Dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-309-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00671-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.1.1.2.22.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos „Tauragės futbolas“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Atlanto“ futbolo klubui dėl įpareigojimo tinkamai vykdyti sutartį ir piniginių sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Ieškovė prašė: įpareigoti atsakovą (toliau – ir Klubas) tinkamai vykdyti 2014 m. birželio 23 d. sutarties Nr. 1 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė perdavė Klubui visas teises į FK „Tauras“ komandos žaidėją E. G., 6 punktą, t. y. sumokėti ieškovei 50 proc. nuo gautos sumos iš (duomenys neskelbtini) futbolo klubo (duomenys neskelbtini) už teisių į žaidėją perleidimą; priteisti iš atsakovo 100 000 Eur pagal Sutarties 6 punktą, 4619,64 Eur palūkanų (kaip minimalius nuostolius), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies, 6.261 straipsnio nuostatomis. Ji nurodė, kad atsakovas, pažeisdamas Sutarties 5 punktą, su ieškove nederino žaidėjo E. G. perėjimo mokesčio dydžio. Pagal Sutarties 6 punktą atsakovas įsipareigojo žaidėjo perėjimo į kitą Lietuvos ar užsienio komandą atveju sumokėti ieškovei 50 proc. nuo gautos sumos, jei žaidėjas pereina nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2015 m. birželio 23 d. 2015 m. sausio mėn. pradžioje tapo viešai žinoma, kad futbolo žaidėjas E. G. pasirašė ilgalaikę sutartį su (duomenys neskelbtini) futbolo klubu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovei pranešė, kad už žaidėją E. G. iš (duomenys neskelbtini) klubo gavo 92 500 Eur, ir pusę šios sumos (46 250 Eur) pervedė ieškovei. Ieškovės žiniomis, sutarties su (duomenys neskelbtini) klubu suma buvo apie 300 000 Eur. Dėl jokių sąnaudų, susijusių su klubo suradimu žaidėjui, atskaitymo šalys nesitarė, todėl atsakovas privalo vykdyti savo sutartinę prievolę ir sumokėti ieškovei 100 000 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 100 000 Eur, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, remdamasis šalių atstovų, byloje apklaustų liudytojų paaiškinimais, nustatė, kad derybos dėl E. G. perėjimo į „Atlanto“ futbolo klubą vyko ilgą laiką tiek klubų vadovams ir treneriams susitinkant tiesiogiai, tiek Sutarties sąlygas derinant elektroniniu paštu. Iš ieškovės pateikto 2014 m. birželio 20 d. susirašinėjimo teismas nustatė, kad Sutarties 5 ir 6 punktų sąlygos buvo nustatytos šios sutarties projekte, todėl nelaikė jų siurprizinėmis ir primestomis atsakovui. Teismas nurodė, kad nei Sutartyje, nei jos projekte nenurodyta, jog šalys būtų sprendusios klausimą dėl agento išlaidų apmokėjimo. Atsakovas su futbolo agentu K. N. iki Sutarties pasirašymo buvo sudaręs 2014 m. gegužės 25 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. 1, todėl, būdamas savo srities profesionalas, manydamas, kad iš sumų, gautų už sportininko perėjimą į kitą klubą, atskaitytinos agentui mokėtinos sumos, turėjo tai aptarti su ieškove Sutartyje. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad yra pagrindas pagal Sutarties 6 punktą iš atsakovo ieškovei priteisti 100 000 Eur, t. y. 50 proc. sumos, ją skaičiuojant nuo visos iš klubo (duomenys neskelbtini) atsakovo gautos sumos už teisių į E. G. perleidimą, neatimant agentui sumokėtų sumų (CK 6.4 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenų, jog atsakovas iš klubo (duomenys neskelbtini) gautų pinigų dalį pervedė agentui K. N., tačiau, įvertinęs (duomenys neskelbtini) Perėjimo sutartį, sudarytą klubo (duomenys neskelbtini), atsakovo ir E. G., kurioje nurodyta, kad šalys aiškiai pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) nesinaudojo tarpininko paslaugomis šiai sutarčiai sudaryti ir pasirašyti, bei liudytojo V. G. paaiškinimus, duotus teisme, konstatavo, kad atsakovas, mokėdamas pinigus agentui, prisiėmė riziką.

Nurodęs, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), teismas iš jo ieškovei priteisė 5 proc. dydžio procesines palūkanas, o reikalavimo priteisti 4619,64 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 5 d. iki bylos iškėlimo teisme netenkino, nes Sutartyje šalys nenustatė termino, per kurį atsakovas turi sumokėti pinigus, ir neįtraukė sąlygos dėl palūkanų mokėjimo už termino praleidimą.

