Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I2-13123-860/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03713-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2024 m. birželio 27 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyti jam išduoti vizą.

Paaiškina, kad Ambasada priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti jam Lietuvos Respublikos vizą, nes kyla pagrįstų abejonių dėl kelionės tikslo patikimumo bei ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Pareiškėjo teigimu, toks Ambasados priimtas Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas bei turi būti panaikintas. Teigia, kad Ambasada nepagrindė atsisakymo išduoti vizą priežasčių jokiais faktais bei įrodymais, o tik nurodė priežastis. Anot pareiškėjo, jis norėjo atvykti į Lietuvos Respubliką pas savo sutuoktinę B. V.. Tad priimtas Sprendimas, jo manymu, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas taip pat nesutinka, jog yra abejonių dėl jo išvykimo iš valstybių narių teritorijos pasibaigus vizos galiojimo laikui. Teigia, jog turėdamas Lietuvos Respublikos vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. kovo 18 d., buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką ir nepažeisdamas vizoje nurodyto laikotarpio išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Nurodo ir tai, kad vizos galiojimo laiku nespėjo paduoti privalomų dokumentų Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kadangi Migracijos departamente vizitą reikia registruoti iš anksto, o teistumo pažymą gauti iš Baltarusijos Respublikos institucijų užtrunka kelis mėnesius. Taip pat pareiškėjas skunde pažymi, jog turi kitos valstybės išduotą vizą, su kuria gali atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau Ambasados atsisakymas išduoti jam Lietuvos Respublikos vizą komplikuoja atvykimą į Lietuvos Respubliką per pasienio punktus. Pareiškėjas taip pat mano, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų.

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 23 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Prašyme nurodė dabartinę profesinę veiklą – bedarbis; kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; numatoma pirmo atvykimo data – 2024 m. birželio 6 d., išvykimo – 2024 m. birželio 10 d., prašoma leisti atvykti daug kartų. Su prašymu išduoti Šengeno vizą pareiškėjas taip pat pateikė ir pagrindžiamuosius dokumentus: Lenkijos Respublikos išduotą daugkartinę vizą, galiojančią nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2025 m. kovo 7 d., buvimo laikas 365 dienos; 2024 m. liepos 5 d. sutuoktinės B. V. prašymą dėl nacionalinės vizos V. V. išdavimo, nurodant, jog turėdamas Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą (galiojo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. kovo 18 d.) sutuoktinis buvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, tačiau leidimo gyventi nespėjo įforminti, nes procesas užtruko, o jo buvimas Lietuvos Respublikoje apribotas iki 30 dienų; 2024 m. gegužės 21 d. kartu su sutuoktiniu kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, nes planavo tęsti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje procedūrą, todėl sutuoktinis prašyme vizos išdavimo tikslą nurodė – atvykimas leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje dokumentų įforminimui. Ministerijos teigimu, konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prašo vizos lankyti savo sutuoktinę, patikrino galimybę pareiškėjui pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/38/EB26 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (toliau – ir Direktyva). Konsulas nustatė, kad Direktyva taikoma tik tiems Europos Sąjungos (toliau – ir ES) piliečiams, kurie keliauja į kitą nei savo pilietybės valstybę narę arba jau gyvena toje valstybėje narėje. Konsulas padarė išvadą, jog Direktyva nagrinėjamu atveju netaikoma pareiškėjo sutuoktinei, kadangi ji nekeliauja į kitą nei savo pilietybės valstybę ir negyvena tokioje valstybėje narėje. Atitinkamai pareiškėjui, kaip ES pilietės sutuoktiniui, netaikomas Europos Komisijos sprendimo dėl Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovo III dalies konkrečios taisyklės, susijusios su prašymus išduoti vizą pateikiančiais ES šeimos nariais. Taip pat atsiliepime nurodo, jog Ambasados pareigūnas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą bei pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas, turėdamas Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2025 m. kovo 7 d., gali ne ilgiau kaip tris mėnesius per bet kurį 6 mėnesių laikotarpį keliauti kitų valstybių narių teritorijose. Pažymi, jog Šengeno viza negali būti išduota, kadangi naujos vizos galiojimas prasideda pasibaigus ankstesnės vizos galiojimui, o pareiškėjo turima Lenkijos Respublikos nacionalinė viza keliaujant kitose Šengeno erdvės valstybėse prilyginama Šengeno vizos turėjimui, nes buvimo Lenkijos Respublikoje laikotarpis neribojamas. Anot Ministerijos, dėl nurodytų aplinkybių, Ambasadai kilo pagrįstas įtarimas, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodęs vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą – šeimos ar draugų lankymas, akivaizdžiai sąmoningai nurodė neteisingą vykimo tikslą (trumpalaikį), kadangi tikrasis vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra ilgalaikis – bendras gyvenimas su sutuoktine Lietuvos Respublikoje ir dokumentų pateikimas leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), užsieniečiai, norėdami vykti į Lietuvos Respubliką tikslu pateikti prašymą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, turi kreiptis į Migracijos departamentą, pateikiant prašymą dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimo ir pagrindžiančius dokumentus. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 3 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, o 2024 m. liepos 15 d. išvyko į Baltarusijos Respubliką. Ministerijos teigimu, tai įrodo, jog skundžiamas Sprendimas, netrukdo pareiškėjui lankytis Lietuvos Respublikoje turint Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą. Mano, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Taip pat mano, kad Ambasada, priimdama Sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

