Civ. byla Nr. 2YT- 6288-266/2018
Proceso Nr.2-14-3-00704-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos;
3.4.4.2;3.2.3.8
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 12 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,
Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,
Dalyvaujant pareiškėjui J. Z., jo atstovui advokatui Vadimui Makušinui,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,-
n u s t a t ė:
Civ. byla Nr. 2YT- 6288-266/2018
Proceso Nr.2-14-3-00704-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos;
3.4.4.2;3.2.3.8
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 12 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,
Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,
Dalyvaujant pareiškėjui J. Z., jo atstovui advokatui Vadimui Makušinui,
nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,-
n u s t a t ė:
pareiškėjas pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) metais mirė jo motina D. Z., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jos turtas – dalis gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės bei miško. Mirus motinai, jis rūpinosi likusiu mamos turtu, namus prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi visais likusiais mamos namų apyvokos daiktais, dirbo žemę. Į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes dėl teisinio neišprusimo nežinojo, vėliau buvo policijos paieškomas, kalėjo, neturėjo pinigų. Motina turėjo du sūnus, tai jį ir kitą sūnų, kuris (duomenys neskelbtini) metais mirė. Brolis gyveno vienas, šeimos nebuvo sukūręs. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau yra praleidęs terminą kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Prašė pareiškimą tenkinti ir nustatyti jam rūpimą juridinę reikšmę turintį faktą.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, jo neginčijo. Prašė bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovės, liudytojo parodymais nustatyta, kad pareiškėjo J. Z. motina D. Z. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas: tai 1/3 dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir dalis miško, esančio (duomenys neskelbtini). Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad palikimą, atsiradusį po mamos D. Z. mirties, priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti - jis prižiūrėjo jos sodybą, dirbo žemę, mokėjo žemės mokesčius, mokesčius už elektrą. Kadangi po motinos mirties pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti į notarų biurą, tai pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo jo pareiškimą tenkinti. Suinteresuoti asmenys dėl palikimo į notarų biurą nesikreipė.
Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius- perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t.y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Šioje byloje nustatyta, jog pareiškėjas po savo motinos D. Z. mirties (duomenys neskelbtini) mirties, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t.y., jis rūpinosi jos namo dalimi, turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, dirbo žemę ir tokiu būdu perėmė D. Z. turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku. Šiuo metu pareiškėjas nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mamos turtą. Toks pareiškėjo siekis teisėtas ir tenkintinas.
Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino pareiškėjo paaiškinimai, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444str.8 d., CPK 259 str., 260 str.,268str.,270 str,-
n u s p r e n d ė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Z. po motinos D. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Teisėja Zita Gavėnienė
