Administracinė byla Nr. eI3-1834-595/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04493-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1;17.3.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. Z.,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,
trečiųjų suinteresuotų asmenų I. P., D. P., S. M., V. M. atstovei advokato padėjėjai R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. P., D. P., S. M., V. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl leidimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui G. P. (toliau – Statytojas) 2020-11-11 išduoto leidimo rekonstruoti statinį (-ius) Nr. LRS-01-201111-00180 (toliau – Leidimas) galiojimą.
Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Leidimu suteikė teisę Statytojui žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruoti gyvenamąjį namą, statyti inžinerinius tinklus – įvadinius vandentiekio tinklus, statyti inžinerinius tinklus – nuotekų šalinimo tinklą (išvadus) pagal projektuotojo A. B. projektavimo įmonės parengtą projektą „Gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. TP-160704, parengimo metai 2019“ (toliau – Projektas).
Nurodo, kad Inspekcija atliko Leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2021-09-30 parengtu Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-00-210930-00066 (toliau – Patikrinimo aktas) nustatė teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos Patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad Projekte neteisingai nurodyta statinio statybos rūšis: nurodyta statybos rūšis – gyvenamojo namo rekonstravimas, tačiau turi būti statybos rūšis – naujo statinio statyba.
Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsniu 9 dalimi ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.11 papunkčiu Vilniaus miesto savivaldybės administracija prieš išduodama ginčijamą Leidimą turėjo patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją.
Projekte numatyti darbai nelaikytini gyvenamojo namo rekonstrukcija, kadangi neatitinka statinio rekonstravimo tikslo – perstatyti esamo gyvenamojo namo laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant namo išorės matmenis, nes Projekte numatyta gyvenamojo namo visas laikančiąsias konstrukcijas pakeisti naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis, pašalinti esamą vieno aukšto gyvenamąjį namą išardant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pamatus ir projektuojant dviejų aukštų su mansarda ir rūsiu gyvenamąjį namą, todėl pagal savo esmę Projekte numatyta naujo statinio statyba.
Teigia, kad palyginus esamo gyvenamojo namo kadastro duomenų bylos duomenis ir fotofiksaciją su Projekto dalyje „Bendrosios dalies dokumentas 3.adoc“ pateikiamais gyvenamojo namo rekonstravimo brėžiniais, darytina išvada, kad Projekte iš esmės yra planuojama naujo dviejų aukštų su mansarda pastato statyba, nes visos projektuojamos naujos konstrukcijos, pamatai skiriasi nuo esamo gyvenamojo namo konstrukcijų, pamatų. Tai patvirtinta ir Projekto architektūrinė dalis „Architektūrinės dalies dokumentas 1.adoc“, kurios 6 punkte taip pat nurodoma, kad „visos pastato laikančiosios konstrukcijos pakeičiamos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis“, 7.2 punkte teigiama, kad „išorinės rūsio sienos – HAUs blokelių mūro. Antžeminių aukštų laikančios sienos – 250 mm storio keraminių plytų. <...> Vidinės pertvaros – mūrinės. Perdangos numatomos g/b monolitinės. Stogo laikančios konstrukcijos metalo ir medinės <...>“. Nurodo, kad įvertinus Projekto sprendinius, darytina išvada, kad Projekto sprendiniai neatitinka Projekte nurodytos statinio statybos rūšies, t. y. planuojama ne esamo gyvenamojo namo rekonstrukcija, o naujo statinio statyba žemės sklype.
Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri pagal kompetenciją turėjo patikrinti Projekto sprendinių atitikimą Projekte nurodytai statybos rūšiai, to tinkamai neatlikusi pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.11 papunktį. Ginčijamas Leidimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos yra išduotas neteisėtai, nes yra pažeistos Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalies, STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.11 papunkčio nuostatos, todėl Statybos leidimas turi būti panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka.
Akcentuoja, kad Inspekcijos nustatyti pažeidimai išduodant ginčijamą Statybos leidimo dalį konstatuoti 2021-09-30 parengtu Patikrinimo aktu, nuo kurio skaičiuotinas dviejų mėnesių kreipimosi į teismą terminas pasibaigia 2021-11-30, todėl konstatuotina, kad specialus Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas dviejų mėnesių terminas kreiptis į teismą praleistas nebuvo.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija), atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad priešingai nei nurodoma pareiškėjos teismui pateiktame prašyme, Administracija nagrinėjamu atveju įvykdė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.11 papunktyje nurodytą pareigą ir patikrino, ar Projekto sprendiniai atitinka Projekte nurodytą statybos rūšį, Administracijos vertinimu Projekte buvo suplanuota esamo gyvenamojo namo rekonstrukcija, todėl Projekto įgyvendinimui buvo išduotas ginčijamas Statybos leidimas, suteikiantis teisę rekonstruoti gyvenamąjį namą.
