Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ ir T. K. prašymus nustatyti skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalį

Civilinė byla Nr. 3K-3-599/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07842-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 113.6.1.3; 129.17; 129.20.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Algio Norkūno (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutarties ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Šebsta“ ir T. K. prašymus nustatyti skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalį, suinteresuoti asmenys G. M., D. M., antstolis Vitalis Milevičius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl galimybės nagrinėti bylą, kurioje reiškiamas reikalavimas nustatyti skolininko turto, sutuoktiniams priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalį (CPK 667 straipsnis), kai iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo; kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutuoktinių turtinėms teisėms taikymą (CK 3.67 straipsnio), aiškinimo ir taikymo.

Antstolis V. Milevičius vykdo Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2011 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 101 521,10 Lt išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojo T. K. naudai ir Kauno miesto 22-ojo notarų biuro 2011 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 764 078 Lt išieškojimo iš skolininko G. M. išieškotojo UAB „Šebsta“ naudai. Vykdomieji dokumentai priimti vykdyti atitinkamai 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. balandžio 13 d. 2011 m. vasario 24 d. patvarkymu buvo areštuotas G. M. ir D. M. turtas bei turtinės teisės ne mažesnei kaip 101 521,10 Lt sumai. Antstolis 2011 m. balandžio 26 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojams T. K. ir UAB „Šebsta“ bei bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojams D. M. ir G. M. kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo. Duomenų apie D. M. ir G. M. vedybų sutarties sudarymą Vedybų sutarčių registre nėra, jų turtas nėra padalytas. D. M. dirba (duomenys neskelbtini). 2011 m. balandžio 4 d. patvarkymu areštuotos lėšos jos sąskaitose. 2011 m. balandžio 12 d. patvarkymu areštas sąskaitai, esančiai AB SEB banke, į kurią pervedamas D. M. darbo užmokestis, buvo panaikintas. D. M. vardu AB banke „Swedbank“ atidarytoje sąskaitoje areštuotų lėšų likutis – 8,28 Lt. 2011 m. balandžio 13 d. areštuotos G. M. vardu įgytos 10 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ akcijų, kurių bendra nominali vertė 10 000 Lt. Į teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu D. M. ir G. M. pirmą kartą kreipėsi 2011 m. birželio 14 d., pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas. 2011 m. rugsėjo 8 d. sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka.

Pareiškėjai UAB „Šebsta“ ir T. K. kreipėsi į teismą su prašymais nustatyti skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjų prašymus patenkino; nustatė, kad kaip bendroji jungtinė nuosavybė G. M. ir jo sutuoktinei D. M. priklauso visos (10 000 vnt.) paprastosios vardinės UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ akcijos, ½ dalis lėšų, esančių D. M. vardu AB banke „Swedbank“ atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 4,14 Lt, ir ½ dalis sutuoktinės D. M. darbo užmokesčio, gaunamo iš VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų.

Teismas, remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad D. M. ir G. M. santuoka sudaryta 1985 m. balandžio 6 d., UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ akcijos G. M. vardu įregistruotos 2010 m. lapkričio 18 d., G. M. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pirmiau nurodytos bendrovės akcijos yra jo asmeninis turtas, padarė išvadą, kad šis turtas, įgytas santuokos metu, priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Nustatęs, kad, atsižvelgiant į G. M. prašymą bei į tai, jog D. M. jokių prieštaravimų nepateikė, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, pripažino, kad skolininkui G. M. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su sutuoktine D. M. priklauso visos (10 000 vnt.) paprastosios vardinės UAB „Modernizacijos finansavimo fondas“ akcijos.

Teismas, spręsdamas dėl D. M. vardu AB banke „Swedbank“ atidarytoje sąskaitoje esančio lėšų likučio (8,28 Lt), nenustatė pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį.

Remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsižvelgęs į byloje nustatytą aplinkybę, kad santuokos nutraukimo byla iškelta jau po to, kai buvo pradėtas priverstinis skolų išieškojimas iš skolininko G. M., sutuoktiniai CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos nenuginčijo, neįrodė, kad paskutinius kelerius metus nebetvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, kad D. M. gaunamą darbo užmokestį naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę, G. M. ir D. M. santuoka dar nenutraukta, bendras turtas nepadalytas, teismas sprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad skolininkui G. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės D. M. darbo užmokesčio.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų G. M. ir D. M. atskiruosius skundus, 2013 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

Remdamasis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsižvelgęs į tai, kad D. M. ir G. M. santuoka bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nutraukta, turtas nepadalytas, sprendė, jog, nors pagal CK 3.67 straipsnio, kuriuo remiasi sutuoktiniai, nuostatas santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad darbo užmokestis priklauso D. M. asmeninės nuosavybės teise nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme.

