Baudžiamoji byla Nr. 2A-1/2013
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01818-2009-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.18.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,
nuteistajam J. S.
gynėjai Kristinai Sandaraitei–Butvilienei,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, atnaujintą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, kurioje J. S. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1, 4, 6 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su pagal BK 213 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. lapkričio 26 d.
Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. K. (V. K.), tačiau prašymų atnaujinti šią baudžiamosios bylos dalį nepaduota.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutartimi nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka byla nenagrinėta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos A. Rakauskienės pranešimo, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių pareiškimą tenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo prašymą tenkinti iš dalies – J. S. nusikalstamą veiką iš BK 213 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams bei, subendrinus bausmes, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
J. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su V. K., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą ir padarė nukentėjusiosioms S. G. ir S. P. 94 000 Lt turtinę žalą, t. y. pasinaudodamas tuo, kad S. G. įgaliojimo Nr. VŠ-322 pagrindu patikėjo L. T. atstovauti jos interesams visose įstaigose, vesti paveldėjimo pagal įstatymą bylą bei valdyti ir tvarkyti visą turtą, o S. P. 2009 m. birželio 3 d. išduoto įgaliojimo Nr. VŠ-1024 pagrindu patikėjo vesti paveldėjimo bylą J. S., atstovauti jai visuose Lietuvos Respublikos teismuose bei parduoti savo nuožiūra nekilnojamąjį turtą, žinodamas, kad L. T. blogai moka lietuvių kalbą ir dėl to jai pasirašomų dokumentų turinys nėra aiškiai suprantamas, turėdamas S. G. jam patikėtus dokumentus – buto, esančio Vilniuje (duomenys neskelbtini), bylą, testamentą, sutartį dėl buto privatizavimo, V. Z. ištuokos bei mirties liudijimus, atsiskaitymo už butą bei dujas knygeles, pažymą dėl palikimo priėmimo, pažymą apie V. Z. mirtį ir disponuodamas jais, susitarė su V. K. suklaidinti L. T. dėl esminių minėto buto pirkimo-pardavimo sutarties aplinkybių, t. y. įtikino L. T., jog S. P. priklausanti ¼ buto dalis pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atiteks S. G.. 2009 m. liepos 3 d. Vilniaus miesto 35-ajame notaro biure, esančiame Vilniuje, Šermukšnių g. 8, pateikė L. T. pasirašyti buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad L. T., atstovaujanti S. G., ir J. S., atstovaujantis S. P., parduoda butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį V. K. nupirko už 90 000 Lt ir L. T. bei J. S. sumokėjo atitinkamai – 67 500 Lt ir 22 500 Lt iki šio sandorio pasirašymo momento. Tokiais veiksmais J. S. ir V. K. nukentėjusiajai S. G. padarė 70 500 Lt, o nukentėjusiajai S. P. 23 500 Lt turtinę žalą.
J. S. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su V. K., turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklastojo bei panaudojo suklastotą dokumentą, taip padarydamas didelės žalos, t. y. 2009 m. liepos 3 d. atvyko į Vilniaus miesto 35–ąjį notaro biurą, esantį Vilniuje, Šermukšnių g. 8, ir notarui melagingai pareiškė, kad V. K. perka, o S. G., kuriai atstovauja L. T., bei S. P., kuriai atstovauja J. S., parduoda butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), už kurį neva V. K. iki sutarties pasirašymo L. T. sumokėjo 67 500 Lt, o J. S. – 22 500 Lt. Taip J. S. suklaidino notarą, suklastojo tikrą dokumentą ir 2009 m. liepos 3 d. pasirašė tariamą sandorį dėl buto pirkimo-pardavimo, kuriuo neva S. G. parduoda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias ¾ dalis, S. P. parduoda jai nuosavybės teise priklausančią ¼ dalį, o V. K. perka butą už 90 000 Lt. 2009 m. liepos 9 d., 9.20 val., visoms šalims pasirašius šią sutartį, notarė A. P. ją patvirtino ir suteikė notarinio registro numerį: 3289-7. Taip nukentėjusiajai S. G. buvo padaryta 70 500 Lt, o nukentėjusiajai S. P. 23 500 Lt turtinė žala.
Taip pat J. S. nuteistas už tai, kad organizavo didelės vertės vertybinio popieriaus – netikro vekselio pagaminimą, laikymą ir realizavimą, t. y. 2009 m. balandžio 2 d., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įgyti teisę į L. T. priklausančius 100 000 Lt, suklaidino ją dėl vekselio paskirties, t. y. nurodė, kad L. T., surašydama vekselį, ištuokos metu išvengs turto dalybų su vyru. J. S. pateikė L. T. tuščią paprastojo vekselio blanką bei užpildytą paprastąjį vekselį, kaip pavyzdį, ir nurodė atitinkamai įrašyti jo diktuojamus duomenis: ties tekstu „suma skaitmenimis ir valiutos kodas“ įrašyti 100 000 Lt sumą, ties tekstu,,išrašymo data“ įrašyti 2009 m. balandžio 2 d., ties tekstu,,mokėjimo terminas“ įrašyti 2009 m. gegužės 2 d., ties tekstu,,pinigų gavėjas“ įrašyti J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ties tekstu,,neprotestuotinas“ įrašyti „neprotestuotinas“ ir ties tekstu,,mokėjimo vieta“ įrašyti (duomenys neskelbtini), Vilnius. L. T. pasirašius vekselio blanką, J. S. jį paėmė ir laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2009 m. gegužės 4 d. (vekseliui apmokėti nustatytos dienos) ir nurodytą dieną jį realizavo, t. y. pateikė apmokėti Vilniaus m. 21–ojo notaro biuro, esančio Vilniuje, Pamėnkalnio g. 28-9, notarei V. Š., tam kad gautų vykdomąjį raštą.
Nuteistasis J. S. 2012 m. liepos 11 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas baudžiamąją bylą atnaujinti dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. J. S. prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 213 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 2 dalį, o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutarties dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – panaikinti.
Nuteistojo teigimu, jo baudžiamąją bylą nagrinėję teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų priimti sprendimai neteisėti.
Prašyme nurodoma, kad BK XXXII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių rūšinis objektas yra valstybės finansų sistema. BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta, papildomais objektais gali būti valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tik tada, kai padarant bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų yra pažeidžiama finansų sistema. Nuteistojo teigimu, iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad jo tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiųjų apgaulę, o paprastieji vekseliai buvo panaudoti, kaip nukentėjusiųjų apgaulės priemonė. J. S. teigia savo veiksmais nesiekęs pakenkti valstybės finansų sistemai ir objektyviai to padaryti negalėjęs. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 1999 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas vekselių naudojimo taisykles, Lietuvos banko platinami vekselių blankai yra rekomenduojami, bet ne privalomi. Tai reiškia, kad valstybė nesiekia griežtai reguliuoti vekselių apyvartos. Paprastojo vekselio atsiradimo apyvartoje conditio sine qua non yra vienas konkretus sandoris, kuriuo vekselio davėjas įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą. Paprastojo vekselio sudarymas nesukelia jokių finansinių prievolių nei privatiems tretiesiems asmenims, nei valstybės institucijoms, taigi atitinkamai ir netikro paprastojo vekselio pateikimas apmokėti jokios grėsmės valstybės finansų sistemai sukelti negali. J. S. teigia, kad byloje nustatyta, jog savo veiksmais jis nesikėsino į normalią vertybinių popierių apyvartą. Panaudodamas apgaulę ir neteisėtai įgydamas reikalavimo teisę pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį į didelės vertės nukentėjusiosios L. T. turtą, jis tiesiogiai kėsinosi į jos nuosavybę.
Prašyme nurodoma, kad XLIII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų rūšinis objektas – dokumentas. Dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu objektas yra dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tiesioginiu dokumento suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią institucijų veiklą, teisinius santykius (kasacinės nutartys Nr. 2K–745/2006, 2K–7–200/2008, 2K–114/2009). J. S. teigimu, 2009 m. liepos 3 d. Vilniaus 35–ajame notarų biure, pasirašant buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3289–7, nebuvo padaryta nusikalstama veika, už kurią kyla atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, jo veiksmuose nėra visų būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Nuteistasis nurodo, kad dėl Vilniaus miesto 35–ojo notaro biuro notarės A. P. galbūt nusikalstamų veiksmų, patvirtinant 2009 m. liepos 3 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą. Pasak J. S., tai papildomai įrodo, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teismuose buvo atliktas neišsamiai, nenustatant visų bylos aplinkybių ir nepatraukiant visų asmenų baudžiamojon atsakomybėn, nenustatant tikro jų vaidmens padarant nusikaltimą, kuriuo buvo siekiama sukčiavimo būdu užvaldyti S. G. ir S. P. turtą (butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)).
Taip pat J. S. nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama jo bylą, nevykdė BPK 320 straipsnio 3 dalyje ir teismų praktikoje nustatytų apeliacinės instancijos teismo pareigų. Teisėjų kolegija neišnagrinėjo svarbiausių apeliacinio skundo argumentų, turinčių esminę reikšmę nustatant tikrąsias J. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes ir teisingai pritaikant baudžiamąjį įstatymą. Teisingas išvadas dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo faktinių aplinkybių teismas gali padaryti tik išsamiai ir nešališkai ištyręs visus bylą liečiančius įrodymus ir įvertinęs jų visumą. Realiai buvusių ir teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas yra esminė aplinkybė bet kurioje byloje sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo šiam klausimui ir šiems apeliacinio skundo argumentams skirti itin didelį dėmesį, o ne formaliai atmesti jų iš esmės neišnagrinėjęs.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi baudžiamoji byla atnaujinta kolegijai nusprendus, kad pagal nuosprendyje ir nutartyje nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog J. S. akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 213 straipsnio 2 dalis.
Nuteistojo J. S. prašymas iš dalies tenkintinas
Dėl J. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 213 straipsnį
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad J. S. 2009 m. balandžio 2 d. turėdamas tikslą įgyti teisę į L. T. priklausančius 100 000 Lt, suklaidino ją dėl vekselio paskirties, t. y. nurodė, kad L. T., surašydama vekselį, ištuokos metu išvengs turto dalybų su vyru. Pasitikėdama J. S., L. T. užpildė jo pateiktą vekselio blanką, nurodydama, kad pagal šį vekselį ji įsipareigoja J. S. grąžinti 100 000 Lt, ir jame pasirašė bei atidavė nuteistajam, nesuprasdama tokio savo elgesio padarinių. 2009 m. gegužės 4 d. J. S. vekselį realizavo – siekdamas gauti vykdomąjį raštą pateikė notarei. Teismai padarė išvadą, kad šie J. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, t. y. J. S. buvo pripažintas kaltu organizavęs didelės vertės vertybinio popieriaus (netikro vekselio) pagaminimą, laikymą ir realizavimą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK XXXII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių rūšinis objektas – valstybės finansų sistema. BK 213 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties tiesioginis objektas – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta. Papildomas objektas gali būti valstybės, ūkio subjektų ar fizinių asmenų materialiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai, padarant bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų, yra pažeidžiama finansų sistema (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-301/2011).
Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad J. S. nesiekė pakenkti valstybės finansų sistemai ir objektyviai to padaryti negalėjo. Paprastojo vekselio surašymas nesukelia jokių finansinių prievolių nei privatiems tretiesiems asmenims, nei valstybės institucijoms, taigi atitinkamai ir netikro paprastojo vekselio pateikimas apmokėti jokios grėsmės valstybės finansų sistemai sukelti negali. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad J. S. tikslas buvo įgyti teisę į svetimą, L. T. priklausantį, turtą. Taigi, savo nusikalstamais veiksmais nuteistasis tiesiogiai kėsinosi į nukentėjusiosios turtą, paprastąjį vekselį panaudodamas kaip apgaulės priemonę. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. S. nusikalstami veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius (apgaule savo naudai įgijo teisę į didelės vertės svetimą turtą), todėl konstatavus, kad J. S. savo veikomis nesikėsino į normalią vertybinių popierių apyvartą, o kėsinosi į konkretaus asmens nuosavybę, jo veika perkvalifikuotina iš BK 213 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 2 dalį ir skirtina šio įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Bausmės dydis skirtinas atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Dėl kitų prašymo argumentų
Pagal BPK 451 straipsnį baudžiamoji byla atnaujinama, jeigu pagal nuosprendyje ir nutartyje nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia palengvinti nuteistojo teisinę padėtį: teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti arba nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį, jo dalį ar punktą, numatanti lengvesnę nusikalstamą veiką; arba, ištaisius BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti paskirtąją bausmę, arba atleisti jį nuo bausmės, suėjus senaties terminui; arba, ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo procesas, jo prasidėjimo pagrindai nėra tapatūs bylos nagrinėjimui kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi baudžiamoji byla atnaujinta esant pagrindui manyti, kad J. S. akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 213 straipsnio 2 dalis. Pagrindo manyti, kad pagal nuosprendyje ir nutartyje nustatytas aplinkybes J. S. akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas dėl nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nebuvo ir nėra, todėl nuteistojo argumentai, susiję su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat kaip ir kiti pareiškime keliami klausimai, nesvarstytini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 17 d. nutartį pakeisti – J. S. nusikalstamą veiką iš BK 213 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su penkerių metų laisvės atėmimo bausme, t. y. su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta bausme, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai
Olegas Fedosiukas
Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