Nurodo, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis numato, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. To paties straipsnio 72 dalis numato, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Teigia, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paviršiaus ploto nėra pagrindo laikyti neužimtu, kadangi byloje nėra ginčo, jog žemės sklype faktiškai stovi gyvenamasis namas, kurį Leidimu leista rekonstruoti. Taip pat nėra pagrindo šį gyvenamąjį namą laikyti visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 8.5 papunkčiu, statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 100 %, fizinio nusidėvėjimo procentas 66 %, taip pat į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šis gyvenamasis namas nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas.
Pažymi, kad priešingai nei nurodo pareiškėja, Projekto sprendiniai naujo statinio statybos sąvokos, įtvirtintos Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje, akivaizdžiai neatitinka.
Atkreipia dėmesį, jog nei Statybos įstatymas, nei Statybos techniniai reglamentai nedraudžia rekonstrukcijos metu pakeisti visų laikančiųjų konstrukcijų naujomis, jeigu tokiu būdu būtent ir yra pasiekiamas rekonstrukcijos tikslas – sukurti naują esamo statinio kokybę, jį perstatant. Nurodo, kad gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu buvo siekiama ne tiesiog pastatyti naują statinį, o perstatyti esamą statinį į kokybiškai naują, pritaikant jį prie kitų kiemo statinių architektūros. Atsižvelgiant į tai, kad esamo statinio būklė yra itin prasta (Projekto sprendiniuose įvardijama kaip avarinė), darytina išvada, jog Projekte numatytas visų laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas buvo būtinas perstatomo statinio kokybei užtikrinti, tačiau Administracijos vertinimu tai savaime nesuponuoja pagrindo laikyti Projekto sprendinius naujo statinio statyba, kai Projekte numatyti darbai atitiko rekonstravimo tikslus – perstatyti esamą gyvenamąjį namą.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos prašymą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. atsiliepime nurodo, jog su pareiškėjos prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad priešingai nei teigia Inspekcija, teisės aktuose nėra numatytas draudimas keisti visas rekonstruojamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, todėl vien tai, kad gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos yra keičiamos naujomis, jokiu būdu neleidžia teigti, jog Projekte iš esmės numatoma naujo statinio statyba. Nagrinėjamu atveju prastos kokybės gyvenamojo namo konstrukcijos pakeičiamos naujomis, taip pat pristatomas papildomas namo aukštas, o tai visiškai atitinka teisės aktuose pateikiamą statinio rekonstravimo apibūdinimą. Juo labiau, kad reikalavimo, jog statinio rekonstravimo atveju naujas statinys atrodytų identiškai arba labai panašiai į rekonstruojamą statinį, teisės aktuose taip pat nėra. Priešingai - teisės aktai numato, jog rekonstravimo tikslas yra iš esmės perstatyti statinį, keičiant bent vieną iš jo išorės matmenų.
Pažymi, kad Inspekcijos argumentus paneigia ir tai, jog rekonstruojant gyvenamąjį namą išlieka esami elektros bei dujų įvadai, taip pat vandentiekis. Projekto lape Nr. 4 aiškiai nurodyta, jog „pastatas aprūpintas elektra, dujomis ir vandentiekiu. Nuotekos prijungtos prie miesto centralizuotų tinklų. <...> Inžineriniai tinklai rekonstruojami pagal išduotas technines sąlygas parengtus techninius projektus“. Tuo atveju, jeigu Inspekcijos argumentai būtu teisingi, ir iš esmės būtu siekiama pastatyti naują statinį, būtų keičiamos ne tik gyvenamojo namo konstrukcijos, bet ir įrenginėjamos naujos inžinerinės sistemos, o nagrinėjamu atveju taip nėra.
Teigia, kad Inspekcijos argumentų klaidingumą patvirtina ir tai, jog Projekto lape Nr. 3 taip pat numatyta, kad „rekonstruojamo pastato kontūras neišeina už esamo pastato ribų“.
Pažymi, kad STR „Statinio statybos rūšys“ 8.5 punkte numatyta, kad naujo statinio statybos vienas iš tikslų yra atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Nurodo, kad teigti, jog gyvenamasis namas yra sunykęs ar kad jo laikančiųjų konstrukcijų nėra likę, remiantis tiek pačios Inspekcijos pateiktais VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, tiek fotofiksacija nėra pagrindo.
Trečias suinteresuotas asmuo nesutinka su Inspekcijos vertinimu, kad ji nepraleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Valstybinės priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto dviejų mėnesių termino kreiptis į teismą.