Teismas pažymėjo, kad vien teismui pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo bei pradėta civilinė byla nepaneigia CK 3.88 straipsnyje numatytos sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos. Šios prezumpcijos G. M. ir D. M. nenuginčijo, nes nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog paskutinius kelerius metus jie nebetvarko bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, neįrodė, kad D. M. savo gaunamą darbo užmokestį naudoja kaip savo asmeninę nuosavybę; patys sutuoktiniai neginčija fakto, kad gyvena kartu, nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad skolininkui G. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio.

Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjų UAB „Šebsta“ ir T. K. prašymus atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Dėl CK 3.67 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 2 dalies taikymo

Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.67 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 2 dalį. Sutuoktiniai dar iki ieškinio ar pareiškimo dėl santuokos nutraukimo padavimo teismui nustoja tvarkyti bendrą ūkį, nebekuria bendrosios jungtinės nuosavybės. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, ne nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Būtent nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momento sutuoktinių turtui nebegali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina CK 3.67 straipsnio 2 dalies turinys. Pagal šią nuostatą sutuoktinis turi teisę prašyti teismo nustatyti ankstesnį, nei CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatytą, momentą, nuo kurio atsiranda teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms.

Dėl CPK nuostatų netinkamo taikymo

Teismo veiksmai – sutuoktinių turto padalijimo klausimo pagal prašymą vykdomojoje byloje pirmesnis išnagrinėjimas, nei kasatorės pateikto ieškinio dėl santuokos nutraukimo, kuriame, be kita ko, pareikštas reikalavimas padalyti jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pažeidžia CPK 5 straipsnyje įtvirtintas jos procesines teises (kreiptis į teismą ir reikalauti padalyti bendrą nuosavybę pagal pateiktą ieškinį ginčo teisenos tvarka). Pareiškėjai (šioje byloje) turėjo teisę įstoti į bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (3.126 straipsnis) ir šia teise pasinaudojo – dalyvauja trečiaisiais asmenimis kasatorės ir G. M. santuokos nutraukimo byloje. Nors klausimas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo nagrinėjamas ir toje byloje, šios bylos nebuvo sujungtos. Remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šioje byloje teismas negalėjo nustatinėti kasatorės ir jos sutuoktinio turto dalių bei padalyti turto, kol neišspręstas ginčas kitoje civilinėje byloje, nes: 1) byla dėl santuokos nutraukimo buvo iškelta anksčiau už šią bylą; 2) nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo ieškinio teisenos tvarka, šalys turi daugiau teisių tiek reikalavimų teikimo, tiek ir įrodinėjimo prasme, nei nagrinėjant bylą vykdymo procese CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsiliepime į kasacinį skundą UAB „Šebsta“ prašo skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo tokius esminius nesutikimo su suinteresuoto asmens D. M. kasaciniu skundu argumentus:

1. Dėl CK 3.67 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 2 dalies taikymo

Teismai teisingai aiškino ir taikė CK 3.67 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 2 dalį, vienodai išaiškino įstatymo nuostatą, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos bylos iškėlimo. Kasatorė klaidinamai nurodo teismų procesiniuose sprendimuose išreikštą poziciją, neva CK 3.88 straipsnyje numatyta prezumpcija galioja iki teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos. Teismų pateikti CK 3.88 straipsnio išaiškinimai paneigia šį kasatorės argumentą, nes teismai sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos galiojimą siejo su įstatyme nustatyta sąlyga, t. y. kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), o ne su kasatorės nurodyta sąlyga.

Nesutiktina su kasatorės argumentu, kad remiantis CK 3.67 straipsnio 1 dalimi, CK 3.88 straipsnio 2 dalimi nustatyta prezumpcija nuo bylos iškėlimo momento įgytam turtui ir turtinėms teisėms baigiasi: santuokos nutraukimo bylos iškėlimas nekeičia turto rūšies. Kasatorės santuoka nėra nutraukta, o bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo faktas savaime nereiškia sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų bendrumo pabaigos iki nebus teismo išspręsti santuokos nutraukimo padariniai.

Kasatorė asmenine nuosavybe laiko tik darbo užmokestį, tačiau akcijų ir lėšų sąskaitoje tokiu turtu nelaiko ir iš esmės sutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šio turto padalijimo.

2. Dėl CPK nuostatų netinkamo taikymo

Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad pažeista CPK 5 straipsnyje nustatyta procesinė teisė jai kreiptis į teismą ir reikalauti padalyti bendrą nuosavybę pagal ginčo teisenos tvarka pareikštą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išaiškino, kad, nagrinėdamas prašymus pagal CPK 667 straipsnį, teismas bendro sutuoktinių turto nepadalija, o individualizuoja (nustato) skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Kasatorės nurodyta CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teisė (ieškovės teisių neturėjimas šioje byloje) nepažeista, nes teismas priėmė nagrinėti jos reikalavimą nutraukti santuoką. Išieškotojų prašymas galėjo būti nagrinėjamas atskirai nuo kasatorės prašymo nutraukti santuoką, nes įstatymas nedraudžia kasatorei skolininko turto dalies bendroje nuosavybėje individualizavimo atveju prašyti teismo kitaip padalyti bendrą sutuoktinių turtą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos, kurioje reiškiamas reikalavimas nustatyti skolininko turto, sutuoktiniams priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise, dalį nagrinėjimo, kai iškelta byla dėl santuokos nutraukimo

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo įmonės Murmansk Shipping Company pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Š., J. Š. dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2005">3K-3-586/2005</a>). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų (išieškotojų) H. Ž. ir kt. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-423/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-423/2006">3K-3-423/2006</a>).

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. K. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 3.59 straipsnį, remiantis CK 3.62 straipsnio 3 dalimi, teismas, nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinių kaltės, be kita ko, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, jei turtas nepadalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis V. Milevičius vykdo 2011 m. vasario 8 d. ir 2011 m. kovo 28 d. išduotus vykdomuosius dokumentus (priimti atitinkamai 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. balandžio 13 d.) dėl skolos išieškojimo iš skolininko (suinteresuoto asmens) G. M.; 2011 m. vasario 24 d. buvo areštuotas kasatorės ir jos sutuoktinio turtas ir turtinės teisės ne mažesnei kaip 101 521,10 Lt sumai; antstoliui 2011 m. balandžio 27 d. pasiūlius, išieškotojai kreipėsi į teismą dėl skolininko G. M. turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo. Taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai į teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutikimu pirmą kartą kreipėsi 2011 m. birželio 14 d., tačiau pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas, kreditoriams nesutikus su sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis ir pareiškėjams nepateikus naujos sutarties; 2011 m. rugsėjo 8 d. kasatorė teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1752-127/2013), kuriuo, be kita ko, prašo padalyti santuokoje įgytą turtą, pripažinti prievoles, kylančias iš 2011 m. sausio 5 d. ir 2011 m. sausio 21 d. paprastųjų vekselių, G. M. išrašytų T. K. ir UAB „Šebsta“, asmeninėmis jo prievolėmis; ši byla neišnagrinėta (sustabdyta), kasatorės ir jos sutuoktinio santuoka nenutraukta, turtas ir prievolės nepadalytos.

Kasatorė teigia, kad pirmiausia teismai turėjo išnagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka ir tik po to nustatinėti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Teisėjų kolegija laiko šį kasatorės argumentą teisiškai pagrįstu. Pažymėtina, kad šioje byloje, kurioje nagrinėjama dėl vienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies nustatymo, sprendžiant kilusį ginčą, būtina remtis pirmiau nurodytomis materialiosios ir proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis ne tik skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, bet ir santuokos nutraukimą, sutuoktinių turto padalijimą, jas aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, normų logines sąsajas. Esminę reikšmę turi teismų nustatyta faktinė aplinkybė – kasatorės ir suinteresuoto asmens (skolininko) G. M. santuokos nutraukimo bylos iškėlimas. Toje byloje tuo pat metu, be kita ko, būtų visapusiškai ir išsamiai nagrinėjamas platesnio pobūdžio – viso sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad, nagrinėjant kreditorių (išieškotojų) prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, ginčo teisenos tvarka nagrinėjamos bylos rezultatas, joje nustatytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios šios bylos nagrinėjimo rezultatui, t. y. skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje, kai yra aišku (nustatyta), koks turtas jai priskirtinas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant tokiai situacijai, kokia yra šioje byloje, t. y. esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nepagrįstai, netinkamai aiškindami ir taikydami pirmiau nurodytas teisės normas, išnagrinėjo šią bylą pirmiau santuokos nutraukimo bylos.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla, teismas privalo šią bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) kitoje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas; 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai netaikė bylos sustabdymą reglamentuojančių CPK nuostatų.

Dėl CK 3.67 straipsnio 1 dalies ir 3.88 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2011">3K-3-487/2011</a>); kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-490/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-490/2007">3K-3-490/2007</a>). Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos. Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė.

CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Procesinės sutuoktinių pareigos, nustatytos prezumpcijoje dėl sutuoktinių turto režimo įrodinėjimo taisyklių, nepriskirtinos sutuoktinių turtinėms teisėms. Dalis sutuoktinių turtinių teisių yra susijusios su sutuoktinių turto teisiniu režimu. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, bet teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Šioje normoje nustatyti padariniai taikomi priklausomai nuo teismo nustatytų aplinkybių ir jų kvalifikavimo pagal CK 3.67 straipsnio 1 ar 2 dalį.

Santuokos nutraukimo bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad būtent nuo to momento sutuoktiniai nustoja kartu gyventi. Faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Vien gyvenimas bendroje ar vienam iš sutuoktinių priklausančioje vienoje patalpoje nepatvirtina sutuoktinių gyvenimo kartu aplinkybės. Ji suprantama kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais.

Pažymėtina, kad nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl kasatorės darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais bei materialiosios teisės normomis, tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Nagrinėjamoje byloje CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu. Šie argumentai patvirtina, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 69,37 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas

Juozas Šerkšnas