Dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-374/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00083-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.2.4.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui A. L. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 59 930,09 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad nuo 1999 m. liepos 21 d. nuosavybės teisėmis jam priklausė 16/100 dalių gyvenamojo namo, esančio Palangoje, kurio bendraturtis yra atsakovas. Palangos miesto apylinkės teismas 2002 m. birželio 17 d. sprendimu atsakovą įpareigojo netrukdyti ieškovui įsirengti atskirą vandens apskaitos skaitiklį, uždraudė atsakovui naudoti bendrojo naudojimo įvažiavimą ir patalpas poilsiautojų apgyvendinimui. Už šio sprendimo nevykdymą Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, paliktu galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartimi, atsakovas pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą ir nuteistas 500 Lt bauda. Teismas pripažino ieškovo teisę į civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovas nurodo, kad atsakovas kėlė nepagrįstas privataus kaltinimo bylas Nr. 1-5-676/2007, Nr. 1-62-676/1006, Nr. 1-6-47/2007, kuriose ieškovas išteisintas, tačiau liko neatlygintos jo turėtos išlaidos. Ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 59 930,09 Lt turtinės žalos, kurią sudaro nuomos išlaidos, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų tuo metu negalėjo naudotis savo nuosavybe Palangoje (11 750 Lt); išlaidos, susijusios su kelionėmis ir automobilio amortizacija tiek privataus kaltinimo bylose, tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 (15 180,09 Lt); išlaidos advokatų teisinėms paslaugoms (8000 Lt); 25 000 Lt negautų pajamų, kurias jis būtų galėjęs gauti per aštuonerius metus nuomodamas savo nuosavybę Palangoje. Taip pat jis prašė priteisti 200 000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimui, nes dėl ilgalaikių atsakovo neteisėtų veiksmų turėjo ginti savo teises civilinėse, administracinėse, privataus kaltinimo bylose, turėjo didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, emocinių depresijų, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, buvo apsunkintas jo bendravimas su giminėmis ir kitais asmenimis, netekta galimybė pailsėti bei nuomoti patalpas.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovas atsisakė dalies reikalavimų: išlaidas, susijusias su kelionėmis ir automobilio amortizacija sumažino iki 2224,09 Lt; atsisakė reikalavimo priteisti 25 000 Lt negautų pajamų bei iki 50 000 Lt sumažino reikalavimą priteisti neturtinę žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. L. ieškovui A. N. 21 750 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; bylos dalį dėl 150 000 Lt neturtinės žalos, 25 000 Lt negautų pajamų ir 12 956 Lt kelionės išlaidų priteisimo nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas prejudiciniais faktais laikė įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimu nustatytas aplinkybes, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais – nevykdydamas Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-462-01/2002 bei pakeisdamas bendrų durų spyną ir neduodamas ieškovui rakto – trukdė jam naudotis savo nuosavybe ieškovo nurodytais laikotarpiais. Iš ieškovo pateiktų kvitų matyti, kad jis A. A. už kambario nuomą sumokėjo 11 800 Lt, skaičiuojant po 50 Lt už parą, šią sumą priteisė ieškovui iš atsakovo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo turėtos kelionės išlaidos buvo atlygintos baudžiamojoje byloje, teismas svarstė tik su kelione susijusių išlaidų atlyginimo ieškovui sprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje klausimą. Įvertinęs bylos įrodymus teismas priteisė 1951,23 Lt kelionėse patirtų išlaidų, 30 Lt išlaidų, ieškovo turėtų dėl teismo procesinių dokumentų įteikimu atsakovui per antstolį. Teismas nurodė, kad privataus kaltinimo byloje išteisinto kaltinamojo turėtų išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas civilinėje byloje. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos ne žala, o išlaidomis, susijusiomis su bylos išnagrinėjimu, todėl negali būti iš vienos bylos perkeliamos į kitą bylą, todėl svarstė tik išlaidų (3257 Lt) advokato pagalbai baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 ir su joje pareikšto civilinio ieškinio išnagrinėjimu priteisimo klausimus, nes ši byla yra baudžiamosios bylos tęsinys.

Teismas sprendė, kad atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo, trukdydamas ieškovui naudotis savo nuosavybe, atliko tyčinius nusikalstamus veiksmus, todėl pagal CK 6.250 straipsnį turi ieškovui atlyginti neturtinę žalą. Atsakovas ieškovui nuosavybės teisėmis priklausantį turtą naudotis trukdė ilgą laiką, elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovas turėjo didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, jam buvo padaryta turtinė žala. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas, nuomodamas savo nuosavybės dalį nuomininkų poreikiams, naudojo ir ieškovui priklausančias bendrojo naudojimo patalpas ir iš to gavo naudos; atsakovo turtinę padėtį, kurią nelaikė bloga; atsakovas nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir toliau trukdė ieškovui naudotis nuosavybe. Dėl to iš atsakovo ieškovui teismas priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo A. L. apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą nurodydama, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Lt neturtinės žalos ir 350 Lt išlaidų advokato pagalbai. Bylos dalis dėl 150 000 Lt neturtinės žalos, 25 000 Lt negautų pajamų ir 12 956 Lt kelionės išlaidų priteisimo teismas nutraukė, o kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, jog ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2009">3K-3-303/2009</a>, 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-497/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-497/2009">3K-3-497/2009</a>). Palangos apylinkės teismas 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi paliko galioti, A. L. pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, bei civiliniam ieškovui A. N. pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant ieškovo pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka ieškinio pagrįstumas ta apimtimi, kuria baudžiamąja tvarka jau konstatuoti neteisėti asmens veiksmai ir iš to kylanti žala, iš naujo nenagrinėtinas, tačiau tai nepašalina ieškovo pareigos įrodyti šiais veiksmais padarytos žalos dydį.

Kadangi apeliacinis skundas buvo paduotas dėl 11 750 Lt turtinės žalos, kurią ieškovas patyrė nuomodamas šeimos poilsiui Palangoje kitas patalpas, nes savosiomis negalėjo naudotis, tai teismas vertino tik šios turtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą. Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose nenustatyta, kad dėl to, jog atsakovas be ieškovo sutikimo naudojo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas poilsiautojų ir jų šeimų narių apgyvendinimui, taip pat bendrą įvažiavimą į namo kiemą kitų asmenų transporto priemonėms laikyti, ieškovas negalėjo naudotis jam priklausančiomis patalpomis, ir sprendė, kad baudžiamojoje byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas dėl jų būtų negalėjęs naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir būtų priverstas nuomotis patalpas kitur. Teismas taip pat pastebėjo, kad ieškovo siekis buvo jam priklausančias patalpas vasaros metu nuomoti, o ne pačiam jose gyventi, nes buvo reiškiamas reikalavimas ir dėl 25 000 Lt negautų pajamų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl nuosprendžiu nustatytu laikotarpiu apelianto atliktų nusikalstamų veiksmų jis negalėjo savo paties gyvenimui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, todėl reikalavimą priteisti 11 750 Lt turtinės žalos atmetė.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad nusikaltimo ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas pats savaime nesudaro pagrindo preziumuoti neturtinės žalos faktą, jį, kaip ir neturtinės žalos dydį, turi įrodyti ieškovas. Teismas konstatavo, kad ieškovas jam padarytą neturtinę žalą sieja su Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymu. Dėl to Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu. Taigi, iš esmės nagrinėtinas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas taip pat nurodo, kad neturtinę žalą patyrė todėl, kad turėjo savo teises ginti civilinėse, administracinėse, privataus kaltinimo bylose. Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis 2 dalis), o ginčų sprendimas teisme ar kitose teisėsaugos institucijose yra teisėtas veiksmas. Be to, nors ieškovas nurodė patyręs neturtinės žalos, tačiau neapibūdino jos realaus turinio. Teismas sprendė, kad ieškovo deklaratyvūs teiginiai nesuponuoja patirtos neturtinės žalos, padarytos kitais, nei teismo sprendimo nevykdymas veiksmais, fakto. Dėl nuosprendžiu konstatuotų atsakovo veiksmų, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas iš tikrųjų patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, baudžiamąja tvarka jam yra pripažinta teisė į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis (10 000 Lt) yra per didelis, nes Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymas pasireiškė nuosprendyje nustatytu laikotarpiu bendrojo naudojimo patalpų ir įvažiavimo į kiemo bei automobilių laikymo tvarkos pažeidimu. Atsižvelgiant į nuosprendžiu konstatuotų veiksmų bei jais pažeistų vertybių pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad ieškovo patirti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai dėl tokio pobūdžio teismo sprendimo nevykdymo turėtų būti vertinami tokiu pat ar net aukštesniu lygmeniu kaip svarbesnių vertybių pažeidimo atvejais (pavyzdžiui, sveikata, gyvybė ir pan.), todėl priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas A. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 21 d. sprendimą.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas priteistą neturtinę žalą, jos atsiradimą siejo tik su nusikaltimu, už kurį nuteistas atsakovas, nurodydamas, kad iš esmės nagrinėtinas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o ieškovas ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą jam sukėlė ne tik atsakovo veiksmai, už kuriuos jis nuteistas, bet ir kiti veiksmai, kuriais ieškovui ilgą laiką buvo tyčia trukdoma naudotis savo nuosavybe, dėl ko jis turėjo savo teises ginti teismuose, kitose civilinėse, administracinėse, bei baudžiamosiose bylose, t. y. yra ieškovas buvo pareiškęs platesnės apimties ieškinį, kuris turėjo platesnį dalyką bei pagrindą, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas. Nepagrįstai susiaurinus neturtinės žalos atsiradimo pagrindus nebuvo atskleista bylos esmė, todėl tai laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

