Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-131/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.16; 44.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ir R. L. ieškinį atsakovams A. J., uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „Baltic Polis“ dėl žalos atlyginimo.

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 2005 m. gegužės 28 d. įvykusios autoavarijos metu atsakovas A. J., neblaivus vairuodamas automobilį, sužalojo ieškovus, o R. L. priklausantį automobilį sugadino neremontuojamai. Atsakovo vairuoto automobilio vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „Baltic Polis“. Ieškovas R. L. dėl autoavarijos patyrė žalą: 1267 Lt turtinę žalą (ieškovo sūnaus R. L. gydymo išlaidos – 528,23 Lt, išlaidos, susijusios su automobilio transportavimu ir saugojimu – 250 Lt, automobilio išregistravimo išlaidos – 3 Lt, nesumokėta likutinė automobilio vertė – 485,76 Lt) ir 5000 Lt neturtinę žalą (dėl ieškovui padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, buvo nedarbingas nuo 2005 m. gegužės 28 d. iki 2005 m. birželio 10 d., taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus dėl jo sūnui padarytų sužalojimų). Ieškovo R. L. sveikata autoavarijos metu buvo sunkiai sutrikdyta, jam nuo 2005 m. gegužės 28 d. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, jis negali lankyti mokyklos, fiziškai lavintis, turi mokytis namuose, t. y. labai pablogėjo ieškovo R. L. gyvenimas, jis nuolat jaučia skausmą, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl R. L. padaryta neturtinė žala yra 30 000 Lt. Ieškovai, remdamiesi CK 1.5, 6.249, 6.250 straipsniais, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.254 straipsnio 2 dalimi, prašė teismo priteisti subsidiariai iš atsakovų ieškovui R. L. 1267 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui R. L. 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui R. L. iš atsakovo UAB DK „Baltic Polis“ 781,83 Lt turtinei žalai atlyginti, iš atsakovo A. J. 485,76 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovui R. L. priteisė iš atsakovo UAB DK „Baltic Polis“ 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo A. J. 28 273,60 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas, ištyręs ir įvertinęs PVM sąskaitas–faktūras, vaistų pirkimo čekius, nurodė, kad ieškovas R. L. įrodė turtinės žalos dydį. Teismas, vadovaudamasis CK normomis dėl civilinės atsakomybės, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu, nurodė, kad ieškovui R. L. 781,83 Lt turtinę žalą (528,23 Lt ieškovo sūnaus gydymo išlaidų, 250 Lt išlaidų dėl automobilio transportavimo ir saugojimo, 3 Lt automobilio išregistravimo išlaidų) turi atlyginti atsakovas UAB DK „Baltic Polis“, o, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 punktu, Vyriausybės 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, CK 6.251 straipsniu, autoavarijos metu sugadinto automobilio likutinę vertę (485,76 Lt) privalo atlyginti subsidiarusis atsakovas A. J., nes automobilio sunaikinimas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį pripažįstamas žala, kurios piniginė išraiška yra ieškovo patirti nuostoliai, todėl, remiantis CK 6.251, 6.281 straipsniais, žalą padaręs asmuo turi visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Teismas, vertindamas ieškovų argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, rėmėsi medicinos specialistų išvadomis dėl ieškovų patirtų kūno sužalojimų ir pažymėjo, kad ieškovui R. L. buvo padaryta neturtinė žala tiek dėl jo paties kūno sužalojimo, tiek dėl išgyvenimų, susijusių su jo sūnaus sužalojimu (ieškovo, kaip tėvo, išgyvenimai dėl sūnaus sveikatos būklės ir gyvenimo perspektyvų), t. y. su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje vertino aplinkybes dėl neturtinės žalos nustatymo ir nurodė, kad žala ieškovams buvo padaryta dėl kaltų atsakovo A. J. veiksmų (jis transporto priemonę vairavo neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles), todėl jis yra subsidiariai atsakingas, t. y. šis atsakovas dirba ir gauna nedideles, tačiau nuolatines pajamas, o jo civilinę atsakomybę apdraudusi UAB DK „Baltic Polis“ privalo atlyginti ieškovams neturtinę žalą neviršydamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų ribų. Teismas vertino atsakovo A. J. pateiktus dokumentus dėl jo gautų pajamų, aplinkybę, kad atsakovas teikia materialinį išlaikymą nepilnametei dukteriai, ir padarė išvadą, jog ieškovų pareikšti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertinus šios žalos apimtį ir sunkumą, yra ne per dideli, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį; esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Dėl to teismas, vadovaudamasis CK 6.245, 6.254 straipsniais, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, priteisė ieškovui R. L. iš atsakovo UAB DK „Baltic Polis“ 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o kitą ieškovams padarytos neturtinės žalos sumą subsidiariai priteisė iš atsakovo A. J.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą, 2006 m. birželio 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatė, kad atsakovas A. J. buvo pripažintas kaltu dėl autoavarijos, kurios metu buvo sužaloti ieškovas ir jo nepilnametis sūnus, ir nurodė, kad ieškovai įrodė dėl nelaimingo atsitikimo patirtos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą; motyvavo, kad nereikia papildomai įrodyti autoavarijos metu patirtų fizinio skausmo ar dvasinių išgyvenimų. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimu ieškovui R. L. tiek už jam pačiam sukeltą skausmą, dvasinius išgyvenimus, tiek už tai, kad jis išgyveno dėl savo sūnaus sveikatos, nes šio ieškovo, kaip R. L. tėvo, išgyvenimai iki greitosios pagalbos atvykimo buvo itin skausmingi, sukėlė ypatingą nerimą, nuolatinis rūpinimasis vaiku ligoninėse, laukiant operacijų rezultatų, vaiko mokymosi organizavimas namų sąlygomis taip pat sukėlė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl neturtinės žalos ieškovui R. L. priteisimo, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiui po eismo įvykio išsivystė trauminė galvos smegenų liga, jis negali lankyti mokyklos, dėl to jaučia ypač sunkius dvasinius išgyvenimus ir fizinius skausmus, sumažėjo jo bendravimo galimybės, liga turės pasekmių ateityje, šiam ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis nėra labai didelis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į kasacinį skundą esmė

Kasaciniu skundu atsakovas A. J. prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą ir sumažinti ieškovui R. L. iš atsakovo A. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 500 Lt, o ieškovui R. L. – iki 4273,60 Lt. Jis kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai įvertino įrodymus dėl ieškovo R. L. patirtos neturtinės žalos dydžio, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, kad neturtinė žala yra tiesiogiai susijusi su asmeniu, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet su juo susiję, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatsižvelgė į šiuos kriterijus ir nepagrįstai ieškovui R. L. priteisė neturtinės žalos atlyginimą dėl jo sūnaus patirtų išgyvenimų. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą, taip pat neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra tik vienas iš kriterijų, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, tačiau bylą nagrinėję teismai, neatsižvelgdami į CK 6.251 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, nepagrįstai priteisė iš kasatoriaus neturtinės žalos dydį, kuris neatitiko jo gaunamų pajamų dydžio. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą. Kasatorius ieškovams žalą padarė dėl neatsargumo, tai yra pagrindas sumažinti priteistą neturtinę žalą.

Atsiliepimu į atsakovo A. J. kasacinį skundą ieškovai prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jie nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, atsižvelgė į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus.

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovas, 2005 m. gegužės 28 d. būdamas neblaivus, įvykdė autoavariją, kurios metu dėl jo kaltės buvo nepataisomai sugadintas ieškovui R. L. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini). Autoavarijos metu ieškovui R. L. buvo padaryti nežymūs sveikatos sužalojimai, sukėlę lengvą sveikatos sutrikdymą, o su juo kartu važiavusiam sūnui R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą pagal BK 281 straipsnio 4 dalį ir nubaustas baudžiamąja tvarka. Atsakovas, kaip transporto priemonės valdytojas, buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK „Baltic Polis“. Dėl atsakovo A. J. padarytos autoavarijos ieškovams R. L. ir jo sūnui R. L. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią jie prašo priteisti iš atsakovo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, ir (ar) nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.

Šioje byloje teismai nustatė, kad atsakovas, būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas R. L., ir dėl šio pažeidimo įvyko autoavarija, kurios metu buvo nepataisomai sugadintas ieškovo automobilis ir sužaloti juo važiavę ieškovai. Turtinę ir dalį neturtinės žalos ieškovams atlygino UAB DK „Baltic Polis“, nes atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, šioje bendrovėje buvo apsidraudęs transporto priemonę savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai nustatyta Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad autoavarijos metu ieškovui R. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o jo sūnui, gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (kirstinė kaktos srities žaizda, atviras skeveldrinis, įspaustinis kaktikaulio lūžis, buvo sumuštos galvos smegenys, dėl to susidarė galvos smegenų sumušimo (kontuziniai) židiniai, taip pat kiti kūno sužalojimai). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu atsakovas A. J. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą nustatytą, BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas atitinkama bausme, o ieškovams, kurie buvo pripažinti nukentėjusiais, pripažinta teisė į jų pareikšto ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti teismui civilinio proceso tvarka.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo peržiūrėti apskųstus teismų sprendimus tik dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, nes mano, kad teismai, priteisdami ieškovams neturtinę žalą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, būtent CK 6.250 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia jam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Fizinio asmens ir jo artimųjų sveikatos sužalojimo atveju fizinis skausmas ar dvasiniai išgyvenimai pasireiškia jo paties ar jam artimų žmonių (šiuo atveju nepilnamečio vaiko) pavojingu gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu autoavarijos metu ir yra vertinami kaip darantys neturtinę žalą tiek dėl to, kad sunkiai buvo sužalotas kartu važiavęs vaikas, tiek dėl pačiam tėvui padaryto nežymaus sveikatos sužalojimo, nes abu kentėjo nuo fizinio skausmo ir dvasinių išgyvenimų. Be to, tėvui didelius dvasinius išgyvenimus sukelia ir tai, kad po sunkaus sūnaus sveikatos sužalojimo jo akivaizdoje šis dar iki šiol yra gydomas ir nėra aišku, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant. Teismai, įvertinę minėtas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad abu ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš jo padariusio asmens, nes ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismai, nustatydami ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į ieškovams padarytų sveikatos sužalojimų laipsnį ir jų pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, kad žala buvo padaryta dėl didelio neatsargumo, nes atsakovas vairavo automobilį neblaivus, atsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, nes jis dirba ir turi nuolatines pajamas, yra jaunas, gali gauti didesnes pajamas. Be to, žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų ir jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; bylos Nr. 3K-7-255/2005, procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.8, paskelbta Teismų praktika 24, p. 68–79). Ieškovams iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per didelis.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, teisingai nurodė, kad iš atsakovo A. J. priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius dokumentus pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Algimantas Spiečius