Civilinė byla Nr. e2A-545-739/2023
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00302-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.1.18.1.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 22 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2769-786/2023 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. Č., A. D., trečiajam asmeniui Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui dėl laikino motinos valdžios apribojimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos/rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama laikinai apriboti R. Č. motinos valdžią nepilnamečių dukrų G. Č. ir S. D. atžvilgiu; neterminuotai apriboti A. D. tėvo valdžią nepilnametės dukros S. D. atžvilgiu; priteisti vaikams išlaikymą ir nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl globos/rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.
2. Ieškinyje nurodė, kad nepilnametė G. Č. yra atsakovės R. Č. ir mirusio D. Č. dukra, o S. D. yra atsakovės R. Č. ir atsakovo A. D. dukra. Atsakovų šeimos Tarnybai žinomos dėl registruotų vaikų teisių pažeidimų, 2022 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi buvo leista paimti nepilnametę S. D. ir G. Č. iš jų tėvų. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. Č. nuo 2022 m. gegužės 18 d. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirti Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu S. D. nuo 2022 m. gegužės 18 d. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirti Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras. Atsakovei R. Č. skirtos ir teiktos socialinės paslaugos, kad vaikai galėtų augti ir gyventi šeimoje. A. D. neturi motyvacijos susigrąžinti dukrą į šeimą. R. Č. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), keičia darbovietes ir gyvena įmonėms priklausančiuose būstuose. Gyvendama (duomenys neskelbtini), nesidomi dėl galimos dukrų mokyklos, neturi tikslaus plano dėl vaikų gyvenimo sąlygų užtikrinimo užsienyje, nežino kur gyventų su vaikais, kokią mokyklą vaikai lankytų. R. Č. situacija nėra stabili, nėra finansinio pagrindo, nėra tinkamų gyvenimo sąlygų. Vaikai nenori gyventi užsienyje.
3. Atsakovė R. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dalyvavo pirmosios instancijos tesimo posėdyje, paaiškino, kad norėtų dukras išsivežti į (duomenys neskelbtini).
4. Atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Trečiasis asmuo Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė juos tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. birželio 27 d. sprendim
7. Teismas iš Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro 2022 m. gruodžio mėn. rašto, trečiojo asmens ir liudytojos paaiškinimų nustatė, kad mergaitėms S. D. ir G. Č. yra teikiama koordinuota pagalba.
8. Įvertinęs byloje esamą rašytinę medžiagą, išklausęs pareiškėjo atstovę ir liudytoją, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovo A. D. nepilnametė dukra galėtų saugiai augti bei būti auklėjama ir prižiūrima A. D. šeimoje, A. D. nėra motyvuotas susigrąžinti dukrą, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpina vaiku, kas sudarė pagrindą atsakovo A. D. valdžią riboti neterminuotai.
9. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės R. Č. šeima nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. birželio 6 d. buvo įrašyta į vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, 2013 m. gegužės, 2019 m. spalio, 2021 m. sausio, vasario mėnesiais buvo nustatyti galimi smurto atvejai vaikų atžvilgiu, atsakovės šeimai nekartą buvo taikyta atvejo vadyba, skirtos socialinės paslaugos, socialinio darbuotoja pagalba. Byloje esančiais įrodymais, teisme duotais paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovės R. Č. šeima stebima seniūnijos socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, jai siūloma įvairiapusė pagalba. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė R. Č. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavo būsto neturi, pagal jos paaiškinimą dirba. Atsakovės, trečiojo asmens ir liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė su vaikais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, atvykusi aplanko dukras, duoda pinigų. Iš esamo Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro rašto, liudytojos parodymų, teismas nustatė, kad mergaičių santykiai su mama yra skirtingi – S. D. noriai bendrauja su mama, po susitikimų jaučiasi gerai, o G. Č. santykis su mama yra nestabilus, mergaitė nori susitikti, tačiau jai greitai nusibosta ir ji palieka motiną.
10. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė nevykdo įstatymu nustatytų motinos pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nėra pakankamai motyvuota vaikus susigrąžinti į šeimą, neigia pagrindines šeimos problemas – linkusi save teisinti, o kaltinti kitus, kad jai neteikia pagalbos, negeba suvaldyti emocinės būklės, stresuoja ir negeba adekvačiai vertinti situacijos, o tai vaikams kelią papildomą įtampa ir situacija darosi sudėtinga. Apklausta posėdžio metu atsakovė nurodė, kad užsidirbs pinigų ir viskas bus gerai. Atsakovė nori dukras išsivežti gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ji nepateikė jokių įrodymų kur gyvens su dukromis, kokią mokyklą dukros, nemokėdamos vokiečių kalbos, lankys.
