Dėl žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-51-569/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00813-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techtransa” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Andopas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, bei pagal uždarosios akcinės bendrovės „Andopas“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Techtransa”, trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Techtransa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Andopas“ ieškovės UAB „Techtransa“ naudai 1757,96 Eur skolos; 22,27 Eur palūkanų; 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40 Eur žyminio mokesčio ir 471,90 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė pateikė ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini) atlikti transporto priemonės remontą. Vilkikas į UAB „Techtransa“ sunkvežimių servisą buvo pristatytas techniškai netvarkingas, diagnostikos metu buvo nustatyti kuro bei tepalų nutekėjimas ir jų patekimas į aplinką. Apie diagnostikos metu nustatytus gedimus, gedimų šalinimo darbus, preliminarias kainas ir terminus buvo informuota atsakovė. Atsakovė taip pat buvo informuota apie galimybę išsigabenti vilkiką neatlikus jo remonto. Atsakovė pasirinko vilkiką remontuoti. Ieškovė įvykdė atsakovės užsakymus, atliko autotransporto priemonės remonto darbus. Už atliktus darbus ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei 2018-02-13 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) bendrai 1757,96 Eur sumai. Atsakovė atliktus darbus priėmė, kadangi suremontuotą vilkiką atsiėmė iš UAB „Techtransa“ ir naudojasi atlikto remonto rezultatu. Tačiau atsakovė su ieškove iki kreipimosi į teismą dienos už atliktus remonto darbus neatsiskaitė.

2. Atsakovė UAB „Andopas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Techtransa“ 2904 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 65 Eur bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė nurodė, kad dėl laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 – 14 d. nepagrįstai ilgai užsitęsusio transporto priemonės remonto atsakovė patyrė nuostoliu?, kadangi ieškovė pažeidė susitartą transporto priemonės suremontavimo terminą, remonto darbus vis atlikdavo netinkamai, taip nutęsdama transporto priemonės grąžinimą. Atsakovė ir UAB „Parsekas“ buvo pasirašę? 2016-08-23 Transporto paslaugu? teikimo sutarti?, kuria atsakovė buvo įsipareigojusi suteikti transporto paslaugas pagal UAB „Parsekas“ reikalavimą?. Tačiau laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2018-02-12 UAB „Parsekas“ užsakius paslauga?, atsakovė neturėjo galimybės dėl nepagristai užsitęsusio remonto pateikti transporto priemonės atlieku? išgabenimui iš tanklaivio „Dane?“ ir dėl šios priežasties, esant laive nepakankamai vietos atlieku? sandėliavimui, buvo sustabdyti darbai. Nuostoliu? padengimui atsakovei buvo išrašyta sąskaita 2904 Eur sumai. Šia? suma? atsakovė apmokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu atsakovės UAB „Andopas“ priešieškinį atmetė, ieškovės UAB „Techtransa“ ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „Andopas“ ieškovei UAB „Techtransa“: 1757,96 Eur skolos; 22,27 Eur palūkanų; 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 40 Eur žyminio mokesčio ir 471,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostę sutartiniai santykiai kvalifikuotini kaip rangos sutartis, o ne kaip paslaugų sutartis. Todėl apie rangos sutarties ir paslaugų sutarties skirtumus teismas plačiau nepasisakė.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė suremontavo atsakovės automobilį, todėl atsakovė turi pareigą atsiskaityti pagal rangos sutartį. Vertino, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė turi sumokėti atsakovei jos nuostolius dėl neva neatliktų sutartinių įsipareigojimų UAB „Parsekas“, kadangi ji nėra sutarties šalis, o savo sutartinius įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovė prarado teisę remtis remonto darbų trūkumais ir dėl to reikalauti sumažinti darbų kainą ar mokėti ne už visus atliktus darbus. Vertino, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė, jog ji užsakė atlikti vienintelį darbą – pastatyti seperatoriaus filtrus.

7. Teismas sprendė, kad automobilį atsakovė iš ieškovės pasiėmė suremontuotą ir tvarkingą ir jis nuvažiavo nemažai kilometrų. Konstatavo, kad rangos darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai.

8. 2018 m. rugpjūčio 28 d. teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Andopas“ ieškovei UAB „Techtransa“ 883,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Andopas“ prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą bei bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmos instancijos teismas nepaisė teismų praktikoje nurodomos pareigos teisingai išnagrinėti bylą, siekti nustatyti materialią tiesą bei ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas, netinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimo paskirstymą ir vertinimą. Pirmos instancijos teismas iš esmės visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei ir nebevertino, ar ieškovė pagrindė savo teigiamas aplinkybes.

9.2. Atsakovės atstovas teismui pateikė prašymą kaip liudytoją apklausti atsakovės darbuotoją, kuris bendravo su serviso (ieškovės) darbuotojais, kai buvo atliekamas transporto priemonės remontas, tačiau teismas atmetė visus atsakovės atstovo teismo posėdžio metu pateiktus prašymus. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog būtini papildomi įrodymai, pirmos instancijos teismas nesuteikė galimybės apklausti atsakovės darbuotojo, kuris būtent derino visas transporto priemonės remonto sąlygas atsakovės vardu. Tai sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą. Faktas, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, sąlygoja tai, kad geriausiai tas aplinkybes, dėl kurių buvo susitarta, žino asmenys, kurie bendravo dėl transporto priemonės remonto. Teismas matydamas, jog ieškovės ir atsakovės paaiškinimai yra prieštaringi, privalėjo tenkinti atsakovės prašymą apklausti asmenį, kuris derino sąlygas dėl transporto priemonės remonto.

9.3. Ieškovė taip pat turi pagrįsti, kad atsakovė buvo užsakiusi atlikti visus darbus, už kuriuos reikalaujama sumokėti. Šias aplinkybes ieškovė grindžia vien tik išrašyta sąskaita, kurios atsakovė nepriėmė ir nepripažįsta. Jokių kitų įrodymų pagrindžiančių visus atliktus darbus, už kuriuos atsakovės reikalaujama sumokėti, ieškovė nėra pateikusi.

9.4. Atsakovė į servisą transporto priemonę pristatė dėl smulkių remonto darbų, kitų gedimų transporto priemonė neturėjo. Todėl, atsakovės nuomone, kuro purkštukas transporto priemonei faktiškai galėjo būti ir nepakeistas. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime šių atsakovės pasisakymų visiškai neįvertino.

9.5. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepagrindė priešieškiniu prašomos priteisti žalos. Skundžiamo sprendimo 21 pastraipoje nurodė, kad atsakovė net nepateikė jokios sutarties tarp jos ir UAB „Parsekas“. Tačiau pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu atmetė atsakovės prašymą dėl minėtos sutarties pateikimo.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Techtransa“ prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus ir priteisti iš apeliantės UAB „Andopas“ ieškovės UAB „Techtransa“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovei, atstovaujamai kvalifikuoto teisininko, turėjo būti žinoma šalių įrodinėjimo pareiga, ši pareiga buvo išaiškinta ir paties teismo dar iki 2018-07-25 teismo posėdžio. Atsakovė iki 2018-07-25 teismo posėdžio privalėjo pateikti visus turimus ir bylai reikšmingus įrodymus, tačiau to nepadarė. Ieškovė dar atsiliepime į priešieškinį išdėstė visus argumentus bei pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė užsakė vilkiko remonto darbus bei juos priėmė, faktiškai intensyviai eksploatavo suremontuotą vilkiką. Taigi atsakovė dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės turėjo pareigą įrodyti priešingas aplinkybes, reikšti prašymus kviesti liudytojus ar kt. Tačiau tokie prašymai buvo pareikšti bylą jau išnagrinėjus iš esmės.

10.2. Atsakovė reiškė ir priešieškinį, reikalaudama sutartinės atsakomybės taikymo. Šiuo atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti visas sutartinės atsakomybės taikymo sąlygas. Atsakovė, reikšdama priešieškinį, to nepadarė. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį aiškiai išdėstė argumentus, kad priešieškinys yra neįrodytas, nepagrįstas. Tačiau nei iki teismo posėdžio, nei iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, atsakovė jokių įrodymų neteikė, nereiškė prašymų pateikti papildomus įrodymus. Toks prašymas buvo pareikštas tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje. Prašymas aiškiai užvilkintų bylos nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokį prašymą atmetė.

10.3. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ar įrodinėjimo paskirstymo taisyklių, įrodinėjimo naštos atsakovei neperkėlė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad ieškinys yra įrodytas, o priešieškinys – ne. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kokių konkrečiai aplinkybių, kurias turėjo įrodyti ieškovė, įrodinėjimą, teismas perkėlė atsakovei.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Byloje kilo ginčas dėl rangos darbų apimties pagal žodinę rangos sutartį ir užsakovo patirtų nuostolių atlyginimo, kurie atsirado dėl per ilgos darbų trukmės.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys pripažįsta, jog atsakovė 2018-02-06 pristatė ieškovei transporto priemonę (duomenys neskelbtini) tikslu atlikti transporto priemonės remontą, rašytinės sutarties dėl remonto darbų šalys nesudarė, transporto priemonė atsakovei buvo grąžinta 2018-02-12. Iš paraiškos remontui matyti, kad ji nėra pasirašyta. Už atliktus transporto priemonės darbus ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei 2018-02-13 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) bendrai 1757,96 Eur sumai. Atsakovė už ieškovės atliktus darbus neatsiskaitė – nurodė, kad ieškovė savavališkai atliko daugiau darbų, nei atsakovė prašė, atsakovė pageidavo, kad būtų pastatyti tik seperatoriaus filtrai. Atsakovė pateikė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų, kurių nereikėjo atlikti, per ilgai užtrukusių darbų (2018-02-14, 2018-02-19 pretenzijos). Atsakovė taip pat pareikalavo perrašyti sąskaitą (duomenys neskelbtini) sumažinat ją 1096,19 Eur suma, t. y. atsakovė nesutiko mokėti už pakeistą purkštuvą ir jo keitimo darbus. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti skolą už atliktus darbus, atsakovė pateikė priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos teigia patyrusi dėl per ilgai užtrukusios transporto priemonės remonto.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus

14. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad ieškovė, prašydama priteisti skolą, turi pagrįsti, kad atsakovė buvo užsakiusi atlikti visus darbus, už kuriuos reikalaujama sumokėti. Atsakovės teigimu, šias aplinkybes ieškovė grindžia vien tik išrašyta sąskaita, kurios atsakovė nepriėmė ir nepripažįsta, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių visus atliktus darbus, ieškovė nėra pateikusi. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovės nuomone, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai vadovavosi ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo paskirstymą ir vertinimą, iš esmės visą įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei ir nebevertino, ar ieškovė pagrindė savo teigiamas aplinkybes.

15. Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne, šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 644 str. 1 d.). Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK nenumato specialių reikalavimų sudaromos rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį gali sudaryta bet kokia forma, raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais.

16. Kaip jau buvo minėta, šalys nurodė, kad atsakovė pristatė automobilį ieškovei remontui, paraškos remontui nepasirašė. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Atsakovė pripažino, kad pristatė ieškovei transporto priemonę remontui ir sutiko atsiskaityti už atliktus darbus, o ieškovė pripažįsta įsipareigojusi remonto darbus atlikti, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis (CK 6.672 str. 1 d.).

17. Atsakovė teigia, kad ieškovė, atlikdama jo automobilio remonto darbus, su juo nederino nei atliekamų darbų, nei jų kainos. Atsakovė nurodė, kad ji pageidavo, jog būtų pakeisti tik transporto priemonės seperatoriaus filtrai, kitų remonto darbų ji neužsakė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė būtų nepatenkinta atliktų remonto darbų kokybe. Atsakovė 2018-02-12 dieną pasiėmė transporto priemonę, ja naudojasi iki šiol. Atsakovei 2018-02-13 sužinojus, kad darbų ieškovė atliko daugiau, nei ji prašė, už remontą nesumokėjo iš viso ir naudojosi transporto priemone. 2018-02-15 dienos raštu ieškovei pasiūlius pristatyti vilkiką, kad būtų išimtas pakeistas kuro purkštukas ir ieškovė galėtų pakeisti išrašytą sąskaitą, atsakovė to nepadarė. Atsakovė faktiškai priėmė visų atliktų darbų rezultatą, juo naudojasi, transporto priemonės ieškovei purkštuko pakeitimui nepateikė, nenurodė, už kokius dar darbus nesutinka sumokėti. Šios aplinkybės rodo, kad šalys buvo sutarusios dėl tokios darbų apimties, kuriuos ieškovė ir atliko.

18. Pagal CK 6.658 straipsnio 1 dalį užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą. CK 6.658 straipsnio 4 dalis numato, kad jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį. Atsakovei atsiimant transporto priemonę visi remonto darbai jau buvo atlikti – ieškovė jau buvo įvykdžiusi savo prievolę pagal žodinę rangos sutartį. Užsakovo teisė bet kada nutraukti sutartį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis) galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

19. Nors šiuo atveju nėra surašyto atliktų darbų perdavimo akto, ši aplinkybė nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovei įrodžius, kad pagal sutartį savo pareigas įvykdė – atliko sutartus remonto darbus, o atsakovas pasiėmė transporto priemonę ir pradėjo juo naudotis pagal paskirtį, atsakovei atsirado pareiga sumokėti už atliktą darbą. Nors šalys ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo šios pareigos.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė atliko tokius rangos darbus, dėl kurių šalys buvo susitarusios, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės atlyginimą už transporto priemonės remontą.

21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog būtini papildomi įrodymai ir atsakovei pareiškus prašymą kviesti į teismą liudytoju atsakovės darbuotoją, kuris tiesiogiai bendravo su ieškove remontuojant transporto priemonę, pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, ši aplinkybė sąlygojo neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

22. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė vadovaudamasis CPK 251 straipsnio 2 dalimi. Šios dalies nuostatos numato, kad jeigu byloje dalyvaujantys asmenys pateikia teismui papildomos medžiagos arba prašo išreikalauti papildomų įrodymų, teismas gali atmesti pareikštą prašymą, jei jo tenkinimas užvilkins sprendimo byloje priėmimą ir (arba) toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovės pozicija tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio reikalavimų buvo aiški dar pasirengimo nagrinėti bylą metu. Atsakovei buvo žinoma, kad šalys rašytinės rangos sutarties nesudarė, todėl turėjo galimybę iki teismo posėdžio pateikti teismui prašymą dėl į teismo posėdį kviestinų liudytojų. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad šalį byloje atstovavo teisininkas, todėl atsakovė turėjo visas galimybes tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, visas faktines bylos aplinkybes būtina nurodyti dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Kartu turi būti nurodomi bei pateikiami įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Operatyvus įrodymų pateikimas užtikrina galimybę tiek kitai šaliai, tiek teismui kuo skubiau su jais susipažinti, taip pat sklandžiai vykti procesui.

24. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė turėjo galimybę pasirengti bylos nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą tikslu iškviesti liudytoją ir priėmė sprendimą vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais.

Dėl atsakovės reikalavimo atlyginti nuostolius

25. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepagrindė priešieškiniu prašomos priteisti žalos. Atsakovės teigimu teismas jai nesudarė galimybės pateikti papildomus įrodymus – sutartį su UAB „Parsekas“, nes atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

26. Kaip jau buvo minėta šalis turi pareigą pateikti įrodymus pasirengimo nagrinėti bylą metu. Atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, privalėjo pateikti visus turimus įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė tik tuos įrodymus, kuriuos pageidavo pateikti teismui, nors ieškovė atsiliepimu į priešieškinį aiškiai išdėstė argumentus, kad priešieškinys yra neįrodytas. Pirmosios instancijos pagrįstai teismas atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų - sutarties su UAB,,Parsekas‘‘- pateikimo, vadovaudamasis CPK 251 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija motyvų, išdėstytų šios nutarties 22 – 24 punktuose, nebekartoja.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą pripažino neįrodytu ne tik dėl to, jog atsakovė nepateikė minėtos sutarties. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė neturėjo jokių galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus UAB,,Parsekas‘‘ panaudodama kitas jai priklausančias transporto priemones. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl darbų atlikimo termino, kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl vėluojamų atlikti darbų.

28. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CPK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249str.).

29. Taigi nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Tuo tarpu atsakovė, prašydama priteisti nuostolius, neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė sutartį), kad jos patirta žala – UAB,,Parsekas‘‘ sumokėta bauda - priežastiniu ryšiu yra susijusi su ieškovės veiksmais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės priešieškinio netenkino.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo klausimui taikytinas teisės normas. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2018-08-10 sprendimas ir 2018-08-28 papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

32. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 665,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Bylinėjimosi išlaidos neviršija dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, “Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ieškovės advokato darbo laiko sąnaudas, atsiliepimo turinį ir apimtį, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas ieškovei priteisia iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovės UAB „Andopas“, juridinio asmens kodas 152680118, ieškovei UAB „Techtransa“, juridinio asmens kodas 301565849, 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 ct) advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė