Nr. 3P-1836/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01090-2019-3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. lapkričio 26 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2019 m. lapkričio 21 d. gautu pareiškėjo A. P. (P.) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl notaro veiksmų – atsisakymo atlikti vykdomąjį įrašą – pagal pareiškėjo paduotą skundą. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria skundo netenkinta. Iš kasacinio skundo turinio spręstina, kad kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nr. 3P-1836/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01090-2019-3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. lapkričio 26 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2019 m. lapkričio 21 d. gautu pareiškėjo A. P. (P.) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl notaro veiksmų – atsisakymo atlikti vykdomąjį įrašą – pagal pareiškėjo paduotą skundą. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria skundo netenkinta. Iš kasacinio skundo turinio spręstina, kad kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, nenurodę teisinių argumentų, dėl kurių skundas atmestas, pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, nenustatė pagrindo atsisakymui atlikti notaro veiksmą, bet rėmėsi subjektyvia notaro pozicija. Kasaciniame skunde pažymima, kad vykdomajam įrašui atlikti nebuvo teisinių kliūčių, tokiomis nėra skolininko prieštaravimai, nes pagal CK 6.59, 6.63 straipsnius skolininkui draudžiama atsisakyti įvykdyti prievolę; teismai netinkamai vertino pareiškėjo skundą; pagal CK 4.192 straipsnio 5 dalį notaro vykdomasis įrašas vykdytinas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčas dėl prievolės tinkamo vykdymo nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka; be to, netinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 straipsnis) ir analizavo teismų praktiką.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde apskritai nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), kartu pažymima, kad kasacinis skundas neapmokestinamas (CPK 80 straipsnio 2, 4 dalys).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.
Grąžinti M. P. (a. k. nenurodyta) už A. P. (A. P.) (a. k. duomenys neskelbtini) kasacinį skundą 2019 m. lapkričio 19 d. Swedbank AB sumokėtą 41 (keturiasdešimt vieną) Eur žyminį mokestį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Algis Norkūnas
Algirdas Taminskas