11. Konstatavo, kad šiuo metu atsakovė negali tinkamai patenkinti vaikų poreikių, tinkamai nevykdo savo, kaip motinos pareigos užtikrinti dukroms saugią aplinką. Nors atsakovė esminių šeimos problemų teismo proceso metu nesprendė, teismo vertinimu, situacija ateityje galėtų pasikeiti, jeigu atsakovė bendrautų ir bendradarbiautų su vaikų globėjais, socialiais darbuotojais, priimtų jų pagalbą. Išklausęs teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas sprendė, jog atsakovės emocinis ryšys su dukromis nėra nutrūkęs visiškai, jis yra pakankamai artimas, mama gyvendama (duomenys neskelbtini) su dukromis bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, atvažiavusi jas aplanko, duoda pinigų. Teismas sprendė, jog atsakovė turi realių galimybių pasikeisti. Priežasčių, kurios neleistų atsakovei įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų, teismas nenustatė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog šiuo atveju taikytinas laikinas motinos valdžios ribojimas, kuris bus kaip prevencinė priemonė atsakovei, kad ji pakeistų savo elgesį – pradėti spręsti savo sveikatos problemas, gerinti gyvenimo ir buities sąlygas, bendrauti su pagalbą teikiančiais asmenimis ir siekti, jog dukros būtų grąžintos į šeimą.\
12. Nurodė, kad nepilnamečių S. D. ir G. Č. laikinuoju globėju/rūpintoju paskirtinas Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras ir jų globa/ rūpyba nustatytina budinčiojo globotojo gyvenamojoje vietoje, nes, bylos duomenimis, mergaitėms yra sudarytos geros ir saugios gyvenimo ir buities sąlygos, yra siekiama, kad mergaitės būtų ugdomos ir lavinamos pagal jų gebėjimus, rūpinamasi jų sveikata.
13. Vertindamas atsakovės galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymą dukroms, teismas vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), turi pajamų, kitų išlaikomų asmenų neturi. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymas – po 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui yra minimalus ir būtinas patenkinti atsakovės dukrų poreikius.
14. Teismas nustatė, kad nepilnametės atsakovo A. D. dukros išlaikymo dydžio padidinimo pagrindą sudaro padidėję vaiko poreikiai jam išaugus bei pasikeitusi šalies ekonominė padėtis, todėl priteisė iš atsakovo A. D. išlaikymą dukrai S. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
15. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių. Atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė savo iniciatyva pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiams vaikams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė R. Č. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16.1. Teigia, kad ieškovė ir jos darbuotojai nesidomėjo, o teismas nesiaiškino ir nenorėjo atskleisti, kodėl iš namų nevaroma (duomenys neskelbtini)-metė dukra G. pabėgo iš šeimos, palikusi motiną ir savo seserį, ir apsigyveno (duomenys neskelbtini) pas iki tol atsakovei nežinomą savo artimą draugą ir abejotinos reputacijos jo motiną N. V., kuri yra buvusi narkomanė, dabar „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sektos narė, kuri nepilnametę G. Č. priėmė gyventi savo bute kartu su savo sunkiai auklėjamu sūnumi, G. taip pat lankosi „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sektos maldose.
16.2. Pasak atsakovės, teismas jai buvo neobjektyvus ir neteisingas, nesivadovavo protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovė teigia nežinojusi ir neturėjusi jokio supratimo apie jos teises ir galimybes teismo procese, ji nežinojo, kad reikia ginčyti ieškinį, kad reikia pateikti atsiliepimą, teismas nepasiūlė apeliantei jokios teisinės pagalbos, manė, kad teismas vyks ne dėl motinos valdžios apribojimo, o dėl vaikų grąžinimo motinai.
16.3. Atsakovė taip pat teigia niekada nesigydžiusi pas gydytojus psichiatrus, turi pažymą, kad yra visiškai sveika, o gydytojas psichiatras jai išaiškino, kad ji perlepino savo dukras, be to, G. kerštaudavo jaunesnei seseriai, kad pastaroji yra daugiau prisirišusi prie apeliantės, nors ji jas abi vienodai auklėjo, mylėjo ir prižiūrėjo, o į (duomenys neskelbtini) išvažiavo dėl geresnės ateities vaikams.
16.4. Apeliantė mano, kad teismas, naudodamasis jos teisiniu neraštingumu, teismo proceso metu atsisakė priimti iš atsakovės ir prijungti prie bylos darbo sutartį ir dviejų kambarių buto su visais patogumais nuomos sutartį, o turėdamas išankstinį nusistatymą apriboti motinos teises ir valdžią, neišklausė dukrų G. Č. ir S. D. nuomonės ir neapklausė jų teisme, taip pat teisme neapklausė nei vieno liudytojo, kurie patvirtintų priešingai nei teigia ieškovė, kurie žino, kad aš atsakovė atlieka motinystės pareigas.