k o n s t a t u o j a:

3. Byloje kilo ginčas dėl Ambasados 2024 m. birželio 27 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui V. V. (Baltarusijos Respublikos piliečiui) atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą Ambasadai išduoti Šengeno vizą Nr. 10S6218.

Prašyme pareiškėjas nurodė: 1) civilinę būklę – susituokęs; 2) kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; 3) šeimos nario vardas ir pavardė – sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė B. V.; 4) dabartinę profesinę veiklą – bedarbis; 5) numatoma pirmo atvykimo data – 2024 m. birželio 6 d.; išvykimo data – 2024 m. birželio 10 d.; 6) prašoma leisti atvykti daug kartų.

4.2. Pareiškėjas taip pat pateikė tarpininkavimo raštą dėl Šengeno vizos Nr. 20240516-094330 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).

Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodoma, jog kvietėjas yra fizinis asmuo – B. V.. Taip pat nurodoma, jog kviečiamas asmuo – pareiškėjas, yra jos sutuoktinis. Numatoma atvykimo data 2024 m. birželio 15 d., o išvykimo – 2024 m. rugsėjo 15 d.

4.3. Kaip matyti iš bylos, Ambasados konsulas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo išduoti vizą pagrįstumo ir nusprendęs atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą, 2024 m. birželio 27 d. surašė du dokumentus:

4.3.1. Vadovaudamasis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 32 straipsnio 1 dalies b punktu priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes kyla pagrįstų abejonių dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškimų dėl asmens patikimumo (kelionės tikslo).

