 2008 m. gruodžio mėn., nors paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2008 m. gegužės mėn., teisėjų kolegijai kėlė abejonių darbų pagrįstumu. Nesutikdama, kad UAB „Ginmeta“ jokios realios naudos iš reikalavimo UAB „Eika“ perleidimo negavo, kolegija nurodė, jog UAB „Eika“ skolos pardavimas UAB „Ginmeta“ bankroto procese savaime neįrodo, kad UAB „MC Service“ nebūtų atgavusi 15 336,20 Lt skolos iš UAB „Eika“, nes duomenų, įrodančių, jog ši įmonė nemoki ir nebūtų galėjusi įvykdyti įsipareigojimo visa apimtimi, byloje nėra. Kolegija taip pat atmetė argumentus, kad UAB „MC Service“ buvo naudingas trišalis UAB „Terdina“, UAB „KG Constructions“ ir UAB „MC Service“ reikalavimų įskaitymas, nes jis atliktas D. K. žinant apie faktišką bendrovės nemokumą ir kitų kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės turtą suvaržymą, atiduodant pirmenybę vėlesniam kreditoriui; atsakovai neįrodė, kad UAB „KG Constructions“ nemoki ir nėra galimybių išieškoti skolos iš šios įmonės. Kadangi LMETĮ neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d., tai kolegija sprendė, kad UAB „MC Service“ 2009 m. sausio ir vasario mėn. mokėjimus UAB „Drignis“ atliko galiojant šiam įstatymui, pažeidžiant jo 3 straipsnio 3 dalį.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „Ginmeta“, UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ pagrindinės veiklos yra identiškos. Kolegija pažymėjo, kad akcininkams iš esmės nėra draudžiama steigti įmones priimant tuos pačius darbuotojus, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į UAB „Drignis“ steigimo aplinkybių visumą (bendrovė įsteigta prieš pat kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MC Service“; jos veikla sutampa su UAB „MC Service“ veikla; UAB „MC Service“ vadovas ir akcininkė, žinodami apie įmonės nemokumą, mažino bendrovės turtą, sudarinėjo sandorius, kuriais buvo pažeidžiami pirmenybės teisę turinčių kreditorių interesai), yra pakankamas pagrindas teigti, jog bendrovių adresų, darbuotojų ir akcininkų sutapimas tik papildomai įrodo faktą, kad UAB „MC Service“ veikla perkelta į UAB „Drignis“. Atmesdama argumentus, kad pagrindinės UAB „MC Service“ veiklos buvo metalo ir kitų statybinių konstrukcijų montavimo darbai bei pastolių nuoma, o UAB „Drignis“ nuomos ir montavimo darbų niekada nevykdė, kolegija nurodė, jog atskiros PVM sąskaitos faktūros, Creditinfo Lietuva duomenys, kur pateikta neišsami informacija apie įmonių veiklą, nepaneigia teismo išvados apie tai, kad UAB „Drignis“ ir UAB „MC Service“ veiklos sutampa; Juridinių asmenų registre nurodoma, jog UAB „Drignis“, be kitų, vykdo mašinų ir įrenginių be operatoriaus bei asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuomos, mašinų ir įrangos remonto bei įrengimo darbus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes kolegija konstatavo, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, sudarančių pagrindą teigti, kad UAB „Drignis“ ir UAB „MC Service“ pagrindinė veikla sutampa, o atsakovai šio fakto nepaneigė, taip pat nepaneigė aplinkybės, jog nesutampa metalo apdirbimo, metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo darbus vykdančios UAB „Ginmeta“ veikla, kuri tapati pirmiau nurodytų bendrovių pagrindinėms veikloms. Kolegija sprendė, kad aplinkybės, jog L. K. valdoma UAB,,Drignis“ įsteigta 2008 m. gegužės 8 d., UAB,,Ginmeta“ vadovas ir