16.5. Teigia, kad teismo sprendime esanti išvada, kad „situacija ateityje galėtų pasikeisti, jeigu atsakovė bendrautų ir bendradarbiautų su vaikų globėjais, socialiniais darbuotojais, priimtų jų pagalbą“ prieštarauja bylos medžiagai – nei liudytojai, nei Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras netvirtino ir nesakė, kad apeliantė nebendradarbiauja su jais ir nepriima jų pagalbos. Anykščių rajono socialinių paslaugų centro 2023 m. balandžio 27 d. pagalbos plane PPR-133 nėra nei vieno įrašo, kad atsakovė nebendradarbiauja su vaikų globėjais, socialiniais darbuotojais ar nepriima jų pagalbos.
16.6. Apeliantė teigia, kad kai sektantų įtakojama dukra G. Č. pabėgo iš namų, ji pati savo iniciatyva ne kartą kalbėjosi su socialiniais ir Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro darbuotojais, prašydama padėti susigrąžinti dukrą į namus, tačiau ji buvo apgyvendinta pas globėją, kur gyvendama ji ir toliau artimai bendravo su sektantais ir sunkiai auklėjamu N. V. sūnumi.
16.7. Apeliantė nurodo nevengusi atlikti savo pareigos auklėti vaikus, nei piktnaudžiavo motinos valdžia, nei žiauriai elgėsi su dukromis, nei dukroms darė žalingą įtaką amoraliu elgesiu. Sprendime teismas taip pat pripažino, kad „S. D. noriai bendrauja su mama, po susitikimų jaučiasi gerai“, kad „atsakovės emocinis ryšis su dukromis nėra nutrūkęs visiškai“, todėl tenkinti ieškinį nebuvo jokio pagrindo. Nurodo, kad faktiškai dukrų ir atsakovės emocinis tarpusavio ryšis ne tik kad nėra nutrūkęs, bet, gyvenant atskirai, po teismo proceso, dar sustiprėjo – su dukromis apeliantė beveik kasdien bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, per motiną R. B. perduoda joms pinigų.
16.8. Mano, kad teismas be pagrindo ir neteisingai priteisė iš atsakovės išlaikymą dukroms, nes visa bylos medžiaga yra įrodyta, kad ji visą laiką teikė ir teikia dukroms pagalbą piniginiais pavedimais, o aplankydama dukras visada duoda joms grynų pinigų.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo sprendimą palikti nepakeistą.
17.1. Nurodo, kad tai, kad atsakovė išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), labai epizodiškai duoda dukroms pinigų, bendrauja su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, vertintina teigiamai, tačiau šiuo metu akivaizdu, kad ji negali savo asmenine iniciatyva užtikrinti tinkamą ir saugią aplinką dukroms, kurios pačios išsako nenorą vykti gyventi kartu su motina į (duomenys neskelbtini).
17.2. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. birželio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2769-786/2023 dėl laikino motinos valdžios apribojimo įvertino geriausius G. Č. ir S. D. interesus, atsižvelgė į mergaičių nuomonę, kad jos gyvendamos pas budinčią globėją jaučia saugios tiek fiziškai, tiek emociškai, yra rūpinamasi jų sveikata, ugdymu, lavinimu, užtikrinamas mergaičių laisvalaikis. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantė (atsakovė) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių konkrečių faktinių duomenų apie galimą mergaičių ugdymą, lavinimą (duomenys neskelbtini). To apeliantė nepadarė ir teikdamas apeliacinį skundą.
17.3. Pasak ieškovės, aplinkybės išdėstytos apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė R. Č. neigia savo problemas, jų nepripažįsta ir iš esmės dėl savo asmenybės ypatumų nesuvokia, todėl negali užtikrinti vaikams saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų. Situacija šeimoje nuo teismo sprendimo laikinai riboti motinai valdžią dukrų G. ir S. atžvilgiu nepasikeitė, 2023 m. rugpjūčio 14 d. ieškovui laikinasis globėjas/rūpintojas Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė informaciją apie tai, kad apeliantė (atsakovė) R. Č. galimai neteisėtai galvoja išsivežti dukras į (duomenys neskelbtini).
17.4. Mano, kad apeliantė savo skunde dėsto naujas aplinkybes apie buvusios laikinosios prižiūrėtojos N. V. priklausymą (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ sektai. Šios aplinkybės niekada ieškovei nebuvo žinomos, ir pati apeliantė apie šias aplinkybes nei atvejos vadybos metu, nei teisminio proceso metu nėra nurodžiusi, todėl ieškovo manymu, ši aplinkybė neturėtų būtų nagrinėjama ir vertinama.