Teismas nepagrįstai atmetė kitus neturtinės žalos atsiradimo pagrindus nurodydamas, kad žala gali būti priteista tik įstatymo nustatytas atvejais. Kasacinis teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-417/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-417/2013">3K-3-417/2013</a>, nurodė, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėjo apsiriboti vien faktu, kad ieškovo nurodytos žalos atsiradimo pagrindas tiesiogiai nenurodytas įstatyme, o privalėjo spręsti dėl pažeistos neturtinės vertybės svarbos.

Be to, teismas nurodė, kad žala atlyginama tik dėl neteisėtų veiksmų, o ginčų sprendimas teismuose yra teisėtas veiksmas. Ši išvada nepagrįsta, nes prieš ieškovą buvo pradėtos trys privataus kaltinimo bylos, kuriose buvo priimti išteisinamieji nuosprendžiai. Ieškovui buvo paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti). Visi trys privataus kaltinimo skundai buvo pripažinti nepagrįstais, dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, be to, jam buvo trukdoma naudotis nuosavybe.

Tokie veiksmai paveikė ieškovo psichinę sveikatą. Ne kiekvienas asmuo psichiškai paveikiamas tiek, kad jam būtų būtina lankytis pas gydytojus, tačiau paneigti poveikio psichinei sveikatai, kai asmeniui pradedamas baudžiamasis persekiojimas, negalima. Ieškovas taip pat patyrė nepatogumų dėl jam paskirtų kardomųjų priemonių. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucinio Teismo praktikoje pabrėžiama, kad valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją, kitų pažeidimų (2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Taigi, atsakovo veiksmai, kuriais kėsinamasi į Konstitucijos bei tarptautinės teisės saugomas vertybes, lėmė neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo veiksmų visuma, konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nuosprendžiais, sukėlė ieškovui ilgalaikius išgyvenimus, neigiamas emocijas, tęstinio pobūdžio nepatogumus, tai nulėmė neturtinės žalos faktą. Nagrinėjamu atveju tikslinga suformuoti teismų praktiką, pasisakant, ar turi būti atlyginama neturtinė žala, pasireiškianti nepatogumais, išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu dėl pradėtų privataus kaltinimo procesų, kurie baigėsi priimant išteisinamuosius nuosprendžius. Asmuo be teisinio pagrindo pradėjęs privataus kaltinimo procesą turi kompensuoti kito asmens neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą.