vienintelis akcininkas D. K. dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei į teismą kreipėsi 2008 m. birželio 30 d., UAB „Ginmeta“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto, liko nepatenkinti devynių pirmosios eilės kreditorių reikalavimai (bendra suma – 14 787,43 Lt), trijų antrosios eilės kreditorių reikalavimai (bendra suma – 63 163,82 Lt) ir keturiasdešimt šešių trečiosios eilės kreditorių reikalavimai (bendra suma – 384 897,42 Lt); bankroto bylos iškėlimas L. ir D. K. valdomai UAB „MC Service“ inicijuotas praėjus vos pusei metų nuo UAB „Drignis“ įsteigimo, didžiausios UAB „MC Service“ skolos susidarė 2008 m. antrąjį pusmetį, t. y. įsteigus UAB „Drignis“, taip pat aplinkybės, susiję su UAB „MC Service“ atsiskaitymais su akcininke L. K., reikalavimo teisių perleidimo ir reikalavimų įskaitymo sandoriais, patvirtina, kad atsakovų L. ir D K. veiksmai įkuriant, valdant bei likviduojant UAB „Ginmeta“, UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“, patvirtino tyčinį UAB „MC Service“ įmonės bankrotą ir iš esmės pasunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. D. ir L. K. neteisėtų veiksmų ir teisinių padarinių priežastinį ryšį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu L. K. ir D. K. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Italinox Baltic“ reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Nesutikdami su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais kasatoriai nurodo, kad juos priimant nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Baltic Building Found“, bylos Nr. 3K-3-448/2004, pateiktų išaiškinimų, jog įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jeigu nustatomi požymiai, rodantys, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Teismai nevertino, kas iš tikrųjų nulėmė BUAB „MC Service“ nemokumą ir jos bankrotą – apsiriboję pavieniais sandoriais (atsiskaitymais su akcininke L. K., UAB „Drignis“, reikalavimo teisių perleidimo UAB „Ginmeta“ sandoriais, trišale reikalavimų įskaitymo sutartimi), nevertino jų sudarymo ekonominės būtinybės, įtakos įmonės mokumui, realaus naudingumo kitai sandorio šaliai ir nuostolingumo įmonės kreditoriams, santykio su įmonės turtu ir skoliniais įsipareigojimais, nesiaiškino, ar įmonės bankrotą lėmė nurodyti sandoriai ar kitos aplinkybės (ekonominis nuosmukis, pablogėjusios verslo sąlygos, didelis užsakymų ir pajamų sumažėjimas, kreditorių delsimas atsiskaityti su įmone ir kt.). Vien sandorių sudarymo faktas, nevertinant jų (realaus) ekonominio naudingumo, būtinumo ir pagrįstumo, kasatorių vertinimu, negali būti laikomas tyčinio bankroto požymiu. Teismai, apsiriboję atsiskaitymo tvarkos pažeidimu (pirmenybės teisės atidavimu vėlesniems kreditoriams), nenustatė, ar sandoriai UAB „MC Service“ ir jos kreditoriams buvo nenaudingi tiek, kad nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės pasunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, neįvertino, ar sandoriais ir kita veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, jai esant faktiškai nelikvidžiai arba nemokiai, tolesnė veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, apsiribojo pirmenybės teisės atidavimo vėlesniems kreditoriams faktu, kuris, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės kino teatras“, bylos Nr. 3K-3-680/2004), nepakankamas bankrotą pripažinti tyčiniu.