Pažymi, kad Inspekcija apie tariamus pažeidimus, išduodant ginčijamą Leidimą sužinojo dar 2021-04-16, o nedidelės apimties Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo tik vieną neva egzistuojantį pažeidimą, surašė tik 2021-09-30. Prašymą, kuris iš esmės yra paremtas Patikrinimo aktu, rengė dar du mėnesius ir teismui pateikė tik 2021-11-30. Taigi, nuo momento, kai sužinojo apie galimus pažeidimus, iki kreipimosi į teismą, praėjo daugiau nei 7 mėnesiai. Priežasčių, lėmusių tokią ilgą administracinės procedūros trukmę, Inspekcija savo prašyme nenurodo.
Nurodo, kad prašymas panaikinti Leidimą yra visiškai neproporcinga priemonė. Trečio suinteresuoto asmens vertinimu, net ir padarius nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstą prielaidą, esą Administracija, tikrindama Projektą ir išduodama Leidimą, padarė mažareikšmę klaidą ir netinkamai nustatė statinio statybos rūšį, tokios mažareikšmės klaidos ištaisymas, naikinant išduotą Leidimą, kuris iš esmės nepažeidžia niekieno interesų, būtų betikslis ir neproporcingas. Tokio Leidimo panaikinimu nebūtų pasiekiamas joks visuomenei naudingas rezultatas.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į prašymą nurodo, kad 2019-07-25 Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pritarė pastato esančio (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektui. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra rašytinio proceso tvarka vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą, bei Departamento atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis suinteresuotas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
k o n s t a t u o j a :
Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui, G. P., 2020-11-11 išduoto leidimo rekonstruoti statinį (-ius) Nr. LRS-01-201111-00180 teisėtumo. Pareiškėja kelia reikalavimą panaikinti Leidimo galiojimą.
Byloje, vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis nustatyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas) yra įregistruotas pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas). Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) Gyvenamajame name esanti patalpa - Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė G. P., I. P. (nuo 2021-08-30 – D. P., I. P.); pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) Gyvenamajame name esanti negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė G. P., I. P. (nuo 2021-08-30 – D. P., I. P.), S. M., V. M.; pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) Gyvenamajame name esanti negyvenamoji patalpa – negyvenamos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M., V. M.. Gyvenamojo namo bendraturčiai I. P., S. M., V. M. 2016-04-06 sutikimu sutiko, kad „specialieji paveldosaugos reikalavimai, specialieji architektūros reikalavimai ir statybą leidžiantis dokumentas Gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų išduodamas G. P. <...> vardu“.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020-11-11 išdavė leidimą rekonstruoti statinį (-ius) Nr. LRS-01-201111-00180, kuris suteikia teisę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyti inžinerinius tinklus – įvadinius vandentiekio tinklus, statyti inžinerinius tinklus – nuotekų šalinimo tinklą (išvadus) pagal projektuotojo A. B. projektavimo įmonės parengtą projektą „Gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. TP-160704, parengimo metai 2019“.
Pareiškėja atliko Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą ir 2021-09-30 parengtu Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu Nr. SLD-00-210930-00066 nustatė, kad „Projekte neteisingai nurodyta statinio statybos rūšis: nurodyta statybos rūšis – gyvenamojo namo rekonstravimas, tačiau turi būti statybos rūšis – naujo statinio statyba“.
Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijamas Leidimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1dalis).
Inspekcija teismui nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagal kompetenciją turėjo patikrinti Projekto sprendinių atitikimą Projekte nurodytai statybos rūšiai, tačiau to tinkamai neatliko, todėl pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1.11 papunktį, todėl Leidimas turi būti panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka.
Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1dalis).
Statybą leidžiančio dokumento išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo 27 straipsnis ir jo nuostatas detalizuojantis STR 1.05.01:2017. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį) reikalingas leidimas rekonstruoti statinį.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalis apibrėžia subjektus, kurie tikrina statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka, tokia funkcija 27 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta ir savivaldybės administracijai.
STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 punkte nurodyta, kad savivaldybių administracijos tikrina visus statinio projektus, tarp jų 1.11 papunktis numato savivaldybės administracijos pareigą patikrinti, ar statinio projekto sprendiniai atitinka statinio projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją.
Ginčo atveju Savivaldybė Projekto įgyvendinimui išdavė Leidimą, suteikiantį teisę rekonstruoti Gyvenamąjį namą.