Dėl turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos (turėtų išlaidų patalpų nuomai) apsiribojo tik tais atsakovo veiksmais, už kuriuos jis nuteistas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymo, nors ieškinio pagrindas buvo platesnis. Ieškovas pareiškė bendrą ieškinį dėl žalos atlyginimo, ne tik dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymo, bet ir kitų veiksmų, kurių neteisėtumas konstatuotas Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-760-668/2005. Šias aplinkybes jau buvo nustatęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-67/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-67/2011">2A-67/2011</a>, konstatavęs, kad toks bendras ieškinio pareiškimas yra galimas, atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas trunka nuo 2008 metų.

Palangos miesto apylinkės teismo 2005 metų rugpjūčio 22 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-760-668/2005 konstatuota, kad atsakovai nuo 2003 metų vasaros pradžios pakeitė bendrų durų užraktą, o rakto neduoda. Taigi, ieškovas negalėjo naudotis savo nuosavybe ir turėjo nuomotis kitas patalpas, todėl patyrė žalos. Ieškovo ieškinys nagrinėjamas nuo 2008 metų, todėl apeliacinės instancijos teismas, išsamiai neišnagrinėjęs pareikštų reikalavimų, pažeidė ieškovo teisę į teisingą teismą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas dėl asmens teisės, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus ieškinio reikalavimus bei nustatė žalos dydį atsižvelgdamas į atsakovo neteisėtų veiksmų visumą, tai panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Atsakovas A. L. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

Ieškovas žalą kildina tik iš baudžiamosios bylos Nr. 1-5-1-5-676/2006, kurioje jam pripažinta teisė į civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad ieškovas dėl to, kad atsakovas nuomojo savo patalpas, esančias pirmajame namo aukšte, negalėjo gyventi jam priklausančiame kambaryje antrajame aukšte. Ieškovas 11 750 Lt žalą grindžia tik baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo gyventi jam priklausiusiame kambaryje. Tai, kad atsakovas naudojosi bendrojo naudojimosi patalpomis, bendru įvažiavimu, nereiškia, kad ieškovas negalėjo naudotis savo patalpomis. Atsakovui priklausančiose patalpose (64/100), esančiose pirmajame namo aukšte, apgyvendinti poilsiautojai į nuomojamas patalpas patekdavo per bendrojo naudojimo koridorius ir negalėjo trukdyti ieškovui naudotis patalpomis. Ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai buvo apribotos jo teisės dėl atsakovo (gyvenusio pirmame namo aukšte) veiksmų, nurodytų teismo nuosprendyje.

2001 m. ir 2002 m. vasaros metu ir kitais laikotarpiais savo patalpas (16/100 dalių namo – vieną kambarį) ieškovas buvo išnuomojęs, nuomininkai naudojosi antro aukšto tualetu, bendrais koridoriais be bendraturčių sutikimo, tai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis negalėjo naudotis namo dalimi. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-334-370/2009 pateiktame atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad teismas, išaiškindamas, jog poilsiautojai turi teisę naudotis bendru tualetu ir koridoriais, pažeidė CK 4.98 straipsnį, nes jis vasarą negalėdavo patekti į tualeto patalpą, kuri vis būdavo užimta poilsiautojų. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovas savo patalpomis naudojosi.

Palangos apylinkės teismas 2003 m. sausio 20 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-334-370/2009) išaiškino, kad bendraturčiai neturi teisės be A. N. sutikimo leisti naudotis bendrojo naudojimo patalpomis poilsiautojams. Vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais konstatuotina, kad tas turi būti taikoma ir bendraturčiui A. N., kuris, siekdamas savanaudiškų tikslų, apribojo bendraturčių teisę naudotis jiems priklausančiomis patalpomis (84/100 dalių) ir iš jų gauti naudą, tačiau pats tai darė be apribojimų.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik nustačius visas jos taikymo sąlygas: neteisėtą veiką, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovas dėl atsakovo baudžiamojo nusižengimo negalėjo patirti žalos ir neturi teisės į civilinio ieškinio patenkinimą.

Ieškovo nurodomų kasacinio teismo bylų ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla.

