Civilinė byla Nr. e3K-3-473-248/2016
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00428-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.12
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centrui „Pušynas“ dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešosios įstaigos vadovo atšaukimą iš pareigų, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovas prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 1TE-149 „Dėl V. N. atšaukimo“ (toliau – ir Įsakymas), grąžinti jį į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, 4000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1999 m. birželio 1 d. ėjo atsakovės direktoriaus pareigas. Atsakovės steigėja ir vienintelė dalininkė yra valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 2015 m. kovo 31 d. įvyko Vidaus reikalų ministerijos posėdis, jo metu buvo aptarta atsakovės veikla, rezultatai, jų atitiktis įstaigos tikslams ir nuspręsta siūlyti vidaus reikalų ministrui svarstyti dėl darbo santykių su ieškovu tęstinumo bei perorganizuoti atsakovės valdymą.
Vidaus reikalų ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1TE-149 „Dėl V. N. atšaukimo“ ieškovas buvo atšauktas iš atsakovės direktoriaus pareigų artimiausią po jo laikino nedarbingumo pabaigos einančią darbo dieną. Įsakyme nurodyta, kad ieškovas atšaukiamas iš pareigų įvertinus jo nepakankamai efektyvią veiklą, kuri konstatuota Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 31 d. posėdžio protokole; Įsakymo priėmimo pagrindas – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 8 dalis.
Ieškovas teigia, kad jis atšauktas iš pareigų neteisėtai ir nepagrįstai, jo darbas buvo vertinamas teigiamai, nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą ieškovu. Įsakymas prieštarauja atsakovės įstatų 21.3 punktui, pagal kurį įstaigos vadovas iš darbo atleidžiamas DK nustatyta tvarka, taip pat šalių sudarytos darbo sutarties 6 punktui, kuriame šalys susitarė, kad įspėjimo terminai, kai darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnio nuostatas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad Įsakyme teisingai nurodytas ieškovo atšaukimo iš pareigų pagrindas, nes pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš darbo pagrindai ir tvarka nustatyti Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 8 dalyje. Įsakyme nurodytas ieškovo atšaukimo pagrindas – Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. kovo 31 d. posėdžio protokole užfiksuoti atsakovės veiklos pažeidimai, dėl kurių kilo nepasitikėjimas ieškovu. Atsakovės valdymo ir veiklos vidaus audito tarpinių rezultatų 2015 m. liepos 1 d. pažymoje nustatyti atsakovės veiklos pažeidimai, todėl šis oficialus rašytinis įrodymas, nors ir parengtas po ieškovo atšaukimo, patvirtina neefektyvią atsakovės veiklą 2013–2015 metais.
Teismas padarė išvadą, kad priimdamas Įsakymą vidaus reikalų ministras pasinaudojo teise atšaukti savo vadovaujamos ministerijos įsteigtos ir jos žinioje esančios viešosios įstaigos vadovą, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Viešosios įstaigos vadovą paskyrusio steigėjo (savininko) teisė atšaukti vadovą iš pareigų yra absoliuti, teisės aktuose nenustatyta jokių reikalavimų, kuriuos reikėtų įvykdyti siekiant pasinaudoti tokia teise. Vidaus reikalų ministras motyvavo ieškovo atšaukimą, šiuos motyvus vėliau patvirtino atsakovės veiklos audito pažyma.
Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis atšauktas iš pareigų dėl asmeninio konflikto su Vidaus reikalų ministerijos pareigūnu, nurodydamas, jog vidaus reikalų ministras turėjo pagrindą išreikšti nepasitikėjimą ieškovu dėl neefektyvios jo vadovaujamos įstaigos veiklos; tokios išvados nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas buvo skatinamas už darbą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovo darbo sutartyje nėra nurodyti jos nutraukimo pagrindai ir tvarka; ieškovo (viešosios įstaigos vadovo) veiklą, taip pat darbo santykių sukūrimą ar nutraukimą reglamentuoja specialusis įstatymas, todėl vidaus reikalų ministras pagrįstai taikė specialiojo Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas. Aplinkybę, kad atsakovės įstatai nebuvo pakeisti pagal naują Viešųjų įstaigų įstatymo redakciją, teismas vertino kaip įrodančią ieškovo nepakankami efektyvų atsakovės administravimą. Teismo vertinimu, nauja Viešųjų įstaigų įstatymo redakcija nesudaro pagrindo ieškovo atšaukimą iš pareigų pripažinti neteisėtu.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 31 d. nutartimi paliko Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą nepakeistą.
Kolegija nesutiko, kad ieškovas atšauktas iš pareigų pažeidžiant jo darbo sutarties 6 punktą. DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta galimybė darbo sutartį nutraukti ne tik DK, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Kadangi ieškovas dirbo viešosios įstaigos direktoriumi, tai kolegija vertino Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija, pagal kurią visuotinis dalininkų susirinkimas skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Šio įstatymo aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl viešosios įstaigos vadovo reikšmės įstaigos veiklos efektyvumui, visuotiniam dalininkų susirinkimui būtina galimybė atšaukti vadovą iš pareigų, jei šis praranda dalininkų pasitikėjimą; tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nesiejama su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, ji grindžiama tik viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas.
Kolegija sprendė, kad, pasikeitus teisiniam reguliavimui, visuotinis viešosios įstaigos dalininkų susirinkimas įgijo teisę atšaukti įstaigos vadovą ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį laikantis ne DK nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos, tačiau pagal Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas. Remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo yra pagrindas nutraukti su įstaigos vadovu sudarytą darbo sutartį.
Kolegija pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovės darbo sutarties sąlygos neriboja įstaigos dalininko teisės atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes tokią dalininkų teisę įtvirtina tiek Viešųjų įstaigų įstatymas, tiek darbo sutarties 10 punktas.
Kadangi Įsakymas priimtas ne DK 129 straipsnio pagrindu, tai kolegija konstatavo, kad šalių sudarytos darbo sutarties 6 punkte nustatyta darbo sutarties nutraukimo tvarka ir įspėjimo terminai nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomi. Viešųjų įstaigų įstatyme nėra nustatyta jokių įspėjimo terminų ar kitų specialių procedūrų, kurių atsakovė privalėjo laikytis nutraukdama darbo sutartį su ieškovu pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.
Kolegija nustatė, kad atsakovės įstatų 21.3 punkte įtvirtinta iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusioje Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijoje nustatyta įstaigos vadovo atleidimo tvarka. Kadangi pasikeitus Viešųjų įstaigų įstatymui įstatai nebuvo pakeisti, tai juose nurodyta viešosios įstaigos vadovo atleidimo tvarka nebeatitinka galiojančiame įstatyme nustatytos specialios įstaigos vadovo atšaukimo tvarkos. Remdamasi šios nutarties 12 punkte nurodytais argumentais kolegija konstatavo, kad atsakovės įstatuose ir DK nustatytos įstaigos vadovo atleidimo tvarkos taikymas neatitiktų Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto paskirties ir tikslų. Be to, Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos savo teisine galia yra viršesnės už lokalinį teisės aktą, todėl, esant prieštaravimų, taikytinos įstatymo nuostatos.
Kolegija nurodė, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo teisė atšaukti įstaigos vadovą nėra siejama su jo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis einant pareigas, ji grindžiama tik viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas. Atsižvelgdama į tai, kad su viešosios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas iš esmės identiškas su akcinės bendrovės vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimui, remdamasi kasacinio teismo praktika, suformuota sprendžiant bendrovės ir jos vadovo ginčus dėl atšaukimo iš vadovo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2012">3K-3-252/2012</a>; kt.), kolegija padarė išvadą, kad įstaigos vadovui dėl jo teisinės padėties keliami kitokie reikalavimai, nei kitiems darbuotojams, ir esminę reikšmę sprendžiant vadovo atšaukimo iš pareigų klausimą šiuo atveju turi įstaigos dalininkų (savininko) pasitikėjimas vadovu. Kaltė, kaip darbuotojo atsakomybės pagrindas, nėra būtina vadovo atšaukimo iš pareigų pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą sąlyga.
Kolegija sprendė, kad byloje ginčijamas Įsakymas neturi individualaus administracinio akto požymių, nes nėra priimtas vidaus ar viešojo administravimo srityje (šalių santykiuose Vidaus reikalų ministerija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip viešosios įstaigos savininkas, turintis Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytas įstaigos dalininko teises ir pareigas), todėl, priešingai nei nurodo ieškovas, Įsakymui netaikomi administraciniam aktui keliami reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį ir Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos bylose, kuriose spręstas vadovo atleidimo iš darbo klausimas, kai jo darbo sutartyje susitarta atleidimo nesant darbuotojo kaltės atveju taikyti DK 130 straipsnyje nustatytus įspėjimo terminus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2010">3K-3-157/2010</a>; 2013 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2013">3K-3-239/2013</a>; kt.). Kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. pasikeitęs su viešosios įstaigos vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimas iš esmės identiškas su akcinių bendrovių vadovu sudarytos darbo sutarties nutraukimo reglamentavimui, tai šioje byloje turėjo būti remiamasi pirmiau nurodytoje praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad darbo sutarties sąlyga, pagal kurią nutraukiant darbo sutartį su vadovu darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, įspėjimo terminai nustatomi pagal DK 130 straipsnį, šalims yra privaloma.
Teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189, 6.193 straipsnių, DK 101 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nevertino tikrosios darbo sutarties šalių valios, sutarties sudarymo aplinkybių, netyrė darbo sutarties 6 punkto nuostatų dėl sutarties nutraukimo, taip paneigdami sutarties privalomumo jos šalims principą. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), nes netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų (darbo sutarties 6 punkto, atsakovės įstatų 21.3 punkto) turinio.
Teismai, spręsdami, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui darbo sutarties 6 punkto nuostatos dėl atleidimo tvarkos automatiškai netenka galios, netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies bei 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, neatsižvelgė į tai, kad šalims nedraudžiama susitarti dėl kitokių, nei nustatytos teisės aktuose, ar papildomų darbo sutarties sąlygų (DK 95 straipsnio 4 dalis); jeigu dėl jų susitariama, tokios sąlygos tampa privalomos darbo sutarties šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys buvo susitarusios dėl konkrečios kasatoriaus darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK nustatyta tvarka), tai teismai nepagrįstai ja nesivadovavo, taip paneigdami sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), netaikydami favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo.
Šalys susitarė dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK nuostatas, todėl, pasikeitus viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų teisiniam reguliavimui, atsakovė turėjo pasirūpinti darbo sutarties pakeitimu. To nepadariusi, ji nepagrįstai reikalauja taikyti Viešųjų įstaigų įstatymą. Remiantis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtina contra proferentem (prieš įrodinėjantįjį) taisykle, DK 101 straipsnio 2 dalimi, ginčo šalių darbo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos darbdavio, kaip darbo sutartį rengusios ir jos sąlygas pasiūliusios darbo sutarties šalies, nenaudai ir viešosios įstaigos vadovo, kaip tas sąlygas priėmusios darbo sutarties šalies, naudai.
Atsakovė, manydama, kad kasatoriaus (darbuotojo) veiksmai yra kalti, privalėjo juos fiksuoti ir nurodyti Įsakyme. Kadangi kasatoriaus kaltė nebuvo nustatoma, tai jis galėjo būti atleistas tik prieš tai jį įspėjus ir sumokėjus išeitinę išmoką bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Tai, kad kasatorius atleistas remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi (atšaukimo iš pareigų institutas), patvirtina, jog nebuvo nustatyta kasatoriaus kaltė.
Teismai netinkamai išsprendė darbo įstatymų ir darbdavio vidaus norminių aktų, steigimo dokumentų konkurencijos klausimą – nepagrįstai konstatavo, kad Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos savo teisine galia yra viršesnės už lokalinį teisės aktą, todėl, esant prieštaravimų tarp šių teisės aktų, taikytinos įstatymo nuostatos. Kadangi juridinis asmuo veikia pagal savo steigimo dokumentus (CK 2.46 straipsnis), o atsakovės įstatų 21.3 punktas neprieštaravo Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 daliai, nustatė palankesnę kasatoriui darbo sutarties nutraukimo tvarką (pagal DK), tai, remiantis CK 2.46 straipsnio 2 dalimi, atsakovė, nutraukdama darbo santykius su kasatoriumi, privalėjo vadovautis savo įstatų nuostatomis.
Atsakovės įstatų 21.3 punkte, reglamentuojančiame kasatoriaus atleidimo iš darbo tvarką, buvo nustatytos jam palankesnės, nei nustatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, atleidimo sąlygos (kad vadovas skiriamas ir atleidžiamas DK nustatyta tvarka), todėl, vadovaujantis DK 11 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata. Kadangi atsakovės įstatai buvo pakeisti tik 2015 m. rugsėjo 24 d. (po kasatoriaus atleidimo), o iki tol galiojusių įstatų redakcija įregistruota, kai Viešųjų įstaigų įstatyme nebuvo nustatyta absoliuti visuotinio dalininkų susirinkimo teisė atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų, tai kasatorius negalėjo būti atšauktas iš pareigų remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi; turėjo būti taikomos DK įtvirtintos procedūros.
Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą. Savo nesutikimą su kasaciniu skundu atsakovė grindžia šios nutarties 12–16 punktuose nurodytais argumentais.
Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismai nenukrypo nuo kasatoriaus nurodomos kasacinio teismo praktikos (šios nutarties 19.1 punktas). Jie vertino kasatoriaus atleidimo aplinkybes, atleidimo pagrindą ir konstatavo, kad jis atleistas dėl nepakankamai efektyvios veiklos, pareiškus nepasitikėjimą dėl nustatytų pažeidimų, t. y. dėl savo kaltės. Dėl to teismai pagrįstai sprendė, kad darbo sutarties 6 punktas netaikytinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2013">3K-3-239/2013</a> yra konstatuota, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157/2010">3K-3-157/2010</a> suformuluota taisyklė negali būti taikoma, jei nekonstatuojama vadovo kaltė; sprendžiant dėl darbo sutarties nuostatos, įpareigojančios taikyti įspėjimo terminus, kai vadovas atleidžiamas nesant jo kaltės, vadovo darbo veikla ir atleidimo aplinkybės turi būti vertinamos darbo sutartyje nustatytos sąlygos „kai nėra darbuotojo kaltės“ aspektu.
Kadangi dėl darbo sutarties 6 punkto nuostatos šalys susitarė dar iki Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijos, suteikiančios teisę atšaukti įstaigos vadovą, įsigaliojimo, tai negalima teigti, kad šalys susitarė taikyti šią nuostatą ir atšaukiant įstaigos vadovą pagal Viešųjų įstaigų įstatymą.
Vadovo atšaukimo klausimas atsakovės įstatuose aptartas tik jų 21.3 punkte, kuriame nustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo teisė skirti į pareigas ir atleisti iš pareigų įstaigos direktorių. Tačiau tai nereiškia, kad įstaigos dalininkų susirinkimas negali turėti kitų teisių ir pareigų, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, – pagal įstatų 21.19 punktą dalininkų susirinkimas sprendžia kitus įstatyme ir įstatuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, taigi turi ir Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisę atšaukti įstaigos vadovą.
Aplinkybė, kad, pasikeitus Viešųjų įstaigų įstatymui, atsakovės įstatai nebuvo pakeisti, nėra reikšminga. Teismai pagrįstai pripažino, kad Viešųjų įstaigų įstatymas yra aukštesnės teisinės galios nei atsakovės lokaliniai teisės aktai, todėl, priimdamas Įsakymą, vidaus reikalų ministras pagrįstai vadovavosi nauja įstatymo redakcija.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindo
Viešųjų įstaigų steigimą valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, CK, Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, be kitų pakeitimų, buvo įtvirtintas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nuo 2014 m. sausio 1 d. papildyta nuostata, kad kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą, su viešosios įstaigos vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jis skiria ir atšaukia viešosios įstaigos vadovą, nustato darbo sutarties sąlygas. Atšaukimo sąvoka vartojama ir Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 4 dalyje.
Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 17, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų aiškinamajame rašte apibrėžti įstatymo projekto tikslai, vienas kurių – siekis suteikti galimybę viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui atšaukti vadovą. Aiškinamajame rašte akcentuota, kad tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nesiejama su atšaukiamojo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, o būtų grindžiama tik viešosios įstaigos ir viešosios įstaigos vadovo santykių pobūdžiu, kurį lemia pasitikėjimas.
Aiškindamas vadovo atšaukimą iš pareigų reglamentuojančias Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-384-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-384-684/2016">e3K-3-384-684/2016</a> konstatavo, kad vienasmenio viešosios įstaigos valdymo organo reikšmė ir svarba, fiduciarinių (pasitikėjimu grįstų) viešosios įstaigos ir jos vadovo santykių pobūdis lemia jį paskyrusio subjekto teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų absoliutumą. Tik neribojant šios teisės jokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nepriklausomai nuo kaltų veiksmų (ne)buvimo, šia teise galima operatyviai pasinaudoti viešosios įstaigos interesais, vadovui praradus viešosios įstaigos dalininkų (ar kito, vadovą į pareigas paskyrusio subjekto) pasitikėjimą. Atšaukus valdymo organo narį iš jo einamų pareigų, nutrūksta ir jį su juridiniu asmeniu siejantys santykiai, įforminti darbo sutartimi.
Ginčą šioje byloje sprendę teismai konstatavo, kad vidaus reikalų ministras, priimdamas ginčijamą Įsakymą, pasinaudojo teise atšaukti savo vadovaujamos ministerijos įsteigtos ir jos žinioje esančios viešosios įstaigos vadovą, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Kasatorius, nesutikdamas su tokia pozicija, nurodo argumentus, kad jis atleistas neteisėtai, neįvertinus aplinkybės, jog jo atšaukimo iš pareigų galimybė nenustatyta darbo sutartyje ir atsakovės įstatuose, taip pat neatsižvelgus į darbo sutarties 6 punkto nuostatas (šios nutarties 5 punktas) bei dėl to nepagrįstai netaikius DK 130 straipsnyje nustatyto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Įsakymas, kuriuo ieškovas atšauktas iš pareigų, priimtas 2015 m. balandžio 21 d., kai jau galiojo tokią teisę visuotiniam dalininkų susirinkimui suteikianti Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Kasatoriaus ir darbdavės VšĮ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ (atsakovės) atstovo (vidaus reikalų ministro), veikiančio darbdavės vardu, sudarytoje darbo sutartyje tiesiogiai nebuvo nustatyta galimybė kasatorių atšaukti iš pareigų, tokia teisė neįtvirtinta ir atsakovės įstatuose. Pagal darbo sutarties 10 punktą ir įstatų 21.3 punktą, darbo sutartis su įstaigos direktoriumi galėjo būti nutraukta įstatymuose nustatytais pagrindais.
Bylos duomenys patvirtina, kad darbo sutartis su kasatoriumi sudaryta 2002 m. liepos 1 d., jos pakeitimai įsigaliojo nuo 2006 m. sausio 1 d., kai teisės aktuose nebuvo nustatytas viešosios įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų institutas. Nesant įstatyme nustatyto pagrindo, tokia visuotinio dalininkų susirinkimo teisė nebuvo nustatyta ir kasatoriaus darbo sutartyje (pažymėtina, kad darbo sutartyje nebuvo nurodyta ir kitų konkrečių jos nutraukimo pagrindų, tik pateikta nuoroda, jog darbo sutartis gali būti nutraukta įstatymuose nustatytais pagrindais). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad visuotinio dalininkų susirinkimo teisė atšaukti įstaigos vadovą nebuvo nustatyta kasatoriaus darbo sutartyje, neužkerta kelio atšaukti jo iš pareigų, įstatymų leidėjui teisės aktuose įtvirtinus tokią visuotinio dalininkų susirinkimo teisę, kuri neapribota jokiomis specialiomis jos įsigaliojimo (galiojimo laiko atžvilgiu) sąlygomis. Tokia išvada darytina remiantis pirmiau nurodytais Viešųjų įstaigų įstatymo 4, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo tikslais (vienas kurių – suteikti galimybę viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui atšaukti vadovą), taip pat įvertinus aplinkybę, kad kasatoriaus darbo sutarties 10 punkte nurodyta, jog ji gali būti nutraukta įstatymuose nustatytais pagrindais.
Ta aplinkybė, kad atsakovės įstatuose nebuvo įtvirtinta galimybė atšaukti įstaigos vadovą iš pareigų, nekeičia pirmiau nurodytos išvados. Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktuose nustatyta, kad viešosios įstaigos įstatuose turi būti nurodyta visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad viešosios įstaigos dalininkų susirinkimo kompetencijos, vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos ir jo kompetencijos, įstatų keitimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu tai nesiskiria nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytųjų ir apie tai nurodoma tos viešosios įstaigos įstatuose. Įstatuose gali būti ir kitų šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Paaiškėjus, kad įstatuose yra nuostatų, prieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams, įstatai turi būti pakeisti (Viešųjų įstaigų įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Šią bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovės įstatuose įtvirtinta standartinė nuostata, jog visuotinis dalininkų susirinkimas DK nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų įstaigos direktorių (Įstatų 21.3 punktas). Nors teisinis reglamentavimas pasikeitė ir visuotinis dalininkų susirinkimas (jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo – viešosios įstaigos savininkas) įgijo teisę atšaukti viešosios įstaigos vadovą, tačiau atsakovės įstatų 21.3 punktas nebuvo pakeistas ir priimant skundžiamą Įsakymą galiojo teisinio reguliavimo neatitinkanti įstatų redakcija. Esant tokiai situacijai, remiantis šiame punkte nurodytomis Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, konstatuotina, kad viešosios įstaigos savininkas turėjo teisę taikyti ne įstatuose, o Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatose įtvirtintą darbo sutarties pasibaigimo pagrindą ir atšaukti kasatorių iš pareigų (mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg0LTY4NC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-384-684/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-384-684/2016">e3K-3-384-684/2016</a>).
Atsižvelgiant į ginčijamo Įsakymo priėmimo metu galiojusias Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatas, kuriomis visuotiniam dalininkų susirinkimui (viešosios įstaigos savininkui) suteikta teisė atšaukti viešosios įstaigos vadovą, sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad kasatorius galėjo būti atleistas iš pareigų šiuo pagrindu (atsakovės savininkei (Vidaus reikalų ministerijai) praradus pasitikėjimą kasatoriumi).
Dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, kai viešosios įstaigos vadovas atšaukiamas iš pareigų
Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad viešosios įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti (šios nutarties 25 punktas), ji nesiejama su jokiomis papildomomis Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Viešųjų įstaigų įstatyme taip pat nenustatyta visuotinio dalininkų susirinkimo ar viešosios įstaigos savininko pareiga prieš tam tikrą laiką įspėti įstaigos vadovą apie ketinimą atšaukti jį iš pareigų. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog darbo sutartis nutraukiama specialiajame Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis, neatima galimybės įstaigai ar jos atstovui (darbdaviui) ir įstaigos vadovui (darbo santykių subjektui) susitarti dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, ir tokiu atveju šios sutarties sąlygos, jeigu dėl jų šalys susitaria, tampa joms privalomos, t. y. turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (mutatis mutandis žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2013">3K-3-239/2013</a>; kt.); tokios papildomos sąlygos individualizuoja darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-274/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-274/2008">3K-3-274/2008</a>).
Remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad darbo sutartyje, be kita ko, gali būti susitariama dėl specialių absoliučios teisės atšaukti viešosios įstaigos vadovą įgyvendinimo sąlygų (įspėjimo terminų, darbuotojui mokėtinų išmokų ir pan.) ir toks susitarimas nepaneigs šios teisės turinio bei bus privalomas darbo sutarties šalims. Šis išaiškinimas taikomas tiek naujai sudaromoms darbo sutartims ar jų pakeitimams, tiek iki Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo sudarytų darbo sutarčių nuostatoms ta apimtimi, kiek jos teismo nepripažintos neteisėtomis ir dėl to negaliojančiomis.
Minėta, kad kasatoriaus darbo sutartyje, kuri buvo sudaryta iki Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalies pakeitimo ir nebuvo pakeista atsižvelgiant į naują įstatyme įtvirtintą reguliavimą, buvo įtvirtinta sąlyga, jog įspėjimo terminai, kai darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal DK 130 straipsnį (darbo sutarties 6 punktas). Teismai, pripažindami kasatoriaus atleidimą teisėtu, rėmėsi išimtinai Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, o nurodytą darbo sutarties 6 punkto nuostatą aiškino kaip taikytiną tik tais atvejais, kai vadovas atleidžiamas DK 129 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiame straipsnyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, ir apibrėžiami galimi tokio darbo sutarties nutraukimo atvejai, tačiau tai nereiškia, kad atleidimas darbdavio iniciatyva negalimas kituose įstatymuose (DK 124 straipsnio 1 dalis) nustatytais atvejais. Tokiuose įstatymuose gali būti atleidimo pagrindų, savo esme atitinkančių atleidimą darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Minėta, kad viešosios įstaigos vadovo atšaukimas nesiejamas su jo kalte. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad vadovo atšaukimas tais atvejais, kai dėl pasitikėjimo praradimo nėra jo kaltės, savo esme yra atleidimas darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad, teismams sprendžiant dėl kasatoriaus atšaukimo iš pareigų teisėtumo, turėjo būti ištirta ne tik aplinkybė, ar darbuotojas atšauktas esant įstatyme nustatytam pagrindui, bet ir įvertintos jo darbo sutarties nuostatos, be kita ko, įtvirtinančios darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarką. Konstatavus, kad darbo sutartyje nurodyta speciali jos nutraukimo tvarka, kurios taikymas priklauso nuo darbuotojo kaltės (ne)buvimo (ir ji nebuvo pakeista įsigaliojus Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimams), taip pat turėjo būti nustatyti pasitikėjimo atšaukiamu vadovu praradimo pagrindai.
Nagrinėjamu atveju darbo sutartis su kasatoriumi nutraukta remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 8 dalimi, netaikant įspėjimo termino. Bylą nagrinėję teismai tokį atleidimą pripažindami teisėtu, skundžiamuose sprendimuose nenustatė ir nesiaiškino, ar atleidžiant kasatorių konstatuota jo kaltė (ir dėl to atleidimo procedūra buvo teisėta), ar atleidžiant kaltės klausimas nebuvo spręstas (ji nenustatyta) ir dėl to atleidimo procedūros galėjo būti pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltė, kaip darbuotojo atsakomybės pagrindas, nėra būtina vadovo atšaukimo iš pareigų pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą sąlyga (šios nutarties 17 punktas), tačiau nepagrįstai nevertino, ar egzistavo kasatoriaus kaltė, siekiant įvertinti jo atšaukimo iš pareigų procedūros teisėtumą darbo sutarties 6 punkto nuostatų aspektu.
Byloje yra duomenų apie atsakovės veiklos pažeidimus, nepakankamai efektyvų jos administravimą, tačiau nenustatyta, kaip šios aplinkybės vertintos atšaukiant kasatorių iš pareigų – ar jos nurodytos tik kaip aplinkybės, patvirtinančios, dėl kokių priežasčių Vidaus reikalų ministerija prarado pasitikėjimą kasatoriumi (nors Viešųjų įstaigų įstatyme nereikalaujama nurodyti, dėl ko buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu), ar kaip pagrindus, kuriais remiantis kasatoriaus darbo sutartis nutraukta netaikant jos 6 punkte nurodytų įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų. Šios aplinkybės turi būti nustatytos ir įvertinos teismui bylą nagrinėjant iš naujo.
Atsakovė, teigdama, kad kasatorius buvo atleistas iš darbo dėl kaltės, privalo įrodyti, kokiais kaltais veiksmais ji pasireiškė, taip pat kitas aplinkybes, kurios pagrįstų jos taikytą darbo sutarties 6 punkte nurodytą išimtį atleisti kasatorių nenustatant įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo kasatorius, vien aplinkybė, jog jis atleistas iš pareigų remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi (atšaukimo iš pareigų institutas), nepatvirtina, kad nebuvo nustatyta kasatoriaus kaltė. Atšaukimo iš pareigų pagrindas – pasitikėjimo kasatoriumi praradimas – galėjo atsirasti tiek dėl šio asmeninių savybių, tiek dėl kaltų veiksmų (neveikimo), netinkamo administravimo ar kitų aplinkybių. Šioje nutartyje jau buvo nurodyta, kad tam, jog viešosios įstaigos savininkas galėtų priimti sprendimą atšaukti viešosios įstaigos vadovą iš pareigų, nebūtina nustatyti konkrečių priežasčių, dėl kurių buvo prarastas pasitikėjimas įstaigos vadovu, svarbus pats pasitikėjimo praradimo faktas, dėl kurio toks asmuo negali toliau eiti pareigų. Tačiau pasitikėjimo praradimo priežastys svarbios tiriant kasatoriaus atšaukimo iš pareigų procedūros teisėtumą, kuris nagrinėjamu atveju, remiantis kasatoriaus darbo sutarties 6 punkto nuostatomis, siejamas su kasatoriaus kaltės buvimu arba nebuvimu. Nuo aplinkybės, ar nustatoma kasatoriaus kaltė, ar ne, priklauso būtinumas (ne)taikyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminą, taigi ir atsakovės atliktos darbo santykių su kasatoriumi nutraukimo procedūros teisėtumas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas kasatoriaus ieškinys, nepagrįstai nenustatė jo atšaukimo iš pareigų aplinkybių, neįvertino, ar tai buvo padaryta nustačius kasatoriaus kaltę ir dėl to pagrįstai jo neįspėjus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi šios nutarties 35–37 punktuose nurodytos aplinkybės, kurias būtina nustatyti byloje, yra fakto klausimas, o kasacinis teismas bylos faktų netiria (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla perduotina nagrinėti iš naujo. Faktas, ar egzistavo kasatoriaus kaltė, gali būti nustatytas ir jo darbo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Donatas Šernas