Inspekcijos vertinimu Leidimas negalėjo būti išduotas, nes Projekte numatyti darbai nelaikytini gyvenamojo namo rekonstrukcija, kadangi neatitinka statinio rekonstravimo tikslo – perstatyti esamo gyvenamojo namo laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant namo išorės matmenis, Projekte numatyta gyvenamojo namo visas laikančiąsias konstrukcijas pakeisti naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis, pašalinti esamą vieno aukšto gyvenamąjį namą išardant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pamatus ir projektuojant dviejų aukštų su mansarda ir rūsiu gyvenamąjį namą, todėl pagal savo esmę Projekte numatyta naujo statinio statyba.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis apibrėžia, kad naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. To paties straipsnio 72 dalis numato, kad statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR 1.01.08:2002) 8.5 papunktyje nustatyta, kad statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).
STR 1.01.08:2002 9 punkte nustatyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
Patikrinimo akto 3.2 punkte nurodyta, kad Projekte neteisingai nurodyta statinio statybos rūšis – statinio rekonstravimas, statybos rūšis turi būti – naujo statinio statyba.
Teismas įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, galiojantį Leidimo išdavimo metu, bei rašytinę bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su Inspekcijos vertinimu, kad Projekte numatyta nauja statinio statyba bei Leidimas turėtų būti panaikintas.
Kaip nustatyta iš į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paviršiaus ploto nėra pagrindo laikyti neužimtu, kadangi byloje nėra ginčo, jog žemės sklype faktiškai stovi Gyvenamasis namas, kurį ginčijamu Leidimu leista rekonstruoti.
Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 8.5 papunkčiu, Gyvenamojo namo, kurio rekonstrukcijai išduotas Leidimas nėra pagrindo laikyti visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu. Vien tai, kad Projekte Gyvenamojo namo būklė nurodoma kaip bloga, nesudaro pagrindo Gyvenamojo namo laikyti visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, kadangi tokia būkle gali būti pripažinta tik statiniui, kurio konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų). Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumo procentas 100 %, fizinio nusidėvėjimo procentas 66 %, taip pat į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad Gyvenamasis namas nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas.
Teismas sutinka su atsakovės bei trečio suinteresuoto asmens I. P. atsiliepimo argumentais, kad teisės aktuose nėra numatytas draudimas keisti visas rekonstruojamo statinio laikančiąsias konstrukcijas, todėl vien tai, kad Gyvenamojo namo visos laikančiosios konstrukcijos yra keičiamos naujomis, jokiu būdu neleidžia teigti, jog Projekte iš esmės numatoma naujo statinio statyba.
Tokia išvada darytina įvertinus Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalies apibrėžimą, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus) bei ir STR 1.01.08:2002 15 punktą, kuris numato, kad statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.
Projekto sprendiniuose numatyta, jog „esamas pastatas yra blogos būklės“, „ardomos vieno aukšto statinio medinės konstrukcijos ir monolitinių betoninių pamatų fragmentai“, „visos pastato laikančiosios konstrukcijos pakeičiamos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis“, „Rekonstruojamas fligelis baigia formuoti kiemo tarp korpusų (inv. Nr. A, 1A, 5A ir 4A) architektūrinį ansamblį, jį apjungia“, „rekonstruojamo pastato kontūras neišeina už esamo pastato ribų“. Teismo vertinimu Projekte numatyti darbai atitinka rekonstravimo tikslus – perstatyti esamą Gyvenamąjį namą, suteikiant jam naują kokybę.
Atsakovė teismo posėdžio metu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 pateiktu išaiškinimu, kad kai vykdant statybos darbus, yra išardomas visas anksčiau buvęs statinys ir iš naujo pastatomos statinio konstrukcijos ir elementai, tai tokių darbų atlikimas teisiškai kvalifikuojamas kaip nauja statyba, o ne rekonstravimas (nutarties 47 punktas). Teismas pažymi, kad šis Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimas padarytas įvertinus statybos darbų vykdymo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tai yra įvertinus Statybos įstatymo redakcijoje galiojusioje nuo 2006-01-04 statinio statybos bei statinio rekonstravimo apibrėžimą, kuris iš esmės skiriasi nuo šioje byloje ginčijamo Leidimo išdavimo metu galiojančio teisinio reglamentavimo.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkte numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalį, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva Inspekcija.
Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Inspekcija kreipiasi į administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Savivaldybė išduodama ginčijamą Leidimą laikėsi teisės aktų reikalavimų bei teisingai nustatė statybos rūšį bei pagrįstai išdavė ginčijamą Leidimą, todėl jo naikinti pareiškėjos prašyme išdėstytais argumentais nėra pagrindo, nes Leidimas iš esmės savo turiniu neprieštarauja teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. P. prašo priteisti 3247,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikti įrodymai dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos, kadangi jos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atmesti.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens I. P. naudai iš pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 3247,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis
Vita Valeckaitė