Sprendime, be kita ko, nurodoma, jog pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad jo vizito tikslas yra šeimos ar draugų lankymas. Iš pateiktos santuokos sudarymo įrašo išrašo kopijos nustatyta, kad V. V. yra Lietuvos Respublikos pilietės B. V. sutuoktinis. Pagal Direktyvą, ES pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir jai įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Kadangi V. V., kuris yra ES pilietės šeimos narys, pagal Direktyvą įgyja teisių dėl ES piliečio, buvo nustatoma, ar Direktyva taikoma su ES pilietės B. V. susijusiomis aplinkybėmis. Direktyva taikoma tik tiems ES piliečiams, kurie keliauja į kitą nei savo pilietybės valstybę narę arba jau gyvena tokioje valstybėje narėje (tai yra ES pilietis naudojasi arba jau pasinaudojo laisvo judėjimo teise). Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad vyksta į Lietuvos Respubliką. Tai patvirtina ir B. V. kvietimas. Tad konstatuota, kad Direktyva netaikoma pareiškėjo sutuoktinei, kadangi pastaroji nekeliauja į kitą nei savo pilietybės valstybę narę ir negyvena tokioje valstybėje narėje. Atitinkamai V. V. neįgijo teisių dėl ES piliečio pagal Direktyvą. Darytina išvada, kad pareiškėjui, kaip ES pilietės sutuoktiniui, netaikomas Europos Komisijos sprendimo dėl prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovo III dalies konkrečios taisyklės, susijusios su prašymus išduoti vizą pateikiančiais Europos Sąjungos šeimos nariais (toliau – ir Praktinis vadovas). Remiantis Praktinio vadovo 4.11 papunkčiu pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą nuspręsta tvarkyti pagal Vizų kodeksą, neatsižvelgiant į Praktinio vadovo III dalies normas. Sprendime taip pat nurodyta, jog vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 4 dalimi, buvo tikrinama V. V. ankstesnio ir numatomo buvimo trukmė siekiant nustatyti, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo neviršijo didžiausios leidžiamo buvimo valstybių narių teritorijoje trukmės. Pažymėta, kad remiantis Vizų kodekso 1 straipsnio 1 dalies bei 2 straipsnio 2 punktu, Šengeno viza yra valstybės narės išduotas leidimas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, o Vizų kodekso nustatytos procedūros ir sąlygos taikomos išduodant vizas numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, neviršijančiam 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjant pareiškėjo kelionės dokumente Šengeno erdvės sienų kirtimų spaudus bei sulyginant su MIGRIS sistemos sienos kirtimų duomenimis nustatyta, kad V. V. turėjo Lietuvos Respublikos išduotą Šengeno vizą, galiojančią nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. kovo 18 d., Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2025 m. kovo 7 d. Pasinaudojant pastarosiomis vizomis pareiškėjas lankėsi Šengeno erdvėje nuo 2023 m. gruodžio 30 d. iki 2024 m. balandžio 19 d., nuo 2024 m. kovo 2 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. V. V. prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė pirmos kelionės į Šengeno erdvę terminą nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. birželio 10 d. Atsižvelgiant į Praktinio vadovo 6.10 straipsnio geriausios praktikos rekomendacijas buvo patikrintas pareiškėjo planuojamo vizito į Šengeno erdvę terminas santykyje su jau išbūtu terminu Šengeno erdvėje turint paminėtas vizas. Pasinaudojant Praktinio vadovo 6.10 straipsniu, buvimo trukmės skaičiuokle konstatuota, kad V. V. per 180 d. laikotarpį, skaičiuojant nuo planuojamo vizito 2024 m. birželio 6 d., jau išbuvo Šengeno erdvėje 103 d. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Sienų kodeksas) 6 straipsniu, reglamentuojančio trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, numatomam buvimui Šengeno valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, reikalinga galiojanti Šengeno viza, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 265/2010 iš dalies keičiančio Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006, kiek tai susiję su ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimu, 21 straipsnyje tvirtinama, kad užsieniečiai, turintys vienos iš valstybių narių išduotą galiojanti leidimą gyventi, naudodamiesi tuo leidimu ir galiojančiu kelionės dokumentu, gali ne ilgiau kaip tris mėnesius per bet kuri šešių mėnesių laikotarpį keliauti kitų valstybių narių teritorijose. Ši nustatyta laisvo judėjimo teisė taikoma ir užsieniečiams, turintiems vienos iš valstybių narių išduotą galiojančią ilgalaikę vizą. Konstatuota, kad V. V., turinčiam galiojančią Lenkijos Respublikos išduotą ilgalaikę vizą ir galinčiam ne ilgiau kaip tris mėnesius per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį keliauti kitų valstybių narių teritorijose, Šengeno viza negali būti išduota, kadangi pagal Praktinio vadovo Priedo 8.3 papunktį, galiojančios daugkartinės vizos turėtojams gali būti išduota nauja daugkartinė viza, kuri galioja ilgą laiką, su sąlyga, kad naujos vizos galiojimas prasideda pasibaigus ankstesniosios vizos galiojimui. Pareiškėjo turima Lenkijos Respublikos išduota ilgalaikė nacionalinė viza keliaujant kituose Šengeno erdvės valstybėse, prilyginama Šengeno vizos turėjimui, o buvimo Lenkijos Respublikoje laikotarpis neribojamas. V. V. sutuoktinė, B. V. savo kvietime nurodė, kad pareiškėjo vizito tikslas Lietuvos Respublikoje yra bendras jų gyvenimas ir dokumentų pateikimas leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai kilo pagristų įtarimų dėl V. V. pareiškimų grindžiant numatomo vizito tikslą, kadangi tikrasis pastarojo vizito tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Kaip jau buvo aprašyta aukščiau, Šengeno viza išduodama numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, neviršijančiam 90 dienių per bet kurį 180 dienų laikotarpi. Nustatytas aukščiau pareiškėjo buvimo Šengeno erdvėje laikotarpis patvirtina kilusias abejones dėl V. V. ketinimų vykti į Lietuvos Respubliką trumpalaikiam buvimui. Remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, išduodama nacionalinė viza. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad prašymai išduoti nacionalinę vizą pateikiami Migracijos departamentui tiesiogiai arba per išorės paslaugų teikėjus užsienyje. Sprendime konstatuota, kad V. V. pareiškime grindžiant numatomo vizito tikslą, taip pat jo ketinimai išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos nelaikomi patikimais, kadangi jo vizito tikslas Lietuvos Respublikoje yra ilgalaikis buvimas.