Lietuvos apeliacinio tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija nustatė, kad 2015 m. sausio mėn. Perėjimo sutartimi atsakovui perleidus sportininką (duomenys neskelbtini) futbolo klubui (duomenys neskelbtini) už 300 000 Eur, iš šios sumos išskaičiuota 7500 Eur kaip FIFA solidarumo įmoka (Perėjimo sutarties 5 skirsnis); siekdamas perleisti žaidėją E. G. trečiosioms šalims atsakovas naudojosi tarpininko paslaugomis, už kurias sumokėjo 200 000 Eur (tai patvirtina 2014 m. gegužės 25 d. atsakovo ir K. N. Bendradarbiavimo sutartis, 2014 m. birželio 30 d. atsakovo ir tarpininko susitarimas dėl E. G. perleidimo trečiosioms šalims už 200 000 Eur tarpininkavimo mokestį, (duomenys neskelbtini) futbolo klubo (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 28 d. raštas, kuriame klubas nurodo, kad bendravo su agentu K. N. dėl žaidėjo perkėlimo, atsakovo pavedimai tarpininkui, K. N. patvirtinimas, kad 200 000 Eur tarpininkavimo mokestį jis gavo). Kolegija sprendė, kad šalių ginčo dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo fakto ir dydžio nėra.

Spręsdamas, kad šalys turi pasidalyti visas iš (duomenys neskelbtini) klubo gautas pajamas, neatskaitant tarpininkavimo mokesčio, pirmosios instancijos teismas pirmenybę suteikė lingvistiniam Sutarties 6 punkte įtvirtintos nuostatos aiškinimui. Kolegijos vertinimu, toks Sutartinės nuostatos aiškinimas yra pernelyg formalus, nesąžiningas, neatitinkantis tikrųjų šalių ketinimų sudarant Sutartį. Sutarčių dėl žaidėjo pardavimo užsienio klubui sudarymas, kolegijos vertinimu, susijęs su tam tikromis sąnaudomis. Nors Sutarties 6 punkte neįtvirtinta, kad iš dalytinos sumos išskaičiuojamos su Sutarties sudarymu susijusios sąnaudos, tačiau, kolegijos nuomone, tikrasis šalių siekis, įtvirtintas Sutarties 6 punkte, buvo pasidalyti gautą pelną perleidus žaidėją kitai komandai, o ne visas pajamas, neatsižvelgiant į patirtas sąnaudas. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, reikštų nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu, kai šis, pardavęs savo žaidėją, dėl tokio pardavimo patirtų nuostolių. Todėl vien tai, kad Sutartyje nenurodyta, jog iš dalytinos sumos išskaičiuojamos sąnaudos, kolegijos vertinimu, nepatvirtina, jog tikroji šalių valia buvo pasidalyti ne pelną, gautą pardavus žaidėją, o visas sumas, neatsižvelgiant į patirtas sąnaudas. Pusę gauto pelno (92 500 Eur) už perleistą žaidėją atsakovas pervedė ieškovei, taigi Sutarties 6 punkte įtvirtintą pareigą įvykdė tinkamai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnį), neteisingai aiškino Sutarties 5, 6 punktų nuostatas, neteisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus, Sutarties 6 punkto nuostatas aiškino, neatsižvelgdamas į jos ryšį su kitomis nuostatomis. Teismas neįvertino Sutarties sudarymo aplinkybių, to, kad sudarant Sutartį atsakovas jau buvo sudaręs Bendradarbiavimo sutartį su agentu, tačiau ieškovės neinformavo, kad, perleidžiant teises į žaidėją E. G. užsienio futbolo klubui, ketina naudotis agento paslaugomis ir kad atlygį jam ketina išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinų sumų. Tokia sąlyga ieškovei turėjo būti atskleista ir šalių aptarta Sutartyje.