Kasatorių teigimu, nevertindami atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos pažeidimo įtakos įmonės mokumui, jos bankrotui, kreditorių interesų pažeidimui, taip pat kasatorių veiksmų visumos, pastangų išsaugoti verslą ir tenkinti ne tik pavienių, bet daugumos kreditorių reikalavimus, teismai pažeidė kasacinio teismo praktikoje nustatytą pareigą įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Paneigdami CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, pagal kurią įrodyti turi tas asmuo, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia, teismai nepagrįstai nusprendė, kad sandorių, kurių pagrindu UAB „MC Service“ bankrotas pripažintas tyčiniu, naudingumą turi įrodyti kasatoriai; pareiga įrodyti sandorių nuostolingumą įmonei ir (ar) jos kreditoriams, nulėmusį įmonės nemokumą, kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybių pasunkinimą, jų teisių ir interesų pažeidimą kilo pareiškėjui.

Kasatorių įsitikinimu, teismai nepagrįstai nemokios įmonės, turinčios kreditorių, kurių reikalavimų terminai suėję, einamųjų mokėjimų už būtinąsias paslaugas dengimą laikė tyčinio bankroto požymiu. Kadangi paslaugos nemokiai įmonei kreditan neteikiamos, tai ji priversta jas apmokėti iš karto; UAB „Drignis“, negavusi einamųjų mokėjimų, nebūtų teikusi paslaugų UAB „MC Service“, todėl ši (taip pat jos kreditoriai) būtų patyrusi daug didesnės žalos; UAB „Drignis“ teikiamos paslaugos buvo būtinos turtui surinkti ir jam išsaugoti. Dėl to, kasatorių manymu, mokėjimai UAB „Drignis“ negali būti vertinami kaip tyčinio bankroto požymis.

Kasatoriai nurodo, kad, nevertindami ir nepasisakydami dėl jų argumentų, kuriais įrodinėta, jog UAB „MC Service“, UAB „Ginmeta“ ir UAB „Drignis“ veikla nebuvo tapati, teismai pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį. Skunde pažymima, kad UAB „MC Service“ ir UAB „Ginmeta“ veikla buvo susijusi su metalo gaminiais, tačiau specializacijos skyrėsi – UAB „MC Service“ atliko metalo ir kitų statybinių konstrukcijų montavimo darbus ir nuomojo pastolius, pagrindinė UAB „Ginmeta“ veikla – metalo gaminių, kuriems reikalingos specialios gamybinės patalpos ir įranga, gamyba, veikla vykdyta specialiame gamybos ceche (duomenys neskelbtini); tai, kad daugelis UAB „MC Service“ gaminamų metalo konstrukcijų (pvz.: turėklai, įvairūs laikikliai, metaliniai laiptai) pagaminamos juos montuojant, t. y. iš metalo produktų pardavėjo įsigyjamas ruošinys supjaustomas, privirinamas, nudažomas ir pan., neatitiko UAB „Ginmeta“ vykdytos metalo dirbinių gamybos; UAB „Ginmeta“ niekada nevykdė pastolių nuomos, kuri buvo viena iš pagrindinių UAB „MC Service“ veiklų, kuriai vykdyti ši įsteigta, ir jai skyrė didžiausias investicijas. Pagrindinės UAB „Drignis“ veiklos – pastolių krovimo darbai, didmeninė prekyba metalo gaminiais; ši įmonė, priešingai nei UAB „MC Service“ ir UAB „Ginmeta“, jokių gamybos ar montavimo darbų nevykdė, nieko nenuomojo.

Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje nesuformuluoti kriterijai, kuriais remiantis galima padaryti išvadą, jog vienos įmonės veikla buvo perkelta į kita įmonę. Teismų nurodytos aplinkybės, kad UAB „Drignis“ veikla sutampa su UAB „MC Service“ veikla, UAB „Drignis“ įsteigta prieš pat kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MC Service“, šios vadovas ir akcininkė, žinodami apie įmonės nemokumą, palaipsniui mažino bendrovės turtą, sudarinėjo pirmenybės teisę turinčių kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius, didžiausios UAB „MC Service“ skolos susidarė įsteigus UAB „Drignis“, kasatorių įsitikinimu, nepakankamos išvadai apie UAB „MC Service“ veiklos perkėlimą į UAB „Drignis“; byloje nenustatytas UAB „MC Service“ nemokumo ir UAB „Drignis“ steigimo tiesioginis ryšys.