4.3.2. Apie priimtą neigiamą sprendimą pareiškėjui pranešė pateikiant Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą standartinę formą, kurioje nurodė, kad atsisako išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes: 1) kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškimų dėl kelionės tikslo patikimumo; 2) kyla pagrįstų abejonių dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui.

Papildomai pastabose nurodė, kad pareiškėjo turima galiojanti Lenkijos Respublikos ilgalaikė nacionalinė viza neriboja teisių keliauti Šengeno erdvės valstybėse; nustatyta, kad pareiškėjo kelionės tikslas yra ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, todėl jis turi kreiptis dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

4.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Ambasados priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

5. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, ES teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

Užsieniečio, kuris nėra ES valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau ir – Vizų režimo reglamentas), nuostatos; Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (Į statymo 11 straipsnio 1 dalis).

6. Vizų rūšys yra šios: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza (Įstatymo 12 straipsnis).

Įstatymo 2 straipsnio 274 dalis nustato, kad šengeno viza – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją.

Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse (Įstatymo 121 straipsnio 1 dalis).

7. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizų išdavimo tvarkos aprašo, galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu, 9 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad Šengeno viza išduodama ar atsisakoma ją išduoti, ji pratęsiama ar atsisakoma ją pratęsti, ji panaikinama ir atšaukiama vadovaujantis Vizų kodekso nuostatomis.

8. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, jog, nepažeidžiant Vizų kodekso 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).

9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės; vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (žr., pvz., 2014 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-184/2014); pareiškėjui tenka pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014); pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2014 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014); Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardintos kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDI4NS02MjQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4285-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4285-624/2017">eA-4285-624/2017</a>).

10. Pažymėtina, jog Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tinkamai: prieš priimdama ginčijamą Sprendimą pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino ES teisės aktų kontekste; įvertino pareiškėjo ir jo sutuoktinės paaiškinimus; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) duomenimis ir kt.

11. Teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžia, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas turi Lenkijos Respublikos išduotą vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2025 m. kovo 7 d. Naudodamasis šia viza, pareiškėjas atvykdavo į Lietuvos Respubliką (VSAT duomenimis): atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. gruodžio 30 d. ir išvyko 2024 m. sausio 21 d.; atvyko – 2024 m. kovo 2 d., išvyko – 2024 m. gegužės 20 d.; atvyko 2024 m. liepos 3 d., išvyko – 2024 m. liepos 15 d.

Antra, pareiškėjas turi sutuoktinę B. V., kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė tikslą – šeimos ar draugų lankymas. Pareiškėjo sutuoktinė B. V. kvietime pareiškėjo vizito tikslą nurodė - šeimos ar draugų lankymą. Tačiau teismui pateiktame 2024 m. liepos 5 d. prašyme B. V. nurodė, jog skundžiamas Ambasados Sprendimas suvaržo pareiškėjo teisę atvykti pas šeimą, bendrauti su šeima, auklėti sūnų ir atlikti buitinius darbus. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, kad jo vizito tikslas yra šeimos ar draugų lankymas bei įforminti dokumentus, reikalingus gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Trečia, pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 265/2010 iš dalies keičiančio Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamento (EB) Nr. 562/2006, kiek tai susiję su ilgalaikes vizas turinčių asmenų judėjimu, 21 straipsnį, užsieniečiai, turintys vienos iš valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi, naudodamiesi tuo leidimu ir galiojančiu kelionės dokumentu, gali ne ilgiau kaip tris mėnesius per bet kurį šešių mėnesių laikotarpį keliauti kitų valstybių narių teritorijose. Ši nustatyta laisvo judėjimo teisė taikoma ir užsieniečiams, turintiems vienos iš valstybių narių išduotą galiojančią ilgalaikę vizą. Kitaip tariant, pareiškėjas gali ne ilgiau kaip tris mėnesius per bet kurį 6 mėnesių laikotarpį keliauti kitų valstybių narių teritorijose.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pritaria Ministerijos pozicijai, kad kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo pareiškėjo buvimo tikslo Lietuvos Respublikoje. Kadangi pareiškėjas dažnai vyksta į Lietuvos Respubliką ir vizitai trunka ilgą laiką (pagal VSAT duomenis), Lietuvos Respublikoje yra jo šeima bei jis siekia gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Todėl galimas tikrasis pareiškėjo vizito tikslas, kaip teisingai nustatė ir Ambasada, yra ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.

Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, Ambasada nustačiusi tikrąjį pareiškėjo vizito Lietuvos Respublikoje tikslą (ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje), pagrįstai nurodė, jog kyla abejonių dėl pareiškėjo ketinimo laiku išvykti iš valstybių narių teritorijos, t. y. prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui.

13. Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, jog Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, išduodama nacionalinė viza. Taip pat pagal Įstatymo 21 straipsnį prašymai išduoti nacionalinę vizą pateikiami Migracijos departamentui tiesiogiai arba per išorės paslaugų teikėjus užsienyje.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pagal Praktinio vadovo Priedo 8.3 papunktį, galiojančios daugkartinės vizos turėtojams gali būti išduota nauja daugkartinė viza, kuri galioja ilgą laiką, su sąlyga, kad naujos vizos galiojimas prasideda pasibaigus ankstesniosios vizos galiojimui. Taigi, iki 2025 m. kovo 7 d. pareiškėjui yra išduota Lenkijos Respublikos viza Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jam negali būti išduota viza, kol galioja kita. Tačiau, teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog atsisakymas išduoti vizą, neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

14. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad atsisakymas išduoti vizą nepagrįstai suvaržo jo teises ir yra neproporcingas. Paaiškina, kad taip jam trukdoma atvykti pas sutuoktinę B. V., bendrauti su ja ir šeimos nariais.

15. Šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama (Įstatymo 2 straipsnio 26 dalis).

Šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus (Įstatymo 2 straipsnio 27 dalis).

16. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą, priimtą byloje pagal pareiškimą Nr. 9214/80; ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, kuri gali būti ribojama; EŽTT yra pažymėjęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys, ar asmenys yra sukūrę namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; būtina įvertinti, ar užsieniečio socialiniai kultūriniai ir šeimos ryšiai su priimančia valstybe yra tvirti; teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzkwMi0xMDYyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3902-1062/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3902-1062/2020">eA-3902-1062/2020</a>).

17. Minėta, jog pareiškėjui yra išduota Lenkijos Respublika viza Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Ambasados 2024 m. birželio 27 d. Sprendimo, Ambasada vertino pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą ir tuo aspektu, kad pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje, tačiau nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas nesilaikyti Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkto. Kaip minėta, pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje pagal pareiškimą Nr. 9214/80 ir kt.).

Be to, remiantis VSAT duomenimis, pareiškėjas, turėdamas Lenkijos Respublikos išduotą vizą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 3 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, o 2024 m. liepos 15 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Tad, pritartina argumentams, kad skundžiamas Ambasados Sprendimas netrukdo bei neriboja pareiškėjo teisių atvykti į Lietuvos Respubliką ir susitikti su sutuoktine, turint Lenkijos Respublikos išduotą vizą.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vertina, kad Ambasados Sprendimas nepažeidžia proporcingumo principo.

19. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamas Sprendimas, priešingai negu teigia pareiškėjas, atitinka VAĮ nuostatas. Sprendime yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.

Pabrėžtina, kad Ambasada 2024 m. birželio 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, jame išsamiai aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, taikytinos teisės normos, nurodytos atsisakymo išduoti vizą priežastys ir pagrindai. Be to, minėta, kad Ambasada 2024 m. birželio 27 d. užpildytoje standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje, kurią pateikė pareiškėjui, nurodė, kad atsisako išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes: 1) kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškimų dėl kelionės tikslo patikimumo; 2) kyla pagrįstų abejonių dėl jūsų ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Taigi, tai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo ar nesuprato sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą pagrindų.

20. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Ambasados Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo panaikinti nėra jokio pagrindo.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

21. Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą, priimtą Van de Hurk prieš Olandiją byloje; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą, priimtą Helle prieš Suomiją byloje; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

23. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.

Teisėjai Jovita Einikienė

Saulius Jakaitis

Violeta Petkevičienė