Teismas pažeidė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185, 263 straipsnius), nes neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, bylos duomenis. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas naudojosi tarpininko paslaugomis. Teismas neįvertino (duomenys neskelbtini) Perėjimo sutarties 7 punkto, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) nesinaudojo tarpininko paslaugomis šiai sutarčiai sudaryti ir pasirašyti; V. G. paaiškinimų 2016 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos teismo posėdyje, kad sūnui nebuvo reikalingas agentas ir jo nebuvo sudarant Perėjimo sutartį, nes agento funkcijas atliko jo tėvas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, mokėdamas pinigus agentui, prisiėmė riziką. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino atsakovo atliktų mokėjimų agentui paskirties, to, kad trijuose tarptautinių mokėjimų pavedimuose nurodyta ta pati mokėjimo paskirtis – sąskaita Nr. AAL060215, kuri išrašyta pagal susitarimą dėl pirkėjų pritraukimo trims žaidėjams, ne vien E. G.. Šios sąskaitos negalėjo išrašyti įmonė, kuri, sudarant Bendradarbiavimo sutartį ir 2014 m. birželio 30 d. susitarimus, dar nebuvo įsteigta. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas agentui sumokėjo 200 000 Eur, kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime. Teismas, konstatavęs, kad agentui už tarpininkavimą sumokėta 200 000 Eur, t. y. apie 70 proc. bendros sutarties vertės, pažeidė logikos dėsnius, nes paprastai futbolo rinkoje tokie mokesčiai siekia 10–15 proc.

Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Teismas teisingai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) klubo (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 28 d. raštas patvirtina, jog klubas bendravo su agentu K. N. dėl žaidėjo E. G. perkėlimo. Perėjimo sutarties nuostatose nenurodyta, kad atsakovas nesinaudojo agento paslaugomis. Bylos duomenys patvirtina, kas atsakovas ne tik naudojosi tarpininkavimo paslaugomis, bet ir sumokėjo už jas. Atsakovas kasaciniame teisme negali remtis naujai nurodomomis aplinkybėmis (CPK 347 straipsnio 2 dalis), kad užmokestis agentui sumokėtas už tris žaidėjus, o sąskaita, pagal kurią sumokėta, negalėjo būti išrašyta. 2014 m. birželio 30 d. susitarimo Nr. 2 prie Bendradarbiavimo sutarties 1 ir 2 punktų nuostatos patvirtina, kad 200 000 Eur atlyginimas agentui buvo nustatytas būtent už E. G. perdavimą trečiosioms šalims. Tarptautinių mokėjimo pavedimų teisėtumas neįeina į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų apie futbolo rinkoje egzistuojančių mokesčių agentams dydį. Atlygio agentui dydis yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nesprendžia.

Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas neinformavo jos, jog ketina naudotis agento paslaugomis. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad derybos dėl E. G. perėjimo vyko ilgą laiką (ši sutartis viena pirmųjų Lietuvos futbolo istorijoje), derybose dalyvavo agento K. N. partneris P. P.. Ieškovė suprato (turėjo suprasti), kad be agentų pagalbos žaidėjo neparduos užsienio klubui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

Kasacinio teismo sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktika yra gausi ir pakankamai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200-219/2015">3K-3-200-219/2015</a>; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>).

Tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui teises į futbolo klubo žaidėją, sąlygos, numačiusios atsakovo pareigą sumokėti ieškovei 50 proc. nuo gautos sumos už teisių į žaidėją perleidimą kitai Lietuvos ar užsienio komandai, aiškinimo.

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, svarbios aiškinant šios nutarties 15 punkte nurodytą sąlygą, būtent, kad: 1) (duomenys neskelbtini) Perėjimo sutartimi žaidėją atsakovas perleido (duomenys neskelbtini) futbolo klubui (duomenys neskelbtini) už 300 000 Eur sumą, iš kurios 7500 Eur išskaičiuota kaip FIFA solidarumo įmoka; 2) (duomenys neskelbtini) klubas (duomenys neskelbtini) atsakovui pervedė 292 500 Eur (atskaičius 7500 Eur FIFA solidarumo įmoką); 3) (duomenys neskelbtini) klubas (duomenys neskelbtini) nesinaudojo tarpininko paslaugomis Perėjimo sutarčiai sudaryti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas žaidėjo perėjimo sutarties pagrindu iš užsienio klubo gavo 292 500 Eur ir tokia pinigų suma disponavo.

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo esmę sudaro ieškovės ir atsakovo tarpusavio sutarties 6 punkte įtvirtintos sąlygos turinio aiškinimas nuo kokios iš užsienio klubo gautos sumos atsakovė turi sumokėti 50 proc. už teisių į žaidėją perleidimą – nuo 300 000 Eur ar nuo 92 500 Eur, t. y. jau atėmus patirtas sąnaudas, susijusias su klubo žaidėjui suradimu ir kitais patirtais tiesioginiais mokesčiais.

Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šalių sąžiningumo pareigos egzistavimas nuo sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalys, vesdamos derybas dėl būsimos sutarties sąlygų, turi elgtis sąžiningai ir ši pareiga apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Kokia tai informacija, priklauso nuo sutarties rūšies, pobūdžio, sutarties tikslų, šalių teisinio statuso bei kitų reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei sutarties projekte, nei ginčo sutartyje nenurodyta, jog šalys būtų sprendusios klausimą dėl agento išlaidų apmokėjimo. Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad atsakovas su futbolo agentu K. N. jau iki ginčo sutarties pasirašymo buvo sudaręs 2014 m. gegužės 25 d. Bendradarbiavimo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, manydamas, kad iš sumų, gautų už sportininko perėjimą į kitą klubą, atimtinos agentui mokėtinos sumos, turėjo tai aptarti su ieškove sudaromoje sutartyje.

Bylos faktų nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva, kasacinis teismas yra saistomas šių teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovas, kuris ginčo sutarties sudarymo metu jau buvo sudaręs sutartį su futbolo agentu ir žinojo, kad už agento paslaugas turės sumokėti atitinkamą mokestį, būdamas sąžiningas, turėjo pareigą atskleisti šias aplinkybes kitai sutarties šaliai – ieškovei, nes minėtos aplinkybės, kaip galinčios tiesiogiai lemti ieškovės gautinos pagal sutartį pinigų sumos dydį, laikytinos turinčiomis esminę reikšmę sutarčiai sudaryti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju šalių Sutarties 6 punkte nėra įtvirtinta, kad iš dalytinos sumos išskaičiuojamos su Sutarties sudarymu susijusios sąnaudos, tačiau sprendė, kad tikrasis šalių siekis, įtvirtintas Sutarties 6 punkte, buvo pasidalyti gautą pelną perleidus minėtą žaidėją kitai komandai, o ne visas pajamas, neatsižvelgiant į patirtas sąnaudas, susijusias su žaidėjo perleidimu; priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, reikštų nesąžiningumą atsakovo atžvilgiu, kai šis, pardavęs savo žaidėją, dėl tokio pardavimo patirtų nuostolių.

Kaip nurodyta šios nutarties 14 punkte, tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties teksto ar atskirų jos nuostatų prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovui Sutarties sudarymo metu neatskleidus aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę ieškovei išmokėtinos sumos dydžiui, ieškovė neturėjo pagrindo manyti, kad atsakovas 2/3 gautos perėjimo mokesčio sumos panaudos tarpininko paslaugoms apmokėti ir ginčo sutartyje nurodytų įsipareigojimų vykdymas bus siejamas tik su pinigų suma, likusia po šių paslaugų apmokėjimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles.

Nors apeliacinės instancijos teismas rėmėsi bendraisiais CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau šiuos principus taikė tik vienos šalies – atsakovo – atžvilgiu ir nevertino, ar tokius principus atitiktų, atsakovo teigimu, agentui sumokėtas atlygis – 2/3 gautos perėjimo mokesčio sumos ir šios sumos pripažinimas atsakovo sąnaudomis, mažinančiomis ieškovės gautiną pagal ginčo sutartį perėjimo mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutartį, nevertino jos pobūdžio ir tikslų, t. y. neatsižvelgė į aplinkybes, jog būtent ieškovė išugdė sportininką ir taip įgijo teisę į dalį sportininko perėjimo į kitą klubą mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra šalių ginčo dėl tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo fakto ir dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių ir šalių procesinių dokumentų turinio. Viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai ginčijo šias aplinkybes, tiek patį agento paslaugų teikimo, tiek ir pinigų atsakovo nurodytam agentui sumokėjimo faktą. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėjantis teismas paprastai gali konstatuoti, jog dėl tam tikrų faktų tarp šalių nėra ginčo tais atvejais, kai yra šiuos faktus patvirtinantys įrodymai ir dėl šių faktinių duomenų reikšmės šalių pozicijos sutampa.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, todėl šio teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovės kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pateikė duomenis (2016 m. birželio 13 d. sąskaitą, pinigų priėmimo kvitą) apie 825 Eur išlaidų advokato pagalbai sumokėti už apeliacinio skundo parengimą pagal 2016 m. birželio 13 d. atstovavimo sutartį. Šios ieškovei priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktai, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 1619 Eur. Šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo. Duomenų apie kitas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme ieškovė nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti.

Palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą.

Priteisti ieškovei VšĮ „Tauragės futbolas“ (j. a. k. 301272885) iš atsakovo VšĮ „Atlanto“ futbolo klubo (j. a. k. 193100191) 825 (aštuonis šimtus dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovei VšĮ „Tauragės futbolas“ (j. a. k. 301272885) iš atsakovo VšĮ „Atlanto“ futbolo klubo (j. a. k. 193100191) 1619 (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Dalia Vasarienė