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

1. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ, jo 20 straipsnyje nustatyti bankroto kilimo požymiai, iš kurių esant bent vienam teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal BUAB „Seltas“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>, išaiškinta, jog įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtino tokius bankroto kilimo požymius, kurių bent vieną nustačius yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, kokiais iš esmės anksčiau buvo remiamasi teismų praktikoje. Priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, teismai iš esmės rėmėsi keliais tyčinio bankroto nustatymo pagrindais – atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas ĮBĮ ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas); veikla buvo perkelta į kitą įmonę (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kasatoriai skunde nurodo skirtingą tyčinio bankroto nustatymo pagrindą, įtvirtintą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte (teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai), kuriuo teismai nesivadovavo ir kuris šioje byloje nebuvo įrodinėjamas kaip tyčinio bankroto pagrindas. Kasatorių cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesusijusi su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, skunde nepagrįsta, kuo joje pateikti išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje. Kadangi pagal ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalį, kol neišnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekamas ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas, nėra galimybės ginčyti įmonės sudarytų sandorių (juos po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalį patikrina ir ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais pareiškia bankroto administratorius), tai pareiškėjas laiko nepagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismai privalėjo įvertinti sandorių sudarymo ekonominį naudingumą, būtinumą ir pagrįstumą.

2. Pareiškėjas pažymi, kad, sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nereikia nustatinėti įmonės atsiskaitymų, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių ekonominio naudingumo, būtinumo ir pagrįstumo bei nustatyti, kas nulėmė Įmonės bankrotą, o pakanka nustatyti faktą, jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930 straipsnio (taip pat ir iki 2009 m. liepos 1 d. galiojusio LMETĮ 3 straipsnio 3 dalies) reikalavimus; teismai nustatė, kad kasatoriams negalėjo būti nežinoma, jog, atliekant atsiskaitymus su UAB „Drignis“ ir sudarant priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorius, UAB „MC Service“ buvo nemoki ir tokiais veiksmais buvo pažeisti kitų jos kreditorių turtiniai interesai, nes atliekamais mokėjimais ir sandoriais iš esmės buvo mažinamas įmonės turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tenkinant pirmumo teisę turinčių kreditorių interesus. Atsiliepime nurodomos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kurios, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina nuoseklius kasatorių veiksmus bloginant UAB „MC Service“ turtinę padėtį ir siekiant jos nemokumo.

3. Nesutikdamas su skundo argumentais dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, pareiškėjas pažymi, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai išsamiai nurodė, kokiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais grindė išvadas dėl kasatorių įmonių veiklos tapatumo ir perkėlimo į UAB „Drignis“. Tai, kad skundžiamuose sprendimuose tiesiogiai nepasisakyta dėl kasatorių nurodytų įrodymų, neteikia pagrindo pripažinti, kad įrodymai liko neįvertinti, nes bylos medžiaga ir skundžiamų sprendimų turinys leidžia padaryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais remiantis jie buvo priimti. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad teismai, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nenurodę apie kasatorių nurodytų įrodymų ir faktinių aplinkybių atmetimą, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dekoras“ v. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2013">3K-3-240/2013</a>).

4. Pareiškėjo teigimu, teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais ir teismų praktikoje suformuluotais verslo perkėlimo nustatymo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01NTYtMTQxLTEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-556-141-12')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-556-141-12">A-556-141-12</a>; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMjQwMi00NTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-2402-450/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-2402-450/2012">2A-2402-450/2012</a>; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMTgyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1182/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1182/2012">2-1182/2012</a>), nustatė teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtina, kad naujai įsteigtas teisinis vienetas (UAB „Drignis“) iš esmės yra tas pats buvęs savarankiškas teisinis vienetas, vėl aktyviai veikiantis rinkoje tik kitu vardu, bet iš principo teikiantis tas pačias paslaugas (atliekantis pastolių montavimo darbus, vykdantis metalo konstrukcijų ir metalo gaminių (šašlykinių, laiptinių turėklų, porankių) gamybą bei jų prekybą ir montavimą), bendradarbiaujantis su tais pačiais partneriais, dirbantis su tais pačiais klientais (arba beveik), o naujai įsteigta įmonė administruojama buvusios bankrutavusios įmonės savininkų ar su tais asmenimis giminystės ar kitais artimais ryšiais susijusių asmenų.

Daugiau atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

Kasatoriai ginčija, kad byloje nenustatytos kasacinio teismo praktikoje suformuluotos įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu sąlygos – teismai nevertino UAB „MC Service“ sandorių sudarymo ekonominės būtinybės, įtakos įmonės mokumui, realaus naudingumo kitai sandorio šaliai ir nuostolingumo įmonės kreditoriams, santykio su įmonės turtu ir skoliniais įsipareigojimais, nesiaiškino, ar įmonės bankrotą lėmė nurodyti sandoriai ar kitos aplinkybės – apsiriboję atsiskaitymo tvarkos pažeidimu nenustatė, ar sandoriai įmonei ir jos kreditoriams buvo nenaudingi tiek, kad nulėmė įmonės bankrotą ir (ar) iš esmės pasunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, neįvertino, ar sandoriais ir kita veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Su tokiu argumentu negalima sutikti.

Kasacinis teismas, formuodamas nuoseklią praktiką dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės kino teatras“, bylos Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BUAB „Sanvalda“ prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2014">3K-3-252/2014</a>).

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Tam nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minera“ v. BUAB „Gratus“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-648/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-648/2013">3K-3-648/2013</a>; kt.). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minera“ v. BUAB „Gratus“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-648/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-648/2013">3K-3-648/2013</a>; kt.).

Ginčą nagrinėjant kasacine tvarka, teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis). Kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, o bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė faktines aplinkybes, kad, prieš pat D. K. kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „MC Service“ atsiskaitė su D. K. sutuoktinei priklausančia ir jos valdoma UAB „Drignis“ už pastolių krovimo darbus, skubos tvarka patenkino dalį UAB „MC Service“ akcininkės, įmonės vadovo sutuoktinės L. K. finansinio reikalavimo, po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui kreditoriui BUAB „Ginmeta“ (kurios vadovas ir vienintelis akcininkas buvo D. K.) perleido reikalavimo UAB „Eika“ ir UAB „Vetrūna“ teises, su UAB „Terdina“ ir UAB „KG Constructions“ sudarė trišalę reikalavimų įskaitymo sutartį. Įvertinę šiuos sandorius bei jų sudarymo ir (ar) vykdymo aplinkybes teismai sprendė, kad tokiais įmonės vadovo ir akcininkės veiksmais buvo pažeistos UAB „MC Service“ kreditorių teisės ir interesai, nes buvo atsiskaityta su kreditoriais, kurių reikalavimo teisės atsirado vėliau, žinant, jog kreditoriai, kurių reikalavimų terminai pasibaigė anksčiau, įmonei nebeturint pakankamai turto, faktiškai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų; nurodytais atsiskaitymais sumažintas bendrovės turtas (galimybės atgauti skolas), taip nuosekliai bloginant jos turtinę padėtį ir kryptingai siekiant nemokumo. Taigi, priešingai nei teigia kasatoriai, teismai ištyrė ginčo sandorių įtaką įmonės mokumui, jų nenaudingumą bendrovės kreditoriams (išieškojimo pirmenybės atidavimą vėlesniems kreditoriams, sumažinant kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą). Vertinant nustatytų aplinkybių reikšmę bankroto pripažinimo tyčiniu kontekste, svarbu tai, kad sandoriai, pažeidžiantys atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, buvo sudaryti įmonei faktiškai jau esant nemokiai (dalis jų – po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos); šios aplinkybės kasatoriai neginčijo. Taigi tiek įmonės vadovui, tiek akcininkei (kuri yra jo šeimos narė ir aktyviai (kaip akcininkė ar vadovė) dalyvauja sutuoktinių turimų įmonių veikloje) sandorių sudarymo metu buvo žinoma apie sunkią UAB „MC Service“ finansinę padėtį ir bendrovės negalimumą atsiskaityti su visais turimais kreditoriais, kuriems pradelsti įsipareigojimai kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 582 782,41 Lt. Nepaisant to, byloje nustatyta, kad prieš pat D. K. kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MC Service“ įsigijo medžiagas, kuriomis padengta skola L. K. ir už kurias su kai kuriais tiekėjais vis dar neatsiskaityta. Nors kasatoriai teigė, kad medžiagos buvo nelikvidžios, teismai tokio fakto nenustatė, atkreipdami dėmesį į aplinkybes, jog medžiagos įsigytos po UAB „MC Service“ ir L. K. sudarytos paskolos sutarties pakeitimo, prieš pat skolos L. K. padengimą, kurios patvirtina bendrovės vadovo siekį šiai esant nemokiai įgyti ir perduoti savo sutuoktinės įmonei jos veikloje reikalingas medžiagas. D. K. kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „MC Service“ sudarė reikalavimų įskaitymo, perleidimo sutartis, atsiskaitinėjo su UAB „Drignis“ pagal 2008 m. gruodžio 19 d., 2009 m. sausio 19 d. ir vasario 6 d. išrašytas sąskaitas faktūras. Nors kasatoriai teigia, kad vykdydami šiuos atsiskaitymus atliko neatidėliotinų įmonės poreikių tenkinimui būtinus einamuosius mokėjimus, jų argumentus paneigia ginčą nagrinėjusių teismų nustatytos bylos aplinkybės. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskutinis mokėjimas (2009 m. vasario 21 d.) atliktas jau nutraukus sutartį su šia įmone (2009 m. vasario 6 d.), taigi jis negali būti pripažįstamas atsiskaitymu už būtinąsias paslaugas. Kita vertus, UAB „MC Service“ direktorius visą bendrovės veiklos laikotarpį, o akcininkė – nuo to momento, kai įmonė tapo nemoki, turėjo pareigą veikti UAB „MC Service“ interesais. Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad UAB „Drignis“ (kuriai vadovauja UAB „MC Service“ akcininkė L. K.) nebūtų teikusi paslaugų nemokiai UAB „MC Service“ kreditan, o ši (taip pat jos kreditoriai) būtų patyrusi daug didesnės žalos. Toks kasatorės, kuri yra abiejų bendrovių akcininkė ir UAB „Drignis“ vadovė, veikimas teikia pagrindą išvadai apie vienašališką sprendimą išskirstyti ekonomines veiklas susijusioms bendrovėms tokiu būdu, kad viena iš jų prisiimtų riziką, o kitoje būtų sukoncentruotas įmonės turtas ir pelningi sandoriai, taip siekiant apsaugoti visą ekonominį vienetą nuo kreditorių reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių akcininkės vienvaldiškai valdomų įmonių sandoriai negali būti prilyginti komerciškai pagrįstiems einamiesiems atsiskaitymams už būtinąsias paslaugas.

Kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti bendrovės vadovo ir vienintelės akcininkės veiksmai teismų pagrįstai vertinti kaip sąmoningas įmonės mokumo ir jos kreditorių galimybių patenkinti savo reikalavimus sumažinimas, kuris kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas vienu iš bankroto pripažinimo tyčiniu kriterijų. Tai, kad su tam tikrais su UAB „MC Service“ susijusiais subjektais (akcininke, jos valdoma įmone, D. K. valdyta įmone), bendrovei esant nemokiai ir turint kitų kreditorių, kurių reikalavimų terminai suėję, buvo atsiskaityta tiek iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek pateikus teismui pareiškimą, patvirtina kasatorių veiksmų nuoseklumą ir siekį gauti asmeninės naudos atsiskaitant tik su dalimi kreditorių ir tokiu būdu padidinant įmonės nemokumą. Kadangi, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumą, tai ginčą nagrinėję teismai pagrįstai vertino sudarytų sandorių visetą, o ne atskirai kiekvieno iš jų priešingumą įmonės veiklos tikslams ir (arba) įtaką tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, kurie bus patikrinti bankroto administratoriui reiškiant ieškinius dėl šių sandorių teisėtumo ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog, sprendžiant dėl tyčinio bankroto, be kitų, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BUAB „Seltas“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>). Versle visi sandoriai nebūna tik pelningi, dažniausiai egzistuoja tam tikra rizika, kad sandoris, vykdomas projektas gali būti nesėkmingas, tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti atsakingo už įmonės veiklą subjekto veiksmus, t. y. kiek jis buvo lojalus bendrovės interesams, rūpestingas, kiek jo sprendimai buvo sąžiningi ir kvalifikuoti, ar buvo pasitelkiama kvalifikuotų specialistų pagalba ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB „Klaipėdos Smeltė“ prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2012">3K-3-346/2012</a>). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė ir teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo su tuo nesutikti, kad kasatoriai, UAB „MC Service“ neturint pakankamai pinigų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti, atsiskaitę su pasirinktais su šia įmone susijusiais kreditoriais (akcininke, jos turima ir valdoma įmone, vadovo turim įmone), pažeidė LMETĮ 3 straipsnio 3 dalies reikalavimą įstatyme nurodytus tos pačios eilės įsipareigojimus vykdyti pagal jų atsiradimo laiką. Pripažinus, kad tiek bendrovės vadovui, tiek akcininkei buvo žinoma sunki jos finansinė padėtis (įmonės faktinis nemokumas), pirmiau šioje nutartyje aptartų sandorių su susijusiais subjektais sudarymas ir vykdymas vertintinas kaip tikslingas (tyčinis) įmonės kreditorių teisių pažeidimas ir jos nemokumo didinimas. Kartu toks bendrovės vadovo elgesys pripažintinas nelojaliu, neatitinkančiu Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų bendrovės valdymo organų veiklos principų, pagal kuriuos šie privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v. UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576/2013">3K-3-576/2013</a>; kt.). Nagrinėjamu atveju kasatoriai, savo nesutikimą su ginčą sprendusių teismų konstatuotu UAB „MC Service“ sudarytų sandorių nuostolingumu bendrovės kreditoriams grįsdami jų [sandorių] sudarymo ekonomine būtinybe ir naudingumu bendrovei, tai patvirtinančių duomenų nepateikė bei tokią išvadą pagrindžiančių aplinkybių neįrodė. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad, surinktų duomenų pagrindu nusprendę, jog byloje neįrodyta, kad UAB „MC Service“ vadovo ir akcininkės elgesys atitiko ekonomines sąlygas ir įmonės bei jos kreditorių interesus, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nenustatinėjo sandorių sudarymo ekonominės būtinybės. Kasatoriai nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, kad sudaromais sandoriais siekta išsaugoti verslą, patenkinti ne pavienių, bet daugumos kreditorių reikalavimus, todėl jų argumentas, jog teismai tinkamai neįvertino šios aplinkybės, atmestinas. Tai, kad, įvertinę byloje esančių duomenų visumą, teismai nekonstatavo, jog kasatorių pateikti įrodymai pagrindžia jų įrodinėjamas aplinkybes, t. y. kasatorių įrodinėjamus argumentus atmetė, laikydami, kad kitų įrodymų ištyrimas suponuoja priešingą išvadą, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>).

Teisėjų kolegija, skundžiamus procesinius sprendimus įvertinusi kasacinio teismo suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių kontekste, sprendžia, kad jos teismų nebuvo pažeistos. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčą sprendę teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu pagrįstai sprendė dėl UAB „MC Service“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Konstatavusi, kad byloje tinkamai ištirta ir įvertinta pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, jog UAB „MC Service“ bankrotas buvo tyčinis, teisėjų kolegija atskirai netiria ir nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su UAB „Ginmeta“, UAB „MC Service“ ir UAB „Drignis“ veiklos tapatumu bei įmonės veiklos perkėlimu, nes jie neturi įtakos teisiniam bylos rezultatui.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, UAB „Italinox Baltic“ turėjo 5082 Lt išlaidų advokato pagalbai, kurias prašo priteisti iš kasatorių. Kadangi prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų 8.14 punkte nurodytą dydį, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Italinox Baltic“ iš kasatorių priteistinas rekomenduojamo dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (iš kiekvieno lygiomis dalimis po 1000 Lt) (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 42,98 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Italinox Baltic“ (j. a. k. 111803930) iš D. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti UAB „Italinox Baltic“ (j. a. k. 111803930) iš L. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš D. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 21,49 Lt (dvidešimt vieną Lt 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš L. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 21,49 Lt (dvidešimt vieną Lt 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Rimvydas Norkus