Ginčo atveju priteistas 1000 Lt neturtinės žalos dydis už tai, kad atsakovo poilsiautojai naudojosi name esančiais koridoriais, kai jais naudojosi ir ieškovo poilsiautojai, prieštarauja lygybės, proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-676/2006 nustatyta, kad 2003 ir 2004 m. vasarą A. L. naudojo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpas poilsiautojų apgyvendinimui bei bendrą įvažiavimą į kiemą – kitų asmenų transporto priemonėms laikyti be bendraturčio A. N. sutikimo, t. y. nevykdė Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-462-2-462-01/2002, todėl pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 straipsnyje, ir nubaudė 4 MGL (500 Lt) bauda. Dėl šios priežasties laikytina, kad A. L. nubaustas už tą patį veiksmą du kartus.

k o n s t a t u o j a :

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, nes jos atsiradimą siejo tik su atsakovo padarytu nusikaltimu.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visas atvejais, o kitų asmens neturtinių teisių pažeidimo atvejais ji atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Legrona“ v. Lietuvos Respublikos valstybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2007">3K-3-376/2007</a>; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-394/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-394/2006">3K-3-394/2006</a>.)

Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodė, kad neturtinės žalos patyrė ne tik dėl padaryto nusikaltimo, bet ir dėl kitų atsakovo veiksmų: jam buvo trukdoma naudotis savo nuosavybe, todėl jis turėjo savo teises ginti teismuose. Kaip įtvirtinta galiojančiame teisiniame reguliavime ir kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, neturtinė žala gali būti priteista tik įstatymo nustatytais atvejais, o nagrinėjamu atveju kitų įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų (išskyrus žalą, padarytą nusikaltimu) nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ginčų sprendimas teismuose yra teisėtas veiksmas, todėl, nenustačius, kad atsakovas, inicijuodamas bylas prieš ieškovą, elgėsi nusikalstamai, nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, patirtos dėl bylinėjimosi, atlyginimo.

Įvertinusi apeliacinės instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį (1000 Lt) bei atsižvelgdama į pažeistų vertybių pobūdį teisėjų kolegija sprendžia, kad esminio nukrypimo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos nekonstatuotina. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, todėl su tuo susiję kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl turtinės žalos

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos (turėtų išlaidų patalpų nuomai), apsiribojo tik tais atsakovo veiksmais, už kuriuos jis nuteistas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimo nevykdymo, nors ieškovas (kasatorius) buvo pateikęs reikalavimą atlyginti žalą, padarytą ir kitais atsakovo veiksmais, kurių neteisėtumas nustatytas Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-760-668/2005.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 11 750 Lt turtinės žalos, susijusios su kambario nuomos išlaidomis, atlyginimą, bylos dalis dėl 25 000 Lt negautų pajamų ir 12 956 Lt kelionės išlaidų nutraukė. Kadangi apeliacinį skundą padavė tik atsakovas, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio ar pagrindo, sprendė tik dėl priteistos 11 750 Lt turtinės žalos, ieškovo patirtos nuomojantis kitas patalpas, nes jam priklausančiose jis negalėjo gyventi dėl atsakovo veiksmų, (ne)pagrįstumo. Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (jam priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys) paneigia paties ieškovo argumentus, kad jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, ieškovas ir jo šeima nurodytais laikotarpiais būtų gyvenę jam priklausančiose patalpose Palangoje. Taigi, byloje ieškovas neįrodė, kad siekė pats gyventi jam priklausančiose patalpose, todėl nebuvo pagrindo atlyginti išlaidas, galimai patirtas nuomojantis kitas patalpas. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog atsakovo neteisėti veiksmai (naudojimasis bendro naudojimo patalpomis poilsiautojų ir jų šeimų apgyvendinimui, bendru įvažiavimu) reiškia, jog ieškovas apskritai negalėjo naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, vertintini ne tik baudžiamojoje byloje konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai, bet ir kiti veiksmai, dėl kurių ieškovas negalėjo naudotis savo nuosavybe, tačiau pabrėžia, kad siekiant gauti turtinės žalos atlyginimą dėl patirtų kitų patalpų nuomos išlaidų visų pirma turi būti nustatomas faktas, kad ieškovas siekė gyventi jam priklausančiose patalpose. Kadangi nagrinėjamu atveju toks ieškovo siekis nenustatytas, tai nėra pagrindo spręsti dėl jo patirtų kitų patalpų nuomos išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 31,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. N. (duomenys neskelbtini) 31,20 Lt (trisdešimt vieną litą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas