Baudžiamoji byla Nr. 2K-80/2013
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00379-2005-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.2, 2.3.6.4.5.2,2.4.2.1, 2.4.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,
gynėjui advokatui Jonui Korsakui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro J. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžių.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį dvejiems metams laisvės apribojimo, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį vieneriems metams šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės apribojimo, su kiekviena iš šių bausmių paskiriant jam įpareigojimą be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokslu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
Be to, nuosprendžiu A. V. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiu taip pat nuteisti V. M., A. R., S. S., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Iš nuteistojo A. V. solidariai su nuteistaisiais V. M., S. S., A. R., A. M. priteista nukentėjusiajai V. K. 24 730 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam M. D. 22 650 Lt turtinės žalos ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš A. V. solidariai su V. M. nukentėjusiajam V. J. solidariai priteista 8 778 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kitiems nukentėjusiesiems turtinės bei neturinės žalos atlyginimas priteistas iš kitų nuteistųjų.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo nuteistajam S. S. ir sušvelninta jam paskirta bausmė; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliams „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „BMW 730“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pratęstas šių transporto priemonių laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas; atmesta prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo skiriant bausmę A. V.; atmestas nuteistojo A. V. apeliacinis skundas. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. V. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su V. M., A. R., S. S., panaudoję šaunamąjį ginklą, apiplėšę pagrobė didelės vertės turtą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. V. M., turėdamas išankstinę informaciją apie tai, kad V. K. ir M. D., gyvenantys Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), disponuoja didele pinigų suma bei įvairiais garsių dizainerių rūbais, iki 2006 m. spalio 26 d. pasiūlė A. R., A. V., S. S. ir A. M. (jam byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais) padaryti plėšimą. Susitarus V. M., veikdamas organizuota grupe su A. R., A. V., S. S. ir A. M. suplanavo plėšimo eigą, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. V. M. turėjo stebėti aplinką lauke, kad galėtų įspėti A. R., A. V., S. S. ir A. M. tuo atveju, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai, tuo tarpu A. M., būdamas be veidą dengiančios kaukės, turėjo paskambinti į V. K. ir M. D. buto duris, o nukentėjusiesiems jas atidarius, A. R., S. S. ir A. V., užsidėję kaukes, ir A. M., grasindami turimais šaunamaisiais ginklais turėjo įsiveržti į V. K. ir M. D. butą, panaudodami fizinį smurtą bei grasinimus palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą ir pagrobti bute laikomus daiktus. 2006 m. spalio 26 d., apie 10 val., V. M., vykdydamas iš anksto aptartą nusikaltimo planą kartu su kitais organizuotos grupės nariais A. R., A. V., S. S. ir A. M., atvyko prie Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) esančio namo. Po to, V. M. pasilikus lauke prie namo stebėti aplinką, kiti organizuotos grupės nariai – A. R., A. V., S. S. ir A. M. – nuėjo prie (duomenys neskelbtini) buto. A. M. paskambinus į duris, o M. D. jas atidarius, A. R., A. V. ir S. S., užsidėję iš anksto paruoštas kaukes, ir A. M. be kaukės įsiveržė į butą, kur grasindami turimais šaunamaisiais ginklais bei panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą prieš nukentėjusiuosius V. K. ir M. D. sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, surišo rankas bei kojas, bute rastais ir su savimi atsineštais laidais bei grasindami susidorojimu uždengė juos striuke ir antklodėmis. Taip atėmę nukentėjusiesiems galimybę priešintis A. R., A. V., S. S. ir A. M. pagrobė nukentėjusiajai V. K. priklausantį turtą: auksinę grandinėlę su hieroglifais 2 000 Lt vertės, platininį žiedą su deimantais 4 000 Lt vertės, balto aukso žiedą su safyrais ir deimantais 2 500 Lt vertės, balto aukso grandinėlę su pakabuku 500 Lt bendros vertės, sidabrinę grandinėlę „Tifani“ 800 Lt vertės, sidabrinę grandinėlę 100 Lt vertės, auksinę grandinėlę-apyrankę 700 Lt vertės, auksinį žiedą su rubinu 2 000 Lt vertės, auksinį žiedą laivelio formos 2 000 Lt vertės, auksinį pakabuką monetos formos 200 Lt vertės, sidabrinius auskarus 100 Lt vertės, įvairią moterišką bižuteriją bendros 800 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung 350“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 740 Lt vertės su jame buvusia SIM kortelę „Tele 2 pildyk“ 20 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį „Compaq“ 1 500 Lt vertės, skaitmeninį fotoaparatą „Casio“ su odiniu dėklu bendros 1 000 Lt vertės, moterišką rankinį laikrodį „Gucci“ 800 Lt vertės, keturis laikrodžius bendros 1 250 Lt, 2 800 Lt, šio buto raktų 2 komplektus bendros 500 Lt vertės, automobilio „BMW 316“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktą su signalizacijos pulteliu bendros 400 Lt vertės, iš viso pagrobė V. K. turto už 24 730 Lt; be to, nukentėjusiajam M. D. priklausantį turtą: rankinį laikrodį „Nike" 800 Lt vertės, rankinį laikrodį „Bvlgary“ 200 Lt vertės, juodos spalvos odinę vyrišką striukę 500 Lt, verstos odos striukę „Zara“ 400 Lt vertės, dryžuotą treningą 200 Lt vertės, 600 Lt grynųjų pinigų, kvepalus „Versace“ 200 Lt vertės, naujus vyriškus marškinėlius ilgomis rankovėmis po 110 Lt, bendros 1 430 Lt vertės, 11 vnt. vyriškų megztinių po 140 Lt, bendros 1 540 Lt vertės, 11 vnt. moteriškų marškinėlių ilgomis rankovėmis po 120 Lt, bendros 1 320 Lt vertės, 17 vnt. moteriškų džinsų po 200 Lt, bendros 3 400 Lt vertės, 6 vnt. po 180 Lt, bendros 1 080 Lt vertės, 24 vnt. vyriškų džinsų po 200 Lt vertės, bendros 4 800 Lt vertės, 6 vnt. vyriškų marškinėlių ilgomis rankovėmis po 110 Lt, bendros 660 Lt vertės, tašytę „D and G“ 200 Lt vertės, tašytę „Luis Vuiton“ 250 Lt vertės, 3 vnt. vyriškų piniginių po 90 Lt, bendros 270 Lt vertės, 4 vnt. diržų po 90 Lt, bendros 360 Lt vertės, 4 vnt. vyriškų megztinių po 150 Lt, bendros 600 Lt vertės, 5 vnt. vyriškų bliuzonų po 130 Lt, bendros 650 Lt vertės, 4 vnt. vyriškų striukių po 300 Lt, bendros 1 200 Lt vertės, vyrišką striukę 250 Lt vertės, moterišką treningą 200 Lt vertės, 4 vnt. moteriškų laikrodžių po 110 Lt, bendros 440 Lt vertės, 9 vnt. vyriškų laikrodžių po 150 Lt, bendros 1 350 Lt vertės. Iš viso pagrobė M. D. turto už 22 900 Lt. Iš viso pagrobė V. K. ir M. D. priklausančio turto už 47 630 Lt.
Be to, A. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad su V. M. veikdami organizuota grupe įvykdė vagystę įsibraudami į patalpą, t. y. A. V., turėdamas išankstinę informaciją apie tai, jog V. J., gyvenantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), disponuoja didele pinigų suma ir per Kalėdas nebus namuose, iki 2006 m. gruodžio 23 d. pasiūlė V. M. ir T. K. (kuriam paskelbta paieška) padaryti vagystę. Susitarus padaryti vagystę A. V., būdamas užsienyje – Ispanijos Karalystėje, veikdamas organizuota grupe su V. M. ir T. K., telefonu suplanavo vagystės eigą, pasiskirstė vaidmenimis, t. y. V. M. ir T. K. tiesiogiai turėjo padaryti vagystę, įsibraudami į minėtą butą, pagal A. V. prieš tai suteiktą informaciją. V. M., veikdamas organizuota grupe su A. V. ir T. K., 2006 m. gruodžio 23–26 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas iš anksto aptartą nusikaltimo planą, sulaužę V. J. buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), durų spynas, pateko į vidų, iš ten pagrobė V. J. priklausantį turtą: 1 040 eurų (atitinka 3 588 Lt), 5 000 Lt, auksinę grandinėlę su auksiniu pakabuku kryžiuko formos 150 Lt bendros vertės. Taip iš viso pagrobė svetimo turto už 8 738 Lt. Po to, V. M. su A. V. ir T. K. pagrobtą turtą pasidalijo.
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius pakeisti: panaikinti šių nuosprendžių dalis, kuriomis nuteistajam A. V. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtos švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės ir paskirti jam pagal BK 180 straipsnio 3 dalį šešerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Kasatoriaus manymu, abiejų instancijų teismai, taikydami nuteistajam A. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog bausmė A. V. paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 180 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrė jam bausmes, nenumatytas šių normų sankcijose. Dėl šio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumo nepasisakė ir apeliacinės instancijos teismas.
Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas A. V. bausmes atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, du apysunkius nusikaltimus, organizuota grupe padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, o tai jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, be to, jis anksčiau buvo teistas (teistumas išnykęs), šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Taip pat teismas įvertino tai, kad po nusikaltimų padarymo praėjus daugiau nei penkiems metams A. V. naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, sukūrė šeimą augina du nepilnamečius vaikus, todėl sprendė, kad jis stengiasi pakeisti gyvenimo būdą ir vertybes, išsiugdyti naujus socialinius įgūdžius ir integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Šias aplinkybes teismas pripažino išimtinėmis, leidžiančiomis daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. V. prieštarautų teisingumo principui, o bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. V. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pagrįstai sprendė, jog taikant laisvės atėmimą būtų pažeistas teisingumo principas, atsižvelgiant į konkrečias šios nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, taip pat ir nuteistojo labai nedidelį pavojingumą.
Prokuroro manymu, abiejų instancijų teismai nesuformulavo konkrečios ir aiškios nuomonės apie A. V. padarytų nusikaltimų pavojingumą. Nuosprendžiuose nurodyta, kad nenustatyta A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta organizuota grupe, kuri didina veikos pavojingumą; apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta nuomone dėl A. V. inkriminuotų nusikaltimų pavojingumo nurodė, kad nors jis žalos neatlygino, veika padaryta tyčia, tačiau vertinant veikos pavojingumą pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, tai vertintina kaip labai ilgas laikotarpis ir rodo sumažėjusį šios veikos pavojingumą. Kasatoriaus teigimu, laikas negali būti aplinkybė, mažinanti veikos pavojingumą. A. V. padaryti nusikaltimai buvo ir yra pavojingi, vienas jų yra sunkus, kiti apysunkiai, visus juos A. V. padarė veikdamas organizuota grupe, savanaudiškai. Prokuroras pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodė svarbias ir objektyvias priežastis, dėl kurių užsitęsė procesas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas dėl šių motyvų pasisakė abstrakčiai nurodydamas, kad nors prokuroras teigia, jog procesas vilkinamas nebuvo, tačiau remdamasis kasacinėmis nutartimis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-219/2010 dėl per ilgo proceso konstatavo, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos procesas vyko per ilgai ir šiuo atveju tai yra pagrindas pripažinti išimtine aplinkybe, leidžiančia taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai sutiko su prokuroro nuomone, jog procesas nebuvo vilkinamas. Procesas užtruko dėl pateisinamų, prokuroro skunde nurodytų ir abiejų instancijų teismams žinomų priežasčių, todėl laikyti tai išimtine aplinkybe, dėl kurios A. V. paskirtos inkriminuotų jam nusikaltimų sankcijose nenumatytos bausmės (taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas), nėra pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismo minimose kasacinėse nutartyse asmenys nebuvo pripažinti kaltais už smurtinius savanaudiškus nusikaltimus, vienoje iš paminėtų bylų asmuo, kuriam taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, buvo neįgalus, dirbo, padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytus nusikaltimus, abiejose bylose nuteistieji asmenys prisipažino padarę inkriminuotas jiems nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, buvo teisiami pirmą kartą. Tokios ar panašios aplinkybės nenustatytos A. V. ir jo bendrininkų byloje – A. V. neigia organizuota grupe padaręs vagystę, neigia supratęs, kad padarė plėšimą, stengėsi išvengti bet kokios žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, nors laikomas neteistu (teistumas išnyko), tačiau teisiamas ne pirmą kartą.