17.5. Taip pat teigia, kad apeliantė (atsakovė) neteisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tinkamu atstovavimu. Apeliantei atvejo vadybos posėdžių matu buvo detaliai paaiškinta, kad bus ruošiamas ieškinys teismui dėl jos laikino motinos valdžios ribojimo, kad ji turi teisę ieškotis sau tinkamo atstovo advokato. Teismas nagrinėdamas bylą taip pat atsakovės klausė ar jai nėra reikalingas atstovas advokatas, bet atsakovė nurodė, kad atstovaus pati save, ir kad pinigų neleis advokatams. Todėl yra nesąžininga klaidinti teismą, kad atsakovei nebuvo sudaryti galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
17.6. Nurodo, kad apeliantė (atsakovė) neteisingai apeliaciniame skunde nurodo, kad nuo laikinosios globos ir rūpybos nustatymo nuolat teikė išlaikymą savo dukroms. Apeliantė nuo laikinosios globos ir rūpybos nustatymo neišlaikė savo dukrų, tik kartais duodavo joms kišenpinigių. Apeliantė nurodydama informaciją apie teiktą išlaikymą neteikia jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.
17.7. Pažymi, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę psichologinę įtampą. Tačiau šiuo atveju vaikai jaučiasi saugūs, jais rūpinamasi tinkamai ir noro gyventi su motina vaikai nepareiškė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinį skundą pateikus tik atsakovei R. Č., sprendžiamas teismo sprendimo dalies, kuria laikinai apribota motinos valdžia, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų
20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su apeliaciniu skundu bei papildomai 2023 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus, susijusius su jos įsidarbinimu, gyvenamosios vietos nuoma, taip pat 2023 m. rugpjūčio 29 d. prašymą leisti priimti svečiuotis įstaigoje globojamą vaiką. Atsižvelgus į nagrinėtinos bylos pobūdį, siekiant užtikrinti kuo tinkamesnį vaikų teisėtų interesų užtikrinimą byloje, taip pat atsižvelgus į tai, kad šie įrodymai negalėjo būti priimti pirmosios instancijos teisme, nes nebuvo išversti į valstybinę kalbą, kiti byloje dalyvaujantys asmenys su atsakovės teiktais papildomais rašytiniais įrodymais susipažino, pateikė nuomonę dėl jų, atsakovės į bylą pateikti minėti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
22. Be to, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teisėjos rezoliucija byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pasiūlyta pateikti nuomonę dėl apeliantės R. Č. atstovo naujai pateiktų įrodymų. Trečiasis asmuo Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė teismui raštą, kuris taip pat priimtinas ir vertintinas byloje, kuriame trečiasis asmuo nurodo, kad nors R. Č. pateikia informaciją, kad ji kreipėsi į Centrą dėl laikinos dukrų priežiūros, prieš išvykdama į (duomenys neskelbtini) ir Centro darbuotojos sutiko tai padaryti, tačiau dabar dukrų neatiduoda, siekdamos savo asmeninės naudos. Ši informacija neatitinka realybės, nes Centras neteikia laikinosios priežiūros paslaugų vaikams, kurių tėvai savo noru išvyksta į užsienį. Centras paslaugas vaikams pradėjo teikti, kai dėl vaiko teisių pažeidimų R. Č. šeimoje, vaikams Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-432 ir Nr. 1-AĮ-431 buvo nustatyta laikinoji globa Centre, nuo 2022 m. gegužės 19 d., apgyvendinant vaikus budinčios globotojos šeimoje. R. Č. 2022 m. birželio mėn. savo noru išvyko į (duomenys neskelbtini), kai jos vaikams jau buvo nustatyta laikinoji globa, o ne prieš išvykdama paliko vaikus laikinai priežiūrai. Nurodo, kad R. Č. paskutinį kartą su Centru bendravo 2023 m. rugpjūčio 30 d.
23. Teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės 2023 m. gruodžio 4 d. pateiktus papildomus paaiškinimus, kadangi įstatymas draudžia pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (CPK 323 straipsnis), juo labiau kad atsakovės papildomi paaiškinimai teismui pateikti likus dienai iki paskirto teismo posėdžio, todėl byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės su šiais paaiškinimais susipažinti ir pateikti dėl jų savo nuomonę ar į juos atsikirsti.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
24. Nors apeliantė nesuformulavo apeliaciniame skunde prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliaciniame skunde prašo papildomai byloje apklausti liudytojus.
25. CPK
26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, siekiant papildomai apklausti atsakovės nurodomus liudytojus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, įvertinus byloje jau esančius rašytinius parodymus, byloje dalyvaujančių asmenų ir jau apklaustų liudytojų parodymus, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl laikino motinos valdžios apribojimo
27. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia netinkamą teismo proceso, neužtikrinant atsakovei jos procesinių teisių klausimą, teigia, kad teismas neištyrė visų aplinkybių ir neįsigilino į bylos esmę, neišklausė vaikų nuomonės.
28. Visų pirma, byloje nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai vaiko teisių apsaugos specialistų apklausti 2022 m. gruodžio 7 d. peržiūrint vaikų globą (rūpybą), jau tada vaikų klausta, ar jie norėtų išvykti gyventi su mama į užsienį, tačiau vaikų nuomonė buvo aiški – su mama, galbūt, norėtų gyventi, ypač S. D., tačiau vykti kartu į (duomenys neskelbtini) atsisakė. Nors ši vaikų nuomonė pareikšta vertinant globos (rūpybos) kokybę, tačiau šiame procese klausiama vaikų nuomonės ne tik apie globėjus, bet ir apie ryšį su tėvais, vertinami vaikų pageidavimai. Be to, teismas posėdžio metu pakalausė ieškovės dėl vaikų nuomonės, ieškovės atstovė nurodė, kad būtų galima pakartotinai apklausti vaikus, tačiau šios būtinybės šioje byloje nekilo, nes vaikų nuomonė byloje yra aiški, tą patvirtino ir byloje apklausta liudytoja – globos koordinatorė.
29. Kasacinis teismas dėl vaiko nuomonės yra pasisakęs, kad įgyvendinant CPK 380 straipsnio nuostatas (taip pat šio straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimo apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu pateikimo bei įforminimo) svarbu gauti ir įvertinti informaciją bei nepilnamečio vaiko nuomonę su juo susijusiais klausimais, tačiau tokia nuomonė, pareiškiama teismui, gali būti pateikiama ir per atstovus – tėvus, globėjus, vaikų teises įgyvendinančias institucijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011).
30. Nors apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad vaikai turėjo būti apklaustas tiesiogiai teismo posėdyje, kuo konkrečiai pasireiškė vaikų teisių būti išklausytam pažeidimas apklausus juos vaikų teises įgyvendinančios institucijos, skunde nenurodoma, nors apeliacinės instancijos teisme atsakovę atstovauja advokatas, kuris turėjo teisę susipažinti su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kurių – ir byloje esančiais 2022 m. gruodžio 7 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktais. Be to atsakovė nepaaiškino ir kokie vaiko nuomonės aspektai, galintys turėti reikšmės bylos baigčiai, nebuvo atskleisti, nei ko nepadarė ar ką nepakankamai atliko institucija, stebėjusi vaiką ir jį išklausiusi. Pažymėtina, kad nors vaiko nuomonė, gebančio ją išreikšti, yra reikšminga sprendžiant tėvų valdžios ribojimo klausimą, tačiau ji negali būti viską lemianti, jei yra duomenų, kad atsižvelgus į tokią nuomonę, į vaikų norus, nebūtų tinkamai užtikrinti teisėti vaikų interesai augti stabilioje, saugioje aplinkoje, teisė į mokslą ir pan.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametės ne kartą buvo lankytos jos gyvenamojoje vietoje pas globėjus, vaikų nuomonė buvo išklausyta specialistų, vaikai yra pakankamai didelio amžiaus ir jų nuomonė dėl nenoro vykti kartu su motina į užsienį buvo aiškiai išreikšta. Todėl darytina išvada, kad teismui pagrįstai neiškilo būtinybės išklausyti vaikų nuomonę betarpiškai teismo posėdyje.
32. Nors apeliantė skunde argumentuoja, kad ji nebuvo tinkamai išklausyta pirmosios instancijos teisme, kad teismas neužtikrino jos procesinių teisių, nepagarsino bylos medžiagos ir su ja atsakovės nesupažindino, nepaaiškino jai teisės kreiptis dėl valstybės garantuojamo advokato, dėl ko atsakovė net nesuprato dėl ko vyksta šis teismo procesas, teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko deklaratyviais ir atmeta kaip nepagrįstus.
33. Išklausius 2023 m. birželio 15 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose vykusio teismo posėdžio garso įrašą, matyti, kad teismo procesas vyko laikantis CPK nustatytų taisyklių, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo pranešta apie bylos esmę, atsakovei buvo išaiškintos jos teisės, ji patvirtino, kad jas suprato. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteigė, jog nėra susipažinusi su ieškiniu, priešingai, nurodė, kad su juo nesutinka, dėl ko teismui atgal atsiuntė iš teismo gautus ieškovės dokumentus. Be to, teismas suteikė teisę atsakovei užduoti byloje dalyvavusiems asmenims klausimus, šia teise atsakovė pasinaudojo, pati nurodė, kad kreipėsi į advokatę, anksčiau atstovavusią ją kitoje byloje, tačiau sužinojusi paslaugų kainą, nusprendė gintis pati. Teismas išklausė atsakovę, uždavė jai klausimus, todėl spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės procesines teises, nėra pagrindo.
34. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo vaiko nuomonės išklausymo, dėl atsakovės procesinių teisių pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.
35. Pateikusi apeliacinį skundą, atsakovė teigia, kad skundžiamas sprendimas nėra pagrįstas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino to, kad atsakovė paprašė pagalbos dėl vaikų laikinos globos tam, kad galėtų išvykti užsidirbti, kad išvyko į (duomenys neskelbtini) ieškodama geresnio gyvenimo, ten susirado darbą, išsinuomojo butą, todėl nori kartu pasiimti ir dukras, jas ten auginti.
36. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą nurodė, kad atsakovė nevykdo įstatymu nustatytų motinos pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nėra pakankamai motyvuota vaikus susigrąžinti į šeimą, neigia pagrindines šeimos problemas – linkusi save teisinti, o kaltinti kitus, kad jai neteikia pagalbos, negeba suvaldyti emocinės būklės, stresuoja ir negeba adekvačiai vertinti situacijos, o tai vaikams kelią papildomą įtampa ir situacija darosi sudėtinga. Teismas nurodė, kada atsakovė nori dukras išsivežti gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ji nepateikė jokių įrodymų kur gyvens su dukromis, kokią mokyklą dukros, nemokėdamos vokiečių kalbos, lankys.
37. Pagal ieškovės teismui kartu su ieškiniu pateiktus duomenis, byloje nustatyta, kad nuo 2021 m. atsakovės šeimoje vaikams vis epizodiškai buvo nustatyta laikinoji globa, apgyvendinimas joms saugioje aplinkoje, laikinoji priežiūra, dirbant su atsakovės šeima kartojosi specialistų išvados, kad motinos elgesys su dukromis yra nepastovus, ji joms kelią įtampą, baimę. 2022 m. kovo 9 d. buvo organizuota nepilnametės G. Č. laikinoji priežiūra, kuri 2022 m. balandžio 28 d. buvo nutraukta, pats vaikas išreiškė nenorą grįžti pas motiną.
38. Byloje taip pat yra duomenys apie 2022 m. balandžio 27 d. įvykusį įvykį šeimoje, kai atsakovė savo jaunesniąją dukrą išvarė iš namų, ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, vaikas buvo labai sutrikęs. Atliekant Vaiko situacijos vertinimą buvo nustatyti du rizikos veiksniai, numatyti aprašo 30.4 ir 30.6 ir 31.10 punktuose. Nustatyta, kad motina R visai nevaldo situacijos šeimoje ir tai pati pripažįsta, santykiai su dukromis konfliktiški, motinos būklė neadekvati ir banguojanti, konstatuota pozityvios tėvystės įgūdžių stoka.
39. 2022 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi buvo leista paimti nepilnametę S. D. ir G. Č. iš jų tėvų. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. Č. nuo 2022 m. gegužės 18 d. nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinuoju rūpintoju paskirti Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu S. D. nuo 2022 m. gegužės 18 d. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirti Anykščių rajono šeimos ir vaiko gerovės centras.
40. Taigi nors apeliantė teigia, kad institucijos elgiasi neteisėtai, nes ji vaikų nepaliko, o prieš išvažiuodama dirbti į (duomenys neskelbtini) paprašė pagalbos suteikiant vaikams laikiną globą, byloje neginčijamai nustatyta, kad nepilnamečių vaikų laikinoji globa buvo nustatyta ne atsakovei prašant pagalbos, bet nustačius du rizikos veiksnius, atsakovei prieš vaikus naudojant psichologinį smurtą. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar anksčiau atsakovė yra kreipusis dėl laikinos vaikų globos savo iniciatyva, tačiau šiuo metu mergaitėms laikina globa nustatyta kitu pagrindu, kuri negali tęstis neapibrėžtą terminą.
41. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, tačiau laikinas tėvų valdžios apribojimas, kas ir buvo taikyta šioje konkrečioje byloje, dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
42. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
43. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad nors atsakovės šeimai ir buvo teikiama valstybės pagalba, ji nebuvo suinteresuota keisti nei savo elgesio, nei požiūrio į tėvystę, net ir šios bylos nagrinėjimo metu teismui pateikti duomenys (pvz. atsakovės žinutės dukrai) tik patvirtina, kad atsakovė valstybės pagalbą laiko kenkimu, institucijų atstovus laiko priešais ir tokią savo nuomonę perša vaikams, liepia niekuo nepasitikėti, su niekuo nekalbėti apie atsakovės ketinimą vaikus išsivežti ir pan. Be to, matyti, kad nors atsakovė ir deda realias pastangas keisti susiklosčiusią situaciją ir gerinti santykį su vaikais (dažnas bendravimas su vaikais nuotoliu, grįžus į Lietuvą kišenpinigių davimas, gyvenamosios vietos susiradimas), tvirto ryšio su vaikais, ypač su vyresniąja dukra, nėra atkurta, realiai savo vaikų atsakovė nuolat ir neepizodiškai neišlaiko, teismo posėdžio metu pareiškė, kad pinigų davimas vaikams yra pinigų švaistymas, mėtymas, nurodė neturinti galimybių prisidėti prie vaikų išlaikymo, nes, pirmiausia, siekia grąžinti skola. Priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų į bylą atsakovė nepateikė, 2022 m. gruodžio 7 d. vykusios atsakovės šeimai sudaryto pagalbos plano aptarime atsakovei buvo aiškiai nurodyta, kad siekiant, jog jos motinos valdžia nebūtų apribota, siekiant jai mergaites išsivežti į (duomenys neskelbtini), ji turi pasirūpinti būsima jų gyvenamąja vieta, surasti mokymosi ir sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau atsakovė šių įpareigojimų neįvykdė, šios bylos nagrinėjimo metu tik deklaratyviai teigė turinti asmenį, kuris jai padės su vaikų integracija.
44. Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
45. Apeliantė teigia, kad ji niekada nei psichologiškai nei fiziškai nesmurtavo prieš savo nepilnametes dukras, tačiau ieškovės teismui pateiki nuo 2019 m. fiksuoti duomenys patvirtina priešingas aplinkybes: abi atsakovės nepilnametės dukros vaiko teisių apsaugos specialistams, socialiniams darbuotojams teigė, kad atsakovė jų atžvilgiu vartojo įvairius keiksmažodžius, jas vadino įvairiais epitetais, tai užfiksuota ir Anykščių rajono socialinio paslaugų centro įvairiuose raštuose, pati atsakovė teigė, kad vaikai jai sugadino gyvenimą, kad norėjo vaikus „užmušti“, kad siekia atsikratyti vaikais tam, kad galėtų gyventi savo gyvenimą, nepriklausomą nuo nepilnamečių vaikų, vyresnioji nepilnametė dukra pati pasiprašė paimama iš motinos namų, o jaunesnė mergaitė buvo išvaryta motinos po 2022 m. balandžio 27 d. kilusio konflikto.
46. Nors apeliantė iš esmės kaltina G. Č., kad ji pabėgo iš namų, nes norėjo gyventi pas globėją tik dėl jos sūnaus, byloje esantys duomenys apie mergaitei teikta globą 2022 m. gruodžio mėn. tokių aplinkybių nepatvirtina, nes iš jų matyti, kad mergaitė apgyvendinta kitos globėjos šeimoje, tačiau iš jos namų nebėga, su globėja gerai sutaria, kartu leidžia laisvalaikį, o su buvusia globėja ir jos sūnumi tik dažnai susitinka. Be to, nors apeliantė vaikų teisių specialistams reiškė nuogąstavimus, kad visa ši situacija susiklostė būtent dėl vaikų elgesio, jų konfliktiškumo, globėjos 2022 m. gruodžio mėn. teikti duomenys rodo, kad mergaitės nėra konfliktiškos, net ir gyvendamos kartu sutaria.
47. Be to, nors apeliantė nesutinka su ieškovės atstovės ir liudytojos teisme duotais paaiškinimais ir parodymais, pažymėtina, kad visos byloje dalyvavusių asmenų ir liudytojos teisme nurodytos aplinkybės atsispindi ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, todėl nėra pagrindo tokiais paaiškinimais ir parodymais netikėti ir jais nesiremti.
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).
49. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
50. Svarbu tai, kad globos koordinatorė, tiesiogiai bendraujanti su vaikais, pagalbos plane 2023 m. sausio 16 d. nurodė, kad atsakovės ir vyresniosios dukters G. Č. ryšys nėra atkurtas, nors vaikas kalbasi su motina, tačiau pokalbiai nėra šilti, kalbama apie esminius reikalus, kurie vaikui neįdomūs, vaikas nenori vykti pas motina į (duomenys neskelbtini), o bylos duomenys tvirtina, kad G. Č. emociniu ryšiu yra labiau susijusi su kitais asmenimis, nei su atsakove. Todėl laikytina, kad vaiko grąžinimas į atsakovės šeimą, neatkūrus vaiko ir motinos emocinio ryšio, iš esmės prieštarautų vaiko teisėtiems interesams augti emociškai saugioje, stabilioje aplinkoje.
51. Tai, kad atsakovė pradėjo keisti savo elgesį (dažniau nuotoliu bendrauti su vaikais, duoti vaikams kišenpinigių), tačiau ir toliau neprisideda prie saugios aplinkos vaikams kūrimo, neišlaiko savo vaikų, neatkūrė stabilaus emocinio ryšio su vaikais, nėra pagrindas spręsti, kad atsakovės elgesys yra stabilus, pastovus ir šiuo metu duodantis realių rezultatų.
52. Pažymėtina, kad pats atsakovės išvykimas į kitą šalį užsidirbti savaime nėra žalojantis vaikus ar reiškiantis, kad motina nusišalina nuo motinos pareigų, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad motina išvyko ir vaikais nesirūpino, neteikė jiems išlaikymo, norą nusišalinti nuo motinos valdžios iš esmės pati pareiškė vaiko teisių institucijos atstovams dar 2022 m. balandžio 27 d., todėl vaikams šiuo metu yra būtina užtikrinti saugią ir nuolatinę aplinką, gyvenamą vietą, nustatyti asmenis, kurie gali atstovauti vaikus institucijose ir užkrinti jų teisėtus interesus, ypač atsižvelgus į tą aplinkybę, kad vaikai išvykti gyventi į kitą šalį noro nereiškia.
53. Nors atsakovės elgesys keičiasi, ką pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, tai nurodoma ir prie ieškovės ieškinio pridėtuose dokumentuose, kuriuose atsispindi pagalbos plano atsakovės šeimai įgyvendinimas, t. y. atsakovė dažnai bendrauja su dukromis, su jų klasės mokytojomis, socialiniais darbuotojais, nori išsivežti vaikus kartu gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau esamuoju metu akivaizdu, kad atsakovė nėra pajėgi tinkamai pasirūpinti savo dukterimis, nes iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad vaikams (duomenys neskelbtini) bus garantuojamas mokyklos lankymas, tinkama sveikatos priežiūra bei suteiktas tinkamas būstas gyvenimui, atsakovė, deklaruodama sunkią savo finansinę padėtį ir tai, kad šiuo metu negali prisidėti prie vaikų išlaikymo, nenurodė kokiu būdu užtikrins vaikams materialų aprūpinimą.
54. Be to, apeliantė teigia, kad ji yra visiškai sveika, niekada nesigydė ir psichiatro pagalba jai nėra reikalinga, tačiau byloje yra duomenys, kad vaiko teisių apsaugos specialistams atsakovė pati buvo nurodžiusi, jog lankėsi pas psichiatrą, jei buvo skirtas medikamentinis gydymas, kuris vėliau nutrauktas, o atsakovės šeimai teikto pagalbos plano įgyvendinime dalyvavę visi specialistai teigė, kad atsakovės emocijos yra nestabilios, reakcijos neadekvačios, keliančios vaikams įtampą. Tačiau į bylą atsakovė neteikė jokių leistinų įrodymu, gautų iš medicinos įstaigų, kad jos emocinė būsena yra pasikeitusi, stabili ir negalinti sukelti vaikams nepageidaujamo streso ir baimės.
55. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu dažnai teigia, kad vaikai iš jos atimami, kad ji nenori prarasti vaikų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad laikino motinos valdžios apribojimo atveju bendravimo su vaikais teisė išlieka, atsakovė ir toliau nuosekliais, ne epizodiškais ir teigiamais veiksmais keisdama savo elgesį gali susigrąžinti vaikus į šeimą, šią aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovei yra suteikiama galimybė pasikeisti ir susigrąžinti vaikus į šeimą, pati atsakovė nurodė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė šią aplinkybę suprantanti.
56. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad byloje nenustatyta, jog vaikai gali būti grąžinti į atsakovės šeimą ir kad ji yra pajėgi jais tinkamai pasirūpinti, atsakovė neįrodė, kad jo elgesys ir gyvenimo būdas yra iš esmės pasikeitę, byloje nėra duomenų, kad atsakovė sugebėtų šiuo metu sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamas, sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas ten, kur gyvena atsakovė. Dėl to konstatuotina, kad, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas laikinai apriboti atsakovės, kaip vaiko motinos, valdžią.
57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės elgesiui pasikeitus iš esmės, ji bet kada gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
58. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimu savo iniciatyva pradėti civilinę bylą dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnamečiams vaikams, tačiau pažymėtina, tokia pareiga teismui numatyta CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
59. Dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio, pažymėtina, kad atsakovė nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jos kas mėnesį mokamą 200 Eur išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, motyvuodama tuo, kad išlaikymą savo dukroms teikia. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apelianto argumentus, pažymėdama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių leistinų įrodymų apie atsakovės nuolat ir neepizodiški atsakovėms vaikams teikiam išlaikymą (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių paaiškinimų ir parodymu matyti, kad per visą laikotarpį, kai vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovė vaikams bendrai davė apie 300 – 400 Eur, kad negali būti vertinama kaip pakankamas išlaikymas tokio amžiaus vaikams, tokios sumos, tiek pagal jų dydį, tiek pagal paskirtį (pvz. gimtadieniui), vertintinos kaip papildomos lėšos nenumatytoms vaikų išlaidoms.
60. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundžiamo sprendimo argumentus, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas, nei padarė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl sutinka su jo sprendimu taikyti atsakovei laikiną motinos valdžios apribojimą, taip pat sutinka su nustatytu reikiamu išlaikymo nepilnamečiam vaikams dydžiu.
Dėl bylos procesinės baigties
62. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir laikinai apribodamas motinos valdžią bei priteisdamas iš atsakovės 200 Eur išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Rita Dambrauskaitė
Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė
Dalia Pranckienė