Kartu prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai prieštaringi ne tik vertinant A. V. padarytas veikas ir jų pavojingumą, bet ir vertinant jo asmenybę. Teismai pripažino įrodytu, kad būtent A. V. buvo vagystės, įsibraunant į V. J. butą, iniciatoriumi, jis ne tik žinojo apie daromą nusikaltimą, bet ir planavo, organizavo jį iš Ispanijos, koordinuodamas bendrininkų nusikalstamus veiksmus; organizuota grupe darant plėšimą A. V. vaidmuo taip pat nebuvo antraeilis, jis buvo vienas tiesioginių šio sunkaus nusikaltimo vykdytojų. Nors teismų sprendimuose rašoma, kad byloje nenustatyta A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, veikos padarytos organizuota grupe, kuri didina veikos pavojingumą, tačiau, įvertinus kitas veiką apibūdinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, teismai daro išvada, jog vienintelės įstatyme numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju yra akivaizdžiai per griežta priemonė nubausti nuteistąjį ir pasiekti kitus BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, nes A. V. neteistas (teistumas išnykęs), po nusikaltimų padarymo praėjus daugiau nei penkeriems metams nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė, sukūrė šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, vienas išlaiko nedirbančią žmoną ir vaikus, yra registruotas darbo biržoje, jo šeimos materialinė padėtis yra sunki. Paskyrus A. V. laisvės atėmimo bausmę, jis prarastų galimybę užsidirbti ir išlaikyti bei aprūpinti šeimą, būtų pažeisti sukurti šeimos ir kiti socialiniai santykiai. Prokuroras pažymi, kad teismams galbūt nebuvo žinoma, jog A. V., darydamas nusikaltimus jau buvo vedęs, turėjo vieną mažametį vaiką. Jo šeiminė padėtis nesutrukdė jam padaryti nusikaltimus. Nors teismai ir atkreipia dėmesį į tai, kad A. V. išlaiko šeimą, tačiau, bylos duomenimis, nuteistasis niekur nedirba. Prokuroras abejoja, ar nedirbantis asmuo turi galimybių iš legalių pajamų išlaikyti šeimą, be to, bet kuriam iš šeimas turinčių asmenų, padariusių nusikaltimus, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeisti sukurti šeimos ir kiti socialiniai santykiai ir jie prarastų galimybę užsidirbti ir išlaikyti bei aprūpinti šeimą. Dėl šių aplinkybių teismų sprendimų argumentai apie A. V. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus, nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai, pagrįsdami bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, skyrimo būtinumą A. V., rašė tik apie jo asmenybę, šeimą, tačiau visiškai nepasisakė apie nukentėjusiųjų pažeistas ir iki šiol neatstatytas teises, apie tai, kad būtent A. V. kartu su kitais nuteistaisiais padarė jiems fizinę, moralinę ir materialinę žalą. Padarytos žalos A. V. ne tik neatlygino, bet nesistengė ir nesiruošė atlyginti, tai matyti iš jo veiksmų siekiant išvengti žalos atlyginimo – registruojant turimus automobilius ne savo vardu. Tai rodo A. V. požiūrį į nukentėjusiuosius, jo padarytus nusikaltimus ir patvirtina, kad A. V. nesigaili dėl įvykdytų nusikaltimų. Nuteistojo nesigailėjimą patvirtina ir jo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija – kaltės neigimas.
Kasatoriaus manymu, skiriant bausmes A. V. būtina atsižvelgti į tai, kad jis padarė vieną sunkų ir du apysunkius savanaudiškus tyčinius nusikaltimus, visas nusikalstamas veikas padarė dalyvaudamas organizuota grupe, tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. V. nepripažino dalyvavęs plėšime, neigia įvykdęs vagystę, nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo teistumai išnykę, tačiau tai patvirtina, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, žalos nukentėjusiesiems neatlygino. Įvertinus šias bei skunde nurodytas aplinkybes A. V. skirtinos bausmės, didesnės nei jam inkriminuotų BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmes už BK 180 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, be pagrindo taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuo klausimu paduotą prokuroro apeliacinį skundą, nurodė tik deklaratyvius ir paviršutiniškus tokio sprendimo motyvus. Taigi, nors kasatorius tiesiogiai skunde ir nenurodo, tačiau iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-100/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-100/2008">2K-P-100/2008</a>). Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi kiekvieno apelianto skundas turi būti išnagrinėtas tinkamai, apeliacinės instancijos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje išdėstant motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, jog skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, ir tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties ar nuosprendžio BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme negalima laikyti teisėtais (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-452/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-452/2010">2K-452/2010</a>, 2K-340/2011 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytos pareigos neatliko. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad šis teismas atsakė į visus prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kuriuose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. neteisingai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2008">2K-251/2008</a>, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso, teismų praktikoje siejamas su nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimu (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2011">2K-192/2011</a> ir kt.).
Šioje byloje apeliaciniu skundu prokuroras prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistajam A. V. ir už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą paskirti realias laisvės atėmimo bausmes. Šį prašymą prokuroras grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas asmenybę apibūdinančius duomenis ir ilgą proceso trukmę nepagrįstai pripažino išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti A. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroras nurodė, kad teismas, vadovaudamasis neišsamiais kriterijais, sprendė, jog byloje baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga, atsižvelgdamas tik į bendrą proceso trukmę, tačiau neįvertindamas to, kad procesas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Be to, skunde taip pat buvo nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, t. y. nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytą žalą, nuteistojo kaip organizuotos grupės nario aktyvumo laipsnį, jo asmenybę apibūdinančius faktus, jog jis kaltės nepripažino, po nusikaltimo siekė išvengti padarytos nukentėjusiesiems žalos atlyginimo, taip pat ir tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir kt.
Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, šis teismas prokuroro apeliacinį skundą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo A. V. atmetė apsiribodamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam teisingas bausmes, išsamiai motyvavo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Nutartyje išdėstyti teoriniai samprotavimai apie bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir teisingumo principą, cituojamos atskiros kasacinio teismo nutartys, baudžiamojo įstatymo nuostatos ir iš esmės pakartotos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, panaudotos tiek skiriant nuteistajam bausmes, tiek nustatant nepateisinamai ilgą proceso trukmę. Tačiau aiškių ir konkrečių atsakymų į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo apeliacinės instancijos teismas nepateikė. Šis teismas pagal apeliacinio skundo argumentus vertindamas, ar bylos procesas iš tiesų ilgas, dar kartą pakartojo pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad A. V. nuteistas nuo nusikalstamos veikos praėjus penkeriems metams, t. y. pabrėžė bendrą proceso laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo, tačiau visiškai nenagrinėjo bylos proceso trukmės priežasčių. Teismas neaptarė visų kriterijų ir nepateikė aiškių argumentų, kuriais remiantis turi būti vertinama, ar ilgai trunkantis procesas pažeidžia asmens teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama ne tik suskaičiavus atskirų bylos proceso stadijų trukmę. Teismų praktikoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, t. y. konkrečios bylos sudėtingumas, konkrečių asmenų, kuriems taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą (nagrinėjamoje byloje šiuo aspektu aktualios, be kitų aplinkybių, bylos atskyrimo priežastys), taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas bei kt. Šie kriterijai turėtų būti aptarti ir įvertinti remiantis konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad išvada dėl pernelyg ilgos proceso trukmės, negali būti daroma pasirenkant vienus kriterijus ir nutylint kitus, nevertinant šių kriterijų visumos. Šioje byloje visų reikšmingų bylos aplinkybių, kuriomis galima pateisinti proceso trukmę ar paneigti jos pagrįstumą, analizė neatlikta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistojo teisės ilgai nelikti nežinioje dėl jo baudžiamosios bylos baigties pažeidimo yra neišsami. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskiras nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiais teisiniais argumentais neatsakė į apeliacinio skundo teiginius dėl nusikaltimo pavojingumo laipsnio įvertinimo, nusikaltimu padarytos ir neatlygintos žalos reikšmės bei vengimo ją atlyginti, nuteistojo kaip organizuotos grupės nario darant nusikalstamas veikas vaidmens įvertinimo, taip pat dėl nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo ir kitų skunde keliamų klausimų, susijusių su nuteistojo A. V. asmenybe. Šios aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kontekste itin svarbūs ir reikšmingi.
Kaip jau minėta, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, pasisakė tik dėl šiuos straipsniuose nustatytos laisvės atėmimo bausmės neatitikties teisingumo principui, tačiau nepateikė jokių argumentų, kodėl teisingumo principo neatitinka minėtų BK straipsnių sankcijose nustatytos kitos, švelnesnės bausmės rūšys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo motyvai, rezoliucinėje šio nuosprendžio dalyje nenurodyta, kad bausmė A. V. paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas šios BK bendrosios dalies normos, pažeidė BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neaiškiai nurodė sprendimą dėl A. V. skirtinų bausmių, todėl susidaro įspūdis, kad nuteistajam už BK 180 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės, kurios nenumatytos šių BK normų sankcijose. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą ir pripažinęs, kad bausmė paskirta teisingai, pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkto, reglamentuojančio apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinį, pažeidimo neištaisė, taip pats pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, atmesdamas skundo dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam A. V., neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių skundo argumentų (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimas). Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniu skundu prokuroras prašo konstatavus BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klaidą, pačiam kasacinės instancijos teismui pakeisti žemesniųjų teismų sprendimus paskiriant nuteistajam A. V. naujas bausmes. Vis dėlto kasacinės instancijos teismas tokio nuosprendžio pakeitimo galimybės nagrinėjamoje byloje neturi, nes tektų vertinti teismų anksčiau nenagrinėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėti apeliacines instancijos teismo neatsakytus klausimus. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik tuos klausimus, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir priimtus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 376 straipsnio 1 ir 4 dalis, žemesniųjų teismų neįvertintų aplinkybių tikrinimas ir vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir nepriskirtinas kasacinės instancijos teismo kompetencijai.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistajam A. V. naikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui padarytiems pažeidimams pašalinti. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, pakartotinai patikrinti esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir išdėstyti dėl jų motyvuotas išvadas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam A. V. ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Gintaras Goda
Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas
